Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip FIBA pasaulio krepšinio čempionato rungtynės atsispindi televizijos programų tinklelyje, įtraukiant įvairius žanrus ir formatus, pradedant nuo tiesioginių transliacijų ir baigiant dokumentiniais serialais. Taip pat aptarsime, kaip LRT RADIJAS įsitraukia į čempionato transliacijas, suteikdamas galimybę klausytojams sekti rungtynes radijo eteryje.
Tiesioginės Transliacijos ir Sporto Naujienos
FIBA pasaulio krepšinio čempionato atrankos rungtynės, pavyzdžiui, Lietuva - Italija, yra svarbi televizijos programų dalis. Sporto naujienų laidos, tokios kaip „TV3 sportas“, taip pat skiria dėmesį čempionato įvykiams. Rugpjūčio 25 d., penktadienį, nuo 15.30 val. vyks pirmoji Lietuvos nacionalinės rinktinės kova su Egipto krepšininkais. Rugpjūčio 27 d., sekmadienį, 15.30 val. lietuviai susirungs su Meksikos krepšininkais, o rugpjūčio 29 d. 15.30 val. LRT RADIJAS tiesiogiai transliuos Lietuvos krepšininkų pasirodymus ir kituose pasaulio čempionato etapuose, jei rinktinė į juos pateks po rungtynių savo grupėje.
LRT RADIJO Įsitraukimas į FIBA Pasaulio Krepšinio Čempionatą
LRT RADIJAS gavo išskirtines teises į FIBA pasaulio krepšinio čempionato garso transliacijas. Radijo eteryje klausytojai galės išgirsti visas Filipinuose vyksiančias rungtynes, kuriose pasirodys Lietuvos krepšinio rinktinė. Taip pat tiesiogiai bus transliuojamas ir čempionato finalas. Teises transliuoti FIBA pasaulio krepšinio čempionato garsą LRT RADIJUI suteikė Europos transliuotojų sąjunga (EBU).
Komentatorius teigia: „Džiaugiamės, kad krepšinio fanams suteikiame galimybę nepraleisti svarbių krepšinio rungtynių, nepaisant to, kur jos būtų.“ Jis taip pat pridūrė: „Nors anksčiau radijuje krepšinio komentuoti neteko, esu sulaukęs komentarų iš savo nematančio draugo, kad veiksmą aikštelėje nupasakoju vaizdingai ir jam suprantamai. Žinoma, specialaus pasiruošimo šioms transliacijoms tikrai prireiks: svarbu atidžiai stebėti krepšininkų kūno kalbą, perpasakoti detales, į kurias įprastai kaip komentatorius galiu nekreipti dėmesio. Taip pat teks atsikratyti kitų komentatorių plačiai vartojamų klišių, suprantamų tik vaizdą matančiam sirgaliui.“
Įvairūs TV Žanrai ir Krepšinis
Nors sporto transliacijos yra pagrindinis dėmesys, krepšinio čempionatas gali būti paminėtas ir kituose TV žanruose. Pavyzdžiui, aktualijų laidos, tokios kaip „TV3 žinios“, gali aptarti čempionato įtaką visuomenei ar ekonomikai.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Dokumentiniai Serialai
Dokumentiniai serialai, tokie kaip 2015 m. Kanados dokumentinis serialas (1/3 s.) arba 2025 m. Jungtinės Karalystės dokumentinis serialas (11 s.), gali skirti epizodus krepšinio istorijai, žymiems žaidėjams ar čempionatų užkulisiams. Taip pat, 2023 m. Jungtinės Karalystės dokumentinis serialas (6 s.) „Užburiančių miškų paslaptys“ (Secrets of the Enchanted Forests) gali netikėtai susieti gamtos temas su sporto pasauliu.
Kulinarijos ir Gyvenimo Būdo Programos
Net kulinarijos programos, tokios kaip „La Maistas. Italija“ (Lietuva, 2025), ar gyvenimo užmiestyje programos gali netiesiogiai paminėti krepšinį, pavyzdžiui, ruošiant užkandžius žiūrint rungtynes ar aptariant sporto įtaką sveikam gyvenimo būdui. Programos apie sodininkystę ar Lietuvos gamtą galėtų sieti sportą su aktyviu laisvalaikiu gamtoje.
