Lietuvos krepšinio lyga (LKL) - stipriausia Lietuvos vyrų krepšinio lyga, įkurta 1993 metais. Per visą istoriją lygos nugalėtojais yra tapę tik du klubai - Kauno „Žalgiris“ ir Vilniaus „Rytas“. Žalgiriečiai triumfavo 25 kartus, o vilniečiai - 7 sykius. Lygos prezidento pareigas užima Remigijus Milašius, generalinė direktorė - Rasa Liuimienė.
LKL įkūrimas ir raida
Lietuvõs krepšìnio lýga, LKL (1993-1996 Lietuvõs krepšìnio klùbų asociãcija) - krepšinio organizacija, vienijanti pajėgiausius Lietuvos vyrų krepšinio klubus ir kasmet rengianti jų varžybas.
LKL įkurta 1993 m. balandžio 22 d., kai susirinko aštuoni pajėgiausi Lietuvos klubai - Kauno „Žalgiris“, „Atletas“, „Drobė“, Vilniaus „Statyba“, Plungės „Olimpas“, Šilutės „Šilutė“, Panevėžio „Lietkabelis“, Klaipėdos „Neptūnas“ (šiek tiek vėliau prisijungė Kauno NECA ir „Lavera“) - ir Š. Marčiulionio krepšinio fondo atstovai. Jie įkūrė asociaciją - pirmąją profesionalaus krepšinio sporto organizaciją, kuri 1996 m. pavadinta Lietuvos krepšinio lyga.
Pirmasis lygos prezidentas, o kartu ir idėjininkas buvo krepšininkas Šarūnas Marčiulionis, kuris lygai vadovavo nuo 1993 m. iki 2002 m. Iš Marčiulionio estafetę perėmė Šarūnas Kliokys, kuris lygai vadovavo nuo 2002 m. iki 2013 m., o nuo to laiko iki dabar lygos vadovas yra Remigijus Milašius.
LKL struktūra ir varžybų sistema
LKL turnyro sistema susideda iš dviejų dalių - reguliariojo sezono ir atkrintamųjų varžybų. Čempionatas susideda iš reguliariojo sezono rungtynių ir atkrintamųjų varžybų. Finalo serija žaidžiama iki trijų pergalių. Paskutinę vietą užėmusi komanda krenta į žemesnį divizioną - NKL, į jos vietą pretenduoja NKL laimėtojai.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Pirmąjį sezoną (1993-1994) LKL varžybose žaidė 10 komandų, 1994-1995 - 11 (atkrito „Drobė“, prisidėjo „Šiauliai“ ir Vilniaus „Sakalai“). 1996-1999 LKL vienijo 10, 2000-2002 - 9, 2003-2004 - 10, 2005 - 9, 2006 - 8, 2007 - 9, 2008 - 10, 2009 - 11, 2010-11 - 13, 2012 - 12 klubų komandas. 2025-2026-ųjų sezone lygoje varžosi tik 9 klubai.
LKL vadovai: prezidentai - Š. Marčiulionis (1993-2001), Š. Kliokys (nuo 2001), generalinis sekretorius A. Ližaitis (1994-1996), varžybų direktorius Z. Kamarūnas (1995-2005), techninis direktorius (1996-2005) ir generalinis direktorius (nuo 2005) L.
LKL čempionai
Nuo lygos įkūrimo 1993 m. čempionais tapo tik du klubai:
- Kauno „Žalgiris“ - 25 kartus
- Vilniaus „Rytas“ - 7 kartus
2024-aisiais aukso žiedus iškovojo „Rytas“, finale 3-1 pranokęs „Žalgirį“. 2025-ųjų finale atsigriebė „Žalgiris“, dramatiškai laimėjęs 3-2. Bronzos medaliais pasidabino Panevėžio „Lietkabelis“.
LKL žaidėjų birža
Šarūnas Marčiulionis, tuo metu rungtyniavęs NBA lygoje, iš Amerikos atsivežė idėją rengti naujokų biržą. Tokiu būdu 1993 m. pirmą kartą ir vienintelį lygos istorijoje buvo surengta LKL naujokų biržą, o pirmuoju istoriniu šaukimu buvo pasirinktas Donatas Sabaliauskas.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Krepšinis Lietuvoje: nuo ištakų iki LKL
Jeigu daugelis valstybių sporto šakų karaliumi skelbia futbolą, tai Lietuva į tai gali atsakyti nebent krepšinio tematika. Krepšinis pasaulyje yra šiuo metu labiausiai populiarėjanti sporto šaka. Bendras gerbėjų skaičius yra apie 2,4 milijardo.
