Įvadas
Lietuviškas ritinis - tai ne tik sportas, bet ir gyva istorijos dalis, siejanti mus su senovės tradicijomis. Šis komandinis žaidimas, manoma, mena viduramžių Lietuvą, o jo ištakos apipintos legendomis apie Vytauto Didžiojo karius, besitreniruojančius prieš Žalgirio mūšį. Nors ritinis nėra toks populiarus kaip krepšinis ar futbolas, jis vienija veiklą bendruomenę, kuriai svarbus sportinis azartas ir galimybė prisiliesti prie Lietuvos istorijos. Šiame straipsnyje panagrinėsime Lietuvos ritinio sporto federacijos istoriją, nuo liaudiškų šaknų iki šių dienų.
Ritinio ištakos ir pavadinimai
Ritinys - vienas archajiškiausių istorinių lietuvių žaidimų, minimas dar XVII a. rašytiniuose šaltiniuose. Žymusis Mažosios Lietuvos istorikas Matas Pretorijus 1698 metais rankraštyje „Prūsijos įdomybės, arba Prūsijos regykla“ aprašė vyrų žaidimus, kuriuose naudotas iš medžio ir akmens padarytas ritinys. Simonas Daukantas 1845-aisiais išspausdintoje pirmojoje lietuvių kultūros istorijoje „Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“ rašė, kad žaisdami ritinį senovės lietuviai nuo mažų dienų mokėsi kautis su priešu kare. Vaizdingas ir Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus aprašymas 1869 metais išspausdintoje apysakoje „Palangos Juzė“.
Dar XX a. pradžioje ši tradicija gyvavo įvairių etnografinių regionų kaimuose. Iš medžio nuopjovos pagamintą ritinį vokiečių valdytoje Mažojoje Lietuvoje vadino rifle, apie Skaudvilę - ritule, Vilniaus krašte, veikiant slaviškai įtakai - katilka, o Kupiškyje, Molėtuose, Užventyje, Tauragėje, Seinuose - iki šiol gyvu skoliniu ripka.
Ritinio atgimimas ir modernizavimas
XIX a. pabaigoje ir XX a. pirmojoje pusėje, sodžiams pradėjus skirstytis į viensėdžius, šio kolektyvinio liaudies žaidimo populiarumas sumažėjo. Tačiau ritinys nebuvo pamirštas.
Iš vieškelių perkelti ritinį į stadioną pirmą ryškesnį bandymą padarė kūno kultūros mokytojas Karolis Dineika. 1923 m. jis apibendrino ritinio taisykles, nustatė komandų žaidėjų skaičių (septynis) ir žaidimą perkėlė į futbolo aikštę. Tuo metu pasirodė ir jo knygelė “Vilniaus ripka”. Buvo bandyta žaisti Kaune. Ritinys žaistas ir per Suvalkijos moksleivių olimpiadas Vilkaviškyje (1924 m.), Prienuose (1926 m.) bei kitur. Vis dėlto tada jis plačiau neprigijo. Nustelbė kamuolys.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Pokario metais šį žaidimą atgaivino V. Steponaitis. 1956 m. jis patobulino ritinio žaidimo taisykles ir išleido knygelę: “Lietuvių liaudies žaidimas ritinis”, kurioje buvo šio žaidimo taisyklės ir metodiniai nurodymai. V. Steponaičio iniciatyva buvo pagaminta sintatinės gumos ritinių ir surengtos pirmosios ritinio atgimimo rungtynės. Jos įvyko 1957 m. vasarą Vilniuje tarp Kauno ir Vilniaus rinktinių, respublikinio festivalio metu. Tais pačiais metais ritinio rungtynės buvo surengtos Lazdijų, Skaudvilės, Vilkaviškio ir kai kurių kitų rajonų festivaliuose.
Pirmosios pirmenybės ir čempionatai
Pirmosios respublikos ritinio pirmenybės įvyko 1961 m. rugsėjo 13 - 15 d. Vilniuje “Spartako” stadione. Dalyvavo Vilniaus, Kauno, Kapsuko, Kupiškio, Pagėgių ir Plungės komandos. Brandžiu ir darniu žaidimu išsiskyrė plungiečiai, finale įveikę Vilniaus rinktinę santykiu 12:1 ir iškovoję Lietuvos ritinio istorijoje pirmuosius čempionų titulus bei “Gintarinio ritinio” prizą.
1962 m. respublikos ritinio pirmenybės įvyko rugsėjo 7 - 9 d. Plungėje. Dalyvavo Plungės, “Šviesos” (Vilniaus Pedagoginio instituto), “Atleto” (Kūno kultūros instituto), Kupiškio ir Pagėgių komandos. “Šviesos” komanda, lemiamose rungtynėse nugalėjusi plungiečius (5:2), iškovojo respublikos ritinio čempionų taurę.
