Įvadas
Straipsnyje apžvelgiama Lietuvos krepšinio klubų čempionų istorija, pradedant tarpukario laikotarpiu ir baigiant dabartiniais laikais. Aptariami čempionatai sovietmečiu, atkūrus nepriklausomybę bei LKL čempionatas.
Lietuvos krepšinio klubų čempionatai tarpukariu (Lietuvos čempionatas)
Pirmasis Lietuvos krepšinio čempionatas įvyko 1924 metais. Lietuvos krepšinio čempionatai vyko iki 1942 metų, kada buvo nebaigtas dėl karo veiksmų.
Lietuvos klubiniai čempionatai sovietmečiu (Lietuvos TSR čempionatas)
Nuo 1945 metų vyko Lietuvos TSR čempionatas - Aukščiausia lyga. Tarybiniais laikais Kauno „Žalgiris” varžėsi aukščiausioje TSRS lygoje ir Lietuvos čempionate dažnai nedalyvaudavo. Savo žaidėjams leisdavo čempionatuose dalyvauti kitoms komandoms. Pvz., jaunieji žaidėjai, kurie studijavo LKKI atstovavo šiai komandai, kiti „Atletui”, dar kiti būdavo įsidarbinę įvairiuose Kauno fabrikuose, ar Bangos, ar Drobės, ar Šilko, ar kitose ir atstovaudavo šių komandoms. Mažai kas žinos, kad Arvydas Sabonis yra atstovavęs „Šiluminių tinklų” komandai. Kauno „Drobei” yra atstovavę tokie žaidėjai kaip S. Jovaiša, G. Budnikas, A. Brazys ir kt. Šis legendinis klubas 1993 m. J. J. J. J. J. J. Š. A. J. A. A. A. N. R. R. R. R. I. A. J. G. G. Š. Š. Š. Š. Š. M. G. K. G. A. 1990 - 1993 m. vyko Lietuvos čempionatas (3 sezonus).
Lietuvos krepšinio lyga (LKL)
Atkūrus nepriklausomybę, buvo įkurta Lietuvos krepšinio lyga (LKL). Debiutinis 1993-1994 m. Lietuvos krepšinio lygos (LKL) sezonas finišavo gegužės 6 d. Tolimųjų 1994 m. pavasarį Kauno „Žalgiris“ finalo serijoje 3:1 įveikė Kauno „Atletą“ ir pasidabino čempionų žiedais.
"Lietuvos rytas"
Vilniaus „Lietuvos rytas“ - vienas sėkmingiausių Lietuvos krepšinio klubų, įkurtas 1997 metais. Per savo istoriją klubas išgyveno įvairių etapų, o treneriai keitėsi itin dažnai. „Lietuvos ryto“ viražai: dėl ko lėkdavo M. Nicola pirmtakų galvos? 18 egzistencijos metų - 21 treneris. Tai - neatsiejama nuo 1997-ųjų egzistuojančios Vilniaus „Lietuvos ryto“ komandos istorijos dalis. Vilniaus „Lietuvos rytas“ Europos taurėje patyrė trečiąjį pralaimėjimą iš eilės, nors buvo labai arti pergalės. Po pergalės „Tete-a-Tete Casino-LKL“ čempionate „Lietuvos ryto“ vyr. Prienų-Birštono „Vytautas“ šeštadienį atvyksta į „Lietuvos ryto“ tvirtovę. "Lietuvos ryte" M.Nicola gali pakeisti A.Bagatskis? Vilniaus „Lietuvos rytas“ jau pradeda dairytis į kitus trenerius. LKL savaitės prognozė: koks bus V.Šeškaus sugrįžimas į Vilnių? „Tete-a-Tete Casino-LKL“ čempionate netrūksta įdomių kovų. Artėjantį savaitgalį taip pat laukia be galo intriguojantis mūšis. Vilniaus „Lietuvos ryto“ vyriausiojo trenerio Marcelo Nicola bėdos Vilniuje tęsiasi. Lietuvos krepšinio klubai pradeda kelionę Europoje. Marcelo Nicola buvo patenkintas savo auklėtinių žaidimu. Vilniaus „Lietuvos rytas“ pergalingai pradėjo „Tete-a-Tete Casino-LKL“ sezoną, tačiau pirmosiose rungtynėse teko padirbėti su Alytaus „Dzūkija“ 81:69. Po pirmosios pergalės pasiruošimo etape „Lietuvos ryto“ komandos vyr. Marcelo Nicola ir kitą sezoną treniruos Vilniaus „Lietuvos rytą“. „Esu per daug liūdnas ir supykęs“, - paklaustas apie savo ateitį, ranka numojo Vilniaus „Lietuvos ryto“ treneris Marcelo Nicola. Panevėžio „Lietkabelis“ (buv. Prienų „CBet“ (buv. Vilniaus „Rytas“ (buv. Gargždų „Gargždai“ Pastaba…. komanda bankrutavo ir 2023-24 m.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Kiti turnyrai
