Įvadas
Sutartos futbolo rungtynės - tai ne tik sporto etikos pažeidimas, bet ir rimta visuomenės problema, diskredituojanti sporto idėją, kelianti neigiamas emocijas sirgaliams ir daranti žalą valstybės biudžetui. Šiame straipsnyje gilinamasi į sutartų rungtynių fenomeną, jo paplitimą Lietuvoje ir pasaulyje, kovos su šia negerove būdus ir iššūkius. Straipsnyje remiamasi ekspertų įžvalgomis, tyrimų duomenimis ir konkrečiais pavyzdžiais, siekiant atskleisti šios problemos mastą ir sudėtingumą.
Sutartų rungtynių esmė ir mechanizmai
Išankstinis susitarimas ir sutarto rezultato siekimas yra esminis "match fixing'o" elementas, leidžiantis nusikaltėliams pelnytis iš šio susitarimo atlikus atitinkamus statymus lažybose. Pavyzdžiui, varžybose tarp komandų A ir B, kur komanda A yra akivaizdus favoritas, o komanda B - gerokai silpnesnė, iš anksto susitarus, kad komanda A pralaimės prieš komandą B, galima gauti didelį pelną.
Tam, kad pasiekti norimą rungtynių rezultatą ir gauti finansinę naudą, nebūtina, kad visos komandos žinotų apie susitarimą. Iš esmės pakanka, kad komanda A nežaistų taip gerai, kaip įprasta. Taip pat net nebūtina, kad visi komandos A žaidėjai žinotų, jog kažkas siekia varžybų pralaimėjimo komandai B - pakanka, kad būtų įsitraukę keli pagrindiniai žaidėjai. Dar paprasčiau manipuliuoti varžybomis yra tose sporto šakose, kur dalyvauja tik vienas sportininkas, o ne komanda (pvz. lauko tenisas).
Lažybų organizatoriams su sutartomis varžyboms susijusias neteisėtas lažybas dažnai tiksliai indikuoja taip vadinami sindikatiniai statymai. Tai situacijos, kai per 1 minutę už įvykį (sporto rungtynes), kuriuo beveik niekas nesidomėjo, likus nedaug laiko iki rungtynių pabaigos, staiga keliolika klientų pastato maksimaliai leidžiamas sumas. Ir netikėtai jie laimi, nors statymą atliko už visišką varžybų autsaiderį (su koeficientais 3 arba net 4).
Sutartų varžybų paplitimas pasaulyje ir Lietuvoje
Nuo sutartų varžybų sukčiavimo kenčia iš esmės viso pasaulio sportas. Globalizacija, komunikacijos greitis ir saugumas, socialiniai tinklai, atsiskaitymo būdų įvairovė sudarė sąlygas kurti organizuotas grupes, kurios pasidalina užduotimis: vieni paperka arba šantažuoja sportininkus, kad jų rezultatai būtų tokie, kokie nurodomi, kiti už atlygį platina informaciją apie sutartas lažybas, treti organizuoja lažybų bendrovių klientų sindikatus, kurie organizuotai atlieka statymus už sutartas varžybas.
Taip pat skaitykite: Sutartų bokso varžybų veikimo principai
"Sportradar Integrity Services" duomenimis, 2022 metais 92-ose šalyse bei 12-oje sporto šakų aptikta galimai 1212 galimai sutartų rungtynių. Daugiausia jų - Europoje (630 atvejai).
Deja, ši problema egzistuoja ir Lietuvoje. Ir mūsų šalyje sutartų varžybų ir neteisėtų lažybų problema yra ne kartą linksniuota. Šviežiausia naujiena sutartų lažybų tema Lietuvoje yra Lietuvos krepšinio federacijos ketinimas suspenduoti Nacionalinę krepšinio lygą būtent dėl didelių įtarimų šios ligos komandoms ir žaidėjams dalyvaujant sutartų lažybų schemose.
Praėjusiais metais Lietuvos futbolo federacija iš pirmos lygos pašalino „MML City“ ekipą, o dar anksčiau iš A lygos buvo pašalintos arba pačios pasitraukė Pakruojo „Kruoja“, „Palanga“, Klaipėdos „Granitas“ bei Klaipėdos „Atlantas“. Manipuliacija sporto varžybose buvo užfiksuota iš antros Lietuvos religijos - krepšinio - rungtynėse: į skandalus buvo įsivėlę tiek Lietuvos krepšinio lygos, tiek Nacionalinės krepšinio lygos žaidėjai ar klubai.
