Žirgų sportas - tai sporto šakų grupė, apimanti ne tik jojimą, bet ir važiavimą kinkiniais, rogių lenktynes ant ledo bei raitelių sportinius žaidimus. Šioje sporto šakoje sportinė sėkmė didele dalimi priklauso nuo sportininko ir žirgo bendradarbiavimo. Todėl treniruotėse siekiama, kad žirgas suprastų, ko iš jo reikalaujama, ir pats stengtųsi tai atlikti.
Pagrindinės žirgų sporto rungtys
Žirgų sportas apima įvairias rungtis, kurių kiekviena reikalauja skirtingų įgūdžių ir žirgo savybių. Populiariausios iš jų:
- Konkūras: Tai kliūtinis jojimas, kurio metu raitelis su žirgu turi įveikti maršrutą (parkūrą), sudarytą iš 6-17 griaunamų kliūčių. Kiekvienas dalyvis startuoja atskirai, o taisyklės pažeidimai vertinami baudos taškais arba sekundėmis. Aukščiausio lygio varžybose kliūčių aukštis gali siekti iki 160 cm, o plotis - iki 200 cm. Aukštesnės nei 170 cm kliūtys naudojamos tik šuolio galingumo rungtyje. Konkūrai taip pat yra viena iš šiuolaikinės penkiakovės rungčių.
- Dailusis jojimas (išjodinėjimas): Šioje rungtyje vertinami žirgo aliūrai ir judėjimo įvairių rūšių demonstravimas. Įgūdžiai įgyjami žirgo išjodinėjimu - jo fizinių ir psichinių savybių lavinimu per sistemingas treniruotes. Dailiojo jojimo rungtyje dalyvaujantiems žirgams privaloma vadinamoji aukštoji jojimo mokykla, kurioje jie atlieka sudėtingiausius judesius, tokius kaip piruetai, pasažai ir įvairūs jų deriniai. Sunkiausia dailiojo jojimo rungtis yra Didžiojo prizo (Grand Prix) varžybos. Čempionatų pagrindinė rungtis - laisvoji programa pagal Didžiojo prizo varžybų reikalavimus, atliekama su muzika. Varžybos vyksta 60 × 20 m smėlio aikštelėje.
- Trikovė: Ši rungtis susideda iš trijų dalių: dailiojo jojimo (išjodinėjimo pagrindinio testo, be aukštosios jojimo mokyklos), kliūtinio laukų jojimo ir konkūro (kliūtys iki 120 cm). Laukų jojimas vyksta raižytoje vietovėje, įveikiant negriaunamas 120 cm aukščio kliūtis, įskaitant kliūtis, įkomponuotas sekliame vandenyje. Priklausomai nuo varžybų sunkumo klasės, šuolių skaičius gali siekti 32-45, nuotolis - 4160-7410 m, o reikalaujamas jojimo greitis - 520-570 m/min. Varžomasi 3 dienas tuo pačiu žirgu.
- Reiningas: Tai Jungtinių Amerikos Valstijų kaubojiško vesterno stiliaus išjodinėjimo varžybos, vykstančios apvalioje smėlio arenoje. Jojama Amerikos ketvirtmylių veislės (Quarter Horse) žirgais, kurie pasižymi ypatingu atsparumu ir gebėjimu atlikti žaibiškus sukinius. Rungtis vertinama balais.
- Ištvermės jojimas: Tai ilgų nuotolių jojimas per vieną dieną su veterinarijos kontrolės punktais. Klasikinis nuotolis - 160 km (100 mylių), tačiau jojama ir trumpesni nuotoliai (80 km ir mažiau). Žirgų būklė tikrinama prieš startą, trasoje ir finiše. Laimi raitelis, kuris pirmas finišuoja ir išlaiko veterinarinį patikrinimą po finišo.
- Voltižiravimas: Tai gimnastika ant ratu bėgančio žirgo, pabalnoto specialiu balnu su rankenomis. Svarbiausi pratimai: užšokimas ant žirgo ir nušokimas nuo jo, peršokimas per žirgą, žirklės, jojimas stačiomis.
- Važiavimas kinkiniais: Ši rungtis susideda iš važiavimo manieže, lauko kliūčių įveikimo ir aikštėje įrengto kliūčių maršruto įveikimo. Važiuojama keturračiais vežimėliais. Vyksta keturkinkių, dvikinkių ir vienkinkių varžybos, pasaulio ir žemynų čempionatai. Vertinama baudos taškais.
- Greičio lenktynės: Dažniausiai rengiamos be kliūčių ne jaunesniais kaip 2 metų amžiaus žirgais (trasos ilgis dažniausiai 1,6-2,4 km), su kliūtimis ne jaunesniais kaip 3 metų žirgais (3,2-5,2 km), su įvairiomis kliūtimis (stiplčezas) ne jaunesniais kaip 4 metų žirgais (nuotolis 3,2-7,2 km su 18 arba daugiau masyvių nejudamų kliūčių, kurių aukštis iki 140 centimetrų).