Lietuvos taurė
Visi Lietuvos taurės laimėtojai. Taurės turnyras vykdavo sezono pradžioje (rugsėjo-spalio mėnesiais). *1935 metais „Tauro“ žaidėjai atsisakė tęsti finalo rungtynes nesutikdami su teisėjo sprendimais. Nuo 1964 metų Lietuvos taurės turnyrą rengė „Sporto“ laikraštis. Nuo 1967 metų baigiamajame turnyre keturios komandos žaisdavo vienu ratu (išskyrus 1995, 1996 ir 2000 metus). *1996 m. 2013 metais finale buvo žaidžiamos dvejos rungtynės abiejų komandų aikštėse. Pastaba: Vilniaus „Lietuvos Rytas” 2011/12 ir 2012/13 m. sezonuose LKF taurės turnyre nedalyvavo. Kauno „Žalgiris” LKF turnyre nedalyvavo 2012/13 m.
Lietuvos Supertaurė
Lietuvos Supertaurės turnyras 2012-2013 m. Vienintelį kartą istorijoje buvo surengtas toks turnyras. 2012 m. rugsėjo mėnesį Kauno „Žalgiris” ir Vilniaus „Lietuvos Rytas”, kaip stipriausios šalies komandos kovojo dėl Supertaurės. Buvo sužaistos dvejos rungtynės. Pirmąsias Kaune žalgiriečiai laimėjo rezultatu 89:71, o antrosios rungtynės, kurios vyko Vilniuje baigėsi lygiosiomis 87:87.
Anapilin iškeliavę sportininkai
Tačiau sporto gerbėjams šie Metalinės Žiurkės metai ilgai įstrigs atmintyje ne tik dėl pastarųjų įvykių.Pralėkę 2020-ieji buvo itin skaudūs dėl pasaulį sukrėtusių netekčių.Portalas lrytas.lt kviečia prisiminti svarbiausius sporto asmenis, kurie iškeliavo Anapilin 2020-ais metais.Kobe Bryantas (1978 m. rugpjūčio 23 d. - 2020 m. sausio 26 d.)Ankstų sausio 26-osios dienos rytą NBA legenda K.Bryantas pradėjo sau įprasta rutina.Kaip ir kiekvieną sekmadienį, jis apsilankė Švenčiausiosios Angelų Karalienės katalikiškoje bažnyčioje Niuport Biče, pasimeldė, priėmė komuniją ir vėliau su dukra Gianna įsėdo į sraigtasparnį bei iškeliavo į savo akademijos vaikų turnyrą.Tačiau kelionės tikslo jie nepasiekė. Sraigtasparnis praėjus 40 minučių po pakilimo rėžėsi į kalno šlaitą. Katastrofos metu žuvo legendinis krepšininkas, 13-metė jo dukra, pilotas ir dar septyni keleiviai.Ši žinia itin sukrėtė ne tik Anapilin iškeliavusio penkiskart NBA čempiono bendražygius, bet ir visą pasaulio bendruomenę.„Aš esu sugniuždytas, mano broli. Mano širdis - kartu su Vanessa ir mergaitėmis. Pažadu, kad pratęsiu tavo palikimą“, - po katastrofos socialiniame tinkle Instagram savo sielvartu dalinosi ilgalaikis legendos varžovas krepšinio aikštelėje LeBronas Jamesas.Stipriausioje krepšinio lygoje K.Bryantas debiutavo būdamas aštuoniolikos metų. Visą net dvidešimt sezonų trukusią karjerą 198 cm ūgio gynėjas praleido „Los Angeles Lakers“ ekipoje.Krepšininkas šio sporto ikonos įvaizdį pradėjo kurti jau nuo pirmųjų žingsnių NBA.Jau debiutiniame sezone K.Bryantas tapo visų laikų jauniausiu lygos dėjimų konkurso nugalėtoju.2006 metais mače su „Toronto Raptors“ jis pelnė 81 tašką - daugiau per visą istoriją daugiau taškų įmetęs yra tik Wiltas Chamberlainas, kuris 1962 metais surinko 100.Su „Lakers“ ekipa gynėjas tapo penkiskart NBA čempionu (2000, 2001, 2002, 2009, 2010 m.) bei du kartus buvo pripažintas naudingiausiu finalo serijos žaidėju (2009, 2010 m.).2008 metais krepšininkas