"Tikėtis, kad Lietuva yra išimtis ir Lietuvoje nieko nėra būtų naivu. Galbūt tas reiškinys nėra labai dažnas, bet problema egzistuoja: skirtingose sporto šakose ji pasireiškia skirtingu lygiu. Turime žinių, kad 2014-2015 bei 2019 metais Lietuvos futbolas turėjo daug problemų, tačiau dabar šiuo klausimu jis yra susitvarkęs. Šiai dienai vidutiniškai per mėnesį sykį sulaukiame tam tikro signalo, kad pasitaiko su lažybų ir koeficientų svyravimu susijusių klaustukų. Į šį faktą negalime žiūrėti pro pirštus", - teigė K.Tiesnesytė.
Sutartų varžybų žala visuomenei ir valstybei
Sutartos varžybos yra visuomenės problema, o ne vien tik lažybų bendrovių nuostolis. Pirmiausia, tai diskredituoja sportą, kurio pagrindinė idėja - sąžiningai ir iš visų jėgų siekti pergalės ir geriausio rezultato. Sporto sirgaliams stebėti vangų favoritų žaidimą, nesuprantamai kvailas sportininkų daromas klaidas, neadekvatų elgesį ir varžybų eigą yra keista, nuvilia, nepateisina lūkesčių ir vietoj teigiamų duoda daug neigiamų emocijų.
Taip pat skaitykite: Sutartų rungtynių fenomenas futbole
Valstybei tai problema, nes tai yra organizuoto nusikalstamumo pajamų šaltinis, leidžiantis finansuoti kitus nusikaltimus ir stiprinti nusikaltėlių galią, tai taip pat svarbu dėl negaunamų reikšmingos lošimų mokesčių dalies. Lošimų verslas apmokestinamas pagal šią schemą: įmokėta suma minus išmokėti laimėjimai = lošimų veiklos rezultatas, kuris ir yra apmokestinamas tam tikru procentiniu dydžiu (Lietuvoje tai yra 20 procentų). Tai reiškia, kad kuo didesnę sumą laimi "match fixing'o" schemų organizatoriai - tuo mažiau mokesčių sumoka lošimų organizatoriai. Tarkim jei Lietuvoje per metus tokie nusikaltėliai laimėjimais lažybose atsiima 1 mln. eurų, tai reiškia, kad valstybė neteko 200 tūkst. eurų biudžeto pajamų.
Kovos su sutartomis varžybomis priemonės ir iššūkiai Lietuvoje
Jei įvairių sporto šakų federacija imasi įvairių prevencinių priemonių, tai valstybės indėlis yra iš esmės formalus. Lietuvoje lošimų organizatoriai stengiasi kovoti su sutartomis varžybomis ir siūlė įvairius sprendimus, tarp jų informacijos apsikeitimas tarp pagrindinių sporto šakų federacijų dėl sportininkų dalyvavimo lažybose, pranešimų apie koreliaciją tarp įtartinų varžybų baigčių ir klientų atliktus statymus bei pan.
Tačiau pagrindinė bėda ta, kad valstybės institucijose neatsiranda rimto noro kovoti su šiuo reiškiniu ir viskas apsiriboja deklaratyviais veiksmais (kaip pvz. Makolino konvencijos ratifikavimu, kurio neseka jokie veiksmai, sprendžiantys sutartų varžybų problemą). Lošimų priežiūros tarnyba prie Finansų ministerijos viešai deklaruoja savo didelį indėlį į sporto švarinimo procesą, tačiau iš tiesų jos veikla ir formuojama praktika yra palanki sutartų varžybų organizatoriams, kadangi ši institucija gina nesąžiningų lažybų dalyvių interesus bei baudžia lošimų organizatorius, kovojančius su įtariamais nusikalstamų schemų dalyviais. Jokie lažybų organizatorių argumentai, teikiami konkretūs pavyzdžiai, teisėsaugos institucijų sprendimai nedaro jokio įspūdžio šiai tarnybai ir jos vadovui, kuris toliau laikosi pozicijos, kad yra labai protingi lošėjai, kurie sugeba numatyti arba atsitiktinai atspėti visų įmanomų sporto šakų varžybų rezultatus ir laimėti visus statymus, kuriuos jie padaro. Akivaizdus įrodymai, kad veikia grupės veiksmus derinančių lošėjų, kurie atlieka statymus už varžybas, viešai aptarinėjamas kaip iš anksto sutartos, šios institucijos yra atmetami, bendrovės baudžiamos dešimtis tūkstančių eurų siekiančiomis baudomis ir joms grasinama atimti veiklos licenciją už bandymus stabdyti nesąžiningą ir nusikalstamą veiklą manipuliuojant sporto varžybų rezultatais ir siekiant finansinės naudos.