Laidos Vaikams
Pažintinė pramoginė programa vaikams „Gustavo enciklopedija“ gali supažindinti jaunuosius žiūrovus su krepšinio istorija ir taisyklėmis. Moksleivių žinių viktorina gali įtraukti klausimus apie krepšinį. Animaciniai serialai, tokie kaip 2019 m. animacinis serialas arba 2017 m. animacinis filmas iš Prancūzijos ir Liuksemburgo, gali sukurti epizodus, kuriuose personažai žaidžia krepšinį ar seka čempionato įvykius. „KINO PUSRYČIAI POKEMON“ (N-7) gali rodyti filmus šeimai, susijusius su sportu ir komandine dvasia.
Kino Filmai ir Serialai
Krepšinio čempionato laikotarpiu televizijos programose gali atsirasti daugiau filmų ir serialų, kuriuose sportas vaidina svarbų vaidmenį.
Dramos ir Komedijos
Filmai, tokie kaip 1994 m. drama iš JAV (rež. Frank Darabont, N-14) arba 2023 m. komedija iš Didžiosios Britanijos ir JAV (rež. Adele Lim), gali būti rodomi kaip alternatyva sporto transliacijoms. Komiškos romantinės dramos, tokios kaip 2016 m. filmas (rež. Warren Beatty, vaid.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Veiksmo ir Nuotykių Filmai
Veiksmo dramos, tokios kaip 2015 m. filmas iš Meksikos, Honkongo ir JAV (rež. Denis Villeneuve), arba nuotykių filmai, tokie kaip 2011 m. filmas šeimai iš JAV (rež. Michel Gondry), gali pritraukti žiūrovus, ieškančius įtempto veiksmo.
Detektyviniai ir Kriminaliniai Serialai
Detektyviniai serialai, tokie kaip 2013 m. serialas iš Jungtinės Karalystės ir JAV (N-7, 6/1 s.), arba kriminaliniai serialai, tokie kaip 2016 m. serialas iš Didžiosios Britanijos (N-14), gali pasiūlyti įtraukiančias istorijas tiems, kurie nori atitrūkti nuo sporto.
Realybės Šou ir Dokumentinė Realybė
Realybės šou, tokie kaip 2025 m. realybės serialas, arba dokumentinė realybė, tokia kaip 2018 m. laida (N-7), gali pasiūlyti įdomų žvilgsnį į įvairias gyvenimo sritis. „Skaičius ar herbas?“ („Орел и Решка“) (Ukraina, realybės šou) gali parodyti reportažus iš šalių, dalyvaujančių krepšinio čempionate.
Kultūrinės ir Religinės Programos
Kultūros diena, Menora (kultūros publicistikos programa apie Lietuvos žydus), Tikėjimas ir gyvenimas (programa apie ortodoksų ir sentikių bendruomenių dvasinius kelius), Šventadienio mintys (religinė programa) ir Mišios iš Vilniaus šv. vyskupo Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedros bazilikos gali būti rodomos kaip alternatyvus turinys sporto transliacijoms.
Krepšinio Rungtynių Žiūrimumo Rekordai
Antradienio vakarą Lietuvos krepšinio aistruolių dėmesį prikaustė lemiamos Europos čempionato rungtynės. „Telia“ atskleisti duomenys rodo, kad dvikovą tarp Lietuvos ir Graikijos rinktinių stebėjo beveik 4 kartus daugiau žiūrovų nei įprastai tuo metu.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Milžinišką susidomėjimą lėmė ne tik kova dėl patekimo į pusfinalį, bet ir tai, kad tokio lygio rungtynių sirgaliai laukė dešimtmetį. Lietuvių rinktinė nusileido graikams, tačiau ji subūrė tautiečius ir leido dar labiau pajausti bendrą kovos dvasią. Šios rungtynės nebuvo tik transliacija - tai nacionalinis įvykis, trumpam pakeitęs visą televizijos rinką. „Telia“ duomenys rodo ne tik rekordinį žiūrovų šuolį, bet ir tai, kad krepšinis prikaustė absoliučią daugumą tuo metu televiziją žiūrėjusių žmonių. Kiekvienų Europos čempionato rungtynių metu, kuriose žaidė lietuviai, auditorija padidėdavo bent tris kartus. Antradienio vakaro drama tarp Lietuvos ir Graikijos rinktinių pasiekė šio čempionato žiūrimumo rekordą. „Telia“ duomenimis, lemiamas rungtynes stebėjo beveik 4 kartus daugiau žiūrovų nei įprastai tuo metu. Nors aistruolių susidomėjimas buvo didelis viso čempionato metu, nė vienerios ankstesnės rungtynės neprilygo ketvirtfinalio TV žiūrovų skaičiui. Daugiausia dėmesio natūraliai sulaukė mačai, kurie vyko patogiu laiku, pavyzdžiui, šeštadienio vakaro aštuntfinalio kova su Latvija. Tačiau ketvirtfinalio svarba ir įtampa buvo tokia didelė, kad antradienio rungtynės su Graikija viską apvertė aukštyn kojomis - matome, kad dėl krepšinio daugelis paaukojo ne tik kitas laidas, bet ir poilsį prieš darbo dieną. Užsienyje esančių sirgalių palaikymas toks pat ryškus ir matomas, kaip ir tribūnose. „Telia“ duomenimis, klientų skaičius Suomijoje, kur vyko vienas iš čempionato grupių etapas, išaugo 20 proc., o jų mobiliųjų duomenų naudojimas padvigubėjo.