nuskynė ir NBA naudingiausio reguliaraus sezono žaidėjo apdovanojimo laurus.Atstovaudamas JAV krepšinio rinktinei K.Bryantas dukart tapo olimpiniu čempionu (2008, 2012 m.).Sportininkas taip pat pasižymėjo charizma ir itin rimta darbo etika. Kobe skaičiuodavo visus taiklius metimus per treniruotes ir jos nebaigdavo, kol neįmesdavo 400 metimų.Atleto idealas - Michaelas Jordanas yra pasakęs, kad vienintelį „Lakers“ gynėją galima lyginti su juo - dėl jo darbo etikos.Pirmą kartą sutikęs M.Jordaną K.Bryantas pasakė: „Juk žinai, kad įveikčiau tave vienas prieš vieną.“Krepšininkas daug laiko praleisdavo treniruotėse - net ir rungtynių dieną jis tam skirdavo ne mažiau keturių valandų.Ilgias kelias, kurį nuėjo K.Bryantas nepaliko abejingų - vieni jo nekentė, kiti jį laikė krepšinio idealu. Viena aišku, K.Bryantas - neabejotinai vienas geriausių visų laikų planetos krepšininkų.Marius Žaliūkas (1983 m. lapkričio 10 d. - 2020 m. spalio 31 d.)„Jis ilsėsis ramybėje. Šiandien nustojo plakti M.Žaliūko širdis“, - paskutinę spalio mėnesio dieną socialiniame tinkle skaudžią žinią pranešė futbolininko žmona Nora Žaliūkė.Buvęs Lietuvos futbolo rinktinės gynėjas mirė po sunkios ligos. Sportininkui buvo vos 36-eri.Per savo karjerą futbolininkas rungtyniavo Kauno „Inkaro“, „FBK Kaunas“, „Šilutės“, Edinburgo „Hearts“, „Leeds United“, Glazgo „Rangers“ klubuose.Futbolo batelius ant vinies M.Žaliūkas pakabino 2016-asiais metais. Tąsyk, žaisdamas Vilniaus „Žalgirio“ ekipoje, jis tapo Lietuvos čempionu.Šiemet iškovotus A lygos čempionų medalius ir taurę „Žalgirio“ klubo kapitonas Saulius Mikoliūnas atsiėmė apsivilkdamas marškinėlius su pavarde „Žaliūkas“ ir 26-uoju numeriu.„Į kitą pasaulį išėjo mano labai geras draugas Marius Žaliūkas. Tikrai norėjosi tą trofėjų padovanoti ir jam“, - po finalinių rungtynių sunkiai rinkdamas žodžius ir tvardydamas emocijas kalbėjo S.Mikoliūnas.Itin ryškų pėdsaką gynėjas paliko rungtyniaudamas Škotijoje. Šioje šalyje sportininkas praleido daugiau nei pusę savo karjeros.2012 metais jis su Edinburgo „Hearts“ ekipa triumfavo Škotijos futbolo taurės finale. M.Žaliūkas taip pat buvo šio klubo kapitonas.„Hearts“ sirgaliai Škotijoje nepamiršo itin mylimo futbolininko ir prie komandos stadiono nešė gėlių vainikus.Ant apsauginės tvorelės buvo palikta ir Lietuvos trispalvė su užrašu: „Į dangų iškeliavo angelas ir legenda.“Pats Edinburgo klubas M.Žaliūko atminimą įamžino gruodžio 20-ąją, kai tą dieną vykusiame Škotijos taurės finale, visi „Hearts“ komandos futbolininkai vilkėjo 26-uoju numeriu pažymėtas kelnaites.Per 11 metų Lietuvos futbolo rinktinėje gynėjas sužaidė 29 rungtynes, per kurias įmušė vieną įvartį.Lietuvos futbolo rinktinės žaidėjai prieš spalio 11-ąją vykusias draugiškas rungtynes su Farerų salų rinktine, apšilinėjo su M.Žaliūko marškinėliais.