Lietuvos antidopingo agentūra nuo 2023 metų šalyje tapo pagrindine koordinatore, atsakinga už kovą prieš manipuliavimą sporto varžybose, t. y. sutartus rezultatus bei nesąžiningą kovą. „Pasaulinė praktika tokia, kad vis daugiau antidopingo agentūrų pasaulyje tampa sąžiningo sporto arba angliškai „integrity“ agentūromis. Vienais pirmųjų pavyzdžių tapo danai, suomiai, šiai dienai etikos sporto centras jau yra ir Estijoje, Kanadoje, o Australijoje - sąžiningo sporto (integrity) agentūra. Visos tos agentūros užsiima tiek antidopingu, tiek manipuliavimo sporto varžybose prevencija bei didelį dėmesį skiria sportininkų apsaugai, kad jie jaustųsi saugiai bei jų aplinkoje nebūtų priekabiavimo“, - sakė Lietuvos antidopingo agentūros patarėja Kornelija Tiesnesytė.
Lietuvos antidopingo agentūra siekia tapti tarpininke tarp šalies sporto federacijų bei teisėsaugos. 2023 metais agentūra atliko sociologinę apklausą, kurioje dalyvavo sportininkai, treneriai, sporto aistruoliai, teisėjai, sporto žurnalistai ir kiti su sportu susiję asmenys. Net 15,5 proc. apklaustųjų nurodė, jog buvo tapę manipuliavimo sporto varžybose liudininkais. Tiesa, dauguma respondentų teigė nežinantys, į ką kreiptis, sužinojus apie sutartą varžybų baigtį. Net 87,8 proc. apklaustų sporto pasaulio ir plačiosios visuomenės atstovų pageidauja, kad būtų pateikiama daugiau informacijos bei vyktų daugiau viešų diskusijų apie manipuliavimą sporto varžybomis.
Taip pat skaitykite: Sutartų varžybų pasekmės
„Šiai dienai problema ta, kad jei kalbėsime apie ikiteisminio tyrimo institucijas, tai kaip tirti nusikaltimą jos moka. Tuo tarpu sporto organizacijos turi tvarkas, kaip taikyti disciplinarines procedūras. Agentūros tikslas yra sujungti du skirtingus upės krantus ir pastatyti tarp jų tiltą. Policija, ikiteisminis tyrimas kalba baudžiamojo proceso sąvokomis bei turi savo ribojimus. Bet tam, kad tas procesas prasidėtų, mums reikia turėti tam tikras žinias, informaciją, pagal kurią būtų galima daryti pakankamai patikimas išvadas“, - aiškino K.Tiesnesytė.
Tyrimai apie manipuliacijas sporto varžybomis Lietuvoje
Manipuliacijos Lietuvos futbole buvo tiriamos ne vieną kartą. Sportininkų apklausą 2013 m. gruodžio mėn. atliko UAB „VISEO“. Tyrimą organizavo „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS). Prie tyrimo metodologijos kūrimo prisidėjo bei konsultacijas teikė prof. A. Dobryninas ir S. Zaksaitė. Tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti nesąžiningų susitarimų Lietuvos krepšinyje ir futbole paplitimą ir priežastis, sportininkų bei Lietuvos gyventojų požiūrį į juos. Apklausose dalyvavo 100 futbolininkų ir 259 krepšininkai.
Kaip nurodė „Transparency International“ (2014), kas penktas šalies futbolininkas ir kas septintas krepšininkas žinojo arba įtarė dalyvavęs varžybose, dėl kurių rezultato buvo susitarta iš anksto. 55 proc. futbolininkų ir 30,9 proc. krepšininkų atrodė, kad nesąžiningi susitarimai dėl rungtynių rezultato yra paplitę, tačiau 39 proc. futbolininkų ir 64,1 proc. krepšininkų teigė, kad ši problema nedidelė.
2023 m. Dr. Salomėja Zaksaitė Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institute atliko kokybinį tyrimą, kurio metu surinkti duomenys iš itin daug žinių turinčių ekspertų. Tyrimas atskleidė, kad manipuliacijos yra išties rimta problema Lietuvos futbole, nors šio reiškinio pikas tikriausiai jau praeityje. Buvo atskleistos įdomios sąsajos, kurios byloja, kad manipuliacijos toli gražu nėra tik sporto problema. Tai yra reiškinys, glaudžiai susijęs su kitais sporto bendruomenės bei visos visuomenės skauduliais: gero valdymo principų nepaisymu, skaidrumo bei viešumo stoka bei neantraeiliu organizuoto nusikalstamumo vaidmeniu sporto pasaulyje.
