Įvadas
Lietuvos krepšinis - neatsiejama šalies kultūros dalis, turinti gilias tradicijas ir aistringus gerbėjus. Nuo Nepriklausomybės atkūrimo, Lietuvos krepšinio klubai nuėjo ilgą ir įdomų kelią, patyrė pakilimų ir nuosmukių, tačiau visada išliko svarbia jėga tiek šalies, tiek tarptautinėje arenoje. Šiame straipsnyje apžvelgsime Lietuvos krepšinio klubų istoriją, raidą ir dabartinę situaciją, aptarsime svarbiausius lygos įvykius, komandas ir žaidėjus.
Lietuvos Krepšinio Lygos (LKL) Įkūrimas ir Raida
Lietuvos krepšinio lyga (LKL) buvo įkurta 1993 m. balandžio 22 d., kai aštuonių stipriausių Lietuvos krepšinio klubų - Kauno „Žalgirio“, „Atleto“, „Drobės“, Vilniaus „Statybos“, Plungės „Olimpo“, „Šilutės“, Panevėžio „Lietkabelio“ ir Klaipėdos „Neptūno“ - treneriai bei Šarūno Marčiuliono krepšinio fondo atstovai įkūrė Lietuvos krepšinio asociaciją, pirmąją profesionalią sporto organizaciją Lietuvoje.
LKL yra 10 klubų asociacija, kurios valdymą ir svarbiausių klausimų sprendimą priima patys klubai, deleguodami po vieną atstovą į LKL valdybą.
LKL Formatas ir Taisyklės
LKL sezonas paprastai prasideda rugsėjį ir tęsiasi iki gegužės ar birželio mėnesio. Sezoną sudaro reguliarioji sezono dalis ir atkrintamosios varžybos. Komandos rungiasi pagal namų-išvykos sistemą, o geriausios ekipos patenka į atkrintamąsias varžybas.
Atkrintamosios varžybos prasideda ketvirtfinalio etapu, kuriame aštuonios stipriausios komandos žaidžia seriją iki dviejų pergalių. Į pusfinalį patenka keturios ketvirtfinalio serijas laimėjusios komandos. Pusfinalyje komandos žaidžia iki trijų pergalių, o serijų laimėtojai patenka į didįjį finalą (dėl pirmos vietos), o pralaimėtojai žaidžia mažajame finale (dėl trečios vietos). Kaip ir pusfinaliai, abu finalai žaidžiami iki trijų pergalių. Nors sistema yra nusistovėjusi, nedideli taisyklių pakeitimai tvirtinami prieš kiekvieną sezoną.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
LKL Komandų Pokyčiai
Kaip įprasta, LKL komandų pavadinimai dažnai pasikeičia net sezonui jau prasidėjus.
Šį sezoną LKL pirmenybėse žaidė viena komanda mažiau - vienuolika klubų. Lygą paliko Vilniaus „Sakalų“ ir „Palangos“ ekipos. „Palanga“ taip ir neiškovojo nė vienos pergalės bei pasiekė visų laikų antirekordą. Palangiškių vietą LKL turėjo užimti NKL laimėję „Mažeikiai“, tačiau klubas neatitiko aukščiausios lygos reikalavimų.
Lietuvos Klubų Dalyvavimas Tarptautiniuose Turnyruose
Lietuvos krepšiniui tarptautiniuose turnyruose atstovauja kelios komandos. „Žalgiris“ varžosi Eurolygoje, „Neptūnas“ debiutavo Europos taurėje ir vėl žaidė VTB lygoje. Baltijos krepšinio lygoje (BBL) žaidžia šešios Lietuvos komandos - „Šiauliai“, „Prienai“, „Juventus“, „Lietkabelis“, „Nevėžis“ ir „Pieno žvaigždės“.
Legionieriai LKL
Praėjusio sezono pradžioje LKL klubai buvo įregistravę 31 legionierių, o šiemet jų skaičius sumažėjo iki 27-ių. Lietuvoje daugiausiai žaidžia amerikiečių, jų šiuo metu yra 17. Be amerikiečių, LKL pirmenybėse registruoti trys serbai, du latviai, bei po vieną estą, graiką, rusą ir lenką. Daugiausiai užsieniečių turėjo „Lietuvos rytas“ - penkis.
