Šiame straipsnyje apžvelgsime Lietuvos krepšinio lygos (LKL) istoriją, prisimindami išnykusius klubus, jų pasiekimus ir problemas, taip pat pasidomėsime, ką žymūs Lietuvos žmonės mano apie trenerį Dainių Adomaitį.
Išnykę LKL klubai: nuo legendų iki bankrotų
Dauguma LKL ekipų bankrutavo dėl žlugusio savininkų verslo arba atsisakymo remti komandas. Panagrinėkime kai kurių klubų istorijas.
Vilniaus „Statyba“: legendos pabaiga ir „Lietuvos ryto“ gimimas
Legendinė Vilniaus „Statybos“ istorija truko daugiau nei 30 metų ir nutrūko 1997-aisiais dėl finansinių problemų, susijusių su pagrindine rėmėja VAC bendrove. Andrejaus Kliukovskio vadovaujama bendrovė susidūrė su sunkumais, o jo planai pastatyti 5 tūkst. vietų areną liko neįgyvendinti. Vietoj „Statybos“ nuo 1998 metų LKL čempionate pradėjo žaisti sostinės „Lietuvos rytas“ (1997-1998 m. sezoną komanda vadinosi „Statyba-Lietuvos rytas“). Buvę „Statybos“ žaidėjai ir gerbėjai prašė „Lietuvos ryto“ vadovų palikti žodį „Statyba“ pavadinime, tačiau jų norai neišsipildė. 2012-aisiais komanda buvo atkurta ir užėmė antrąją vietą NKL pirmenybėse, bet vėliau dėl finansų stokos čempionate neberungtyniavo. Geriausias „Statybos“ pasiekimas LKL - trečioji vieta pirmajame sezone. 1999-aisiais trečiąją vietą užėmė „Statyba-Lietuvos rytas“. LKL „Statyboje“ yra rungtyniavę Alfredas Vainauskas, Dainius Adomaitis, Martynas Purlys. Iš legionierių verta paminėti Jacką Lothianą, Marką Montgomery, Gary Arringtoną. Didžiausias „Statybos“ laimėjimas - 1979 metais iškovota SSRS čempionato bronza, aplenkiant „Žalgirį“. Vilniaus komandai yra atstovavę Rimantas Endrijaitis, Mykolas Karnišovas, Jonas Kazlauskas, Algimantas Pavilonis, Rimas Girskis, Vytenis Andriūnas, Vytenis Urba, vėliau - Šarūnas Marčiulionis, Alfredas Vainauskas.
Kauno „Atletas“: ambicijos nukarūnuoti „Žalgirį“
„Atletas“ gyvavo nuo 1962 iki 2007 metų, LKL rungtyniavo 14 sezonų. Per pirmuosius tris lygos čempionatus „Atletas“ turėjo rimtų ambicijų tapti stipriausiu Lietuvos klubu. Pagrindinis klubo rėmėjas Zigmas Petrauskas vietoj trenerio Edo Nickaus pakvietė Vladą Garastą, tačiau ir tai nepavyko nukarūnuoti „Žalgirio“. Arčiausiai tikslo „Atletas“ buvo 1996-aisiais, kai laimėjo reguliarųjį sezoną ir nugalėjo žalgiriečius visus keturis kartus. Vis dėlto, finale „Žalgiris“ sugebėjo nugalėti varžovus triskart iš eilės, o tai lėmė Sauliaus Štombergo trauma ir puikus žalgiriečių žaidimas. V. Garasto darbą „Atlete“ apkartino konfliktas su Ž. Ilgausku, kuris ilgai žaidė šlubčiodamas. Treneris kaltino auklėtinį simuliavimu, o vėliau paaiškėjo, kad „centrui“ buvo skilęs pėdos kaulas.
