Krepšinis Lietuvoje - ne tik sporto šaka, bet ir nacionalinė aistra, turinti gilias šaknis ir turtingą istoriją. Ši istorija neatsiejama nuo Lietuvos kariuomenės, kurios vaidmuo populiarinant ir vystant krepšinį šalyje yra itin svarbus. Šiame straipsnyje panagrinėsime Lietuvos kariuomenės krepšinio rinktinės istoriją, pradedant nuo jos ištakų, svarbiausių pasiekimų ir baigiant šių dienų situacija.
Krepšinio pradžia Lietuvoje ir Stepono Dariaus indėlis
Lietuvos krepšinio istoriją galima pradėti rašyti nuo 1925 m., kai gruodžio 13 d. Rygoje įvyko pačios pirmosios Lietuvos rinktinės tarpvalstybinės rungtynės su Latvijos rinktine. Tačiau krepšinio idėja Lietuvą pasiekė anksčiau. Apskritai, krepšinio išradėju laikomas Jamesas Naismithas, kuris šį žaidimą sugalvojo dar 1891 m.
O kas gi buvo oranžinio kamuolio žaidimo pirmieji iniciatoriai Lietuvoje? Šią garbingą misiją reikėtų priskirti legendiniam lakūnui Steponui Dariui. Steponas Darius visiems lietuviams iš istorijos vadovėlių žinomas kaip lakūnas, kuris kartu su Stasiu Girėnu lėktuvu „Lithuanica” skrido per Atlantą į gimtinę Kauną ir ne daug likus iki tikslo žuvo jų lėktuvą numušus vokiečių karininkams. Tačiau Steponas Darius nusipelnė Lietuvai ir sportui.
Steponas Darius gimė 1896 m. Lietuvoje, Rūbiškės vienkiemyje. Kai jam buvo maždaug 11 metų kartu su tėvais emigravo į JAV. Pradžioje porą metų pagyveno Newarke, o vėliau persikėlė ir įsikūrė Čikagoje. 1913 m. įstojo į Harisono universitetą, kur kultivavo įvairias sporto šakas ir būtent ten įgytas žinias vėliau parvežė ir įgyvendino gimtinėje Lietuvoje.
1914-1918 m. kilus Pirmajam pasauliniam karui, S. Darius dalyvavo kare kaip savanoris, fronte Prancūzijoje tiesė telefono linijas. Nukentėjo dujų atakų metu, taip pat artilerijos sviedinio skeveldra sužeistas į šoną. Į Lietuvą grįžo 1920 m. Po karo tęsė mokslus, domėjosi technika. Išvyko į Lietuvą norėdamas padėti atkuriant valstybę. 1920 m. įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1921 m. baigė Kauno karo mokyklą, 1923 m. tapo karo lakūnu. Dalyvavo Klaipėdos krašto užėmimo operacijoje 1923 metų sausio 10-15 d., vadovavo karių grupei, kuri užėmė Šilutę, dalyvavo puolant Klaipėdos miestą. Nuo 1927 m. - aviacijos kapitonas.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Steponas Darius aktyviai sportavo, užsiiminėjo krepšiniu, beisbolu, ledo rituliu, boksu, lengvąja atletika ir kt. Buvo treneriu, teisėjavo varžybose. Lietuvos futbolo rinktinėje žaidė vartininku, dalyvavo tarptautinėse varžybose. Išleido knygeles apie krepšinio ir beisbolo žaidimą, taip pat pateikė sveikos gyvensenos patarimų. Jis pats nerūkė ir nevartojo alkoholio, jo šūkis buvo „Sveikame kūne sveika siela“. Paruošė pirmojo Lietuvoje stadiono projektą ir vadovavo jo statybai Kaune 1925-1926 m. Beisbolas 1922 m. pirmojo Lietuvos beisbolo čempionato iniciatorius ir dalyvis. 1926 m. Futbolas Futbolo rinktinėje žaidė pirmąsias Lietuvos rinktinės tarpvalstybines rungtynes su Estija (1923 m. Krepšinis Pirmųjų oficialių krepšinio rungtynių Lietuvoje (1922 m. balandžio 23 d.) dalyvis, žaidęs Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos komandoje, kuri tapo pirmąja Lietuvos krepšinio čempione. 1924 m. Žiemos sportas 1926 m. pirmojo Lietuvos ledo ritulio čempionato dalyvis, žaidęs čempione tapusioje Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos ekipoje. 1924 m. Kitas sportas Dalyvavo pirmajame 1921 m. Lietuvos lengvosios atletikos čempionate kur pelnė sidabrą ieties metime. Įrankį numetė 34,40 m.