Jaunimas ir Veteranai LKL
LKL pirmenybėse rungtyniauja 26 krepšininkai, kuriems dar tik 20 metų arba mažiau. Tuo tarpu į ketvirtąją dešimtį įkopusių žaidėjų bus tik 14. Jauniausi žaidėjai: Arūnas Sajavičius, Jaunius Davniukas, Edgaras Švelginas ir Benas Vaitulionis, kuriems po 17 metų.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Vyriausia komanda pagal žaidėjų amžiaus vidurkį yra „Neptūnas“ - 26,2. Nuo jo nedaug atsilieka „Pieno žvaigždės“ ir „Nevėžis“, kurių žaidėjų amžiaus vidurkis yra 26.
Ūgis LKL
Krepšininkų, kurių ūgis 210 cm arba daugiau, šį sezoną Lietuvos krepšinio arenose matysime 13. Tokių žaidėjų neturi tik „Prienai“ ir „Pieno žvaigždės“. 190 cm ūgio arba mažesnių žaidėjų bus 22, tačiau nė vieno, kurio ūgis nesiektų 180 cm.
Aukščiausia komanda pagal žaidėjų ūgių vidurkį yra „Šiauliai“ - 199,9 cm. Nedaug atsilieka „Žalgiris“ ir „Lietuvos rytas“, kurių žaidėjų ūgio vidurkiai yra 199,2 cm, „Pieno žvaigždžių“ - 199,1 cm.
Komandų Apžvalga
Kauno „Žalgiris“
Finansinių sunkumų prislėgti daugkartiniai LKL čempionai paleido beveik visus brangiausius krepšininkus ir į komandą pasikvietė jaunų krepšininkų. Komandą paliko: Marko Popovičius (Maskvos srities „Chimki“, Rusija), Darjušas Lavrinovičius (Kijevo „Budivelnik“, Ukraina), Adas Juškevičius (paskolintas Brėmenhafeno „Eisbaren“, Vokietija), Mindaugas Kuzminskas (Malagos „Unicaja“, Ispanija), Olivieris Laffayete`as („Valencia“, Ispanija), Rimantas Kaukėnas (be klubo), Mario Delašas (Santjago de Kompostelos „Blusens Monbus“, Ispanija), Donaldas McGrathas (Sankt Peterburgo „Spartak“, Rusija).
Vilniaus „Lietuvos rytas“
Žaidėjus kaip kojines praėjusį sezoną keitęs „Lietuvos rytas“ vasarą, atrodo, pagaliau rinko komandą atidžiau. Išvyko „amžinai perspektyvūs“ V.Dilys ir S.Buterlevičius, nebėra ir žaidėjo, be kurio „Lietuvos rytas“ yra sunkiai įsivaizduojamas, - A.Jomanto. Komandą papildė: Milenko Tepičius (Sevilijos „Cajasol“, Ispanija), Juanas Palaciosas (Nantero JSF, Prancūzija), Andreas Glyniadakis („Astana“, Kazachstanas), Martynas Gecevičius (Pirėjo „Olympiakos“, Graikija), Gediminas Orelikas („Prienai“), Omaras Cookas (Milano „Emporio Armani“, Italija), Stevanas Jelovacas („Juve Caserta“, Italija).
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Klaipėdos „Neptūnas“
Praėjusį sezoną pirmą kartą LKL bronzą nuskynęs „Neptūnas“ neapsiėjo be finansinių problemų, tačiau išlaikė beveik visą branduolį. Šį sezoną labiausiai trūks lyderio D.Gailiaus.
Prienų komanda
Lietuviškumą akcentuojanti Prienų komanda legionierių vėl neturės, tačiau stengsis grįžti ant nugalėtojų pakylos.
Pasvalio komanda
Praėjusio sezono pradžioje Pasvalio ekipoje buvo pilna amerikiečių, o šiemet liko vienas. Komandą papildė: Žygimantas Jonušas (Kazertos „Juve“, Italija), Ingusas Bankevicas („Saint Chammond“, Prancūzijos III lyga), Paulius Sorokas („Žalgiris-2“, NKL), Augustinas Jankaitis (Vilniaus „Perlas-MRU“, NKL), Egidijus Dimša (Tartu „Rock“, Estija), Artūras Jomantas („Lietuvos rytas“), Rolandas Alijevas („Šiauliai“).