Vilniaus „Sakalai“: sparnai apdegė dėl finansinių problemų
„Sakalai“ LKL pirmenybėse skraidė 19 sezonų, tačiau 2014-aisiais buvo pašalinti iš čempionato dėl finansinių įsipareigojimų nevykdymo. Žaidėjai mėnesiais negaudavo atlyginimų, o su visais krepšininkais pilnai taip ir nepavyko atsiskaityti. Ilgametis klubo vadovas Vytautas Kiaušas norėjo valdyti klubą vienas. Vilniečiai 1999 metais iškovojo trečiąją vietą. 1998-aisiais „Sakalai“ fantastiškai žaidė reguliariajame sezone, kuriame buvo antri, bet pusfinalyje nusileido „Atletui“, o mažajame finale - „Statybai-Lietuvos rytui“. „Sakalai“ bandė jėgas ir Europos fronte - R. Koračo, R. Saportos taurės turnyruose. 2000-aisiais į „Ekinstos“ salę atvyko „Paris Basket“ klubas su 18-mečiu Tony Parkeriu, tačiau vilniečiai triumfavo 102:93.
Taip pat skaitykite: Lietuvos krepšinis ir Adomaitis
Kauno „Lavera“: trumpas, bet ryškus švytėjimas
„Lavera“ švietė ryškiai, bet trumpai - tik du LKL sezonus. Pirmųjų pirmenybių reguliariajame sezone kauniečiai užėmė trečiąją vietą, tačiau mačą dėl bronzos pralaimėjo „Statybai“ ir liko ketvirta. Antrojo čempionato pirmajame etape Henriko Giedraičio auklėtiniai irgi buvo treti, bet pusfinalyje nusileido „Atletui“, o mažasis finalas tąkart nebuvo žaidžiamas. „Laveros“ aprangą vilkėjo tokie žinomi krepšininkai, kaip Tomas Pačėsas, Virginijus Praškevičius, Žydrūnas Urbonas. Tuometis „Laveros“ savininkas Gintautas Verpetinskas garsėjo plačiais užmojais, tačiau jo verslui žlugus, 1995-aisiais neliko ir „Laveros“. Verslininkas buvo nuteistas kalėti už stambaus masto svetimo turto pasisavinimą ir iššvaistymą, dokumentų klastojimą.
Kauno NECA: agonija ir G. Einikio rekordas
Tik du sezonus LKL pirmenybėse rungtyniavo ir NECA. Jos sudėtis nebuvo tokia galinga kaip „Laveros“, bet NECA pirmajame sezone buvo stipri vidutiniokė - užėmė penktąją vietą. Antrajame čempionate NECA tik vegetavo dėl sparčiai sekančių klubo savininko Igorio Kosterino pinigų. Krepšininkai mėnesiais negaudavo algų, todėl natūralu, kad iš 40-ies dvikovų laimėjo tik penkias ir liko paskutinėje, 11-oje, vietoje. NECOS agonija itin stipriai pasireiškė per akistatą su Kauno „Žalgiriu“, kai žalgiriečiai laimėjo net 120:85, o Gintaras Einikis įsūdė varžovams 61 tašką - tai LKL rezultatyvumo rekordas, kuris „nesumuštas“ iki šiol.
Plungės „Olimpas“: bandymas įvilioti J. Kazlauską
„Olimpas“ LKL žaidė nuo 1993-iųjų iki 1998-ųjų. Du sezonus žemaičiai drumstė ramybę pačioms pajėgiausioms LKL komandoms: 1996 metais plungiškiai užėmė trečiąją vietą, į priekį praleidę tik „Žalgirį“ ir „Atletą“, 1997-aisiais „Olimpas“ prasibrovė net į finalą, jame nusileido žalgiriečiams ir liko antras. Tuometis „Olimpo“ prezidentas ir savininkas Vidmantas Jonika bei klubo viceprezidentas Vitas Klimas į komandą įnirtingai viliojo Joną Kazlauską, kuris tais laikais dirigavo šalies jaunimo rinktinei. Plungiškiai netgi buvo paskelbę, kad J. Kazlauskas tikrai treniruos „Olimpą“, bet tada šis strategas sulaukė pasiūlymo iš „Žalgirio“ ir pasirinko stipriausią Lietuvos klubą. „Olimpą“, be V. Jonikos, vėliau pradėjo remti ir „Mažeikių nafta“, kuriai tada vadovavo Gedeminas Kiesus. Pirmosiose LKL pirmenybėse vairuodamas savo automobilį į medį trenkėsi ir žuvo vienas svarbesnių Plungės klubo žaidėjų Ramūnas Pučinskas. Jam buvo 21-eri.
