Įvadas
Lietuvos jaunimo sporto finansavimas yra svarbus veiksnys, lemiantis šalies sporto ateitį ir jaunų sportininkų galimybes. Šiame straipsnyje aptariama dabartinė situacija, finansavimo šaltiniai, prioritetai ir ateities perspektyvos. Straipsnyje remiamasi naujausia informacija apie sporto finansavimą Lietuvoje, įskaitant valstybės biudžeto projektus ir sporto rėmimo fondų iniciatyvas.
Valstybės Biudžeto Pokyčiai ir Prioritetai
Atsižvelgiant į tai, kad 2026 m. valstybės biudžete numatyta kur kas didesnė suma sporto reikalams, olimpinė čempionė ir Lietuvos Respublikos Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė atskleidė, kad sportui 2026 m. valstybės biudžeto projekte numatyta 79,8 mln. eurų, t. y. 8,9 proc. daugiau nei 2025 m. Džiaugiamasi, kad 2026 m. sporto biudžetas didėja 6,5 mln. eurų. Iš jų 35,3 mln. eurų bus skiriama aukšto meistriškumo sportui, o 14,9 mln. eurų - fizinio aktyvumo veiklų finansavimui.
Ateinančiais metais 5,7 proc. didės valstybės skiriamos stipendijos ir premijos sportininkams. Be to, 1,4 mln. eurų bus papildomai skirta trenerių darbo užmokesčiui didinti. Tiesa, trenerių darbo užmokestis didės tik 5 proc., o ne 10 proc., kaip buvo siekiama.
Daugiausia klausimų komisijos nariams kėlė nuo 2026 m. prasidedantis pažangos priemonių finansavimas ir sporto infrastruktūros plėtrai numatomi 19 mln. eurų, todėl komisija sporto infrastruktūros plėtros klausimui planuoja skirti atskirą dėmesį. Tačiau kol kas lieka neaišku, kaip ir kam ši suma bus paskirstyta, kokie sporto infrastruktūros plėtros prioritetai ir kriterijai, todėl šis klausimas bus išsamiau svarstomas ateityje.
Jaunimo Politikos Finansavimas
Jaunimo politikai kitiems metams valstybės biudžete numatyta 5 747 tūkst. eurų suma beveik nesikeičia, jei ją lygintume su 2025 m. lėšomis. Didžiąją lėšų dalį - iš viso 3 584 tūkst. eurų - planuojama skirti jaunimo politikos priemonių įgyvendinimui, iš jų 1 991 tūkst. eurų - darbui su jaunimu.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Komisijos nuomone, atsižvelgiant į infliacijos poveikį ir minimalios mėnesinės algos didėjimą kitąmet, esamas finansavimas jaunimo politikos priemonėms nebeatitinka realių sąnaudų. Nepadidinus biudžeto, kyla grėsmė, kad sumažės dirbančiųjų su jaunimu pajamos ir darbo su jaunimu veiklų ir projektų apimtys. Siekdama užtikrinti tiek darbuotojų motyvaciją dirbti su jaunimu, tiek veiklų apimties, tęstinumo ir kokybės išlaikymą, komisija pasiūlė didinti jaunimo politikos priemonių finansavimą 220 tūkst. eurų.
Aukšto Meistriškumo Sporto Programų Finansavimas
Kaip ir ankstesniais metais pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą Aukšto meistriškumo sporto programų finansavimo sąlygų aprašą į olimpinių žaidynių programą įtrauktų sporto šakų federacijų programoms įgyvendinti skirta 83 proc. lėšų, į olimpinių žaidynių programą neįtrauktų sporto šakų federacijų programoms - 7 proc., negalią turinčių asmenų sporto organizacijų pateiktoms programoms įgyvendinti - 10 proc.
2024-siais daugiausiai lėšų pasiekė Lietuvos krepšinio federaciją - 2,41 mln. eurų, Lietuvos lengvosios atletikos federacijai atiteko 1,73 mln. eurų, asociacijai „LTU Aquatics“ - 1,65 mln., Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijai - 1,31 mln, Lietuvos irklavimo federacijai - 1,18 mln. eurų.
12 strateginių sporto šakų federacijoms skirta 12,77 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų. Daugiausia lėšų skirta asociacijai „LTU Aquatics“ - 2,41 mln. eurų. Lietuvos krepšinio federacijai atiteks 2,36 mln. eurų, Lietuvos lengvosios atletikos federacijai - 1,78 mln. eurų, Lietuvos irklavimo federacijai - 1,31 mln. eurų, Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijai - 1,12 mln. eurų, Lietuvos baidarių ir kanojų federacijai - 1,09 mln. eurų.