Šiaulių komanda
Šį sezoną Saulės miesto komanda bandys sugrįžti į LKL ketvertuką, tačiau tai padaryti bus nelengva. „Šiauliai“ prarado svarbų aukštaūgį Aurimą Kiežą ir vieną rezultatyviausių praėjusio sezono LKL krepšininkų Lauryną Samėną.
Utenos „Juventus“
Uteniškiai pildėsi net trimis NKL rungtyniavusiais krepšininkais, o vieną žaidėją pasikvietė ir iš RKL lygos.
Kėdainių „Nevėžis“
Kėdainių klubas vasaros turguje dirbo itin aktyviai ir neslepia savo aukšto tikslo - iškovoti bronzos medalius. „Nevėžiui“ atstovaus ne vienas gerai žinomas lietuvis krepšininkas, kuriems diriguos pajėgus amerikietis Tyrone'as Brazeltonas.
Panevėžio „Lietkabelis“
Panevėžiečiai komandos vairą patikėjo tik neseniai profesionalo karjerą baigusiam Gintautui Vileitai bei surinko vieną jauniausių čempionato komandų. Komandą papildė: Tony Bennettas, Parrishas Brownas („Palanga“), Jokūbas Gintvainis („Sakalai“), Mantas Kazonas (Plungės „Olimpas“, NKL), Robertas Grabauskas (Nortwoodo universitetas), Žygimantas Šimonis (Panevėžio „Omega-Irmus“, RKL), Mantas Virbalas (Vilniaus „Perlas-MRU“, NKL), Ryanas Olanderis („Palanga“).
Alytaus „Dzūkija“
Jauniausioje LKL komandoje pasikeitimų daug nebuvo, o ekipos tikslas išliko tas pats - pasistengti patekti į LKL atkrintamąsias. NKL vicečempionai į LKL žengia su užsieniečiu treneriu bei vienu įdomiu pirkiniu - lenku milžinu Adamu Lapeta. Tiesa, ekipą paliko jo tautietis Cezary Trybansky, o tokių milžinų pora būtų variusi siaubą visiems. Naujasis dzūkų treneris iš Bosnijos teigė, kad Alytuje lengva nebus niekam, tačiau taikyti į atkrintamąsias pirmą sezoną turbūt per anksti. Tam koją kiš ir vienas po kito net prasidėjus sezonui keičiami žaidėjai. Komandą papildė: Darius Gvezdauskas („Juventus“), Marko Iličius (Belgrado „Radnički“, Serbija), Stevenas Idletas („Atomeromu“, Vengrija), Jamesas Lewisas Jr. („Los Mochis“, Meksika), Martynas Paliukėnas (Vilniaus „Statyba“, NKL), Benas Vaitulionis (Š.Marčiulinio KA), Tautvydas Šležas („Š.Marčiulinio KA-Twomenas“, NKL), Adamas Lapeta (Vloclaveko „Anwil“, Lenkija). Treneris Mario Primoracas.
Lietuvos Čempionatų Istorija Iki LKL Įkūrimo
Prieš įkuriant LKL, Lietuvos krepšinio federacija surengė tris čempionatus atkūrus Nepriklausomybę.
1990-1991 Metų Lietuvos Čempionatas
1990 metų kovo 11 dieną atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, šalies sportininkai atsisakė dalyvauti SSRS pirmenybėse. Krepšinio sezonas tuo metu buvo besibaigiąs, todėl Kauno „Žalgiris“ ir Vilniaus „Statyba“ kuriam laikui liko be oficialių varžybų, tačiau jau 1990 metų rudenį abu garsiausi klubai prisidėjo prie Lietuvos pirmenybėse kovojusių komandų. 1990-1991 metų Lietuvos čempionate žaidė 16 komandų, tarp kurių buvo net septynios Kauno ir keturios Vilniaus ekipos. Su dviejų didžiausių miestų krepšininkais varžėsi Panevėžio, Klaipėdos, Šiaulių, Šilutės ir Viečiūnų klubai.
