Įvadas
Lietuva - krepšinio šalis. Ši sporto šaka čia ne tik populiari, bet ir giliai įsišaknijusi į kultūrą, vienijanti žmones ir įkvepianti didžiuotis savo šalimi. Lietuvos krepšinio sirgaliai yra neatsiejama šios sporto šakos dalis, garsėjantys savo aistra, atsidavimu ir spalvingumu. Šiame straipsnyje panagrinėsime Lietuvos krepšinio sirgalių istoriją, jų indėlį į krepšinio populiarumą ir svarbiausius momentus, kurie įsirėžė į atmintį.
Sirgalių Aistra - Lietuvos Krepšinio Vizitinė Kortelė
Lietuvos krepšinio sirgaliai yra žinomi visame pasaulyje dėl savo nepaprastos aistros ir atsidavimo. „Jų visuomet ateina tūkstančiai, su auksinės, raudonos ir žalios spalvos vėliavomis, su būgnais, uniformomis, dainomis ir giesmėmis. Ir su aistra. Visų svarbiausia, su aistra," - rašo Dougas Smithas thestar.co. Tarptautinėje krepšinio bendruomenėje jie atpažįstami lygiai taip pat gerai, kaip ir bet kuris žaidėjas. Pašėlusiai entuziastingi Lietuvos sirgaliai lydi savo komandą su nematyta jokiame kitame sporte aistra. Toks lietuvių sirgalių atsidavimas apibūdina visą tautą.
„Krepšinis - svarbiausias dalykas Lietuvoje, svarbesnis už bet ką kita", - sako M.Gherardini, ilgalaikis sporto pasaulio apžvalgininkas ir dabartinis Kanados komandų vadybininkas. „Krepšinis ne vien tik sportas, krepšinis - tai religija. Jie visi krepšinio žmonės, jie išmano žaidimą, jie visi treneriai, visi iki vieno žaidėjai, tu gali užuosti ir pajusti krepšinį visur. Tad kiekvieną kartą vykstant tarptautiniam krepšinio čempionatui, atvyksta tūkstančiai lietuvių. Kad ir kur čempionatas vyktų. Tai ne tik sportas… tai šalis, radusi būdą save reprezentuoti visam pasauliui. Apie 5 000 gerbėjų atlydėjo savo komandą į pasaulio čempionatą, ir bet kas, matęs Lietuvą nugalint Kanadą 70:68, žino, kokį sambrūzdį jie gali sukelti. Jie garsūs, audringi ir spalvingi. Jie linksmi. „Jie aistringi, - pasakė kanadiečių treneris L.Rautins, kai plojo sveikindamas Lietuvą jos gimtąją kalba. - Jie visi čia, o likusieji prilipę prie televizijos ekranų namuose. Tu, kaip žaidėjas, tai jauti. Ir jie visai ne chuliganai, jie tiesiog nuostabūs gerbėjai. Lietuvos žaidimo istorija nuostabi, turint omenyje, kaip trumpai šalis nepriklausoma.
Ankstyvieji Metai: Nuo Pirmųjų Rungtynių Iki Europos Čempionų Titulų (1920-1939)
Lietuvos krepšinio istorija prasidėjo 1920 m., kai Kaune buvo pradėtas žaisti krepšinis. Pirmosios oficialios rungtynės įvyko 1922 m. balandžio 23 dieną Kaune, kur Lietuvos fizinio lavinimo sąjunga rezultatu 8-6 įveikė laikinosios sostinės rinktinę. Tais pačiais metais startavo ir moterų krepšinio lyga, o vyrai savo pirmenybes pradėjo tik 1924 metais.
1934 metais Kaune buvo pastatyti Kūno kultūros rūmai, o 1936 m. Lietuvos kamuolio žaidimo sąjungos krepšinio komitetas (tuometinė LKF) buvo patvirtintas FIBA nariu.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Žymus postūmis, Lietuvos krepšinyje, įvyko 1935 metais. Į Pasaulio lietuvių kongresą vykusį Kaune, atvyko amerikos lietuviai - krepšinio specialistai. F. Kriaučiūnas, K. Savickas, J. Knašas, B. Budrikis. Treniruotėms Lietuvoje pasilikę F. Kriaučiūnas ir K. Savickas ženkliai pakėlė mūsų krepšininkų meistriškumą. 1937 metais sužaistos draugiškos rungtynės su Latvijos rinktine ir pralaimėjimas tik 29-41 (ankstesni pralaimėjimai buvo triuškinami, beviltiški). Tai buvo ženklas, jog galime dalyvauti 1937 metų Europos čempionate. Būsime autsaideriai, bet apsijuokti tikimybė bus mažesnė. Lietuva važiavo į Rygą tiesiog garbingai sužaisti, o rezultatas - Europos čempionato auksas. Ypač didelį indėlį įnešė treneris ir žaidėjas F. Kriaučiūnas.
