Krepšinis Lietuvoje - tai daugiau nei sporto šaka. Tai - nacionalinis pasididžiavimas, įaugęs į kraują ir per šimtmetį suformavęs šalies identitetą. Nuo pirmųjų oficialių rungtynių 1922 m. Kaune iki skambių pergalių Europos ir pasaulio čempionatuose, Lietuvos krepšinio istorija - tai nuolatinio augimo, atsidavimo ir triumfo metraštis.
Krepšinio gimimas Lietuvoje: 1920-1939 metai
Krepšinio istorija Lietuvoje prasidėjo 1920 metais Kaune. Tuo metu entuziastai, tokie kaip Elena Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė, Steponas Darius ir Karolis Dineika, ėmėsi populiarinti šią sporto šaką šalyje. S. Dariaus indėlis buvo ypač svarbus, nes jis ne tik propagavo krepšinį, bet ir futbolą, lengvąją atletiką bei kitas sporto šakas. Jis parengė pirmojo Lietuvoje stadiono projektą ir vadovavo jo statybai Kaune 1925-1926 m.
Oficiali Lietuvos krepšinio pradžia laikoma 1922 m. balandžio 23 d., kai Kaune įvyko pirmosios oficialios rungtynės tarp Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos (LFLS) ir Kauno miesto rinktinės. LFLS, kurioje žaidė tokie krepšininkai kaip Stepas Garbačiauskas ir Steponas Darius, laimėjo rezultatu 8:6. Tais pačiais metais surengtas ir pirmasis moterų krepšinio čempionatas, o vyrų - 1924 m.
1934 metais Kaune buvo pastatyti Kūno kultūros rūmai, kurie tapo svarbiu krepšinio centru. 1936 m. Lietuvos kamuolio žaidimo sąjungos krepšinio komitetas (tuometinė LKF) buvo patvirtintas FIBA nariu.
Lietuvos krepšinio ateitį labiausiai nulėmė 1934 pastatyti Kūno kultūros rūmai (dabar Lietuvos sporto universiteto centriniai rūmai) su modernia žaidimų sale. Toje salėje treniravosi, žaidė kelių kartų krepšininkai, buvo rengiami krepšinio treneriai. Esminę metodinę ir praktinę paramą suteikė į I pasaulio lietuvių kongresą atvykę Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai Edvardas Kriaučiūnas, B. Budrikas, Konstantinas Savickas (1936 jis parengė knygelę Krepšinis).
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Svarbus lūžis įvyko 1937 m., kai į Pasaulio lietuvių kongresą atvyko specialistai iš JAV: Feliksas Kriaučiūnas, Konstantinas Savickas, Juozas Knašas ir B. Budrikis. F. Kriaučiūnas ir K. Savickas pasiliko Lietuvoje ir ženkliai pakėlė krepšininkų meistriškumą.
Pirmasis Europos auksas (1937 m.)
1937 m. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė, treniruojama ir papildyta JAV lietuvių, pirmą kartą dalyvavo Europos čempionate Rygoje. Sensacingai laimėjusi visas rungtynes, rinktinė tapo Europos čempione. Pirmieji Europos čempionų titulus gavo komandoje žaidę ir ją labai sustiprinę Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai Feliksas Kriaučiūnas (jis ir komandos treneris), Pranas Talzūnas, Juozas Žukas, taip pat Artūras Andrulis, Leonas Baltrūnas, Česlovas Daukša, Leopoldas Kepalas, Pranas Mažeika, Eugenijus Nikolskis, Leonas Petrauskas, Zenonas Puzinauskas, Stanislovas Šačkus. Geriausiuoju čempionato žaidėju pripažintas Pranas Talzūnas.
Lietuvos rinktinė laimėjo visas 5 rungtynes (su Italija 22:20, Estija 20:15, Egiptu 21:7, Lenkija 32:25, vėl su Italija finale 24:23) ir tapo Europos čempione. Pirmieji Europos čempionų titulus gavo komandoje žaidę ir ją labai sustiprinę Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai Feliksas Kriaučiūnas (jis ir komandos treneris), Pranas Talzūnas, Juozas Žukas, taip pat Artūras Andrulis, Leonas Baltrūnas, Česlovas Daukša, Leopoldas Kepalas, Pranas Mažeika, Eugenijus Nikolskis, Leonas Petrauskas, Zenonas Puzinauskas, Stanislovas Šačkus. Geriausiuoju čempionato žaidėju pripažintas Pranas Talzūnas, jis buvo ir rezultatyviausias žaidėjas: per 5 rungtynes pelnė 67 taškus.
Antrasis Europos auksas ir Kauno sporto halė (1939 m.)
Laimėtas titulas suteikė Lietuvai teisę rengti Europos čempionatą. Tam reikėjo tinkamos salės, tad prezidentas Antanas Smetona inicijavo Kauno sporto halės statybą - pirmojo Europoje specialiai krepšiniui skirto statinio.