Krepšinis laikomas jauna sporto šaka. Krepšinis išrastas kūno kultūros mokytojo J. Naismito 1891 metais. Lietuvos krepšinis savo įspūdingą kelionę pradėjo 1920 metais. O pirmosios oficialios rungtynės įvyko vos po dviejų metų 1922 metais balandžio 23 dieną Kaune.
Pagal atliktas apklausas, Lietuvoje 60 procentų gyventojų krepšinį įvardijo kaip populiariausią sporto šaką. Antroje vietoje likęs futbolas, kaip populiariausiu įvardijamas vos 8,8% respondentų. Gerokai atsilieka lengvoji atletika ir boksas.
Pirmieji žingsniai ir tarptautinis pripažinimas
Lietuvos krepšinis savo įspūdingą kelionę pradėjo 1920 metais. O pirmosios oficialios rungtynės įvyko vos po dviejų metų 1922 metais balandžio 23 dieną Kaune. Lietuvos fizinio lavinimo sąjunga rezultatu 8-6 įveikė laikinosios sostinės rinktinę. Tais pačias metais startavo ir moterų krepšinio lyga, o vyrai savo pirmenybes pradėjo tik 1924 metais.
Ryškesnis posūkis buvo 1934 metais, kuomet Kaune buvo pastatyti Kūno kultūros rūmai. 1936 m. Lietuvos kamuolio žaidimo sąjungos krepšinio komitetas (tuometinė LKF) buvo patvirtintas FIBA nariu. Žymus postūmis Lietuvos krepšinyje įvyko 1935 metais. Į Pasaulio lietuvių kongresą, vykusį Kaune, atvyko amerikos lietuviai - krepšinio specialistai: F. Kriaučiūnas, K. Savickas, J. Knašas, B. Budrikis. Treniruotėms Lietuvoje pasilikę F. Kriaučiūnas ir K. Savickas ženkliai pakėlė mūsų krepšininkų meistriškumą.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
1937 metais sužaistos draugiškos rungtynės su Latvijos rinktine ir pralaimėjimas tik 29-41 (ankstesni pralaimėjimai buvo triuškinami, beviltiški). Tai buvo ženklas, jog galime dalyvauti 1937 metų Europos čempionate. Lietuva važiavo į Rygą tiesiog garbingai sužaisti, o rezultatas - Europos čempionato auksas. Ypač didelį indėlį įnešė treneris ir žaidėjas F. Kriaučiūnas.
Aukso amžius ir Kauno sporto halės statyba
Laimėtas titulas tapo ir įsipareigojimu. Lietuva gavo teisę rengti Europos čempionatą. Pirma problema - nebuvo tinkamos salės tokiam renginiui. Tuometinis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona skubiai organizavo Kauno sporto halės statybą. Ažiotažas šalyje buvo stiprus. Lietuvos rinktinė gavo ženklią pagalbą iš už Atlanto. Šį kartą trenerio ir kapitono vaidmenį atliko amerikos lietuvis Pranas Lubinas. Ypatingu meistriškumu pasižymėjęs krepšininkas atvedė Lietuvą į antrąjį čempiono titulą. Moterų rinktinė tai pat deramai atstovavo Lietuvą tarptautiniame fronte - 1938 metais Romoje iškovojo Europos vicečempionų titulą.
Antrasis pasaulinis karas ir sovietmetis
Antrasis pasaulis karas sustabdė pasaulinio krepšinio progresą. Lietuvos krepšinio istorija sustojo ir dėl okupacijos. Šalies krepšininkai buvo priversti žaisti Sovietų Sąjungos sudėtyje. Kauno „Žalgiris“ sovietų čempionato auksą iškovojo 1947 ir 1951 metais ir nuo to laiko prasidėjo Lietuvos krepšinio sąstingis, buvo pasitenkinama pirmenybių sidabru ar bronza, bet aukso reikėjo laukti iki 1985 metų. Žinoma, buvo gerų individualių žaidėjų pasirodymų atstovaujant sovietų rinktinę. 1972 metais Modestas Paulauskas iškovojo olimpinį auksą.