Šilutės „Šilutė“: legionieriai ir NBA pažintys
Šilutiškiai pajėgiausioje šalies lygoje rungtyniavo metais ilgiau - iki 1999-ųjų. Paskui dėl gerokai sumažėjusio biudžeto klubas persikėlė į Lietuvos krepšinio A lygą (dabar ji vadinasi NKL). „Šilutė“ geriausiai pasirodė 1996-1997 m. pirmenybėse, kai užėmė trečiąją vietą. Ekipą kurį laiką treniravo NBA lygoje daugybę pažinčių turintis Steponas Kairys. Beje, jo bičiulis yra „San Antonio Spurs“' strategas Greggas Popovichius.
Kiti išnykę klubai
Ryškų pėdsaką paliko ir Alytaus „Alita“, kuri LKL žaidė 10 sezonų ir dukart užėmė trečiąją vietą. Tik pirmajame LKL sezone pasirodė Kauno „Drobė“. Elitinėje šalies lygoje dar yra rungtyniavę „Kaunas“, Kauno „Baltai“, Kauno „LSU-Atletas“, Marijampolės „Kraitenė“, šio miesto „Sūduva“, Mažeikių „Nafta“ ir „Mažeikiai“, „Palanga“, Vilniaus „Perlas“.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Buvęs ilgametis LKL direktorius Linas Gilys apgailestauja, kad lygoje nebėra „Atleto“, „Statybos“, „Sakalų“, „Olimpo“, „Šilutės“ ir kai kurių kitų klubų, nes tuomet be jų LKL čempionatas būtų buvęs neįsivaizduojamas.
Žymių Lietuvos žmonių nuomonės apie Liną Adomaitį
Pasidomėkime, ką žymūs Lietuvos žmonės mano apie Liną Adomaitį, jo muzikinę veiklą, draugystę, bendrus sąlyčio taškus.
- Dainininkas Gytis Paškevičius: L. Adomaitis jau su grupe "L+" kilstelėjo kartelę konkrečiai. Jo profesionalumas ir nuoseklus darbas atvedė jį iki šio momento, kuomet simfoninis orkestras ir geriausi šalies atlikėjai mielai jungiasi bendriems projektams. Su Linuku viskas kažkaip greitai - atvažiavau pas jį į studiją, ir per porą valandų padarėme tiek, kad kitur būna tokius įrašus užtrunki trigubai.
- Lietuvos krepšinio legenda Arvydas Sabonis: Stebėjau Lino muzikinę veikla nuo “L+” laiku. Jis vis sugeba nustebinti įdomiais muzikiniais projektais. Lino naujausias darbas su Gyčiu Paškevičium labai stiprus, o turas su simfoniniu orkestru - tikrai solidu. Kokybė, savigarba, profesionalumas ir nuoširdumas, ko gero stipriausios Lino Adomaičio savybės.
- Žurnalistas, keliautojas, TV laidų vedėjas Vytaras Radzevičius: Jo muzikos nesupainiosi su kuo nors kitu. Patinka įdomus ir profesionalus skambesys. Ir jaučiu, kad jis muzikoje didelis novatorius, ieškantis naujovių. Tuo jis man išsiskiria iš kitų. Dainose nestinga humoro, ironijos. Toks subtilus požiūris į aplinką. Ir bendrauti su Linu nesudėtinga - nors matomės retokai, bet randame apie ką pakalbėti. Juk ir jo didžioji aistra - kelionės.
- Dainininkė Giedrė Kilčiauskienė: Linas Adomaitis man asocijuojasi visų pirma su kokybe. Visomis prasmėmis. Visų pirma, vokalo kokybe - aš Linui ne kartą esu sakiusi, kad mano manymu, jis yra vienas geriausių dainininkų. Antra, muzikine kokybe - jo aranžuotės, visas studijinis darbas yra atliekamas itin profesionaliai. Kitas dalykas su kuo man siejasi Lino vardas - paprastumas, nuoširdumas. Su juo paprasta bendrauti, man patinka jo geras humoro jausmas, o tai lemia išties daug!