Laimėtas titulas tapo ir įsipareigojimu. Lietuva gavo teisę rengti Europos čempionatą. Pirma problema - nebuvo tinkamos salės tokiam renginiui. Tuometinis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona skubiai organizavo Kauno sporto halės statybą. Ažiotažas šalyje buvo stiprus. Lietuvos rinktinė gavo ženklią pagalbą iš už Atlanto. Šį kartą trenerio ir kapitono vaidmenį atliko amerikos lietuvis Pranas Lubinas. Ypatingu meistriškumu pasižymėjęs krepšininkas atvedė Lietuvą į antrąjį čempiono titulą. Moterų rinktinė tai pat deramai atstovavo Lietuvą tarptautiniame fronte - 1938 metais Romoje iškovojo Europos vicečempionų titulą.
Šis laikotarpis buvo ypatingas ne tik dėl pergalių, bet ir dėl to, kad krepšinis tapo svarbia tautinės tapatybės dalimi. Sirgaliai aktyviai palaikė savo komandą, o laimėjimai suvienijo tautą ir įkvėpė pasididžiavimą savo šalimi.
Sovietinis Laikotarpis: Krepšinis Kaip Pasipriešinimo Forma
Antrasis pasaulinis karas ir sovietinė okupacija sustabdė Lietuvos krepšinio progresą. Šalies krepšininkai buvo priversti žaisti Sovietų Sąjungos sudėtyje. Tačiau net ir šiais sudėtingais laikais krepšinis išliko svarbiu tautinės savimonės simboliu. Kauno „Žalgiris“ sovietų čempionato auksą iškovojo 1947 ir 1951 metais ir nuo to laiko prasidėjo Lietuvos krepšinio sąstingis, buvo pasitenkinama pirmenybių sidabru ar bronza, bet aukso reikėjo laukti iki 1985 metų. Žinoma, buvo gerų individualių žaidėjų pasirodymų atstovaujant sovietų rinktinę. 1972 metais Modestas Paulauskas iškovojo olimpinį auksą.
Tuo metu Kauno „Žalgiris“ pakilo iš pelenų tik 1985 metais iškovodamas Tarybų Sąjungos čempiono titulą. Vlado Garasto vadovaujama kariauna su Arvydu Saboniu, Valdemaru Chomečiumi, Rimu Kurtinaičiu, Sergėjumi Jovaiša šį titulą apgynė 1986 ir 1987 metais. Tiesa, malonų laimėjimą 1979 metais iškovojo ir Vilniaus „Statyba“. Vedami Rimo Girskio, Algimanto Pavilonio iškovojo sovietų čempionato bronzą.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Lietuvos krepšininkai, žaisdami Sovietų Sąjungos rinktinėje, demonstravo aukštą meistriškumą ir pasiekė reikšmingų pergalių. Tačiau sirgaliai visada prisiminė, kad jie yra lietuviai, ir palaikė juos su ypatingu entuziazmu. Krepšinis tapo savotiška pasipriešinimo forma, būdu išreikšti savo tautinę tapatybę ir pasididžiavimą.
Nepriklausomybės Atgavimas: Naujas Krepšinio Epocha (1990-Dabar)
1990 metais, Lietuvai iškovojus nepriklausomybę, klubinis krepšinis smuko. Jauna valstybė fnansiškai silpnai stovėjo ant kojų, sporto rėmimas buvo labai minimalus. Pajėgiausi krepšininkai išvyko žaisti į užsienio klubus. Europos taurėse klubų dalyvavimas buvo simbolinis, be jokių didelių ambicijų. 1992 metai buvo Lietuvos krepšinio atgaivos metai. 1992 metais surinkus pajėgiausius buvusius žalgiriečius, pakvietus į rinktinę NBA žaidėją Šarūną Marčiulionį, prijungus keletą jaunų perspektyvių žaidėjų, rinktinė iškovojo Barselonos olimpinę bronzą.