Tuo metu Kauno „Žalgiris“ pakilo iš pelenų tik 1985 metais iškovodamas Tarybų Sąjungos čempiono titulą. Vlado Garasto vadovaujama kariauna su Arvydu Saboniu, Valdemaru Chomečiumi, Rimu Kurtinaičiu, Sergėjumi Jovaiša šį titulą apgynė 1986 ir 1987 metais. Tiesa, malonų laimėjimą 1979 metais iškovojo ir Vilniaus „Statyba“. Vedami Rimo Girskio, Algimanto Pavilonio iškovojo sovietų čempionato bronzą.
Nepriklausomybės atkūrimas ir LKL įkūrimas
1990 metais, Lietuvai iškovojus nepriklausomybę, klubinis krepšinis smuko. Jauna valstybė fnansiškai silpnai stovėjo ant kojų, sporto rėmimas buvo labai minimalus. Pajėgiausi krepšininkai išvyko žaisti į užsienio klubus. Europos taurėse klubų dalyvavimas buvo simbolinis, be jokių didelių ambicijų.
1992 metai buvo Lietuvos krepšinio atgaivos metai. 1992 metais surinkus pajėgiausius buvusius žalgiriečius, pakvietus į rinktinę NBA žaidėją Šarūną Marčiulionį, prijungus keletą jaunų perspektyvių žaidėjų, rinktinė iškovojo Barselonos olimpinę bronzą. Netrukus Asociacija virto Lietuvos krepšinio lyga (LKL), o jos narių skaičius pasipildė iki dešimties - į LKL buvo priimtos dar dvi komandos: Kauno NECA ir „Lavera“. Tiek jų pradėjo pirmąjį LKL čempionatą.
Nuosmukiai ir pakilimai
1993 metams tinka posakis: aukštai šoksi - žemai krisi. Europos čempionato atrankoje išryškėjo kiek svarbūs komandai Arvydas Sabonis ir Rimas Kurtinaitis. Pastarieji negalėjo padėti komandai atrankoje, todėl rinktinė nusileidus Baltarusijai nepateko į Europos čempionatą, tai pat negalėjo iškovoti ir vietos 1994 metų pasaulio krepšinio čempionate. 1995 metais vėl pakilimas. Po skandalingo finalo prieš Jugoslaviją, kuriame buvo įžvelgiamas šališkas teisėjavimas, Lietuvos rinktinė iškovojo sidabro medalius.
1996 metais Atlantos olimpiados bronza iškovota pusfinalyje pralaimėjus vėl tiems patiems Jugoslavams, bet mažajame finale įveikti Australijos krepšininkai. Nuo 1997 metų iki 2000 metų Sidnėjaus olimpiados mūsų rinktinę lydėjo „Karnio prakeiksmas“. 1996 metais, po sėkmingos olimpiados rinktinę paliko Šarūnas Marčiulionis, Arvydas Sabonis, treneris Vladas Garastas. Jaunasis rinktinės kraštas Artūras Karnišovas tarė: „Dabar labai ilgai teks laukti medalių“. Šis teiginys buvo vadinamas Karnio prakeiksmu ir jis baigėsi A. Karnišovui atsisveikinus su rinktine.
2000 metai - olimpiniai sugrįžimo į krepšinio elitą metai. Jono Kazlausko treniruojama rinktinė iškovojo bronzos medalius. Ypatingą dėmesį sukėlė pusfinalio rungtynės prieš tuo metu nenugalima JAV rinktinę. Pralaimėta vos dvejais taškais. 2001 metais, Lietuvos krepšinio istorija vėl primena amerikietiškus kalnelius. Šiais metais Turkijoje vykusiame Europos čempionate sensacingai aštunfinalyje buvo pralaimėta Latvijos rinktinei, automatiškai likome ir be kitais metais vykusio pasaulio čempionato.
2003 metais tęsiasi amerikietiški kalneliai. Tais pačiais metais atnaujinta krepšinio rinktinė po 64 metų pertraukos iškovojo Europos aukso medalius. 2004 m. Atėnų olimpiadoje pasirodėme garbingai užimdami 4 vietą. Vėlgi malonus ir didžiulį ažiotažą sukėlęs įvykis, grupės varžybose įveikta JAV rinktinė. Tiesa, sėkmingas žaidimas nutruko pusfinalyje pralaimėjus Italijos komandai.