Kariuomenės vaidmuo krepšinio populiarinime
Svarbu paminėti ir Karolio Dineikos indėlį. 1920-1922 metais Krašto apsaugos ministerijos sporto instruktoriaus pareigas ėjęs Karolis Dineika išleido vadovėlį „Krepšiasvydis“ ir tapo krepšinio taisyklių pradininku Lietuvoje. K. Dineika organizavo ir pirmąsias šalyje neoficialias krepšinio rungtynes Lietuvoje, kuriose tarpusavyje varžėsi Lietuvos kariuomenės kariai. Lietuvos karių pradėtas žaisti krepšinis netrukus išpopuliarėjo visoje šalyje.
Tarpukario Lietuvos krepšinio rinktinės triumfas
Lietuvos krepšinio iškilimas prasidėjo 4 dešimtmetyje. 1936 m. Lietuvos kamuolio žaidimo sąjungos krepšinio komitetas buvo priimtas į FIBA. Tai atvėrė Lietuvai galimybes dalyvauti tarptautinėse varžybose ir siekti aukščiausių rezultatų.
Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė 1937 m. Rygoje su Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviais P. Talzūnu ir F. Kriaučiūnu tapo Europos čempione ir Lietuva įgijo teisę kitą žemyno čempionatą rengti Kaune. 1938 m. I Europos moterų krepšinio čempionate Romoje sidabro medalius iškovojo Lietuvos moterų rinktinė: Stefanija Astrauskaitė, Bronė Didžiulytė, Juzė Jazbutienė, Paulina Kalvaitienė, Tatjana Karumnaitė, Juzefa Makūnaitė, Stasė Markevičienė, Genovaitė Miuleraitė, Aldona Vailokaitytė, Eleonora Vaškelytė; treneris F. Kriaučiūnas. 1939 m. Kaune pastatyta sporto halė - pirmasis Europoje statinys, skirtas krepšinio varžyboms.
Lietuvos krepšininkai SSRS rinktinės sudėtyje
Lietuvos rinktinė nuo 1939 m. Europos, pasaulio ir olimpinėse žaidynėse po savo vėliava dalyvauti negalėjo, dėl visiems žinomų priežasčių. Tačiau ryškiausios Lietuvos krepšinio žvaigždės atstovavo TSRS rinktinei.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
1947 m. Europos čempionate Prahoje TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Justinas Lagunavičius, Stepas Butautas, Kazys Petkevičius, Vytautas Kulakauskas. 1951 m. Europos čempionate Paryžiuje TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius. 1952 m. Olimpinėse žaidynėse Helsinkyje TSRS rinktinė iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius, Kazys Petkevičius ir Stanislovas Stonkus. 1953 m. Europos čempionate Maskvoje TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. 1955 m. Europos čempionate Budapešte TSRS rinktinė iškovojo bronzos medalius. Jai atstovavo: Algirdas Lauritėnas, Stanislovas Stonkus. 1956 m. Olimpinėse žaidynėse Melburne TSRS rinktinė iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Algirdas Lauritėnas, Kazys Petkevičius, Stanislovas Stonkus. 1957 m. Europos čempionate Sofijoje TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Stanislovas Stonkus, Algirdas Lauritėnas. 1965 m. Europos čempionate Tarybų Sąjungoje TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas, kuris buvo pripažintas naudingiausiu turnyro žaidėju. 1967 m. Europos čempionate Suomijoje TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas. Jis taip pat išrinktas į geriausių čempionato žaidėjų simbolinį penketuką. 1967 m. Pasaulio čempionate Urugvajuje TSRS rinktinė tampa čempione. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas, kuris buvo išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką. 1968 m. Olimpinėse žaidynėse Meksikoje TSRS rinktinė iškovoja bronzos medalius. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas. 1969 m. Europos čempionate Italijoje TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. 1970 m. Pasaulio čempionate Jugoslavijoje TSRS rinktinė iškovoja bronzos medalius. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas, kuris buvo išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką. 1971 m. Europos čempionate Šiaurės Vokietijoje . TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas, kuris buvo išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką. 1972 m. Olimpinėse žaidynėse Miunchene TSRS tampa olimpine čempione. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas. 1973 m. Europos čempionate Ispanijoje TSRS rinktinė iškovojo bronzos medalius. 1974 m. Pasaulio čempionate Puerto Rike TSRS tampa čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas. 1978 m. Pasaulio čempionate Filipinuose TSRS iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Sergejus Jovaiša. 1979 m. Europos čempionate Italijoje TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. 1980 m. Olimpinėse žaidynėse Maskvoje TSRS iškovoja bronzos medalius. Jai atstovavo: Sergejus Jovaiša. 1981 m. Europos čempionate Čekoslovakijoje TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. 1982 m. Pasaulio čempionate Kolumbijoje TSRS tampa čempionais. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Sergejus Jovaiša, Valdemaras Chomičius. 1983 m. Europos čempionate Prancūzijoje TSRS rinktinė iškovojo bronzos medalius. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša. 1985 m. Europos čempionate Vakarų Vokietijoje TSRS rinktinė tampa čempionais. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša, Rimas Kurtinaitis (4). 1986 m. Pasaulio čempionate Ispanija TSRS iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius. 1987 m. Europos čempionate Graikijoje TSRS rinktinė iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Šarūnas Marčiulionis, Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša (3). 1988 m. Olimpinėse žaidynėse Seule TSRS tampa čempionais. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius, Šarūnas Marčiulionis. 1989 m. Europos čempionate Jugoslavijoje TSRS rinktinė iškovoja bronzos medalius. Jai atstovavo: Šarūnas Marčiulionis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius, Arvydas Sabonis.
Nepriklausomybės atkūrimas ir nauji rinktinės pasiekimai
Nuo 1991 m. Lietuva atgavo nepriklausomybę ir galėjo vėl dalyvauti tarptautinėse varžybose su savo vėliava.
1990 m. Pasaulio čempionate Argentinoje TSRS iškovoja sidabro medalius. 1992 m. Olimpinėse žaidynėse Barselonoje Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius. 1995 m. Europos čempionate Atėnuose Lietuvos rinktinė iškovoja sidabro medalius. (9 rungtynės ir 7 pergalės). Šarūnas Marčiulionis ir Arvydas Sabonis išrinkti į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką. 1996 m. Atlantos olimpinėse žaidynėse Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius. 1997 m. Europos čempionate Ispanija Lietuvos rinktinė iškovoja 6 vietą. 1998 m. Pasaulio čempionate Atėnuose Lietuvos rinktinė iškovoja 7 vietą. 1999 m. Europos čempionate Prancūzija Lietuvos rinktinė iškovoja 5 vietą. 2000 m. Olimpinėse žaidynėse Sidnėjuje Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius. 2001 m. Europos čempionate Turkija Lietuvos rinktinė iškovoja 12 vietą. 