Europos čempionato atrankoje išryškėjo kiek svarbūs komandai Arvydas Sabonis ir Rimas Kurtinaitis. Pastarieji negalėjo padėti komandai atrankoje, todėl rinktinė nusileidus Baltarusijai nepateko į Europos čempionatą, tai pat negalėjo iškovoti ir vietos 1994 metų pasaulio krepšinio čempionate. 1995 metais vėl pakilimas. Po skandalingo finalo prieš Jugoslaviją, kuriame buvo įžvelgiamas šališkas teisėjavimas, Lietuvos rinktinė iškovojo sidabro medalius.
1996 metais Atlantos olimpiados bronza iškovota pusfinalyje pralaimėjus vėl tiems patiems Jugoslavams, bet mažajame finale įveikti Australijos krepšininkai. Nuo 1997 metų iki 2000 metų Sidnėjaus olimpiados mūsų rinktinę lydėjo „Karnio prakeiksmas“. 1996 metais, po sėkmingos olimpiados rinktinę paliko Šarūnas Marčiulionis, Arvydas Sabonis, treneris Vladas Garastas. Jaunasis rinktinės kraštas Artūras Karnišovas tarė: „Dabar labai ilgai teks laukti medalių“. Šis teiginys buvo vadinamas Karnio prakeiksmu ir jis baigėsi A. Karnišovui atsisveikinus su rinktine.
2000 metai - olimpiniai sugrįžimo į krepšinio elitą metai. Jono Kazlausko treniruojama rinktinė iškovojo bronzos medalius. Ypatingą dėmesį sukėlė pusfinalio rungtynės prieš tuo metu nenugalima JAV rinktinę. Pralaimėta vos dvejais taškais. 2001 metais, Lietuvos krepšinio istorija vėl primena amerikietiškus kalnelius. Šiais metais Turkijoje vykusiame Europos čempionate sensacingai aštunfinalyje buvo pralaimėta Latvijos rinktinei, automatiškai likome ir be kitais metais vykusio pasaulio čempionato.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
2003 metais, tas pačiais metais atnaujinta krepšinio rinktinė po 64 metų pertraukos iškovojo Europos aukso medalius. 2004 m. Atėnų olimpiadoje pasirodėme garbingai užimdami 4 vietą. Vėlgi malonus ir didžiulį ažiotažą sukėlęs įvykis, grupės varžybose įveikta JAV rinktinė. Tiesa, sėkmingas žaidimas nutruko pusfinalyje pralaimėjus Italijos komandai.
2005 metų Europos čempionate, komandai negalėjo padėti daug pajėgių krepšininkų. Pagrindinis vedlys buvo tik Ramūnas Šiškauskas. Komanda čempionate patyrė, tik vieną pralaimėjimą ketvirtfinalyje ir galutinėje rikiuotėje liko penkti.
2006 metais į pasaulio čempionatą Japonijoje vyko kur kas pajėgesnės sudėties, bet galutinėje įskaitoje liko 7 vietoje. Dėl LKF vadovo Vlado Garasto kritikos komandos vyr.trenerio vietą paliko Antanas Sireika.
2007 metų Europos krepšinio čempionatas klostėsi kur kas sėkmingiau. Po 7 pergalių serijos, pusfinalyje pralaimėta Rusijos komandai, bet mažajame finale įveikti Graikijos krepšininkai.
2008 metais tradiciškai olimpiadoje patekome į pajėgiausių komandų ketvertuką, bet mažajame finale pralaimėjome Argentinai.
2009 metais vėl katastrofiški metai. Europos čempionate Lenkijoje, Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė iškovojo 11 vietą ir vienintelę pergalę prieš Bulgarijos rinktinę. Vėl trenerių kaita - Ramūną Butautą keičia Kęstutis Kemzūra. Kadangi Lietuva užėmė žemą vietą Europos čempionate, automatiškai vėl neteko teisės dalyvauti pasaulio čempionate 2010 metais.
Pasiruošimas 2011 Europos vyrų krepšinio čempionatui
2005 metais „FIBA Europe“ padalinys suteikė teisę Lietuvai rengti 2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionatą. Lietuvos krepšinio federacijos geras vadybinis darbas rengiant čempionatus buvo įvertintas iš anksčiau. Sėkmingai surengti du jaunųjų krepšininkų turnyrai - 2009 metų Europos jaunučių (iki 16 metų) čempionatas Kaune ir 2010 metų Europos jaunių (iki 18 metų) čempionatas Vilniuje davė teisę rengti pagrindinį Europos čempionatą.