2005 metų Europos čempionate, komandai negalėjo padėti daug pajėgių krepšininkų. Pagrindinis vedlys buvo tik Ramūnas Šiškauskas. Komanda čempionate patyrė, tik vieną pralaimėjimą ketvirfinalyje ir galutinėje rikiuotėje liko penkti. 2006 metais į pasaulio čempionatą Japonijoje vyko kur kas pajėgesnės sudėties, bet galutinėje įskaitoje liko 7 vietoje. Dėl LKF vadovo Vlado Garasto kritikos komandos vyr.trenerio vietą paliko Antanas Sireika.
2007 metų Europos krepšinio čempionatas klostėsi kur kas sėkmingiau. Po 7 pergalių serijos, pusfinalyje pralaimėta Rusijos komandai, bet mažajame finale įveikti Graikijos krepšininkai. 2008 metais tradiciškai olimpiadoje patekome į pajėgiausių komandų ketvertuką, bet mažajame finale pralaimėjome Argentinai.
2009 metais vėl katastrofiški metai. Europos čempionate Lenkijoje, Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė iškovojo 11 vietą ir vienintelę pergalę prieš Bulgarijos rinktinę. Vėl trenerių kaita - Ramūną Butautą keičia Kęstutis Kemzūra. Kadangi Lietuva užėmė žemą vietą Europos čempionate, automatiškai vėl neteko teisės dalyvauti pasaulio čempionate 2010 metais. Tiesa, šį kartą vietą tam tikrom rinktinėm buvo galima įsigyti komerciniu keliu. Rėmėjo Antano Guogos pagalba, įsigyta teisė dalyvauti čempionate nenuėjo veltui. Jauna komanda iš čempionato grįžo su bronzos medaliais.
Europos čempionatas Lietuvoje ir vėlesni metai
2005 metais „FIBA Europe“ padalinys suteikė teisę Lietuvai rengti 2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionatą. Lietuvos krepšinio federacijos geras vadybinis darbas rengiant čempionatus buvo įvertintas iš anksčiau. Sėkmingai surengti du jaunųjų krepšininkų turnyrai - 2009 metų Europos jaunučių (iki 16 metų) čempionatas Kaune ir 2010 metų Europos jaunių (iki 18 metų) čempionatas Vilniuje davė teisę rengti pagrindinį Europos čempionatą.
Per jaunučių čempionatą Vilniuje buvo pagerintas visų laikų jaunųjų krepšininkų Europos čempionatų lankomumo rekordas - finalo mačą tarp Lietuvos ir Rusijos rinktinių sostinės „Siemens“ arenoje stebėjo net 13 tūkst. žmonių. Besirengiant Europos vyrų čempionatui, modernios arenos taip pat iškilo Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje. Tiesa, pats čempionatas vykęs namuose sportine prasme nebuvo sėkmingas. Banguotos rungtynės grupių varžybose jau tada kėlė nerimo. Palengvėjimas atsirado ketvirfinalyje sąlyginai gavus silpnesnį varžovą - Makedoniją. Deja, klaida rungtynių pabaigoje lėmė pralaimėjimą. Europos čempionate vykusiame Lietuvoje užimta 5 vieta. Vėl trenerių kaita. Rinktinės vairą vėl perima Jonas Kazlauskas.
2012 metų olimpiadoje 8 vieta. Malonus blykstelėjimas 2013 ir 2015 metų Europos čempionatuose užėmus antrąsias vietas. 2014 metų pasaulio čempionate 4 vieta. 2016 metų olimpiadoje vėl esame toli nuo medalių, užimta 7 vieta. Toliau 2017 ir 2018 metais vidutiniai rinktinės pasirodymai vadovaujant Dainiui Adomaičiui.
2019 metais pasaulis ilsėjosi nuo krepšinio dėl Covid19 pandemijos. 2020 metais, vadovaujant Dariui Maskoliūnui, rinktinė atrankos turnyre namuose pralaimėjo Slovėnijos rinktinei ir pirmą kartą nuo Nepriklausomybės atgavimo nepateko į Olimpines žaidynes. 2021 metais Europos čempionate užimta 15 vieta, taip pat žemiausia mūsų vieta Europos čempionatų istorijoje. Treneriui Kaziui Maksvyčiui suteiktas antrasis šansas.