1963 m. rugsėjo 12 - 15 d. Raseiniuose buvo surengtos trečiosios respublikos ritinio pirmenybės. Dalyvavo “Šviesos”, Plungės, “Atleto”, Kupiškio, Trakų ir Raseinių komandos. Finale Plungės rinktinė įveikė kauniečius 10:6 (8:3), iškovojo “Gintarinį ritinį” ir čempionų medalius.
Dėl 1964 m. respublikos ritinio čempionų titulų Kupiškyje kovojo dvi Plungės rajono, Vilniaus Valstybinio pedagoginio instituto, KKI, Trakų, Anykščių rajono, Raseinių rajono ir Kupiškio komandos. Čempiono titulą ir “Gintarinį ritinį” laimėjo Kūno kultūros instituto studentai.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
1965 m. respublikos ritinio pirmenybių finalas įvyko Telšiuose. Dalyvavo KKI, Plungės, Kupiškio, Trakų, Telšių, Naujosios Vilnios Žemės ūkio mašinų gamyklos “Neries” komandos. Finale susitiko pogrupių nugalėtojai - “Linų audiniai” ir Kantaučių tarybinio ūkio ekipos. Nugalėjo “Linų audiniai” rezultatu 7:5 (3:2).
1966 m. ritinio varžybų skaičius labai išaugo. “Nemuno” draugija Anykščiuose surengė savo pirmąsias ritinio pirmenybes. Dalyvavo trys Plungės rajono, Anykščių, Kupiškio, Trakų rajonų komandos. Taurę iškovojo “Linų audinių” komanda, finale įveikusi Trakų raj. Rinktinę 9:8 (6:3).
1966 m. Lietuvos ritinio pirmenybės įvyko rugsėjo 17 - 20 d. Kupiškyje. Dalyvavo penkios komandos: “Linų audiniai”, Kantaučių tarybinio ūkio, Kūno kultūros instituto, Trakų ir Kupiškio. Čempionų titulus ir “Gintarinį ritinį” laimėjo Kūno kultūros instituto ritininkai.
1967 m. pirmenybės įvyko rugsėjo 21 - 24 d. Raseiniuose. Dalyvavo Plungės rajono “Linų audinių” bei Kantaučių tarybinio ūkio, Kupiškio, Raseinių, Trakų rajonų, “Neries” gamyklos ir Vilniaus rajono “Nemuno” komandos. Finale susitiko Kantaučių ir Kupiškio ekipos. Respublikos čempionų vardą iškovojo kantautiečiai 11:6.
Nuo 1967 m. Kaimo ritininkams buvo įsteigta “Valstiečių laikraščio” taurė. Dėl jos kovojo kolūkių, tarybinių ūkių, rajono įstaigų, įmonių, žemės ūkio technikumų komandos.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
1968 m. respublikos ritinio pirmenybės buvo birželio 20 - 23 d. Palangoje. Laimėjo Kantaučių komanda 15:4 ir gavo respublikos čempiono taurę.
1969 m. respublikos ritinio pirmenybės surengtos rugsėjo 11 - 14 d. Anykščiuose. Finale vėl laimėjo Kantaučių ritininkai, įveikę bartuškiečius net 25:2. Beje, tais metais respublikinio Kūno kultūros ir sporto komiteto rūpesčiu ir iniciatyva buvo įteisintas ritinio LTSR sporto meistro vardas. Pirmieji ritinio sporto meistrų vardai suteikti Lietuvos čempionams - Kantaučių komandos ritininkams.
1970 m. “Nemuno” draugijos žaidynėse dalyvavo šešiolika ritinio komandų. Tų metų respublikos ritinio pirmenybės surengtos rugsėjo 10 - 13 d. Telšiuose. Dalyvavo Kupiškio, Raseinių, Trakų, Vilkaviškio, Vilniaus rajonų ir dvi Plungės rajono komandos. Čempionų taurę ketvirtą kartą iš eilės laimėjo Kantaučių ritininkai, finale nugalėję raseiniškius 17:7.
Nuo 1971 m. ir respublikos ritinio pirmenybės pavestos rengti “Nemuno” draugijai, nes nuo to laiko pirmenybėse nedalyvauja Vilniaus ritininkai. Respublikos ritinio čempiono vardą iškovojo Plungės rajono rinktinė.
1972 m. “Nemuno” draugijos pirmenybės buvo birželio 22 - 25 d. Ukmergėje, vasaros žaidynių metu. Pirmą vietą laimėjo Trakų, antrą - Plungės, trečią - Raseinių, ketvirtą - Vilkaviškio komandos.
1973 m. “Nemuno” draugijos pirmenybės buvo surengtos rugsėjo 19 - 23 d. Raseiniuose. Draugijos čempiono taurę laimėjo Plungės “Melioratoriaus”, antrą vietą - Kupiškio, trečią - Raseinių rinktinė. 1973 m. respublikos pirmenybės įvyko spalio 3 - 7 d. Vilkaviškyje. Pirmą vietą vėl laimėjo Plungės “Melioratorius”. Antrą vietą užėmė taip pat Plungės DOK (Dirbtinės odos kombinato) komanda, trečią - Trakų rajono komanda.