Tyrimu nebuvo specialiai tikrinamos kriminologinės teorijos, jo metu surinkti duomenys patvirtino įtampos bei diferencinių asociacijų teorijų įžvalgas. Vienas iš manipuliacijų darymo būdų aiškiai atitinka šių dviejų teorijų kontekste brėžiamą schemą: pradedama nuo paprastų lažybų, žaidėjai tampa priklausomi ir prasiskolinę, atitinkamai ima jausti nuolatinę įtampą, ir tik vėliau, laipsniškos interakcijos metu, „iš jėgos pozicijų“ pradedama kalbėti apie manipuliacijas sporto varžybomis. Taip pat svarbu pažymėti, kad lažybų rinka yra būtent ta terpė, kurioje žaidėjai gali išsikrauti, patenkinti konkurencijos poreikį ir išlieti adrenalino perteklių. Galbūt todėl silpnesnėse lygose žaidžiantys futbolininkai ar tie, kurių karjera eina į pabaigą (t. y. kurie nebegali išsilieti aikštelėje), neretai „užkimba“ ant lažybų kabliuko. Taip formuojasi priklausomybė lažyboms, potencialiai vedanti sukčiavimo link.
Kokybinio tyrimo įžvalgos apie manipuliacijų iniciatorius ir įtaką varžybų metu
Atlikus kokybinį tyrimą, informantų buvo klausiama, ar jie ar jų komandos draugai buvo susidūrę su bandymu manipuliuoti varžybomis. Diskutantas Nr. 1 be užuolankų atsakė, kad jis pats yra dalyvavęs sutartose rungtynėse. Diskutantas Nr. 3 atsakė, kad jis ir keli jo komandos draugai yra dalyvavę, tačiau nenorėjo įvardyti komandų: „Komandų neminėsiu, jei norėsi, išsiaiškinti galėsi, kur buvom pakabinti.“ Diskutantas Nr. 5 atsakė, kad jis kartu su komandos draugais yra patys „suorganizavę“ rungtynių. O Diskutantas Nr. 6 atskleidė, kad „buvom su draugais įsivėlę“. Diskutantas Nr. 2 teigė, kad turėjo užuominų apie tai, kad reikėtų prieš rungtynes „padėti padaryti rezultatą“. Diskutantas Nr. 4 teigė, kad jis ir jo komandos draugas sulaukė pasiūlymo, nes kartu buvo vidurio gynėjai. Diskutantas Nr. 7 atsakė, kad su juo buvo bandoma susitarti prieš sezoną, tačiau jis siūlantiems atsakė: „Noriu futbolu užsiiminėti, o ne bajeriais.“ Tuo tarpu diskutantai Nr. 8 ir Nr. 9 atsakė, kad kaip su žaidėjais nebuvo bandymų susitarti, tačiau teisėjaujant atvejų turėjo. Diskutantas Nr. 10 teigė, kad būtent dėl rungtynių jokio atvejo neturėjo, tačiau buvo bandoma manipuliuoti dėl tam tikro sprendimo priėmimo. Diskutantas Nr. 12 pasidalijo panašia patirtimi, jis teigė, kad manipuliacijų varžybomis atvejų neturėjo, tačiau jam bandant užimti poziciją, suteikiančią Lietuvos futbolo federacijos vykdomojo komiteto balsavimo teisę, buvo daromas spaudimas ir manipuliavimas.
Antruoju klausimu informantų buvo klausiama, kas jų atveju inicijavo sutartas rungtynes. Keturi diskutantai išskyrė tuos pačius asmenis - manipuliacijų iniciatorius. Diskutantas Nr. 3 pasakojo, kad „Hadas pasiūlė pinigų pasidaryt išvažiuojant į kitą miestą pažaisti, o atvykus į naują klubą, tai atsakingas buvo treneris, jei taip galiu sakyt. Kalbų treneris nerėždavo, kad šiandien darom, bet reikalui esant keitimus padarydavo, kokius reikia.“ Diskutantas Nr. 4 tiesiog įvardijo asmenį Kroną, kuris buvo iniciatorius. Diskutantas Nr. 7 kaip iniciatorius įvardijo klubo savininką ir investuotojus (Hadą ir Kroną). Tuo tarpu Diskutantas Nr. 6 atskleidė visko pradžią: „Viskas prasidėjo pradėjus treniruotis su pagrindine komanda ir susipažinus su komandos senbuviais. Jie pasiūlė po treniruočių eiti į lažybų punktus statyti ant šuniukų ir panašiai. Gaudavosi, kad prasilošinėdavom ir pinigų nebelikdavo, bet jie vis tiek pasiūlydavo eiti į punktą, nes „užmes“ už mus. Jau po kurio laiko Hermis pasakė, kad reikės skolą grąžinti. Laiko davė kelias dienas, tai bandžiau skolintis pinigų, bet nebuvo kas paskolintų. Kadangi nesusimokėjom, Hermis pasakė, kad jo draugas nori pakalbėti. Po treniruotės prie stadiono atvažiavo Hadas ir pasakė, kad arba susimokam nalogą, arba važiuosim pasik…