Moterų krepšinis Lietuvoje
Moterų krepšinis natūraliai sukelia mažesnį susidomėjimą. Tačiau galima įžvelgti tendencija: jai nesiseka vyrams, tuomet tarptautiniame fronte Lietuvai tinkamai atstovauja moterys, tad ir krepšinis Lietuvoje vėl kiek atsigauna. Tiesa, geresnis pasirodymas buvo net 2009 metais. Žvelgiant į Lietuvos krepšinio istoriją, pirmiausia mūsų anksčiau minėti 1937 metai (Europos čempionate antra vieta). Po nepriklausomybės 1995 m. Moterų rinktinė iškovojo Europos sidabrą, o 1997 metais iškovotas Europos čempionato auksas! Tiesa, nuo to laikotarpio moterų krepšinio rinktinės medaliai baigėsi. Aukščiausi pasiekimai 2001 ir 2005 metų Europos čempionatuose - iškovotos ketvirtosios vietos. Dabartiniu laikotarpiu rinktinė nepatenka net į senojo žemyno pagrindinį turnyrą.
Kurčiųjų krepšinis
Lietuvos krepšinio istorijoje ženklių pasiekimų turėjo Lietuvos vyrų kurčiųjų rinktinė. Europos čempionais tapo 1992 metais, o 2000 ir 2004 m. buvo apdovanoti bronza. Lietuvos moterų rinktinė 1996, 2000 ir 2004 m. Europos čempionate iškovojo sidabro medalius, įdomiausia, visus kartus nusileisdama Švedijos krepšininkėms.
Jaunimo rinktinės
Lietuvos vaikinų jaunimo (iki 21 metų) rinktinė 2005 metais tapo pasaulio čempionais. Lietuvos vaikinų jaunimo (iki 20 metų) rinktinė: 1996 ir 2012 metų Europos čempionai, 2005 ir 2008 metų Europos vicečempionai, 2004 metų Europos čempionato bronzos medalių laimėtojai. Lietuvos vaikinų jaunimo (iki 19 metų) rinktinė: 2011 metų pasaulio čempionai, 2003 metų pasaulio vicečempionai, 2013 metų pasaulio čempionato bronzos medalių laimėtojai.
Taip pat Lietuvos vaikinų jaunių (iki 18 metų) rinktinė: 1994 ir 2010 metų Europos čempionai, 2006, 2008 ir 2012 metų Europos vicečempionai, 2015, 2021 metų Europos vicečempionai. Lietuvos vaikinų jaunučių (iki 16 metų) rinktinė: 2008 metų Europos čempionai, 2009, 2010 ir 2015 metų Europos vicečempionai, 2007 metų Europos čempionato bronzos medalių laimėtojai. Lietuvos merginų jaunių (iki 18 metų) rinktinė: 2008, 2021 metų Europos čempionės. Lietuvos merginų jaunučių (iki 16 metų) rinktinė: 2006 metų Europos čempionato bronzos medalių laimėtojos, 2015 metų Europos čempionato B diviziono nugalėtojos.
Klubinis krepšinis sovietmečiu ir LKL reikšmė
Tarybų Sąjungos laikais, Lietuvos klubinį krepšinį atstovavo Kauno „Žalgiris“, Vilniaus „Statyba“, Vilniaus „Kibirkštis“ (moterų komanda). Iškovojus nepriklausomybę, Lietuvos krepšinis merdėjo. Visiškai nebuvo net aiškios čempionato sistemos, komandos buvo praktiškai mėgėjiško lygio. Š. Marčiulionio dėka, įkūrus LKL į čempionatą grįžo aiškumas, profesionalumas.
LKL jubiliejus ir svarbūs momentai
Lietuvos krepšinio lyga per jubiliejinį 25-ąjį sezoną prisimena svarbiausius lygos gyvenimo momentus. Kiekvieną savaitę LKL.lt pateikia straipsnius apie istorines asmenybes, įvykius ar pasiekimus. Vienas tokių - straipsnis apie 2013-2014 m. sezoną, kuomet „Lietuvos rytas“ reguliariojo sezono pabaigoje nustūmė „Žalgirį“ į ketvirtąją lentelės poziciją.