Besirengiant Europos vyrų čempionatui, modernios arenos taip pat iškilo Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje. Tiesa, pats čempionatas vykęs namuose sportine prasme nebuvo sėkmingas. Banguotos rungtynės grupių varžybose jau tada kėlė nerimo. Palengvėjimas atsirado ketvirfinalyje sąlyginai gavus silpnesnį varžovą - Makedoniją. Deja, klaida rungtynių pabaigoje lėmė pralaimėjimą. Europos čempionate vykusiame Lietuvoje užimta 5 vieta. Vėl trenerių kaita. Rinktinės vairą vėl perima Jonas Kazlauskas.
2012 metų Olimpiadoje 8 vieta. Malonus blykstelėjimas 2013 ir 2015 metų Europos čempionatuose užėmus antrąsias vietas. 2014 metų pasaulio čempionate 4 vieta.
2016 metų Olimpiadoje vėl esame toli nuo medalių užimta 7 vieta. Toliau 2017 ir 2018 metais vidutiniai rinktinės pasirodymai vadovaujant Dainiui Adomaičiui.
2020 metais, vadovaujant Dariui Maskoliūnui, rinktinė atrankos turnyre namuose pralaimėjo Slovėnijos rinktinei ir pirmą kartą nuo Nepriklausomybės atgavimo nepateko į Olimpines žaidynes.
2021 metais Europos čempionate užimta 15 vieta taip pat žemiausia mūsų vieta Europos čempionatų istorijoje. Treneriui Kaziui Maksvyčiui suteiktas antrasis šansas. Tikimės, jog vėl grįšime prie amerikietiškų kalnelių ir dabar laikas kilti aukštyn.
Šiuo laikotarpiu Lietuvos krepšinio sirgaliai patyrė daug džiaugsmo ir nusivylimų. Tačiau jie visada liko ištikimi savo komandai, palaikydami ją tiek per pergales, tiek per pralaimėjimus. Sirgalių aistra ir atsidavimas padėjo išlaikyti krepšinio populiarumą Lietuvoje ir įkvėpė naujas kartas krepšininkų siekti aukščiausių rezultatų.
Ryškūs Atstovai ir Įsimintinos Asmenybės
Lietuvos krepšinio sirgalių istorija neatsiejama nuo ryškių asmenybių, kurios įnešė didelį indėlį į šios subkultūros formavimąsi. Vienas iš tokių pavyzdžių - broliai Normundas ir Nauris Maciai, išgarsėję ne tik savo aistra Lietuvos krepšiniui, bet ir spalvingais įvaizdžiais bei incidentais.
Broliai Maciai: Aistra, Skandalai ir Verslas
Broliai Normundas ir Nauris Maciai išgarsėjo ne tik savo aistra Lietuvos krepšiniui, bet ir muštynėmis. Istorija su garsiaisiais broliais Maciais prasidėjo 2013-ųjų kovo 7-ąją, kai Eurolygos „Top 16“ etapo mače „Žalgiris“ kovėsi su Madrido „Real“ ir šiam nusileido po įspūdingos kovos ir pratęsimo - 104:105.
Tąkart broliai prie arenos išėjimo laukė Rudy Fernandezo ir bandė kažką aiškinti jam dėl pasisakymų spaudoje apie „sovietinę Lietuvą ir komunistinę šalį“. Vyrams susistumdžius, N. Macius galva trinktelėjo krepšininkui į veidą, kuris buvo užsidėjęs garso ausinės.
Ispanas policijoje rodė didelę mėlynę ant veido, o vienas iš brolių tikino, kad krepšininkas stumdėsi, todėl jis pats nukentėjo - žaidėjas ausine susistumdymo metu pats prasikirto galvą ir todėl bėgo kraujas.
Broliai buvo sulaikyti, tačiau jau kitą dieną buvo laisvėje, o teisėsauga taip ir nepareiškė Lietuvos pasus vos 7 dienas turintiems broliams jokių rimtų kaltinimų.
Tačiau Eurolyga stojo į „Real“ žvaigždės pusę, uždraudė broliams Maciams rodytis šios organizacijos rengiamuose turnyruose, o Kauno „Žalgiriui“ skyrė 25 tūkst. eurų baudą.