Nacionalinės sporto agentūros direktorius Mindaugas Špokas pažymėjo, kad pusei strateginių sporto šakų finansavimas augo nuo kelių iki 25 procentų. 45 proc. išaugusį „Asociacija „LTU Aquatics“ programos finansavimą lėmė puikus sportininkų pasirodymas pasaulio ir Europos čempionatuose bei Paryžiaus olimpinėse žaidynėse.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Neolimpinių Sporto Šakų ir Negalią Turinčių Asmenų Sporto Organizacijų Finansavimas
21 neolimpinių sporto šakų federacijoms skirta 1,4 mln. Eur. 5 negalią turinčių asmenų sporto organizacijoms padalinti 2 mln. Eur.
Pokyčiai Finansavimo Modelyje
Šiemet sporto organizacijoms 80 proc. lėšų skirta už pasiektus rezultatus tarptautinėse aukšto meistriškumo sporto varžybose, 10 proc. - už organizacinės, vadybinės ir administracinės veiklos rezultatus, 10 proc. - už nacionalinių ir tarptautinių varžybų sistemoje dalyvaujančių sportininkų skaičių. Strateginėms sporto šakoms vertinimo koeficientas kaip ir anksčiau yra didesnis - 1,2.
2025 m. aukšto meistriškumo sporto programų finansavimo modelio pokyčiai praėjusių metų lapkritį pristatyti sporto organizacijoms. Šiemet vertinti visų olimpinėse žaidynėse dalyvavusių sportininkų rezultatai (iki šiol buvo vertintos užimtos 1-36 vietos), taip pat komandinių (žaidimų) sporto šakų pasiekimai finaliniuose olimpinės atrankos turnyruose (iki šiol olimpinės atrankos turnyrai nebuvo vertinami). Olimpinėms ir neolimpinėms sporto šakoms buvo taikomi vienodi rungtyje dalyvavusių sportininkų ir valstybių tarptautinėse varžybose skaičiaus kriterijai, vertinimo rezultatų dalyje atsisakyta individualių sporto šakų komandinių įskaitų.
Skaičiuojant balus už sporto šakos masiškumą, buvo vertinami ne tik nacionalinių čempionatų, bet ir tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų dalyviai.
Vertinant sporto organizacijos veiklos rezultatus, įtraukti nauji gerojo valdymo principų rodikliai, pavyzdžiui, sporto organizacijos valdymo organuose turi būti sportininkų atstovas, vidaus dokumentuose turi būti įtvirtintos aiškios įvairių sričių interesų (veiklos, finansų, viešųjų pirkimų) konfliktų sprendimo ir nusišalinimo nuo sprendimų procedūros darbuotojams ir valdymo organų nariams ir kt.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Sporto Rėmimo Fondas
Nacionalinės sporto agentūros administruojamas fizinio aktyvumo skatinimo fondas siekia didinti Lietuvos gyventojų fizinį aktyvumą nacionaliniu bei regioniniu mastu. Sporto rėmimo fondas gali finansuoti jūsų organizacijos, asociacijos ar klubo projektą, iniciatyvą. Lėšos iš fondo paprastai skiriamos vienos arba kelių remiamų sričių apibrėžimus atitinkantiems projektams.
Sporto rėmimo fondas finansuoja:
- Esamų sporto bazių plėtrą, remontą ir priežiūrą.
- Kvalifikacijos tobulinimą.
- Sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimą.
- Fizinio aktyvumo veiklas, skatinančias fizinio aktyvumo plėtrą.
- Sporto renginių organizavimą.
Galimas Sporto rėmimo fondo finansavimas nuo 3 000 iki 400 000 EUR, gali būti labai reikšmingas tiek trumpalaikių, tiek strateginių, ilgalaikių organizacijos tikslų siekimui.
„Projektai Sportui“ Pagalba Gaunant Finansavimą
Agentūra „Projektai Sportui“ specializuojasi teikdama sporto, fizinio aktyvumo ir sveikatingumo paraiškų rengimo ir finansuotų projektų administravimo paslaugas. Viskas prasideda nuo išsamios konsultacijos bei projekto idėjos konstrukto išgryninimo ir planų aptarimo.
Agentūra užtikrina visišką konfidencialumą derybų, konsultacijų ir pasiruošimo procesų metu. Parengus galutinį projekto variantą, jis pateikiamas į bendrą paraiškų teikimo sistemą bei to reikalaujančioms institucijoms. Vienas didžiausių privalumų - agentūros lankstumas. Galima priimti turimą informaciją patogia forma - nuo išsamių prezentacijų skaidrėse ar brošiūrose iki apytikslių idėjų tekstiniu ar net žodiniu formatu. Agentūra kasmet parengia apie 90 įvairių sporto projektų finansavimui gauti.