2003 m. Europos čempionate Švedija Lietuvos rinktinė tampa čempionais. (6 rungtynės ir 6 pergalės). Saulius Štombergas ir Šarūnas Jasikevičius išrinkti į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką. 2004 m. Olimpinėse žaidynėse Atėnuose Lietuvos rinktinė iškovoja 4 vietą. 2005 m. Europos čempionate Serbija Lietuvos rinktinė iškovoja 5 vietą. 2006 m. Pasaulio čempionate Japonijoje Lietuvos rinktinė iškovoja 7 vietą. 2007 m. Europos čempionate Ispanija Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius. (9 rungtynės ir 8 pergalės). 2008 m. Olimpinėse žaidynėse Pekine Lietuva iškovoja 4 vietą. 2009 m. Europos čempionate Lenkija Lietuva iškovoja 11-12 vietas. 2010 m. Pasaulio čempionate Turkija Lietuva Iškovoja bronzos medalius. (9 rungtynės ir 8 pergalės). 2011 m. Europos čempionate Lietuva Lietuva iškovoja 5 vieta. 2012 m. Olimpinėse žaidynėse Londone Lietuva iškovoja 5-8 vietas. 2013 m. Europos čempionate Slovėnija Lietuva iškovoja sidabro medalius. (11 rungtynių ir 8 pergalės). 2014 m. Pasaulio čempionate Ispanija Lietuva iškovoja 4 vietą. 2015 m. Europos čempionate Latvija/Prancūzija/Kroatija/Vokietija Lietuva iškovoja sidabro medalius. ( 9 rungtynės ir 7 pergalės). 2016 m. Olimpinėse žaidynėse Rio De Žaneiras Lietuva iškovoja 7 vietą. 2017 m. Europos čempionate Suomija/Izraelis/Rumunija/Turkija Lietuva iškovoja 9 vietą. 2019 m. Pasaulio čempionate Kinija Lietuva iškovoja 9 vietą. 2022 m. Europos čempionate Vokietija/Italija/Gruzija/Čekija Lietuva iškovoja 15 vietą.
Apibendrinant visą Lietuvos krepšinio rinktinės istoriją nuo 1937 iki 2023 metų vasario 26 d.: Lietuvos rinktinei oficialiose varžybose atstovavo 215 krepšininkų. Taip pat rinktinei vadovavo 17 skirtingų vyriausiųjų trenerių.
Lietuvos kariuomenė ir krepšinis šiandien
Nors nuo paties aukščiausio krepšinio lygio Lietuvos kariai kiek atitolo, žaisti šio žaidimo jie nesustojo, o jų meistriškumas buvo įrodytas 2019 metais, kai Lietuvos kariuomenės krepšinio rinktinė laimėjo pasaulio kariškių žaidynių aukso medalį, finale nugalėdama Jungtinių Amerikos Valstijų karius.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
2021 metais Lietuvos kariuomenė sugrįžo ir į klubinį krepšinį, kai Jurbarko krepšinio klubo vadovai, vedami patriotiškumo ir pilietiškumo, nusprendė pakeisti komandos vardą į „Jurbarkas-Karys“. Po kurio laiko su Lietuvos kariuomene buvo pasirašyta ir oficiali bendradarbiavimo sutartis.
Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus teigia, kad kariuomenės ir visuomenės vienybė Lietuvai yra labai svarbi, o vienas geriausių būdų suartėti mūsų šalyje yra krepšinis. Būtent todėl Lietuvos kariuomenė turi rasti savo vietą ir krepšinio pasaulyje.
Jau pirmajame savo sezone (2021-2022 m.) „Jurbarkas-Karys“ laimėjo Regionų krepšinio lygos (RKL) A diviziono bronzą, o 2022-2023 metų RKL sezono čempionais. Laimėję trečiąjį pagal pajėgumą šalies krepšinio divizioną, „Jurbarkas-Karys“ iškovojo teisę kitą sezoną varžytis antrajame - Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL).
Daugiau nei pusė komandos žaidėjai yra Lietuvos kariuomenės kariai. Didžioji dalis jų tarnauja Krašto apsaugos savanorių pajėgose (KASP), du krepšininkai yra Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų profesinės karo tarnybos kariai, o vienas klubo žaidėjų neseniai atliko privalomąją pradinę karo tarnybą.
