Lietuvos krepšinio lyga (LKL), dar žinoma kaip Betsafe-LKL, yra aukščiausio lygio Lietuvos vyrų krepšinio komandų čempionatas. Įkurta 1993 m. balandžio 22 d., LKL vienija stipriausias šalies komandas, kurios kasmet varžosi dėl čempionų titulo. Lygos veiklą koordinuoja valdyba, kurią sudaro lygos prezidentas, generalinis direktorius ir krepšinio klubų atstovai - iš viso 10 narių. Sezonas paprastai prasideda rugsėjį ir tęsiasi iki gegužės arba birželio mėn., apimdamas reguliariąją sezono dalį ir atkrintamąsias varžybas.
LKL struktūra ir formatas
LKL sudaro stipriausios Lietuvos krepšinio komandos, kurios kasmet varžosi dėl šalies čempionų titulo. Sezonas paprastai prasideda rugsėjį ir tęsiasi iki gegužės ar birželio mėnesio ir apima reguliariąją sezono dalį ir atkrintamąsias varžybas. Komandos rungiasi pagal namų-išvykos sistemą, o geriausios ekipos patenka į atkrintamąsias varžybas. Jos prasideda ketvirtfinalio etapu, kuriame aštuonios stipriausios komandos žaidžia seriją iki dviejų pergalių. Į pusfinalį patenka keturios ketvirtfinalio serijas laimėjusios komandos. Pusfinalyje komandos žaidžia iki trijų pergalių, serijų laimėtojai patenka į didįjį finalą (dėl pirmos vietos), o pralaimėtojai žaidžia mažajame finale (dėl trečios vietos). Kaip ir pusfinaliai, abu finalai žaidžiami iki trijų pergalių. Nors sistema yra nusistovėjusi, nedideli taisyklių pakeitimai tvirtinami prieš kiekvieną sezoną.
2024 LKL sezone rungtyniavo 10 klubų: Kauno Žalgiris, Vilniaus Rytas, Panevėžio 7bet-Lietkabelis, Vilniaus Wolves Twinsbet, Utenos Uniclub Casino-Juventus, Klaipėdos Neptūnas, Jonavos CBet, Mažeikių M Basket-Delamode, Kėdainių Nevėžis-Optibet, Šiaulių Šiauliai-Casino Admiral.
2002 m. sezono apžvalga
2001-2002 metų sezono LKL superfinalo serija tęsėsi 7 mačus, o nugalėjo joje vilniečiai, po atkaklios kovos varžovus įveikę bendru rezultatu 4-3. Vis dėlto istorija pasikartojo - po metų vilniečiai ir vėl prarado čempionų karūną. Superfinalo serijoje jie nusileido žalgiriečiams rezultatu 2-4.
"Žalgiris" prieš "Lietuvos rytą": amžina kova
Vilniečiai triumfavo tik kartą Šį sezoną vilniečiai ir kauniečiai buvo susitikę 4 kartus, o trijuose iš jų pergalę šventė “žaliai-balti”. “Žalgirio” ekipai pralaimėjimas Vilniuje buvo vienintelis viso sezono metu - todėl žalgiriečiai sezoną baigė turnyrinės lentelės viršuje. Vilniaus ekipa pergalę išplėšti sugebėjo tik antrojo rato rungtynėse - savo arenoje. Tiesa, ir pirmajame bei trečiajame mače netrūko intrigos. Tačiau viskas pasikeitė paskutiniajame sezono susitikime. Nieko nebelėmusiose rungtynėse kauniečiai sutriuškino varžovus iš Vilniaus rezultatu 93:75. Tiesa, verta paminėti, jog tame susitikime dėl diskvalifikacijos negalėjo žaisti vilniečių vidurio puolėjas Robertas Javtokas. Žalgiriečių gretose aikštelėje nepasirodė Arvydas Sabonis. Abu Lietuvos krepšinio grandai nesulaukė rimtesnio pasipriešinimo, kovoje dėl patekimo į LKL superfinalą. Lietuvos krepšinio lygos vicečempionai pirmajame rate be vargo nugalėjo Panevėžio “Aukštaitiją” “sausu” rezultatu 2-0, o antrajame rate vilniečiams nesugebėjo pasipriešinti ir Šiaulių “Šiauliai”. “Lietuvos rytas” ir vėl įveikė varžovus “sausu” rezultatu 3-0. Kauno “Žalgiris”, kopdamas superfinalo link, taip pat daug prakaito neišliejo. Pirmajame rate “sausai” įveikę Kėdainių “Nevėžio” krepšininkus, žalgiriečiai pusfinalyje jokių galimybių nepaliko ir Vilniaus “Sakalų” ekipos žaidėjams. Nuolatiniai superfinalo dalyviai - "Lietuvos ryto" ir "Žalgirio" krepšininkai - ginklus surems jau šeštąjį kartą iš eilės. LKL čempionų žiedus žalgiriečiai atsiėmė jau 8-is kartus. Jų varžovai iš Vilniaus tokiu trofėjumi džiaugėsi tik du kartus. Pirmą kartą LKL superfinale "Lietuvos rytas" ir "Žalgiris" susikovė dar 1999 metais. Tada kauniečiai, iškovoję Eurolygos čempionatą, savo varžovams jokių galimybių nepaliko ir laimėjo seriją "sausu" rezultatu 3-0. Tiesa, jau po metų vilniečiai atsirevanšavo savo varžovams ir finalo serijoje triumfavo rezultatu 3-1. Visgi LKL čempionų sostu "Lietuvos rytas" džiaugėsi neilgai - jau kito sezono metu žalgiriečiai susigrąžino nugalėtojų titulą, serijoje triumfavę rezultatu 3-2. Po šio sezono LKL įvyko keletas pakeitimų, vienas iš jų - superfinalo ir mažojo finalo serijos pratęsimas iki 4 laimėjimų. Tuo buvo tikimasi padidinti intrigą. Ir organizatoriams tai pavyko.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Prognozės prieš finalą
Taigi viską susumavus galima teigti, jog LKL čempionu tapti turėtų "Lietuvos rytas". Nuo 1999 metų kiekvieną sezoną pirmenybes laimi vis kita komanda. 1999, 2001 ir 2003 metais tai padarė kauniečiai, o 2000 ir 2002 metais - vilniečiai. Tęsiant tradicijas 2004 metais čempionų žiedus turėtų iškovoti sostinės krepšininkai. Bet tai tik dėsnis, kuris nesunkiai paneigiamas. Verta paminėti, jog niekas nesugebėjo Kauno krepšininkų išstumti iš LKL čempionų sosto nuo lygos įkūrimo iki pat 1999-2000 metų sezono. Tuomet jie laimėjo net 6 LKL aukso žiedus paeiliui. Vilniaus "Lietuvos ryto" ekipoje bene didžiausia problema yra stiprių aukštaūgių stoka. Vienintelis R.Javtokas gali kiek rimčiau "pasistumdyti" su Arvydu Saboniu ar Tanoka Beardu. Jaunieji Saulius Kuzminskas ir Povilas Čiukinas, finale tikriausiai gausiantys nemažai žaidybinio laiko, meistriškumu neprilygsta nė vienam „Žalgirio“ aukštaūgiui. Jei sezono pradžioje komandų priekines linijas ir buvo galima vadinti apylygėmis, tai atleidus iš Vilniaus ekipos amerikietį Dickey Simpkinsą pajėgumas stipriai išsiskyrė. Be to, atsisakius ir serbo Miljano Goljovičiaus paslaugų, vilniečių atsarginių žaidėjų suolelis tapo minusu lyginant su "Žalgiriu". Pagrindiniai vilniečių pliusai - greitis bei geras gynėjų ir atakuojančių gynėjų žaidimas. Nors dauguma "Lietuvos ryto" krepšininkų ir nusileidžia žalgiriečiams meistriškumu, tačiau pranoksta juos greičiu. Jei vilniečiams pavyks pasinaudoti šiuo privalumu, jie tikrai pasipriešins žalgiriečiams. "Žalgirio" ekipoje pastebimų minusų nėra. Komanda gerai sukomplektuota, tačiau jau sezono viduryje galėjome pastebėti gan didelį trūkumą - greičio stoką. Be to, žalgiriečiams dažnokai pristinga gero komandinio žaidimo, kadangi prisėdus pailsėti pagrindiniam "Žalgirio" įžaidėjui Edui Cotai neatsiranda krepšininko galinčio jį visiškai pakeisti. "Žalgirio" pliusų galima įžvelgti beveik kiekvienoje pozicijoje. Kauno ekipos priekinė linija - ne tik galingiausia Lietuvoje, tačiau ir viena stipriausių visoje Europoje. Be to, žalgiriečiai turi aukšto lygio įžaidėją, ilgą atsarginių žaidėjų suolelį. Nors atrodo, jog daugiau pliusų turi žalgiriečiai, šio sezono tarpusavio varžybos parodė, kad "Lietuvos rytas" tikrai nenusileis ir kovos iki galo. Tai, be abejo, žada mums įdomią finalo seriją.
Trenerių prognozės
Tuo tarpu, net septyni iš aštuonių LKL klubų trenerių prognozavo "Žalgirio" pergalę finalo serijoje rezultatu 4:1, o vienas teigė, kad kauniečiams užteks ketverių rungtynių. Krepšinio specialistai vienbalsiai teigė, kad šiuo metu "Žalgirio" sudėtis yra žymiai geresnė ir ypač aukšto lygio yra ekipos startinis penketas, su kuriuo nepajėgus lygiaverčiai kautis sostinės "jaunimas". Pasak trenerių, "Žalgiris" savo jėgą parodė lemiamose rungtynėse Izraelyje, kur vos neįveikė Eurolygos nugalėtojo Tel Avivo "Maccabi" klubo. Paklausti, kur vilniečiai iškovos prognozuojamą pergalę, visi, lyg susitarę, atsakė, kad sezono metu susilpnėjusiam "Lietuvos rytui" vienose rungtynėse Vilniuje turėtų pasisekti; jie gali tiksliai atakuoti iš dviejų ir trijų taškų metimo zonos, o kauniečiams tai turėtų būti juoda diena.
Trenerių prognozės:
- Ramūnas Butautas ("Šiauliai") - 4:1 laimės "Žalgiris"
- Linas Šalkus ("Sakalai") - 4:1 - "Žalgiris"
- Sigitas Krukis ("Alita) - 4:1 - "Žalgiris"
- Aloyzas Rudys ("Nafta") - 4:1 - "Žalgiris"
- Gintaras Leonavičius ("Aukštaitija") - 4:0 - "Žalgiris"
- Rūtenis Paulauskas ("Nevėžis") - 4:1 - "Žalgiris"
- Gintautas Obelevičius ("TOPO centras-Atletas") - 4:1 - "Žalgiris"
- Stasys Kaupys ("Neptūnas") - 4:1 - "Žalgiris"
LKL istorija ir legendos
Lietuvos krepšinio lyga (LKL) per 27 metus nuo jos įkūrimo matė visko: garsių žaidėjų, skambių pergalių ir netikėtų staigmenų. Per visą LKL istoriją Lietuvoje dominavo Lietuvoje gimę žaidėjai, tačiau pasitaikė ir garsių legionierių, kurie svariai prisidėjo prie komandų pergalių.
Legendiniai legionieriai LKL
LKL istorijoje buvo ne vienas legionierius, palikęs ryškų pėdsaką. Štai keletas iš jų:
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
- Marcusas Brownas (Kauno „Žalgiris"): Amerikietis Lietuvoje rungtyniavo 2007-2008 ir 2009-2011 metais.
- Tyusas Dwayne'as Edney (Kauno „Žalgiris"): Šis legendinis krepšininkas 1999 metais padėjo žalgiriečiams užkopti ant Eurolygos nugalėtojų pakylos. Lietuvoje jis taip pat rungtyniavo puikiai ir atvedė kauniečius į pergalę LKL finale rezultatu 3:0 prieš Vilniaus „Lietuvos ryto" krepšininkus.
- Chuckas Eidsonas (Vilniaus „Lietuvos rytas"): Turbūt labiausiai išgarsėjęs vilniečių legionierius. Amerikietis Lietuvoje rungtyniavo 2007-2009 metais ir antrajame sezone padėjo „Lietuvos rytui" po dvejų metų pertraukos vėl tapti LKL čempionu.
- Brandonas Daviesas (Kauno „Žalgiris"): Amerikietis vos per du sezonus tapo vienu geriausių visų laikų "Žalgirio" legionieriumi, o pasak trenerio Šarūno Jasikevičiaus, Brandonas galėtų būti vienas geriausių visų laikų "Žalgirio" krepšininku.
- Tanoka Beardas (Kauno „Žalgiris"): Šis sunkaus charakterio amerikietis Kaune žaidė 2002-2007 metais. LKL jis vidutiniškai pelnydavo po 17,7 taško, iš 2 taškų zonos atakuodamas net 63 % taiklumu, po krepšiais sugriebdavo po 9,3 kamuolio ir rinkdavo po 22,6 naudingumo balo. Jo vedami žalgiriečiai vos sykį LKL finale nusileido vilniečiams, o T. Beardas tapo 2004-ųjų, 2006-ųjų ir 2007-ųjų metų naudingiausiu Lietuvos krepšinio lygos žaidėju.
- Jiri Zidekas (Kauno „Žalgiris"): Dar vienas auksinio kauniečių sezono kalvis. „Žalgiryje" čekas rungtyniavo 1998-2000 metais ir buvo komandos lyderis po krepšiais.
- Dee Brownas (Kauno „Žalgiris"): Du sezonus "Žalgirio" gretose praleidęs kanadietis taip pat svariai prisidėjo prie sėkmingo "Žalgirio" pasirodymo tarptautiniame turnyre ir LKL pirmenybėse.
- Renaldas Seibutis (Vilniaus „Lietuvos rytas"): Amerikietis Vilniuje praleido du sezonus, tačiau buvo vienas komandos lyderių, tiek aikštelėje, tiek už jos ribų. Jis buvo vienintelis komandoje žaidėjas, kuris sugebėdavo sustyguoti komandos žaidimą.
- Patrickas Jonesas (Plungės „Olimpas"): Dar 1994-1995 metų sezone Lietuvoje rungtyniavęs amerikietis buvo tikras varžovų siaubas.
- Marko Popovičius (Kauno „Žalgiris"): Kauno sirgalių numylėtasis snaiperis nebereikalo praeitą sezoną buvo perėmęs komandos kapitono raištį - 2006-2008 ir 2011-2013 metų sezonuose „Žalgiryje" rungtyniavęs kroatas buvo ekipos emocinis lyderis.
- Sonny Weemsas (Kauno „Žalgiris"): Šis amerikietis Kaune žaidė dar visai neseniai - 2011-2012 metų sezone.
- Milenko Tepičius (Kauno „Žalgiris"): Nors šis serbas Kaune praleido tik sezoną, tačiau iškart tapo atradimu ir puikiai valdė komandą.
- Davidas Edwardsas (Šilutės „Šilutė"): Legionierius Lietuvoje praleido 1995-1996 metų sezoną.
- Robertsas Štelmaheris (Vilniaus „Lietuvos rytas"): Vienintelis latvis šiame sąraše Lietuvoje rungtyniavo 2004-2008 metais.
- Stanislavas Medvedenko (Alytaus „Alita"): Lietuvoje legionierius žaidė 1998-1999 metų sezone. Ukrainietis atvyko būdamas vos 19 metų ir tapo „Alitos" lyderiu.
- Artsiomas Parakhouski (Vilniaus „Lietuvos rytas"): Šis baltarusas į Vilniaus "Rytą" atvyko sezono viduryje.
- Ericas Elliottas (Vilniaus „Lietuvos rytas"): Amerikietis į tuometinę Lietuvos vicečempionų komandą atvyko 1999-aisias.
- Joey Vickery (Plungės „Olimpas"): Amerikietis Lietuvoje žaidė 1995-1996 metų sezone.
- Frederickas House'as (Vilniaus „Lietuvos rytas"): Puolėjas Vilniuje žaidė 2004-2006 metais. Iš Serbijos atvykęs amerikietis iškart tapo „Lietuvos ryto" lyderiu.
- Edgaras Ulanovas (Kauno „Žalgiris"): Tai vienintelis žalgirietis šiame sąraše, kuris iki šiol vilki "Žalgirio" marškinėlius.
- Davidas Kornelis (Kauno „Žalgiris"): Vengrų tautybės krepšininkas kadaise rungtyniavo NBA lygoje, atstovaudamas tokiems klubams kaip Čikagos „Bulls" ar Toronto „Raptors". 2002-2003 metų sezone jo kelias pakrypo į tuometinių Lietuvos vicečempionų klubą.
- DeJuanas Collinsas (Kauno „Žalgiris"): Šis amerikietis Kaune žaidė 2006-2008 ir 2010-2012 metais.
- Matthew Nielsenas (Vilniaus „Lietuvos rytas"): Iš egzotiškosios Australijos atvykęs aukštaūgis Lietuvoje rungtyniavo 2005-2009 metų sezonuose.
- Grygoriy Khizhnyakas (Kauno „Žalgiris"): Dar vienas puikus aukštaūgis kauniečius į pergales vedė 2000-2002 metais.
- Justinas Dentmonas (Kauno „Žalgiris"): Turbūt didžiausias sirgalių džiaugsmas banguotame 2013-2014 metų sezone.
- Hollis Price'as (Vilniaus „Lietuvos rytas"): Amerikietis į Lietuvą atvyko 2007-aisias ir tapo vienu komandos lyderių.
- Eduardo Enrique Cota (Kauno „Žalgiris"): Edas išgarsėjo kiek neįprastu būdu.
- Ennisas Whatley (Kauno „Žalgiris"): Amerikietis Kaune žaidė 1997-1998 metais.
- Stevenas Woodberry (Kauno „Žalgiris" ir Vilniaus „Lietuvos rytas"): Amerikietis yra vienintelis krepšininkas šiame sąraše atstovavęs abiems barikadų pusėms.
- Danielis Ewingas (Klaipėdos „Neptūnas"): Praėjusį sezoną Klaipėdos „Neptūno“ klubo lyderis Danielis Ewingas buvo tas žaidėjas, kuris atvedė uostamiesčio ekipą antrą kartą į LKL finalą.
- Kenanas Bajramovičius (Vilniaus „Lietuvos rytas"): Bosnis Vilniuje praleido 2007-2008 ir 2009-2011 metus.
Pasiruošimas čempionatams ir turnyrams
Komandos, siekdamos aukščiausių rezultatų LKL, kruopščiai planuoja pasiruošimo programas. Pavyzdžiui, Lietuvos rinktinės pasiruošimo programoje atsirado nemažai naujovių. Pirmoji rinktinės stovykla prasidės birželio 21 dieną. Į šią stovyklą bus kviečiami daugiausia jauni žaidėjai. Kiek pasitreniravę, krepšininkai išvyks į Aziją, kur dalyvaus keliuose turnyruose Kinijoje (Keturių tautų turnyras, B.Stankovičiaus Taurės turnyras), Australijoje bei Japonijoje. Lietuviai susitiks su Australijos, Brazilijos, N.Zelandijos ir kitomis rinktinėmis. Rinktinės senbuviai treniruotis pradės liepos 21 dieną Palangoje. Į pasiruošimo programą yra įtrauktos trys treniruočių stovyklos Palangoje ir Druskininkuose bei draugiškos rungtynės su Vengrijos, Estijos, Rusijos ir kitų šalių nacionalinėmis rinktinėmis. Lietuvos rinktinė taip pat dalyvaus draugiškame turnyre Juodkalnijos mieste Podgoricoje, kur susitiks su Serbijos ir Juodkalnijos, Kroatijos ir Slovėnijos komandomis. Pasiruošimo programos pabaigoje bus surengtos rinktinės palydos į Europos čempionatą. Į Serbiją Lietuvos krepšininkai išvyks rugsėjo 14 dieną.
Citadele Karaliaus Mindaugo Taurės (KMT) Turnyras
Jubiliejinis, 10-asis Citadele KMT finalo ketvertas vyks 2025 m. Pirmosios rungtynės baigėsi „Ryto“ pergale 78:67. Klaipėdiečiai pusfinalyje susitiks su Vilniaus „Wolves Twinsbet“ ekipa, kuri ketvirtfinalyje įveikė Jonavos „CBet“. Pastarąjį sykį „Rytas“ į KMT pusfinalį nepateko 2020-2021 m. sezone, kuomet ketvirtfinalio serijoje krito prieš Utenos „Juventus“.
Rungtynių analizė
Susitikimo pradžioje dominavo puolimas, tačiau „Rytas“ neturėjo daug pagrindo nerimauti (19:13). Nors pirmojo kėlinio pabaigoje svečiai persvėrė rezultatą (23:19), šeimininkai grąžino pusiausvyrą - 23:23. Antrajame ketvirtyje atkakli kova tęsėsi toliau, o Steveno Enocho baudos metimas jo komandai suteikė minimalų pranašumą - 43:42. Po pertraukos klaipėdiečiai ėmėsi darbo ir per kiek daugiau nei pusę kėlinio susikrovė daugiau nei pakankamą 14 taškų pranašumą (63:49). Tiesa, „Rytas“ sugebėjo prirartėti per vieną metimą dar iki lemiamos dešimties minučių atkarpos - 61:64. Visgi sostinės krepšininkų bėdos nesibaigė - klaipėdiečiai ketvirtojo kėlinio pabaigoje po Desure'o Buie tolimo metimo „Neptūnas“ vėl atsidūrė arčiau tikslo (88:74). Per likusią minutę jie išlaikė šį pranašumą ir pasiekė neįtikėtiną triumfą.
Didžiausią indėlį į pergalę įnešė D. Buie. Jo sąskaitoje - 25 taškai (3/6 trit., 8/8 baud.) ir 26 naudingumo balai. Arti dvigubo dublio buvo Tomašas Pavelka (11 tšk., 9 atk. kam., 21 naud. bal.). Nuo itin skaudžios nesėkmės vilniečių neišgelbėjo puolėjų duetas - Gytis Radzevičius ir Ąžuolas Tubelis, pelnę po 19 taškų.
Komandų sudėtys
„Rytas“: Gytis Radzevičius ir Ąžuolas Tubelis po 19, Stevenas Enochas 10, R.J. Cole'as 8, Jayvonas Gravesas 6.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
„Neptūnas“: Desure'as Buie 25, Nate'as Johnsonas 15, Tomašas Pavelka ir Deividas Gailius po 11, Mindaugas Girdžiūnas 10, Zane'as Watermanas 9, Mylesas Hessonas 6.
Lietuvos Rankinio Rinktinės Pasiruošimas
Sausio 10-12 dienomis Lietuvos rinktinė vyks į Liuksemburgą, kur kovos dėl vienintelio kelialapio į kitą pasaulio čempionato atrankos etapą. Mūsų rinktinės varžovais bus šeimininkų Liuksemburgo rinktinė, slovakai ir Farerų salų rankininkai. Prieš du metus vykusioje atrankoje Lietuvos rinktinė įveikė pirmąjį etapą, kuriame pranoko Latvijos, Sakartvelo ir Izraelio rinktines, tačiau kelią į planetos pirmenybes tuomet užkirto islandai. Europos čempionato atrankos varžybose mūsų šalies nacionalinė rinktinė grupėje užėmė 3 vietą ir taip pat liko tik per plauką nuo patekimo į Senojo žemyno pirmenybes. Spalį lietuvaičiai žaidė dvejas kontrolines rungtynes su Baltarusija. Šie du susitikimai ir buvo skirti geriau pasiruošti artėjančiai pasaulio čempionato atrankai. Pasirengimą atrankos varžybos Lietuvos rinktinė pradės jau sausio 3 d.
Istoriniai aspektai
Trečiojoje vietoje tvirtai įsitaisė, jau senai savo egzistavimą baigęs klubas „Drobė”. Taip pat ne vieną titulą iškovojo ir dar viena užmarštin iškeliavusi komanda „Atletas”. Jei Kauno „Atleto” komandą, kuri iki 2007 m. rungtyniavo LKL pirmenybėse, dar prisimena ir jaunesnioji karta, bei gali išvardyti klubui atstovavusius garsius krepšininkus, tokius kaip Ž. Ilgauskas, S. Štombergas, T. Pačėsas, V. Praškevičius, ar vieną sezoną komandai atstovavusį R. Šiškauską, tai apie Kauno „Drobės” klubą informacijos mažiau. Šis legendinis „Drobės” klubas Kaune buvo įkurtas dar 1938 m. Tarybiniais laikais Kauno „Žalgiris” varžėsi aukščiausioje TSRS lygoje ir Lietuvos čempionate dažnai nedalyvaudavo. Savo žaidėjams leisdavo čempionatuose dalyvauti kitoms komandoms. Pvz., jaunieji žaidėjai, kurie studijavo LKKI atstovavo šiai komandai, kiti „Atletui”, dar kiti būdavo įsidarbinę įvairiuose Kauno fabrikuose, ar Bangos, ar Drobės, ar Šilko, ar kitose ir atstovavavo šių komandoms. Mažai kas žinos, kad Arvydas Sabonis yra atstovavęs „Šiluminių tinklų” komandai. Kauno „Drobei” yra atstovavę tokie žaidėjai kaip S. Jovaiša, G. Budnikas, A. Brazys ir kt. Šis legendinis klubas 1993 m.
1990 - 1993 m. vyko Lietuvos čempionatas (3 sezonus). Lietuvos klubiniai čempionatai sovietmečiu (Lietuvos TSR čempionatas). Nuo 1945 metų vyko Lietuvos TSR čempionatas - Aukščiausia lyga. Lietuvos klubiniai čempionatai tarpukariu (Lietuvos čempionatas). Lietuvos krepšinio pirmasis čempionatas įvyko 1924 metais, Lietuvos krepšinio čempionatai vyko iki 1942 metų kada buvo nebaigtas dėl karo veiksmų. Panevėžio „Lietkabelis“ (buv. Prienų „CBet“ (buv. Vilniaus „Rytas“ (buv. Gargždų „Gargždai“ Pastaba…. komanda bankrutavo ir 2023-24 m.
Lietuvos Taurės laimėtojai
Visi Lietuvos taurės laimėtojai. Taurės turnyras vykdavo sezono pradžioje (rugsėjo-spalio mėnesiais). *1935 metais „Tauro“ žaidėjai atsisakė tęsti finalo rungtynes nesutikdami su teisėjo sprendimais. Nuo 1964 metų Lietuvos taurės turnyrą rengė „Sporto“ laikraštis. Nuo 1967 metų baigiamajame turnyre keturios komandos žaisdavo vienu ratu (išskyrus 1995, 1996 ir 2000 metus). *1996 m. 2013 metais finale buvo žaidžiamos dvejos rungtynės abiejų komandų aikštėse. Pastaba: Vilniaus „Lietuvos Rytas” 2011/12 ir 2012/13 m. sezonuose LKF taurės turnyre nedalyvavo. Kauno „Žalgiris” LKF turnyre nedalyvavo 2012/13 m.
Lietuvos Supertaurės turnyras 2012-2013 m.
Vienintelį kartą istorijoje buvo surengtas toks turnyras. 2012 m. rugsėjo mėnesį Kauno „Žalgiris” ir Vilniaus „Lietuvos Rytas”, kaip stipriausios šalies komandos kovojo dėl Supertaurės. Buvo sužaistos dvejos rungtynės. Pirmąsias Kaune žalgiriečiai laimėjo rezultatu 89:71, o antrosios rungtynės, kurios vyko Vilniuje baigėsi lygiosiomis 87:87.