Tarptautinių Aukšto Meistriškumo Sporto Varžybų Finansavimas
Nacionalinės sporto agentūros direktorius Mindaugas Špokas teigia, kad atnaujintas Tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų aprašas šiemet leido aiškiau atskirti skirtingo lygio varžybas, sudarant palankesnes sąlygas finansuoti daugiau Lietuvoje vyksiančių sporto renginių, kurie prisideda ne tik prie sporto šakų populiarinimo, bet ir teikia socio-ekonominės naudos šaliai.
Nuo 2025 m. į konkurso būdu skiriamą dalinį finansavimą pretenduojančios varžybos yra skiriamos į dvi kategorijas ir joms taikomi skirtingi finansavimo kriterijai ir finansavimo apimtys. Vienoje kategorijoje į finansavimą gali pretenduoti mažesnės apimties ir biudžeto pasaulio, Europos čempionatai, pasaulio ir Europos taurių finaliniai etapai, kurie nereikalauja ilgalaikio išankstinio planavimo proceso ar finansinio valstybės įsipareigojimo. Į antrąjį „krepšelį“ patenka žemesnio rango tarptautinės ir tradicinės varžybos.
Iš pirmame krepšelyje finansavimą gavusių 9 sporto organizacijų planuojamų varžybų maksimali suma - 200 tūkst. Eur - skirta pirmą kartą Lietuvoje vyksiančiam pasaulio suaugusiųjų šiuolaikinės penkiakovės čempionatui. Jį rugpjūčio 27-31 d. Druskininkuose surengs Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacija. Liepos 4-13 d. Vilniuje ir Alytuje Europos krepšinio jaunių (U18) merginų čempionato B diviziono varžyboms organizuoti Lietuvos krepšinio federacijai skirta daugiau nei 180 tūkst. Eur.
Papildomos Valstybės Lėšos Svarbiausiems Sporto Renginiams
Nuo 2025 m. nacionalinės sporto šakų federacijos ir organizacijos rengdamos ir planuodamos tarptautines aukšto meistriškumo sporto varžybas Lietuvoje, į dalinį valstybės finansavimą gali pretenduoti ne tik konkurso tvarka, bet ir tęstinės atrankos būdu. Tęstinės atrankos būdu gali būti finansuojamos aukščiausio lygio sporto varžybos, kurioms reikalingas valstybės institucijų pritarimas dėl finansinės paramos ir kurios sukuria didelę ekonominę vertę Lietuvai.
Šią vasarą, rugpjūčio 6-10 d., Trakuose vyksiančiam pasaulio jaunių irklavimo čempionatui tęstinės atrankos būdu bus skirta iki 1 mln. Eur. Iš viso bendras valstybės indėlis į Lietuvoje šiemet vyksiančias tarptautines varžybas sieks 2 mln. eurų - dvigubai daugiau nei 2024 m.
Sporto Infrastruktūros Plėtra
Sporto infrastruktūros plėtrai numatomi 19 mln. eurų, todėl komisija sporto infrastruktūros plėtros klausimui planuoja skirti atskirą dėmesį.
Sporto renginiai 2025 m.:
- 2025 m. Kauno ledo rūmai, Kovo 11-osios g.
- 2025 m. „Švyturio“ arena, Dubysos g.
- 2025 m. Kauno sporto halė, Perkūno al.
- 2025 m. Kauno marių prieplauka, T.
- 2025 m. S. Dariaus ir S. Girėno stadionas, Perkūno al.
- 2025 m. Lietuvos sporto centro kompleksas, M. K. Čiurlionio g.
- 2025 m. „Active Vilnius arena“, Ozo g. 14, Vilnius ir Alytaus sporto ir rekreacijos centro arena, Naujoji g.
- 2025 m. Klaipėdos kruizinių laivų terminalas, Pilies g.
- 2025 m. Lietuvos sporto centro Trakų irklavimo bazė, Karaimų g.
- 2025 m. Lietuvos sporto centro kompleksas, M. K. Čiurlionio g.
- 2025 m. Sporto mokykla „Tauras“, Žygio g.
- 2025 m. Sostinių golfo klubas, Vingio g.
- 2025 m. „Žalgirio“ arena, Karaliaus Mindaugo pr.
- 2025 m. lapkričio 6-9 d. Alytaus sporto ir rekreacijos centras, Naujoji g.
- 2025 m. „Vilnius Park Plaza“, M. K.
- 2025 m. Kauno sporto halė, Perkūno al.
- 2025 m. „Kalnapilio“ arena, Parko g.
- 2025 m. „NBA basketball school“ arena, Žemynos g.
- 2025 m. Lietuvos sporto centro kompleksas „Druskininkai“, M. K. Čiurlionio g.
- 2025 m. Elektrėnų baseinas, Prano Noreikos g.
- 2025 m. Lietuvos parodų ir kongresų centras „LITEXPO“, Laisvės pr.
- 2025 m. Tarptautinis memorialinis Dr. Lengvosios atletikos maniežas, Žemaitės g.