Nors abu broliai žadėjo kuo greičiau grąžinti skolą „Žalgiriui“, dalinai atsiskaityti su kauniečiais jiems pasisekė pavasarį: Kauno ekipa iš vyrų pavedimu gavo 5000 eurų.
„Prieš metus kalbėjomės su „Žalgirio“ vadovu Pauliumi Motiejūnu, kuris pasakė, jog būtina ne kalbėti, o daryti darbus. Jei mes parodysime, kad atiduodame skolą „Žalgiriui“, Paulius tikino, apie tai informuos ir Eurolygą“, - kalbėjo vienas iš brolių Normundas Macius.
Abu dvyniai ne kartą kūrė planus, kaip būtų galima kuo greičiau sugrąžinti pinigus „Žalgiriui“, tačiau nė vienas iš jų nebuvo veiksmingas.
Krepšinio sirgalių veidais siekiantys tapti broliai bandė pardavinėti savo vardo alų ir sūrį, pinigus skolai padengti surinkti per „Eurobasket 2015“ čempionatą Rygoje įkūrę sirgalių palapinę Lietuvos aistruoliams, sutarę dėl skolos padengimo su keliais garsiais verslininkais, pardavinėję krepšinio atributiką su vardu „Braliukai“.
Tačiau visi šie projektai nebuvo itin pelningi, kad galėtų padengti visą „Žalgirio“ Eurolygai sumokėtą baudą.
Broliai labiausiai išgarsėjo prieš šešerius metus, dėl muštynių po Eurolygos akistatos su Madrido „Real“ ekipos žaidėju Rudy Fernandezu. Lietuvos valstybei prisiekę bei šalies pilietybę gavę ir broliai buvo nubausti 25 tūkst. eurų bauda ir nuo to laiko nebeįleidžiami į Eurolygos rungtynes.
Nedidelį verslą Rygos oro uoste turėję garsiais Lietuvos krepšinio aistruoliais tapę broliai jau pradėjo darbus, kurių galutinis tikslas - visam laikui persikelti gyventi į Lietuvą.
„Lietuva - tai mūsų šalis, mes ją labai mylime ir manome, kad laikas keltis iš Latvijos namo. Juolab, šioje šalyje dabar nemenka krizė, verslai pas visus užsidaro, tad galima brėžti brūkšnį“, - tikino Normundas.
Vieni iš labiausiai atpažįstamų šalies krepšinio sirgalių, ant kurių kūnų puikuojasi begalės garsių Lietuvos krepšininkų atvaizdai tatuiruotėse, sostinėje arba Kaune žada atidaryti didelį sporto restoraną.
„Dabar vyksta vietos paieškos - mums nekilnojamų agentūrų atstovai siūlo variantus, dėliojamės. Tiesa pasakius, vis dar mėtomės - norisi būti arčiau krepšinio, Kaune, tačiau traukia ir puikusis Vilnius. Tačiau aišku - mes Lietuvoje galvojame atidaryti sporto restoraną su baru, jo pavadinimas, žinoma, yra aiškus - „Braliukai“, - aiškino vienas iš brolių Normundas.
Abu broliai valdo turimą prekinį ženklą „Braliukai“ - Kauno alaus darykla daro „Braliukų“ alų, tokio paties pavadinimo yra ir sūris, broliai pardavinėja marškinėlius, kepurėles bei apyrankes.
Kaip aiškino broliai Maciai, restorano valdymu ir virtuve žada rūpintis garsus latvių virėjas, kuris dirbo „Michelin“ dviejų žvaigždučių restorane.
„Mes visi trys būsime bendrasavininkai, mūsų draugas labai laukia, kada įžengsime su savo restoranu į Lietuvos rinką“, - kalbėjo Normundas Macius.
Nors pastarasis brolis nėra dabar šeimos žmogus, jo brolis Nauris turi šeimą.
„Jo žmona Latvijoje turi verslą, todėl nelabai galvoja apie gyvenamosios vietos keitimą. Vis dėlto, ji pritarė idėjai - žada važinėti tarp Rygos ir Lietuvos. Mes turime Rygoje butą, tai jį išnuomosime, o už tuos pinigus Vilniuje arba Kaune išsinuomosime sau gyventi trijų kambarių butuką“, - kalbėjo Normundas.
Galutinai į Lietuvą krepšinio aistruoliai broliai Maciai žada persikelti iki kitų metų vasaros.