2013-2014 m. sezonas: "Lietuvos ryto" iššūkis
Prieš mėnesį prie sostinės ekipos prisijungęs A. Kavaliauskas pergalingu metimu Kaune nustūmė žalgiriečius į ketvirtąją lentelės poziciją. „Mes taškų neskaičiavome. Galėjome pralaimėti Kaune, tačiau galvojome, kad norint tapti čempionais, jokio skirtumo, kada nugalėti „Žalgirį“, - prisiminimais dalijosi tuometis „Lietuvos ryto“ kapitonas Steponas Babrauskas. „Ir žaidimas, ir rezultatai rodė, kad „Lietuvos rytas“ tą sezoną buvo geresnė komanda, - LKL.LT pasakojo ilgametis žalgirietis Artūras Milaknis. - Mes tuomet tikrai prastai rungtyniavome tiek Eurolygoje, tiek LKL. Trenerių kaita buvo užsisukusi nuo pat sezono pradžios."
Čempionų laivo neišplukdęs S. Štombergas balandį atsistatydino, o jo vietą perėmė ir sezoną užbaigė asistentu buvęs Gintaras Krapikas. Su šiuo specialistu kauniečiai pralaimėjo lemtingąsias A. Kavaliausko rungtynes. „Iki tol tą sezoną mes prieš juos dominavome, tačiau G. Krapikui atėjus „Žalgiris“ pakeitė gynybos sistemas. Jie pakeitė gynybą bei uždarė stipriąsias mūsų puses. „Žalgiris“ išlipo iš duobės, kai pasikeitė treneris“, - įsitikinęs S. Babrauskas.
Pusfinalio drama ir lūžis LKL istorijoje
Ketvirtfinalyje Dainiaus Adomaičio diriguojami vilniečiai sutraiškė Kėdanių „Nevėžį“ vidutiniu 41 taško pranašumu, tuo metu čempionų titulą gynęs Kauno klubas vargo su pasvaliečiais. 15 metų nusistovėjusi tvarka nutrūko ir krepšinio gerbėjų Lietuvoje laukė pusfinalis su principiniais varžovais jame. „Tai vienareikšmiškai būtų katastrofiškas rezultatas. Kad ir kokia ta „Žalgirio“ sudėtis bebūtų, tačiau įeiti į istoriją kaip pirmam, nežaidusiam finale, tikrai niekam nesinorėjo. Pamenu, kad tų minčių apie tai buvo visokių. Manau, kad būtent tai mus ir mobilizavo žūtbūtinei kovai. Tai buvo pati didžiausia motyvacija“, - neabejojo vis dar „Žalgiryje“ žaidžiantis A. Milaknis.
Pirmajame pusfinalio mače ryškiausiai žibėjo Dariaus Songailos, tuomet gynusio „Lietuvos ryto“ garbę, žvaigždė. Pavyzdinį kovingumą pademonstravęs „Žalgiris“ atsitiesė namie. Rankos drebėjo labiausiai patyrusiems „Lietuvos ryto“ žaidėjams. Likus 13 sekundžių iki rungtynių pabaigos ir esant minimaliam deficitu (71:72), D. Songaila prametė abu baudų metimus, į kuriuos viena taiklia bauda atsakė žalgirietis Robertas Javtokas. Likus 5 sekundėms, abu baudų metimus prametė ir „Lietuvos ryto“ gynėjas Omaras Cookas, su sirena laisvas iš toli neįmetė jo komandos draugas Zabianas Dowdellas, o „Žalgiris“ šventė istorinę pergalę.
„Lengvas šokas visiems, - tuometėmis nuotaikomis dalijosi S. Babrauskas. - Turėjome viską savo rankose, tačiau nesumetėme metimų." „Manau, kad trumpesnė serija buvo mums naudingesnė, nes to meto poros favoritas buvo „Lietuvos rytas“. Stipresnėms komandoms savo pranašumą lengviau įrodyti ilgesnėje serijoje, o silpnesnėms parankesni yra finalo ketvertai ar trumpos serijos“, - aiškino A. Milaknis. „Žinojome, kad kovoje dėl trečios vietos laimėsime tikrai. Rūbinėje sakėme, kad turime seriją laimėti per trejas rungtynes, varžovams negalime palikti jokių šansų. Džiaugsmo nebuvo jokio, tiesiog formalumas“, - prisiminė S. Babrauskas.
Nors vilniečiai į finalą grįžo jau kitą sezoną, tačiau 2013-2014 metų sezone įvyko pagrindinis lūžis, kuomet į LKL finalus ėmė belstis kitos komandos.