„Marius savo puikia karjera įkvėpė begalę jaunų futbolininkų, o jo indėlis į Lietuvos futbolą niekada nebus pamirštas“, - Instagram paskyroje teigė Lietuvos futbolo federacija (LFF).Davidas Sternas (1942 m. rugsėjo 22 d. - 2020 m. sausio 1 d.)Vos prasidėjus 2020 metams krepšinio pasaulį sukrėtė skaudi netektis. Eidamas 78-uosius po ligos mirė ilgametis NBA komisaras D.Sternas.2019-ųjų gruodžio 12 dieną jam buvo diagnozuotas insultas, tai pareikalavo operacijos, tačiau po jos ilgalaikis stipriausios planetos krepšinio lygos komisaras neatsigavo.D.Sternas NBA vadovavo ilgiausiai iš visų komisarų - net 30 metų: į postą jis atėjo 1984 metais, o pasitraukė 2014-siais, postą pereidęs Adamui Silveriui.Per savo darbo laikotarpį komisaras stengėsi kuo labiau populiarinti NBA pasaulyje bei integruoti ją į kitas pasaulio šalis.D.Sternas taip pat ne tik pakeitė lygos įvaizdį, bet ir pavertė ją viena iš galingiausių organizacijų planetoje.Per 30 veiklos metų lygos populiarumas šovė į neregėtas aukštumas. Buvo priimti 7 nauji klubai, žaidėjų algos kilo nuo ketvirčio iki 5 milijonų dolerių, o televizijos transliacijos pabrango net 40 kartų.Pirmasis lietuvis NBA Šarūnas Marčiulionis teigė, kad legendinis komisaras buvo vienas pagrindinių iniciatorių, kad ir Europos krepšininkai žaistų šioje lygoje.Buvęs Lietuvos krepšinio rinktinės kapitonas taip pat pridūrė, kad D.Sternas ilgai išliks atmintyje kaip viena iš įtakingiausių visų laikų krepšinio asmenybių.„Jis jau 1987-iais dėjo pamatus, ir suprato tą intrigą imti sovietinio bloko žaidėjus, kad krepšinį reikia tempti į rinką, tam kad ta sporto šaka būtų globali, - Edgarui Maslauskui prisiminimais dalinosi Š.Marčiulionis. - Manau, kad įtakingesnio žmogaus krepšinyje tas sportas nėra matęs, nėra jautęs ir turėjęs tokių septynmylių žingsnių progreso.“Sužavėtas ilgalaikio komisaro nuopelnais liko ir vienas geriausių pasaulio krepšininkų L.Jamesas.„Jo atsidavimas krepšiniui pakeitė daugelio vaikų ir suaugusiųjų gyvenimus. Dar svarbesnė buvo D.Sterno vizija paversti žaidimą globaliu.Jis pavertė krepšinį geriausiu pasaulyje“, - teigė „Lakers“ žaidėjas.Diego Maradona (1960 m. spalio 30 d. - 2020 m. lapkričio 25 d.)„Labai gaila netekti draugų tokiu būdu. Be abejo, kada nors mes su juo sužaisime danguje futbolą“, - sukrėstas D.Maradonos mirties portalui „La Gazzetta“ teigė triskart pasaulio čempionas Pele.Lapkričio 25-ąją nustojo plakti Argentinos futbolo legendos širdis.D.Maradona profesionalo kelią pradėjo „Argentinos Juniors“ ekipoje, kurioje rungtyniavo 1976-1981 metais, po to persikėlė į „Boca Juniors“ klubą, o savo karjeros piką pasiekė „Barcelona“ (1982-1984 m.) bei „Napoli“ (1984-1991 m.) komandose.Futbolo genijumi tituluotas žaidėjas savo charizma daugelį pakerėjo ne tik aikštelėje, bet ir už jos ribų. Argentinietį nuolat lydėjo skandalingi poelgiai, kurie neigiamai atsiliepė jo sveikatai.D.Maradona ne kartą turėjo problemų su širdimi, o pagrindinė sutrikimų priežastis buvo kokaino vartojimas.Narkotikus futbolininkas vartojo dar žaidžiant profesionaliai. Pats žaidėjas yra prisipažinęs, kad kokainą vartoti pradėjo būdamas 24 metų.Tačiau visą tai jam nesutrukdė tapti vienu geriausiu visų laikų planetos žaidėju.Argentinietis 1986 metais kartu su savo nacionaline rinktine triumfavo Meksikoje vykusiame pasaulio futbolo čempionate.Turnyro ketvirtfinalyje D.Maradona į sporto istoriją pateko įmušdamas du pasaulį šokiravusius įvarčius.51-ąją dvikovos minutę Argentinos rinktinės lyderis Anglijos vienuolikės vartininką nuginklavo kamuolį į vartus įmušdamas ranka. Šis įvartis netrukus buvo pavadintas „Dievo ranka“.