Turnyras vyko trimis etapais, o antrajame etape iškovoti taškai buvo įskaityti ir paskutiniajame etape, kuriame žaidė tik keturios stipriausios šalies komandos „Žalgiris“, „Statyba“, Panevėžio „Lietkabelis“ ir Kauno „Drobė“. Čempionato pabaigoje šis ketvertas tarpusavyje sužaidė tris ratus, kurie paeiliui vyko visuose trijuose miestuose Panevėžyje, Kaune ir Vilniuje, bet Lietuvos čempionai paaiškėjo dar prieš paskutinį ratą.
Pirmojo atkūrus Nepriklausomybę surengto Lietuvos čempionato aukso medalius iškovojo Raimundo Sargūno treniruojamas „Žalgiris“. Žalgiriečiai pasiekė 22 pergales ir per visą sezoną patyrė vos vieną nesėkmę. „Statyba“ iškovojo 16 pergalių ir užėmė antrąją vietą, o bronzos medalių likimas sprendėsi paskutinėse rungtynėse, kuriose „Lietkabelis“ įveikė „Drobę“ 81:73. „Lietkabelis“ iškovojo 12 pergalių, „Drobė“ - 11.
Daugelis geriausių Lietuvos krepšininkų tuo metu jau buvo išsivažinėję į užsienio klubus. Tiesa, „Žalgiryje“ ir „Statyboje“ dar buvo likę žaidėjų, kurie šioms komandoms atstovavo SSRS pirmenybėse, tačiau Lietuvos čempionato lygos nebuvo aukštas, trūko informacijos apie rungtynes, todėl sirgalių susidomėjimas buvo nedidelis.
1991-1992 Metų Lietuvos Čempionatas
Kad padidintų intrigą, Lietuvos krepšinio federacija prieš 1991-1992 metų čempionatą pakeitė varžybų sistemą. Pirmajame etape 16 komandų žaidė dviejose grupėse, o antrajame etape vyko atkrintamosiose varžybos. Tiesa, ne tokios kaip dabar - komandos visuose atkrintamųjų varžybų etapuose žaidė po dvejas rungtynes, o nugalėtojai paaiškėdavo susumavus įmestus taškus.
1991-1992 metų Lietuvos čempionate „Žalgirio“ pranašumas jau nebuvo toks didelis. Pirmajame etape čempionai laimėjo tik 12 iš 14 rungtynių. Pagrindinius turnyro favoritus įveikė „Drobė“ ir, labai netikėtai, „Žalgirio“ antroji komanda, kurioje tuo metu žaidė Žydrūnas Ilgauskas, Tomas Pačėsas, Virginijus Praškevičius. Dvi nesėkmės nesutrukdė „Žalgiriui“ tapti A grupės nugalėtoju, o B grupėje pirmąją vietą užėmė irgi 12 iš 14 rungtynių laimėjusi „Statyba“.
Šios dvi komandos geriausiai žaidė ir per atkrintamąsias varžybas, kuriose iki pat finalo nepatyrė nė vieno pralaimėjimo. O finale sąlygas diktavo Kauno krepšininkai. „Žalgiris“ iš pradžių sutriuškino varžovus Vilniuje 97:74, o paskui nugalėjo ir Kauno sporto halėje 89:76. Daug atkakliau vyko mačas dėl trečiosios vietos. Jame Kauno „Atletas“ du kartus vienodu 3 taškų skirtumu nugalėjo „Lietkabelį“ 86:83 (svečiuose) ir 72:69 (namie).
1992-1993 Metų Lietuvos Čempionatas
1992-1993 metų sezone, paskutiniajame prieš Lietuvos krepšinio lygos įkūrimą, šalies čempionate turėjo dalyvauti 16 komandų. Kadangi Lietuvai grįžus į FIBA stipriausi šalies klubai gavo teisę dalyvauti Europos turnyruose, Lietuvos krepšinio federacija sugalvojo sudėtingą daugiapakopę varžybų sistemą, sudarytą net iš keturių etapų.Šia sistema buvo siekiama, kad stipriausi klubai mažiau žaistų nacionaliniame čempionate ir galėtų skirti daugiau dėmesio tarptautinėms rungtynėms.
Čempionato rengėjai vėl panaikino atkrintamąsias varžybas, o dėl medalių keturios stipriausios komandos - „Žalgiris“, „Atletas“, „Statyba“ ir „Drobė“ - kovojo finalo grupėje, kurioje žaidė du ratus. Lemiamoje turnyro dalyje, kaip ir visą čempionatą, varžovai atsidūrė „Žalgirio“ šešėlyje. Henriko Giedraičio treniruojama Kauno komanda finalo grupėje laimėjo visas 6 rungtynes ir užtikrintai iškovojo aukso medalius.
Kova dėl kitų medalių komplektų buvo daug atkaklesnė. Galiausiai šalia „Žalgirio“ ant garbės pakylos įsitaisė dvi kitos Kauno komandos „Atletas“ (3 pergalės) ir „Drobė“ (2 pergalės). Ketvirtojoje vietoje liko „Statyba“ (1 pergalė).
1992-1993 metų sezonas buvo pažymėtinas tuo, kad smarkiai pasitempė nedidelių miestų komandos. Penktąją vietą galutinėje lentelėje užėmė Plungės „Olimpas“, šeštąją - „Šilutė“. Tuo tarpu 1991 metais bronzos medalius iškovojęs „Lietkabelis“ buvo nustumtas į septintąją vietą. Aštuntąją vietą užėmė Klaipėdos „Neptūnas“.
Kritika Lietuvos Krepšinio Federacijai
Trys pirmieji čempionatai, surengti atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, atliko savo pagrindinę funkciją - išsiaiškinti stipriausias šalies komandas. Tačiau varžybas rengusi Lietuvos krepšinio federacija vieną pagrindinių savo pareigų vykdė atmestinai. Čempionato rengėjams buvo priekaištaujama dėl painios ir nuolat keičiamos varžybų sistemos, prastos informacijos sklaidos, nesugebėjimo sudominti sirgalius. Krepšinis beveik nepatekdavo į televizijos ekranus, o visuomenės dėmesio stokoję klubai nebuvo patrauklūs galimiems rėmėjams. Ypač daug nusiskundimų buvo 1992-1993 metų sezone, per kurį nė vienerios rungtynės nebuvo surengtos nei Kauno sporto halėje, nei Vilniaus sporto rūmuose.
Jaunimas Lietuvos Krepšinio Rinktinėje
Buvęs Lietuvos moterų krepšinio rinktinės vyriausiasis treneris Rūtenis Paulauskas teigė, kad sąrašą būtų galima skaldyti į dvi dalis - žaidėjai, kurie rimtai pretenduos į galutinį 12-uką ir krepšininkai, kuriems iki rinktinės dar labai toli. Daug jaunimo Lietuvos rinktinės išplėstiniame sąraše figūruoja ir itin jaunų krepšininkų pavardės: Mariaus Grigonio, Pauliaus Dambrausko, Tomo Dimšos ir Vaido Kariniausko.
Krepšinio ekspertas Linas Kvedaravičius apie rinktinės sąrašą pavadino racionaliu šiai dienai. Itin didelė konkurencija vyks tarp aukštaūgių, kurių sąraše yra net aštuoni: Donatas Motiejūnas, Paulius Jankūnas, Linas Kleiza, broliai Darjušas ir Kšištofas Lavrinovičiai, Jonas Valančiūnas, Robertas Javtokas, Antanas Kavaliauskas.
Pagrindinė rinktinės problema - įžaidėjas. Manto Kalniečio pakeitimas jau yra ieškomas daug metų. Treneriui bus didelis iššūkis pasirinkti vieną ar kitą krepšininką iš trijų krepšininkų - Šarūno Vasiliausko, Žygimanto Janavičiaus ir Ado Juškevičiaus.
Deividas Gailius Lietuvos Rinktinėje
D. Gailiui buvo suteiktas šansas 2011 metais besiruošiant Europos krepšinio čempionatui Lietuvoje, Kęstutis Kemzūra buvo pakvietęs prie rinktinės prisidėti ir Deividą Gailių, tačiau po pirmos stovyklos jo ir dar dviejų krepšininkų paslaugų atsisakyta.