1939 m. Kaune vykusiame čempionate Lietuvos rinktinė, su Pranu Lubinu priešakyje, vėl triumfavo, laimėdama visas 7 rungtynes. Antrą kartą Europos čempionais tapo Artūras Andrulis, Leonas Baltrūnas, Vytautas Budriūnas, Juozas Jurgėla, Feliksas Kriaučiūnas, Pranas Lubinas, Vytautas Leščinskas, Pranas Mažeika, Vytautas Petras Norkus, Eugenijus Nikolskis, Leonas Petrauskas, Mykolas Ruzgys, Zenonas Puzinauskas, Mindaugas Šliūpas (treneris Feliksas Kriaučiūnas).
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Moterų rinktinės sidabras (1938 m.)
Lietuvos moterų krepšinio rinktinė taip pat garsino šalį. 1938 m. Romoje vykusiame Europos čempionate jos iškovojo sidabro medalius, nusileidusios tik Lenkijos komandai. Rinktinėje žaidė Juzė Jazbutienė, Stasė Markevičienė, Tatjana Karumnaitė, Stefanija Astrauskaitė, Genovaitė Miuleraitė, Aldona Vailokaitytė, Paulina Kalvaitienė, Bronė Didžiulytė, Eleonora Vaškelytė, Juzefa Makūnaitė (treneris Feliksas Kriaučiūnas).
Okupacija ir žaidimas SSRS sudėtyje: 1940-1990 metai
SSRS okupacija nutraukė Lietuvos krepšinio progresą. Lietuvos krepšininkai buvo priversti žaisti Sovietų Sąjungos sudėtyje. Kauno „Žalgiris“ sovietų čempionato auksą iškovojo 1947 ir 1951 metais.
Nepaisant to, Lietuvos krepšininkai ir toliau demonstravo savo talentą, atstovaudami SSRS rinktinę. Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius ir Kazys Petkevičius 1952 m. tapo olimpiniais vicečempionais, o Modestas Paulauskas 1972 m. - olimpiniu čempionu.
Kauno „Žalgiris“ 1985, 1986 ir 1987 metais, vadovaujamas Vlado Garasto ir su Arvydu Saboniu priešakyje, vėl tapo SSRS čempionais.
Lietuvos krepšininkai SSRS rinktinėje
Nemažai lietuvių krepšininkų garsino šalies vardą, atstovaudami SSRS rinktinę įvairiuose tarptautiniuose turnyruose. Tarp jų - Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius, Kazys Petkevičius, Modestas Paulauskas, Arvydas Sabonis, Valdemaras Chomičius, Rimas Kurtinaitis ir kiti. Jie iškovojo olimpinius, pasaulio ir Europos čempionų titulus, taip prisidėdami prie SSRS rinktinės dominavimo tarptautinėje arenoje.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Nepriklausomybės atkūrimas ir naujas pakilimas: 1990-2000 metai
Atgavus nepriklausomybę 1990 m., Lietuvos krepšinis vėl tapo visateisiu pasaulio krepšinio nariu. 1991 m. atkurtas Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) narystės statusas FIBA.
1992 m. Barselonos olimpinėse žaidynėse Lietuvos rinktinė, su Šarūnu Marčiulioniu ir Arvydu Saboniu priešakyje, iškovojo bronzos medalius, nugalėjusi NVS komandą. Ši pergalė tapo simboline ir įkvėpė visą Lietuvą.
1995 m. Europos čempionate Atėnuose Lietuvos rinktinė, po skandalingo finalo su Jugoslavija, iškovojo sidabro medalius. Šarūnas Marčiulionis buvo pripažintas naudingiausiu čempionato žaidėju (MVP).
1996 m. Atlantos olimpinėse žaidynėse Lietuvos rinktinė vėl iškovojo bronzos medalius, o 2000 m. Sidnėjaus olimpiadoje, treniruojama Jono Kazlausko, pakartojo šį pasiekimą.
XXI amžius: nauji iššūkiai ir pergalės
2003 m. Europos čempionate Švedijoje Lietuvos rinktinė, po 64 metų pertraukos, vėl tapo čempione. Šarūnas Jasikevičius buvo pripažintas naudingiausiu čempionato žaidėju (MVP).
2010 m. pasaulio čempionate Turkijoje Lietuvos rinktinė iškovojo bronzos medalius.
Nors pastaraisiais metais Lietuvos rinktinė nepasiekė tokių skambių pergalių, ji ir toliau konkuruoja su stipriausiomis pasaulio komandomis.
Jaunimo rinktinių pasiekimai
Lietuvos jaunimo rinktinės taip pat garsėja savo pasiekimais. 2005 m. vaikinų jaunimo (iki 21 metų) rinktinė tapo pasaulio čempione. Lietuvos vaikinų jaunimo (iki 20 metų) rinktinė 1996 ir 2012 metais tapo Europos čempione. Lietuvos vaikinų jaunių (iki 18 metų) rinktinė 1994 ir 2010 metais tapo Europos čempione.
Moterų krepšinio rinktinės pasiekimai
Lietuvos moterų krepšinio rinktinė 1938 m. iškovojo Europos vicečempionių titulą, o 1997 m. tapo Europos čempione.