„Dievo ranka“:Vos po keturių minučių futbolo genijus sukūrė dar vieną šedevrą.D.Maradoną vienas pats nuo vidurio aikštelės apsivarė penkis Anglijos futbolininkus ir pasižymėjo dar kartą.Argentiniečio sukurta ataka buvo pripažinta gražiausiu šimtmečio įvarčiu.Gražiausias šimtmečio įvartis:D.Maradona per karjerą 1977-1994 metais su Argentinos futbolo rinktine sužaidė 91 rungtynes ir įmušė 34 įvarčius.Iš viso futbolininkas buvo sužaidęs 678 rungtynes ir įmušęs 345 įvarčius.„Jis išėjo per anksti, bet paliko mums neįtikėtinai didelį palikimą ir tuštumą. Jos neįmanoma užpildyti niekuo.Ilsėkis ramybėje, didis žmogau. Tu niekada nebūsi užmirštas“, - socialiniame tinkle Instagram rašė Cristiano Ronaldo.Vladas Janiūnas (1941 m. birželio 7 d. - 2020 m. gruodžio 6 d.)„Labas vakaras, gerbiami sporto mėgėjai“, - savo vizitine kortele tapusią frazę pasisveikindamas nuolat kartodavo sporto varžybų komentatorius V.Janiūnas.Daugelį žavėjęs balsas nutilo gruodžio 6-ąją. Žurnalistas pasaulį paliko eidamas 80-uosius metus.Sporto komentatorius išgarsėjo per televiziją ir radiją pateikdamas auksinio Kauno „Žalgirio“ ekipos mačų seriją su Maskvos CSKA bei kauniečių klubo pasirodymus tarptautinėje arenoje.V.Janiūnas taip pat 1992 metais komentavo pirmąsias atkurtos nepriklausomos Lietuvos olimpines žaidynes Barselonoje.Jis kartu su Kauno klubu vykdavo į rungtynes ir buvo tapęs neatsiejama to laikmečio „Žalgirio“ dalimi.„Vladas buvo šalia, kai Kauno „Žalgiris“ iškovojo aukščiausius pasiekimus. Jis buvo tikras komandos žmogus, - portalui lrytas.lt prisiminimais dalinosi S.Jovaiša. - Kartu vykdavome į keliones. Jis darydavo savo darbą, mes - savo. Vladas itin gerai nusimanė savo srityje.“Prieš tapdamas puikiai visiems žinomu komentatoriumi, V.Janiūnas ilgą laiką dirbo Kauno krepšinio mokyklos vyr. treneriu.„Mūsų keliai susikirsdavo krepšinio aikštelėje, kai treniruodami skirtingas komandas būdavome varžovai.V.Janiūnas buvo labai geras treneris, jis išugdė nemažai profesionalių krepšininkų, tarp jų ir Valdemarą Chomičių“, - pasakojo auksinio „Žalgirio“ treneris Vladas Garastas.Krepšinio legenodos taip pat labai žavėjosi komentatoriaus profesionalumu.„Nenoriu įžeisti dabartinių komentatorių, tačiau jis buvo geresnis šios srities profesionalas nei šių laikų komentatoriai, - nuomone dalinosi V.Garastas. - Šių dienų komentatoriai iš V.Janiūno turėtų pasimokyti profesionalumo. Jie turėtų paklausyti to laikmečio komentavimo.Tuo tarpu S.Jovaiša pridūrė, kad jį stebindavo komentatoriaus gebėjimas perteiktį vaizdą žiūrovams išvengiant tam laikmečiui taikomų cenzūrų.„Jam buvo svarbu, kad viskas būtų atliekama geroje kokybėje. Reginį krepšinio aikštelėje jis perduoti galėjo profesionaliai. Priešingai nei dabartiniai komentatoriai, Vladas buvo labai rimtas.Žinoma, tuomet jį varžė viešojo bendravimo kultūra, tačiau V.Janiūnas sugebėdavo profesionaliai komentuoti rungtynes, neįterpdamas tam laikmečiui draudžiamų frazių“, - teigė buvęs „Žalgirio“ žaidėjas.Sporto varžybas V.Janiūnas komentavo iki 1993 metų, tačiau net ir palikęs komentatoriaus kėdę legendinis balsas neatsiribojo nuo sporto.1994-1999 m. jis buvo Kauno FBK „Kaunas“ direktoriaus pavaduotoju, 1999-2000 m.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje