Lietuvos krepšinio lyga (LKL), minėdama savo 25-ąjį jubiliejinį sezoną, prisimena svarbiausius lygos istorijos momentus. Šį kartą dėmesys skiriamas legendinei Alytaus „Alitos“ komandai, kuri pirmą kartą užkopė ant LKL prizininkų pakylos.
Nežinomybės sezonas ir Kšištofo Lavrinovičiaus sugrįžimas
2001-2002 metų sezonas Alytaus „Alitoje“ buvo kupinas nežinomybės. Dzūkai laukė Kšištofo Lavrinovičiaus, kuris krepšinio nežaidė daugiau nei trejus metus, sugrįžimo. Šis laukimas atsipirko - perspektyvus aukštaūgis ženkliai sustiprino priekinę liniją ir svariai prisidėjo prie pirmojo miesto istorijoje LKL medalio.
Tuometis „Alitos“ strategas Rimantas Endrijaitis teigė: „Kšištofas buvo darbštus, kruopštus, sąžiningai dirbo ir buvo nusiteikęs tikslingai. Jis toks yra iki šiol, jo požiūris į treniruotes, į darbą nepakito. Mažai aš tokių žmonių esu matęs Lietuvoje. Jo motyvacija - aukščiausio lygio.“
Sezono pradžia ir trenerio kaita
Pirmieji mačai „Alitai“ ypatingo sezono nežadėjo. Dzūkai, kurie prieš keletą mėnesių kovojo dėl trečios vietos, tačiau pralaimėjo „Šiauliams“, naujame sezone startavo laimėdami vos 3 kartus per pirmuosius 10 mačų. Tai lėmė vyriausiojo trenerio kėdės atlaisvinimą Sigitui Krukiui.
Komandos rezultatais nepatenkinti klubo vadovai ir savininkai ėmė dairytis naujo vairininko, o jų akys nukrypo į Vilniaus „Lietuvos ryto“ klubą. R. Endrijaitis, kuris tuo metu buvo Jono Kazlausko asistentas „Lietuvos ryte“, prisiminė: „Alitos“ direktorius atvyko į Vilnių ir kreipėsi į J. Kazlauską, o aš buvau šalia. Jis sakė: „Jūs du tokie rimti vyrai viename klube dirbate, padėkite man Alytuje, kad pagaliau laimėtume medalį.“ Mane tenkino iššūkis įveikti stiprų varžovą ir išvykau į Dzūkijos sostinę.“
Taip pat skaitykite: „Ural Great“ krepšinio klubas
K. Lavrinovičiaus prisijungimas ir solidus sandoris
Prie komandos K. Lavrinovičius prisijungė jau gruodžio mėnesį, po R. Endrijaičio atvykimo. Ilgametis klubo vadovas Antanas Sakavickas prisiminė: „Pirmose rungtynėse Kšištofas dukart vos perbėgo aikštelę ir užduso. Vėliau K. Lavrinovičiaus forma išaugo taip stipriai, kad ne tik laimėjome bronzą, bet ir už kelių dienų jis išvažiavo tuomet į antros stipriausios Rusijos komandos peržiūrą - Permės „Ural Great“. Už Kšištofą tuomet gavome 250 tūkst. JAV dolerių, t.y. apie 1 mln. litų.“ Krepšininkas per pusmetį nuo grįžimo į profesionalų krepšinį pasiruošė kitam šuoliui į gyvenimą.
Virginijaus Sirvydžio ir Donato Sabaliausko pastiprinimas
Turėdama naują trenerį bei sulaukusi pastiprinimo priekinėje linijoje, „Alita“ po truputį įsibėgėjo. Dzūkai sukirto rankomis su Virginijumi Sirvydžiu, grįžusiu iš Rusijos, bei Donatu Sabaliausku. V. Sirvydis pasakojo: „Antrame sezone Permėje patyriau sunkią traumą. Norėjosi grįžti namo ir įrodyti, kad galiu žaisti ir esu atsigavęs. Man tai pavyko, sezonas Alytuje davė labai daug. Viskas grįžo į savas vėžes.“
Tai buvo pilnai sukomplektuota komanda, kuri turėjo aiškų tikslą ir viziją - iškovoti pirmąjį klubo istorijoje LKL medalį.
Komandos atmosfera ir Gintaro Kadžiulio indėlis
Tuometis „Alitos“ lyderis Gintaras Kadžiulis teigė: „Mūsų stiprybė buvo komandos atmosfera. Mikroklimatas buvo puikus, nes visi labai gerai sutardavome. Daug laiko kartu praleisdavome, buvome draugais. Nebuvo pavydų ar pykčių. Mums gerai sekėsi ir aikštelėje, ir už jos ribų. Tai susiję dalykai. Kai gerai sekasi, tuomet ir gera atmosfera. Būtų pralaimėjimai, nebūtų ir tos geros atmosferos. Šie dalykai neatskirimai vienos nuo kitos. Mums tuomet sekėsi.“
Po dviejų sunkių sezonų „Lietuvos ryte“, kuomet didžiąją laiko dalį praleisdavo ant suolelio, G. Kadžiulis vėl gavo šansą blizgėti. Gynėjas per vienintelį savo sezoną Alytuje pelnydavo po 17,5 taško, atkovodavo 4,4 bei perimdavo 2,1 kamuolio, atlikdavo 3,3 rezultatyvaus perdavimo. Krepšininkas sakė: „Tai buvo gryno oro gūsis man. Dvejus metus prasėdėjau Vilniuje ant suolo, pasitikėjimas savimi po truputį mažėjo. Man reikėjo tokio sezono Alytuje. Daug žaidybinio laiko ir svarbi rolė. Parodžiau save, o po sezono išvažiavau į Permę. Geras kontraktas ir labai aukštas lygis. Tuomet tai buvo antroji Rusijos komanda.“
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
A. Sakavickas įsitikinęs, kad G. Kadžiulio prisijungimas buvo vienareikšmiškai patys geriausi mainai klubo istorijoje.
Vietinių žaidėjų svarba
Puikiai sutepto „Alitos“ mechanizmo stuburas buvo vietiniai žaidėjai, kurių ekipoje buvo penki. Marius Pociukonis, Nerijus Varnelis, Mindaugas Jaruševicius, Tomas Ivanauskas ir Saulius Kazevičius - šie alytiškiai buvo kaip vienas kumštis. Jie kovėsi už savo miestą bei sudarė puikų komandos mikroklimatą.
Neatsiejama Alytaus krepšinio istorijos dalis - S. Kazevičius. Karšto būdo įžaidėjas su pertraukomis Dzūkijos sostinės garbę gynė beveik 12 sezonų ir buvo ilgametis komandos kapitonas. V. Sirvydis pasakojo: „S. Kazevičius būdavo labai emocionalus. Savo emocijų pliūpsniais jis kartais užvesdavo komandą, o kartais jo perdegimas būdavo per didelis ir tai ekipai pakišdavo koją. Vieni žmonės susitvardo, kiti tas emocijas išmeta iš savęs. S. Kazevičius buvo būtent toks žaidėjas.“
A. Sakavickas teigė, kad S. Kazevičius buvo tikras kapitonas, kuris mokėjo suburti komandą ne tik aikštelėje, bet ir už jos ribų.
Bronzos medalių link
Solidų žaidimą alytiškiai demonstravo viso sezono metu. LKL reguliariajame sezone jie užėmė ketvirtąją vietą, į priekį užleisdami „Šiaulius“, „Lietuvos rytą“ ir „Žalgirį“. Gegužės pradžioje jie iškovojo NEBL Iššūkio taurę, o už kelių dienų stojo į pusfinalio kovą su J. Kazlausko vadovaujama sostinės ekipa. Abejose rungtynėse „Alita“ neturėjo jokių šansų prieš „Lietuvos rytą“, kitame pusfinalyje „Šiauliai“ neprilygo „Žalgiriui“.
Taip pat skaitykite: Krepšinio rungtynių transliacijos: vadovas
Šiaulių ir Alytaus miestų ekipų mūšiai tuomet jau tapo principiniais. Šios komandos dėl bronzos medalių varžėsi trejus metus paeiliui. V. Sirvydis sakė: „Visi jautė tą priešpriešą, visi norėjo būti ta trečia komanda. Tiek Šiauliai, tiek mes labai to norėjome. Kiekvienas degė tuo noru.“
R. Endrijaitis atskleidė: „Man, kaip nemažai mačiusiam ir apkeliavusiam treneriui, buvo išbandymas laimėti prieš A. Sireiką ir A. Klimavičių. Prieš rimtus varžovus. Tai buvo mano motyvacija kaip trenerio ir specialisto.“
Serijoje iki trijų pergalių pirmuosius keturis mačus laimėjo namų komandos - 2-2. Lemiamas mūšis vyko Šiauliuose, A. Sireikos teritorijoje. Lemiamą mūšį stipriau pradėjo svečiai, kurie jau po pirmojo ketvirčio įgijo 13 taškų pranašumą. Likus 10 minučių iki dvikovos pabaigos „Alitos“ persvara siekė 8 taškus. R. Endrijaičio kariauna sugebėjo išlaikyti pranašumą ir patiesti galingą varžovą jų pačių aikštelėje.
Euforija Alytuje
Alytus buvo euforijoje. Didžiulis būrys sirgalių pergalę šventė priešininkų teritorijoje, tačiau dar didesnė minia juos pasitiko Alytuje. Tai krepšinio populiarumo viršūnė Dzūkijos sostinėje.
A. Sakavickas su nostalgija prisiminė: „Būdavo, kad važiuoji miestu, o policininkai stabdo ne dėl to, kad patikrintų dokumentus, jie norėdavo gauti bilietus į krepšinį. Tokie momentai buvo ne vienas ir ne du. To sezono komanda, mano nuomone, yra pati geriausia ekipa klubo istorijoje.“
Tai buvo ne pirmoji stipri Alytaus komanda, tačiau pirmoji, kuriai pavyko atvesti klubą į išsvajotą bronzą.
Bronzos pakartojimas ir komandos išnykimas
Šį pasiekimą alytiškiai pakartojo ir kitame sezone, kovoje dėl trečios vietos vėl nurungę „Šiaulius“. Visgi iš pirmojo sezono buvo likę vos trys krepšininkai, o komandą į priekį vedė Algirdas Brazys.
Po sėkmingų sezonų „Alita“ ėmė leistis žemyn, kol po dvejų metų jos nebeliko LKL. 2005-aisiais ši komanda bankrutavo - prie to prisidėjo ir privatizuota „Alitos“ gamykla, ji nebegalėjo skirti įprastos kasmetinės paramos. Dėl įvairių finansinių nesklandumų pabėgo kiti rėmėjai.
Sugrįžimas ir viltys
Po dvejų metų pertraukos Alytaus ekipa sugrįžo į stipriausią šalies lygą. Dabar „Dzūkija“ svajoja kada nors pakartoti bronzinių laikų komandos pasiekimą.
Permės „Ural Great“: Lietuviškas indėlis Rusijos krepšinio istorijoje
Nors Lietuvą ir netoli Uralo kalnų įsikūrusią Permę skiria daugiau nei 2 tūkstančiai kilometrų, mūsų šalies krepšinio istorijos faktai glaudžiai pinasi su šio Rusijos miesto sporto pasiekimais. Šio amžiaus pradžioje labai ryškų įspaudą Permėje paliko garsių lietuvių kompanija. „Uralas Greitas“ - taip lietuviškai apie 2000-uosius Permėje dažnai būdavo vadinama vietos ekipa „Ural Great“, pasiekusi be Maskvos CSKA daugiau niekieno neužkariautas Rusijos krepšinio aukštumas.
Nuo 1992-ųjų, kai šioje šalyje pradėtas rengti atskiras krepšinio čempionatas, jis tapo nuolatine CSKA galios demonstravimo vieta. Su vienintele dvejų sezonų trukmės išimtimi: 2001 ir 2002 m. Rusijos pirmenybėse triumfavo būtent „Ural Great“, o į šias pergales solidų savo indėlį įnešė ir lietuviai.
Buvęs „Sport-Express“ žurnalistas Aleksandras Fedotovas savo knygoje „Kometa „Ural Great“ išsamiai aprašė „Ural Great“ žygį link pirmojo 2000-2001 m. sezone iškovoto čempionų titulo, o knygoje papasakotoje istorijoje itin gausu ir lietuviškų akcentų.
Kazys Maksvytis teigė, kad Kšyštofas Lavrinovičius ir jo žmona Tatjana daug pasakojo apie tai, kaip pas jus myli krepšinį.
Šarūnas Jasikevičius Rusijos žiniasklaidos akiratyje
Rusijos informacijos agentūra RIA Novosti paskelbė 10 geriausiųjų 2003 metų užsienio sportininkų, tarp kurių pateko ir vienintelis krepšininkas Šarūnas Jasikevičius. Agentūra teigė, kad sportininkui šiais metais pavyko iškovoti keletą svarbių pergalių atstovaujant Barcelona komandai ir Lietuvos vyrų krepšinio rinktinei.
Eurelijus Žukauskas ir Saulius Štombergas Rusijos superlygoje
Rusijos vyrų krepšinio superlygos čempionate Kazanės Uniks ekipa su Eurelijumi Žukausku ir Sauliumi Štombergu iškovojo vienuoliktą pergalę dvyliktame mače.
Kšištofas Lavrinovičius prieš CSKA
Permės Ural-Great ekipa su Kšyštofu Lavrinovičiumi susitiko su čempionato lyderiu Maskvos CSKA klubu. Žaidėjas iš Lietuvos pelnė 14 taškų.
Ryčio Vaišvilos karjera
Ryčio Vaišvilos kaip žaidėjo didžiausias pasiekimas buvo patekimas į 1996 m. Lietuvos olimpinę rinktinę ir iškovoti bronzos medaliai. Dar 2000 m. atstovaudamas Permės komandai tapo Rusijos čempionu.
Virginijaus Sirvydžio kelias
Virginijus Sirvydis prieš trejetą savaičių paliko SKM trenerių štabą ir stojo už Utenos „Juventus“ vyrų ekipos vairo.
Kauno „Žalgirio“ dominavimas LKL
Kauno „Žalgiris“ 23-ią kartą iš viso tapo LKL čempionu ir jau pamiršo, ką reiškia nelaimėti LKL aukso, o tokia įspūdinga kauniečių laimėjimų serija patenka tarp įspūdingiausių ir visame žemyne.