Krepšinis Lietuvoje yra daugiau nei sportas, tai reiškinys, kuris suburia žmones. Šių rungtynių žiūrimumo duomenys parodė, kad net ir vėlyvą darbo dienos vakarą sirgaliai aktyviai jungėsi stebėti transliacijos. Lietuvių komandos pasirodymas Senojo žemyno čempionate jau baigėsi, tačiau jau rugsėjo 20 dieną tik „Telia Play“ platformoje bus galima stebėti visas Lietuvos krepšinio lygos (LKL) sezono varžybas.
Lietuvos Krepšinio Rinktinės Varžovai FIBA Pasaulio Taurėje
Antradienį Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės laukia antrasis susitikimas FIBA pasaulio taurės H grupėje. Aukštas tempas, puikus kamuolio judėjimas ir labai daug tritaškių metimų - virš 30 per susitikimą. Vyriausiasis ekipos startegas Nickas Nurseas puolimą paruošė taip, jog nebūtų pavojingiausių ginklų. Jo auklėtiniai gali žaisti „du prieš du“, imtis individualių veiksmų, lakstyti aplink užtvaras be kamuolio ir net žaisti nugara į krepšį. Senegalo krepšininkai sekmadienį bandė kuo dažniau prieš mūsų tautiečius bėgti į greitą puolimą, tačiau paprasčiausiai nesugebėjo sėkmingai užbaigti atakų. Antradienio Lietuvos varžovai darys tą patį, tačiau jie turi pakankamai talentingų krepšininkų, kad sugebėtų tokių klaidų nedaryti. Dėl šios priežasties D. N. Nurseo auklėtiniai turi ir akivaizdžių spragų. Tai reiškia, jog Jonas Valančiūnas ir Domantas Sabonis gali puolime turėti nemažai progų sukurti papildomų atakų savo komandai. Dar didžiulė bėda - trumpas atsarginių žaidėjų suolelis. Dėl prie rinktinės neprisijungusių NBA krepšininkų - Andrew Wigginso, Andrew Nicholsono, Shai Gilgeouso-Alexandero, Niko Stausko, R. J. Kai sekmadienio mače su australais aikštę palikdavo Kevinas Pangosas ir/ar Cory Josephas, visas žaidimas lyg subyrėdavo ir kanadiečiams nebesisekė užpulti. LRT.lt Lietuvos rinktinės H grupės varžovų lyderių apžvalgoje minėjo, jog pavojingiausi krepšininkai gali būti C. Josephas ir K. Pastarasis, atrankoje į pasaulio taurę rinko po 19,3 taško ir 8 atkovotus kamuolius. Taip pat su D. Sabonio Gonzagos universitete žaidęs aukštaūgis žibėjo pasirengime čempionatui, tačiau mače su Australijos komanda buvo visiškai „išjungtas“ iš žaidimo - atakavo krepšį tik 4 kartus ir pelnė 6 taškus bei atkovojo 3 kamuolius per 20 minučių aikštėje. Ryškiausia Kanados rinktinės persona gali būti jau minėtas vyriausiasis treneris N. Nurseas. Papildomas mūsų tautiečių oponentų pliusas - specialistas puikiai pažįsta J. Valančiūną. Su juo strategas dirbo nuo 2013-ųjų iki 2019-ųjų, tad puikiai žino lietuvio stipriąsias ir silpnąsias puses. Aikštėje svarbiausi atletai - su D. Saboniu Indianoje rungtyniavęs C. Josephas ir buvęs žalgirietis K. Pangosas. Jie puikiai atlieka „du prieš du“ derinį, patys stato užtvaras, o buvęs žalgirietis dar gali ir iššauti iš toli. Pastarojo bijoti daug neverta, jei gynyboje nebus daug spragų. Jis pats nesugeba susikurti progų, tačiau yra atletiškas, stato kietas užtvaras ir gali užbaigti atakas baudos aikštelėje. Jei D. 2013 metais Amerikos žemynų čempionate iškrista antrajame etape, 2017-aisiais jau po nėsėkmingo pasirodymo savo grupėje. Dabar, nors vis dar ne pilnos sudėties, tačiau ši ekipa yra stipresnė nei bet kada buvo. Kad yra konkurencingi N. Nurseo auklėtiniai parodė pasirengime FIBA pasaulio taurei. Jau Australijos ekipai nusileidusios Lietuvos varžovės laikas žengti link stipriausių pasaulio rinktinių dar neatėjo. Vis dėlto, ji turi puikų trenerį, kelis labai talentingus krepšininkus ir nebeturi, kur trauktis.
Kėdainių „Nevėžis-Optibet“: Maloniai Stebinanti Komanda
Kėdainių „Nevėžis-Optibet“ po pirmojo „Betsafe-LKL“ čempionato rato užima ketvirtąją vietą ir yra turbūt maloniausiai stebinanti šio sezono komanda. Patyrusių vietinių ir jaunesnių užsienio žaidėjų harmonija Kėdainiuose kol kas veikia nepriekaištingai, tačiau tai toli gražu nėra vien krepšininkų nuopelnas.
Treneris Bobby Gonzalezas: Patirtis NBA ir Kinijoje
Kėdainių komandą prieš sezoną papildė darbo NBA ir Kinijos krepšinio lygoje patirties turintis treneris Bobby Gonzalezas. 57 metų specialistas iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) yra dešinioji Mariaus Kiltinavičiaus ranka. Peržvelgus B. 1994-1998 metų laikotarpiu B. Gonzalezas į savo komandas kvietė studentus Šarūną Jasikevičių ir Artūrą Karnišovą. Šis treneris keturiolika metų dirbo JAV universitetų krepšinyje, keisdamas vyr. trenerio ir trenerio asistento pozicijas. Vėliau sekė pirmieji žingsniai televizijoje ir spaudoje. Amerikietis treneris pats rašydavo straipsnius krepšinio temomis ir užimdavo eksperto poziciją laidose. Į darbą krepšinyje jis grįžo kaip laisvai samdomas NBA klubų skautas, o vos prieš dvejus metus, jau dirbdamas Kinijoje, stebėjo siaučiantį Vilniaus „Ryto“ žaidėją Andrew Goudelocką. Kaip prisimena treneris, šis gynėjas ten pelnydavo ir po 40 taškų, tačiau prieš jo treniruojamą komandą negalėjo rungtyniauti dėl traumos.
B. Gonzalezas yra žmogus, sutvertas dirbti krepšinyje. Pats treneris, kalbėdamas su LKL.lt, krepšinį pavadino mašina, kuri leidžia pamatyti pasaulį. Dabar ta kelionė stabtelėjo Kėdainiuose - treneris pirmą kartą ne tik čia, bet ir Baltijos šalyse. O ir atvyko į Kėdainius jis ne šiaip sau - pasak paties patyrusio trenerio, „Betsafe-LKL“ čempionatas ir darbas Kėdainių komandoje gali tapti tramplynu jo drąsios svajonės link. „Mano svajonė - vieną dieną treniruoti NBA komandą“, - kalbėdamas su LKL.lt sakė B. Gonzalezas.
Trenerio B. Gonzalezo Įspūdžiai apie Kėdainius ir Lietuvą
- Treneri, visų pirma, kaip bėga jūsų dienos Kėdainiuose, šiuo karantino laikotarpiu?- Viskas tvarkoje. Tiesą sakant, atvykti čia iš didelių miestų, tokių kaip Niujorkas, yra nemenkas iššūkis ir didelė naujovė. Niekada nebuvau šioje pasaulio vietoje - buvau daug kur, bet Baltijos šalyse esu pirmą kartą. Kėdainiai yra puikus mažas miestelis, čia tikrai yra gražių vietų. Buvau ir Vilniuje, ir Kaune, man šie miestai taip pat paliko neblogą įspūdį.- Čia jau esate maždaug tris mėnesius. Kas jums geriau - didmiesčių šurmulys, ar mažo miestelio ramybė?- Taip, čia kitoks tempas, jūs gyvenate mažiau skubėdami. Bet man čia nieko netrūksta. Juk aš jau vyresnis, turiu žmoną, turiu dukrą, per 57 gyvenimo metus spėjau ir pakeliauti, ir pasaulio pamatyti. Per darbo karjerą aplankiau maždaug 20 skirtingų šalių, pradedant JAV, baigiant Kinija ar Anglija. Labai daug dirbau užsienyje, bet man kiekvieną kartą yra malonu pažinti naujus žmones, naują kultūrą, paragauti naujo, iki šiol neragauto maisto. Visa tai yra vien pozityvūs dalykai. Į krepšinį žiūriu kaip į mašiną, leidžiančią man keliauti po pasaulį.- Išmaišėte daug pasaulio kampelių. O ką prieš atvykdamas į Kėdainius žinojote apie Lietuvą, jos krepšinį?- Atvykdamas į Lietuvą žinojau labai daug apie čia užaugusius talentus ir apie pačią krepšinio kultūrą. 1994 metais, kai Šarūnas Jasikevičius norėjo prisijungti prie Marylando universiteto komandos, aš bandžiau jį prisivilioti į Virdžiniją. Bet nepavyko. - Kokių dar patirčių su lietuviais turėjote?- Esu treniravęs komandas, kurios žaisdavo prieš pačius geriausius Lietuvos krepšininkus. Puikiai prisimenu pokalbį su dabartiniu Čikagos „Bulls“ klubo krepšinio operacijų viceprezidentu Artūru Karnišovu. Kai jis dar studijavo Siton Holo universitete, aš treniravau to universiteto komandą. Tiesa, treniruoti jo paties neteko, nes prie komandos jis prisijungė beveik iškart tada, kai aš išvykau kitur. Taip pat Darius Songaila, Linas Kleiza - lietuviai, ilgiau pabuvoję JAV, aš juos puikiai prisimenu. Lietuva išaugino aibę talentingų krepšininkų. Ką jau kalbėti apie Arvydą Sabonį. - Kaip treneris, dirbantis Kinijoje, atsiduria Lietuvoje? Kokia jūsų istorija?- Gavęs pasiūlymą juo kiek labiau pasidomėjau ir iškart supratau, kad „Betsafe-LKL“ yra stipri lyga, turinti geras komandas. Tai pasirodė gera vieta tęsti savo trenerio karjerą, todėl ilgai neabejojau. - Kalbate apie trenerio karjeros tęsimą. Kas būtų jūsų, kaip trenerio, svajonės išsipildymas?- Mano svajonė - vieną dieną treniruoti NBA komandą. Aš 18 metų praleidau vienaip ar kitaip dirbdamas su JAV universitetų komandomis, galėjau ten likti ir dirbti dar ilgiau, bet pasirinkau eiti kitu keliu ir dirbti užsienyje. Vienas iš dalykų, ką NBA klubai tikrai vertina, yra trenerių patirtis užsienyje. Jei pats nežaidei NBA, tai tarptautinė patirtis yra didelis pliusas. Man tai buvo žingsnis į priekį siekiant šios svajonės. Atvykau čia padėti jauniems žaidėjams ateityje galbūt pasiekti NBA lygį ir pats įgauti dar daugiau patirties tarptautiniame krepšinyje.- Daug metų dirbote su komandomis iš JAV. Kuo pagrinde skiriasi žaidimas ten ir čia?- „Betsafe-LKL“ krepšinis yra tarsi per vidurį tarp JAV universitetuose ir NBA lygoje demonstruojamo krepšinio, dar turėdamas tą stiprų europietišką poskonį - čia daug taktikos, daug strategijų, gynybos, pikenrolo situacijų. Čia žaidimas labiau primena šachmatus, o JAV jis yra paremtas individualiu talentu ir laisve. - Kas yra naudingiau žaidėjams: jūsų minimi šachmatai, ar laisvė?- Užsieniečiams čia labai naudinga pažaisti. Reikia paragauti visko. Manau, kad Lietuvos ir Serbijos krepšinis yra labai panašus. Tai yra visiškai kitoks žaidimas, nei, pavyzdžiui, Kinijoje. Ten pelnoma žymiai daugiau taškų, mažiau remiamasi gynyba. Čia viskas nubraižyta schemomis, kiekvienas turi konkrečias užduotis. Bet tai yra labai gera erdvė augti tiek žaidėjams, tiek treneriams, kaip ir man. - Ką jums pačiam suteikia kasdienis darbas Lietuvos krepšinyje?- Lyga yra geresnė, nei žmonės galvoja. Mane patį tikrai maloniai nustebino. Čia beveik kiekviena komanda turi savo žaidimo braižą, jį puoselėja ir tobulina. Pažiūrėkime, vien kiek čia yra gerų trenerių ir žaidėjų. Esu maloniai nustebintas.- Kėdainių „Nevėžis-Optibet“ dabar užima ketvirtąją vietą ir demonstruoja gana solidų krepšinį…- Treneris Marius daro įspūdingą darbą su savo komanda. Kitas asistentas Šarūnas taip pat yra itin darbštus ir atsidavęs treneris. Kėdainiuose mes darome gerus dalykus - bandome leisti atsiskleisti naujiems talentams, kol kas tai neblogai sekasi. Manau, kad Kėdainių klubas būtent tą ir bando padaryti - sujungti Lietuvos ir užsienio talentus, kurie netolimoje ateityje sugebėtų įkasti Vilniaus „Rytui“ ir Kauno „Žalgiriui“.- Treneri, o ką konkrečiai šiai komandai atnešate jūs? Kaip atrodo jūsų darbas rungtynių metu?- Pats darau visko po truputį - visų pirma, žiūriu, ką mūsų pačių komanda gali pasiūlyti varžovams. Koncentruojuosi į mūsų žaidimą, bandau rasti tinkamų būdų tiek puolime, tiek gynyboje, o vėliau analizuoju ir varžovus. Tiesa, asistentas Šarūnas dirba daugiau su varžovų komandomis - jis jas tiesiog geriau žino, nes yra lietuvis, turi patirties šioje lygoje. Atsinešiau čia savo žinias, kurias bandome išnaudoti ne tik individualiai žaidėjams, bet ir visai komandai.- Galbūt jau buvo rungtynių, kurios jums stipriai įsiminė? Kokias komandas galėtumėte išskirti?- Galbūt labiausiai įsiminė rungtynės prieš Vilniaus „Rytą“. Į Kėdanius jie atvažiavo be savo pagrindinio centro (Martyno Echodo, - aut. past.), komandą neseniai buvo palikęs pagrindinis įžaidėjas (Demetriusas Jacksonas, - aut. past.), kitaip tariant, jie turėjo savų problemų. Bet mes tas rungtynės sužaidėme labai gerai. Taigi, manau, kad nugalėjome vieną iš dviejų stipriausių Lietuvos komandų. Žinoma, dar laukia mūšis su „Žalgiriu“, matysime, kaip jame seksis. Ir dar paminėčiau Alytaus „Dzūkiją“ ir Prienų „Cbet“ - komandas, kurių pergalių ir pralaimėjimų santykis mano galva neatspindi realybės, jis turėtų būti geresnis.- Treneri, 2010-2020 metų laikotarpiu buvote kiek atsitraukęs nuo krepšinio. Karjera pakrypo kitur?- Taip, pirmuosius kelis metus po darbo JAV universitetų komandose aš perėjau į televiziją, radiją ir spaudą. Dirbau kaip krepšinio analitikas, padėdavau kolegoms transliacijų metu, taip pat rašydavau straipsnius. Trumpai tariant, kelis metus pabuvau lygiai toks pats, kaip jūs. Po to grįžau į tikrąjį krepšinį, kurį jau vadinčiau profesionaliu - tai skautingas NBA komandose, Kinijos klubų treniravimas ir kita. - O kuris darbas jums yra arčiau širdies?- Žinote, arčiau širdies vis tik man yra trenerio darbas. Su tuo gyvenu jau ne pirmą dešimtmetį, tam skiriu ir savo gyvenimą. Nėra lengva tiek metų dirbti trenerio darbą ir tada visiškai nuo jo nusisukti - tai supratau tik savo kailiu. Tada ir įsitikinau, kad treniravimas yra didžiausia mano aistra. Vis dėlto, kiekviena nauja patirtis yra tik į naudą ir kaip žmogui man suteikė tikrai nemažai. Didžiausias pliusas dirbant su žiniasklaida buvo tai, kad galėjau nuolat būti su savo žmona ir dukra, ne tik atostogų metu. Dabar tai sudėtingiau, bet tenka rinktis.- Pataisykite, jei suklysiu, bet „Nevėžis-Optibet“ turi nemažai derinių Justui Tamuliui. Kuo šis žaidėjas ypatingas ir ką jam bandote suteikti?- Taip. Jis yra aukšto lygio žaidėjas. Žaidžiant prieš „Šiaulius“ jis pataikė penkis tritaškius - tai geras metikas. Turime jam skirti tam tikrus derinius. Beje, turime nemažai problemų su traumomis, vienu metu, sakyčiau, neturėjome trijų savo komandos lyderių. Dabar turime aiškų lyderį, gerą krepšininką Vaidą Kariniauską. Kai visi sugrįš į rikiuotę, su treneriais turėsime malonią, bet ne pačią lengviausią užduotį - sutalpinti visus į aikštelę ir paskirstyti atitinkamai minutes.- Paminėjote V. Kariniauską. Galime jį vadinti aiškiu komandos lyderiu?- Vaidas visų pirma yra labai aukštas įžaidėjas, jis labai brandus, protingas. Juk tai ir Lietuvos rinktinės krepšinio ragavęs žaidėjas. Jis nėra pats greičiausias, bet yra labai, labai protingas krepšininkas. Tai tikras lyderis. Beje, dar paminėčiau Kazakauską. Jiedu yra mūsų komandos lyderiai, kapitonai ir vedėjai pergalių link. Kalbu ne tik apie aikštelę, bet ir apie rūbinę, treniruotes.- Lietuvių patarlė byloja, kad gera pradžia yra pusė darbo. Ką šį sezoną gali nuveikti Kėdainių komanda?- Nenorėčiau prognozuoti, nes visas komandas iš arti matau pirmą kartą. Bet iš to, ką spėjau pastebėti per pirmąjį sezono ratą, tai kad mes galime daug. Sulauksime po traumų grįžtančių žaidėjų, įvesime į sistemą, augsime kaip komanda. Manau, kad mes jau įrodėme, kad galime ne tik žaisti, bet ir nugalėti bet kurią šios lygos komandą. Aišku, dar nežaidėme su „Žalgiriu“, bet manau, kad sezono pabaigoje galime užimti pakankamai aukštą vietą. Be jokių abejonių. Žinoma, į galutinį rezultatą susideda aibė dedamųjų - traumos, virusas ir taip toliau.
Technikos Mokslų Pradžia Lietuvoje: Aukštesnioji Technikos Mokykla
Pirmasis istorinės raidos etapas - tai technikos mokslų Lietuvoje pradžia. 1920 m. Lietuvos Vyriausybės nutarimu Susisiekimo ministerijos sistemoje steigiama Aukštesnioji technikos mokykla - ATM. Pirmuoju direktoriumi skiriamas buvęs Bologojos technikos mokyklos vedėjas inž. Julijonas Gravrogkas. Mokyklos paskirtis - rengti viduriniojo techniškojo išsilavinimo statybos, mechanikos ir elektrotechnikos specialistus, pradžioje platesnio profilio, kad galėtų dirbti įvairiose šalies ūkio srityse, numatant vėliau plėsti ir priartinti mokyklos statusą prie panašių mokyklų Vakarų Europos šalyse. 1832 m. carinės Rusijos valdžiai uždarius universitetą, techniškosios krypties specialistų jokia Lietuvos mokykla nerengė, o specialistų labai trūko. 1919 m. buvo nutarta, kad reikalinga tokius specialistus rengianti mokykla.
#
tags: #lietuvos #kanados #krepsinio #rinktines #rungtynes #tiesiogiai