1973 m. pradėtos ir “Nemuno” draugijos jaunių ritinio pirmenybės. Paplitus ritinio žaidimui, respublikinis Kūno kultūros ir sporto komitetas įsteigė ritinio federaciją.
Lietuvos Ritinio Sporto Federacijos įkūrimas ir veikla
Lietuvos Ritinio Sporto Federacija (LRSF) buvo įkurta 1973 metais. Nuo 1997 m. LRSF vadovauja prezidentas Rimantas Diržius, viceprezidentas nuo 2000 m. Povilas Rubinas.
Federacijos tikslas - populiarinti ir plėtoti ritinio sportą Lietuvoje. Ji organizuoja įvairias varžybas: Lietuvos suaugusiųjų ir jaunių čempionatus, LRSF taurės, Platelių taurės ir Suvalkijos taurės varžybas.
Šiuo metu ritinį žaidžia apie 250 sportininkų Plungės, Vilkaviškio, Vilniaus, Kupiškio, Šiaulių, Klaipėdos, Kauno miestuose ar rajonuose. Lietuvoje aktyviai veikia šeši ritinio sporto klubai: Vilkaviškio Žiedas (vadovas R. Diržius), Plungės Plateliai (P. Rubinas), Vilkaviškio rj.
Federacijos vadovai
- R. Galinis (1973-1980)
- B. Čiutys (1980-1983)
- P. Stakionis (1983-1989)
- Prezidentai:
- S. Mikašauskas (1989-1997)
- R. Diržius (nuo 1997)
- Viceprezidentai:
- A. Kaveckas (1997-2000)
- P. Rubinas (nuo 2000)
Ritinio žaidimo taisyklės ir ypatumai
Dabar ritinis žaidžiamas tik Lietuvoje, futbolo aikštėje. Žaidimą sudaro du kėliniai po 20 minučių gryno laiko. Komandą sudaro 7 žaidėjai. Ridenamo ritinio greitis siekia 30-35 m/s. Sustabdžius ritinį, per 10 sek. būtina jį ridenti atgal.
Žaidimo tikslas - įridenti ritinį į varžovų ginamą aikštės galinę liniją (vienas taškas) arba įritinti į vartus (trys taškai). Laimi komanda, surinkusi daugiausia taškų. Ridenamas ritinys skriesti gali ne daugiau kaip 10-12 metrų.
Ritinys (ripka) gaminamas iš gumos, jo svoris 600 - 700 g. Lazda (ritmuša) turi būti ne ilgesnė kaip 40 cm ir jis neplatesnė kaip 10 cm (vartininko iki 15 cm).
Ritinys šiandien
Ritinys geba užkrėsti azartu ne mažiau už krepšinį ar futbolą, bet dėmesio Lietuvoje sulaukia mažai. Dėl ateities neramu, - pripažįsta federacijos prezidentas R. Diržius. Tik Vilkaviškis, Kupiškis, Plungė ir Kaunas beturi čempionate dalyvaujančias komandas, žaidėjų yra apie šimtą, o jaunimo ateina nedaug.
Šiemet Lietuvos etnosporto komiteto (Ritinio federacija - jo narys), Etninės kultūros globos tarybos ir Nacionalinės švietimo agentūros pastangomis etnosportas įtrauktas į fizinio ugdymo bendrąją programą. Tai teikia vilties.
Anot Lietuvos ritinio sporto federacijos prezidento Rimanto Diržiaus, vadovaujančio ir Vilkaviškio komandai, ritinys reikalauja fizinės jėgos ir ištvermės, o ypač vertinami geri metikai. Sėkmė priklauso ir nuo taktikos, žaidimas žavi įtempta kova dėl erdvės.
Bandyta ritinio žaidimą propoguoti ir už respublikos ribų
Parodomosios ritinio rungtynės surengtos Maskvoje 1967 m. liepos 25 - 27 d. Tarybų Sąjungos Tautų IV spartakiados metu Liaudies ūkio pasiekimų parodos stadione. Čia dvejas rungtynes žaidė lietuviai tarpusavyje: aukštaičių ir žemaičių rinktinės. Sportininkai ir žiūrovai žaidimą gyvai sekė.
Ritinio žaidimu susidomėjo čekai. Jų užsakymu buvo pagamintas filmas: filmuota 1969 m. respublikos pirmenybės Anykščiuose ir žaidimo technikos veiksmai.
Ritinio pirmenybių dešimtmečio proga centriniame dienraštyje “Izvestija” buvo straipsnis (1972 m.), kuriame supažindinama su šio žaidimo istorija, respublikos varžybomis, aprašyti Plungės ritininkai.
tags: #lietuvos #ritinio #sporto #federacija