Komandos vadovas ir vyriausiasis treneris Povilas Valaitis siekti bendradarbiavimo su Lietuvos kariuomene įkvėpė būtent tai, kad jo treniruojamoje ekipoje karių skaičius vis augo. Pasak P.Valaičio, galimybė nešioti kario vardą komandos pavadinime ir atstovauti kariuomenei - kiekvieno Jurbarko ekipos žaidėjo garbės reikalas.
Kariuomenės ir sporto derinimas yra įmanomas. Puikus to pavyzdys yra „Jurbarkas-Karys“ komandos veteranas Vytautas Šarakauskas, kuris krepšinį derina su darbu logistikos įmonėje, o greta šių veiklų jis spėja atsikąsti ir KASP kario duonos.
Karių krepšinio klubas „Mindaugietis“
Daugelį metų būrelis krepšinį suprantančių, mokančių ir norinčių žaisti Karaliaus Mindaugo bataliono karių svajojo įkurti bataliono krepšinio komandą, kuri garbingai atstovautų Mindaugo batalioną, tiek Panevėžio mieste, tiek kasmet organizuojamose Lietuvos kariuomenės krepšinio pirmenybėse.
2009 m. Lietuvos kariuomenei atsisakius privalomosios pradinės karo tarnybos karių, batalionas buvo stiprinamas kariais ,,profesionalais“. Grįžę prie senos svajonės, 2009 m. kariai įkūrė komandą.
Pirmasis sezonas komandai buvo itin sėkmingas. 2009/10 m. krepšinio sezone tapo motorizuotosios pėstininkų brigados ,,Geležinis Vilkas“ čempionais. Panevėžio miesto II lygos krepšinio pirmenybėse iškovojo ketvirtą vietą.
Antrasis sezonas buvo jau kitoks. Pajutę pergalės skonį, planavo žengti pirmyn, aukštyn. Išsikėlėme komandos tikslus. Komandą pastiprino dviem ,,legionieriais“ - žaidėjais ne kariais. Tačiau komandos tikslus ir siekius pakoregavo tiesioginės pareigos - tarnyba kariuomenėje. Trys startinio penketo žaidėjai rengėsi tarptautinei misijai Afganistane ir lemiamose atkrintamosiose kovose padėti komandai jau negalėjo. Negana to, pagrindinis ,,centras“ karinių mokymų metu buvo sunkiai sužeistas. Šios aplinkybės tiesiogiai įtakojo galutinius rezultatus, liko tik vienuoliktoje vietoje Panevėžio miesto II lygos krepšinio pirmenybėse.
Abu sezonus komanda buvo išlaikoma žaidėjų asmeninėmis lėšomis. Nedidelę finansinę paramą gavo tik iš karininkų klubo bei keleto bataliono karių. Senosios bataliono aprangos pamažu prarado savo prekinę išvaizdą, pabrango varžybų aptarnavimo mokestis, sporto salės nuoma. Komandos nariams savo asmeninėmis lėšomis išlaikyti komandą tapo pernelyg sudėtinga.
2011 m. vasario 1 d., trylika tuometinės komandos narių įsteigė oficialų klubą - karių krepšinio klubas ,,Mindaugietis“, kurio teisinė forma - asociacija.
Kariai ir sportininkai - patriotiškumo pavyzdys
Sportininkai, priklausantys kariuomenei, yra puikus patriotiškumo pavyzdys. Jie ne tik garsina Lietuvos vardą sporto arenose, bet ir aktyviai dalyvauja kariuomenės veikloje, motyvuodami kitus ir stiprindami patriotiškumą visuomenėje. Tokie sportininkai kaip Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, Justinas Kinderis, Tomas Kaukėnas ir Vaida Žūsinaitė-Nekriošienė yra puikus įrodymas, kad sportas ir tarnyba tėvynei gali puikiai derėti.
tags: #lietuvos #kariuomenes #krepsinio #rinktine