- TV ir radijo laidų vedėjai Radistai Jonas ir Rolandas: Nors Linas, atrodo, jau gerą pusamžį sukasi ant scenos, jis išlieka jaunatviškas - ir savo aprangos stiliumi, ir muzikinėmis idėjomis. Labai džiaugiamės, kad Linas teigiamai atsiliepė į mūsų kvietimą prisijungti prie “Radistai DJ’s on Air” albumo įrašų.
- Žymiausias Lietuvos krepšinio treneris Vladas Garastas: Lino sukurti himnai skamba per kiekvienas rungtynes. Tai žmogus, turintis savyje stiprią energetiką.
- Žurnalistas, TV laidų vedėjas Rytis Zemkauskas: Liną pažįstu daugybę metų. Man atrodo, kad jis gyvena visai kitu ritmu nei mes visi. Kad jam laikas eina kitaip. Todėl išoriškai jis net nesensta. Viskas matyt dėl to, kad jis neišeidamas būna kitoje - muzikos dimensijoje.
- Aktorius, režisierius ir muzikantas Kostas Smoriginas: Pirmą kartą su Linu susitikome miuzikle “Jūratė ir Kastytis”, tada jis per labai trumpą laiką įsiliejo į trupę, ir supratau, kad jis yra visiškai profesionalus.
D. Adomaitis - kandidatas į Lietuvos vyrų rinktinės trenerius
Kauno „Žalgirio“ vedliui Šarūnui Jasikevičiui atsisakius net minties eiti į tokius rinkimus, favoritu buvo laikomas Klaipėdos „Neptūno“ strategas 42 metų D. Adomaitis. Vieša paslaptis, kad už pastarojo kandidatūrą mūru stoja LKF aukščiausi vadovai. Kas taps naujuoju Lietuvos rinktinės strategu, paaiškės jau kitą savaitę, o kol krepšinio gerbėjai dalijasi į dvi stovyklas, palaikydami vieną ar kitą kandidatą, pateikiame Lietuvos krepšinio apžvalgininkų nuomonę.
- Edgaras Pulkovskis, krepsinis.net redaktorius: D. Adomaičio rinktinė žaistų labai modernų krepšinį ir ten nestigtų eksperimentų. Galbūt pamatytume penketuką su trimis gynėjais, ką „Neptūne“ mėgsta naudoti šis treneris. Labai svarbus aspektas žaidime būtų tritaškiai, todėl snaiperiai taip pat būtų labai vertinami.
- Jaunius Sarapas, krepšinis.lt žurnalistas: Dainiui Adomaičiui dar per anksti. Norint paruošti vyrų rinktinės pamainą, geriausiai jam būtų dar patreniruoti studentus, kurių gretose šią vasarą gali žaisti ne vienas būsimas nacionalinės komandos narys.
- Donatas Urbonas, 24sek.lt redaktorius: Dainius Adomaitis man irgi labai imponuoja kaip jaunas, diplomatiškas ir kylantis treneris, bet jo eilė dar tikrai ateis. D. Adomaitis pagal savo žaidimo filosofiją daugeliui primena J. Kazlauską. Ir Utenoje, ir Klaipėdoje jis propagavo pakankamai drausmingą, pozicinį, gynybinį krepšinį.
- Vaidas Čeponis, tv3.lt krepšinio apžvalgininkas, „Viasat Sport Baltic“ komentatorius: D. Adomaitis - treneris, kuris labiau akcentuoja gynybą. D. Adomaitis sparčiai tobulėja ir yra visiškas darboholikas.
- Jonas Miklovas, basketnews.lt redaktorius: Federacijos vadovų pasirinkimas su D. Adomaičiu yra drąsus, tačiau logiškas ėjimas. Drąsus dėl to, kad D. Adomaitis neturi patirties dirbant su tokio lygio žaidėjais. D. Adomaitis yra šiuolaikinis treneris, vienas iš tų, kuris nuolat investuoja į save ir žinių gilinimą. Apie jo klasišką elgesį už aikštės ribų net nereikia kalbėti.