Žirgų sporto istorija
Žirgų sportas yra viena seniausių sporto šakų. Dar 682 m. pr. Kr. olimpinėse žaidynėse vyko važiavimo ketvertu žirgų varžybos. Šiuolaikinio žirgų sporto pradžia siejama su 1868 m., kai Dubline įvyko pirmosios šiuolaikinio žirgų sporto varžybos. XIX a. pabaigoje Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose išpopuliarėjo šokimo per kliūtis varžybos.
Žirgų sportas į olimpinių žaidynių programą pirmą kartą įtrauktas 1900 m. ir 1908 m., kai vyko polo varžybos. 1912 m. į oficialią programą įtrauktos trys žirgų sporto rungtys: konkūrai, dailusis jojimas ir trikovė. Iki 1920 m. olimpinės žirgų sporto varžybos vykdavo pagal nacionalines rengėjų taisykles.
1921 m. P. de Coubertino iniciatyva parengtos žirgų sporto taisyklės ir įkurta Tarptautinė žirgų sporto federacija (FEI), kuri 2023 m. vienijo 133 šalis. Tarptautinė žirgų sporto federacija kultivuoja 7 rungtis, iš kurių 3 yra olimpinės: konkūrai, dailusis jojimas ir trikovė. Kitos - reiningas, ištvermės jojimas, voltižiravimas ir važiavimas kinkiniais. Rengiamos ir neįgaliųjų žirgų sporto varžybos.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Nuo 1953 m. rengiami konkūrų pasaulio čempionatai, o nuo 1957 m. - Europos čempionatai. 1927-1962 m. vyko Tarptautinės žirgų sporto federacijos išjodinėjimo, nuo 1963 m. vyksta Europos, o nuo 1966 m. - pasaulio dailiojo jojimo čempionatai. Pasaulio ir Europos čempionatuose bei olimpinėse žaidynėse daugiausia laimėjimų pasiekė Vokietijos raiteliai.
Žirgų sportas Lietuvoje
Lietuvoje XIX a. vyko ristūnų lenktynės ant ežerų ledo. Iki šiol išliko Sartų lenktynės, kurios nuo 1933 m. tapo oficialios. XIX a. Vilniuje veikė Jojamųjų žirgų lenktynių draugija.
Šiuolaikinio žirgų sporto pradžia Lietuvoje siejama su Lietuvos kavalerijos pulkais. Nuo 1920 m. visi trys pulkai - husarai (Kaune), ulonai (Alytuje) ir dragūnai (Tauragėje) - geresniam kareivių ir žirgų parengimui naudojo 8 km kliūtinį laukų jojimą. 1925 m. pulkai pradėjo rengti savo konkūrų varžybas.
1929 m. Kaune surengtos pirmosios žirgų sporto oficialios varžybos - kavalerijos pulkų raitųjų sporto rungtynės (KPRSR). Geriausi raiteliai karininkai tobulinosi Vakarų Europos aukštosiose kavalerijos mokyklose.
1932 m. įsteigta Lietuvos žirginio sporto sąjunga (LŽSS), kuri rengė varžybas ir į jas įtraukė ir civilius raitelius. 1933 m. įsteigta Sporūtos žirgų sporto sekcija Vytija, o Kaune - Jojimo mokykla. Buvo rengiamos raitelių varžybos, kuriose aktyviausiai dalyvavo šauliai, jaunalietuviai ir skautai.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
1936 m. įvesta raitelių ir žirgų registracija bei licencijos. Pagal Tarptautinės žirgų sporto federacijos statutą įsigaliojo raitelių skirstymas į klases: džentelmenus, amazones, mėgėjus ir profesionalus. Žirgų sportui buvo svarbi 1938 m. I Lietuvos tautinės olimpiados dalis.
1938 m. majoras Antanas Andriūnas su Ampyru Paryžiuje laimėjo Europos kariuomenių tarptautinių varžybų konkūrų rungties aukso medalį.
Žirgų sporto atkūrimo iniciatorius - K. Načajus. 1955 m. Kaune įvyko 1 m aukščio konkūrų ir lenktynių varžybos, 1955 m. įkurta Kauno, o 1957 m. - Vilniaus jojimo sporto mokykla, Lietuvos jojimo federacija. 1956 m. Kaune įvyko I oficialus Lietuvos čempionatas (išjodinėjimo, konkūrų ir trikovės rungtys).
L. Navickas Didžiajam prizui parengė kumelę Sireną, kuri pasiekė rekordą - 11 kartų tapo Lietuvos čempione. 1964 m. Kaune įvyko pirmos tarptautinės konkūrų varžybos. 1965 m. pradėtos rengti Nemuno draugijos žaidynės ir čempionatai.
1973 m. Lietuvos jaunimo konkūrų rinktinė tapo SSRS čempione. 1974 m. R. Žibaitis Europos trikovės jaunių čempionate individualiai užėmė 4 vietą, su SSRS rinktine pelnė bronzos medalį. 1970-1990 m. žirginiam sportui daug nusipelnė konkūrų vyriausiasis treneris Antanas Vaitkevičius ir Lietuvos jojimo federacijos pirmininkas Vytautas Rupas, įrengęs šiuolaikines bazes.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Žymesnieji sportininkai, SSRS čempionai ir prizininkai: Zigmas Šarka, Raimundas Udrakis, Edmundas Klimovas, Laimondas Skėrys, Vincas Civinskas (jaunesnysis), Rimantas Babrauskas (konkūrų), L. Navickas, R. Sidabraitė (Sabonienė), S. Snarskienė (dailiojo jojimo), Alfredas Žvirblis (trikovės).
1989 m. atkurta Lietuvos žirginio sporto sąjunga (nuo 2010 m. - Lietuvos žirginio sporto federacija), kuri 1992 m. tapo Tarptautinės žirgų sporto federacijos (FEI) nare.
2002 m. Lietuvos tautinėje olimpiadoje Z. Šarka (su Sir Saliutu) pagerino Lietuvos šuolio į aukštį rekordą (iki 210 centimetrų).
2006 m. pasaulio žirgų sporto žaidynėse lietuviai pirmą kartą dalyvavo dailiojo jojimo ir ištvermės jojimo varžybose.
Tarptautinės žirgų sporto federacijos oficialūs asmenys: tarptautiniai teisėjai - Viktoras Milvydas (1992-2003), Judra Kašarina, V. Paznanskis, G. Oliškevičius, maršrutų dizaineriai - L. Skėrys, V. Paznanskis, varžybų veterinaras Aleksandras Dranseika.
Lietuvoje 2013 m. buvo apie 200 žirgų sporto klubų (iš jų 36 priklausė Lietuvos žirginio sporto federacijai), apie 800 sportinių žirgų, 10 etatinių trenerių.
Mažoji Lietuva ir žirgų sportas
Mažosios Lietuvos gyventojai nuo seno buvo geri raiteliai, ypač vertinti Prūsijos kariuomenėje, kur jie sudarė geriausius dragūnų bei ulonų pulkus. Jų drąsa ir vikrumas apdainuotas senovės dainose ir eilėraščiuose, aprašytas spaudoje.
Žmonės keliaudavo pėsti arba raiti, ne tik ant žirgų, bet ir ant prijaukintų briedžių, su kuriais sėkmingai medžiodavo. Raitos moterys XIX a. Mažosios Lietuvos kaime ir mieste buvo įprastas vaizdas. Jos dalyvaudavo sportinėse varžybose, iškilmėse.
Kavalerijos garnizonuose Įsrutyje ir Gumbinėje buvo rengiami maži raitelių turnyrai. Raitelių sportui krašte skirta daug valstybės lėšų ir dėmesio, jis buvo populiarus tarp gyventojų. Didžiuosiuose miestuose įrengti hipodromai.
Išskirtinę vietą užėmė Įsruties Rytprūsių hipodromas Lenkininkų priemiestyje. Čia iki Antrojo pasaulinio karo turnyrai rengti kasmet, pradedant Sekminių turnyru ir baigiant rudenį Didžiuoju tarptautiniu jojimo ir važnyčiojimo turnyru.
Nuo 1934 m. varžybos kasmet vykdavo ir Klaipėdoje. XX a. pradžioje Joneikiškėje susikūrė raitelių draugija Niederung, apie 1930 m. pasivadinusi Reiterverein Neukirch [Joneikiškės raitelių draugija].
Žymūs Lietuvos žirgų sporto asmenys
- Stasys Svetlauskas: Ilgametis Vilniaus žirgyno direktorius, daug prisidėjęs populiarinant Lietuvos žirgų veislininkystę ir žirginį sportą. Apdovanotas Romano Žebenkos I ir III laipsnio diplomais už žemaitukų arklių veislės atkūrimą ir išsaugojimą bei stambiųjų žemaitukų veislių sukūrimą.
- Vladas Zaráuskas: Raitelis, jojimo treneris, teisėjas. Sąjunginės kategorijos teisėjas. 4 kartus Lietuvos žirgų sporto čempionas: konkūro (1956), dailiojo jojimo (1956, 1958, 1959). Teisėjavo XXII olimpinių žaidynių (1980 Maskva) jojimo varžybose.
- Antanas Andriūnas: Majoras, su Ampyru Paryžiuje laimėjo Europos kariuomenių tarptautinių varžybų konkūrų rungties aukso medalį.
- K. Načajus: Žirgų sporto atkūrimo iniciatorius ir pradininkas Lietuvoje.
tags: #lietuvos #jojimo #sporto #enciklopedija