B. Matkevičiaus įžvalgos apie rinktinės žaidimą
Dar Jono Kazlausko treniruojamoje rinktinėje savo karjerą nacionalinėje komandoje pradėjęs treneris Benas Matkevičius naktimis dažnai pamiršdavo miegą ir sukosi kaip vijurkas. Kantrus ir kruopštus darbas pasiteisino su kaupu. Šiuo metu B. Matkevičius - jau tvirtas trenerių štabo narys ir nėra vadinamas tik treneriu skautu.
B. Matkevičius teigia, kad JV ir D. Sabonis turi būti išnaudojami viename starto penkete. Žaidimo suderinimas - didelis darbas ne tik treneriams, bet ir žaidėjams. Pavyzdžiui, komandos kapitonas Mantas turi svarų žodį komandoje, todėl klausome jo nuomonės. Bandome vienas kitam padėti. Reikia prisitaikyti.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
B. Matkevičius teigia, kad planuojama startuoti su JV ir D. Saboniu nuo rungtynių pradžios, nes jie yra komandos jėga. Taip pat svarbu, kad kitos komandos turi prisitaikyti prie Lietuvos rinktinės.
Mantas Kalnietis visuomet yra ir buvo komandos vedlys. Jeigu Mantas yra pamirštamas, vėl grįžtame prie jo. Turime įvairių parinkčių, bet, aišku, be Manto aikštėje yra sunkiau.
Rokas Giedraitis po sezono Berlyno ALBA komandoje į rinktinę atvyko su didesniu pasitikėjimu savo jėgomis.
Marius Grigonis po sezono su „Žalgiriu“ labiau pasitiki savo jėgomis. Tai auganti stipri asmenybė.
D. Adomaičio komentarai po rungtynių
Po pralaimėjimo Jonavos „CBet“ Klaipėdos „Neptūno“ treneris D. Adomaitis negailėjo kritikos savo žaidėjams. Jei tu nenori žaisti krepšinio, reikia keisti profesiją.
M. Kuzminskas pasidžiaugė, kad rinktinei tai tinkamas treneris. Jis man parašo po geresnių ar prastesnių rungtynių. Treneris tiesiog nori išgirsti nuomones iš vidaus, bet tai jau bus jo sprendimai. Tačiau manau, kad drastiškų pakeitimų rinktinėje tikrai nereikia.
D. Adomaitis po rungtynių su Rumunija teigė, kad koncentracija yra pagrindinis dalykas. Neturime kreipti dėmesio, koks priešininkas, ar kiek yra žiūrovų. Turime kreipti dėmesį į save.
D. Adomaitis po rungtynių Vilniuje pabrėžė, kad svarbiausia yra drausmė. Trečio kėlinio pradžioje drausmės nebeliko ir darėme klaidas tiek gynyboje, tiek puolime. Negalime daryti tokių klaidų.
D. Adomaitis teigė, kad netekus Luko, mes praradome dalį savo žaidimo puolime. Dėl to ir čempionato metu bus šioks toks žaidimo ieškojimas. Turėsime greitai prisitaikyti prie naujos situacijos.
Vilniaus „Lietuvos ryto“ ir Kauno „Žalgirio“ akistata
Vilniaus „Lietuvos ryto“ gerbėjai jau turbūt pamiršo, kada galėjo džiaugtis pergalę prieš savo amžiną varžovą Kauno „Žalgirį“. „Žalgiris“ per tuos metus turėjo labai pajėgias sudėtis. Gaila, kad šiais metais abi komandos mažai kartų susitinka tarpusavyje.
Dirkas Bauermannas stengiasi formuoti komandos veidą nuo gynybos. Agresyvi ir aktyvi gynyba yra vokiečio tikslas, ką jis ir viešai yra sakęs.
tags: #lietuvos #krepsinio #gerbejai #apie #treneri #adomaiti