Lietuvos krepšinio istorija olimpinėse žaidynėse

Jeigu daugelis valstybių sporto šakų karaliumi skelbia futbolą, tai Lietuva į tai gali atsakyti nebent krepšinio tematika. Krepšinis pasaulyje yra šiuo metu labiausiai populiarėjanti sporto šaka, o bendras gerbėjų skaičius yra apie 2,4 milijardo. Tad kokia gi ta Lietuvos krepšinio istorija olimpinėse žaidynėse?

Krepšinio ištakos ir populiarumas

Krepšinis laikomas jauna sporto šaka, išrasta kūno kultūros mokytojo J. Naismito 1891 metais. Tiesa, jeigu futbolas ar kriketas turi senovinių sporto šakų titulus, krepšinis gyvuoja kiek daugiau nei 130 metų. Dėl gerų savo šalies krepšininkų pasiekimų šį sporto šaka visada buvo populiari gimtinėje JAV, tai pat Kanadoje, Kinijoje, Japonijoje, Australijoje ir žinoma Lietuvoje. Pagal atliktas apklausas, Lietuvoje 60 procentų gyventojų krepšinį įvardijo kaip populiariausią sporto šaką.

Lietuvos krepšinio pradžia

Lietuvos krepšinis savo įspūdingą kelionę pradėjo 1920 metais. O pirmosios oficialios rungtynės įvyko vos po dvejų metų 1922 metais balandžio 23 dieną Kaune. Lietuvos fizinio lavinimo sąjunga rezultatu 8-6 įveikė laikinosios sostinės rinktinę. Tais pačias metais startavo ir moterų krepšinio lyga, o vyrai savo pirmenybes pradėjo tik 1924 metais. Ryškesnis posūkis buvo 1934 metais kuomet Kaune buvo pastatyti Kūno kultūros rūmai. 1936 m. Lietuvos kamuolio žaidimo sąjungos krepšinio komitetas (tuometinė LKF) buvo patvirtintas FIBA nariu. Žymus postūmis, Lietuvos krepšinyje, įvyko 1935 metais. Į Pasaulio lietuvių kongresą vykusį Kaune, atvyko amerikos lietuviai - krepšinio specialistai: F. Kriaučiūnas, K. Savickas, J. Knašas, B. Budrikis. Treniruotėms Lietuvoje pasilikę F. Kriaučiūnas ir K. Savickas ženkliai pakėlė mūsų krepšininkų meistriškumą. 1937 metais sužaistos draugiškos rungtynės su Latvijos rinktine ir pralaimėjimas tik 29-41 (ankstesni pralaimėjimai buvo triuškinami, beviltiški). Lietuva važiavo į Rygą tiesiog garbingai sužaisti, o rezultatas - Europos čempionato auksas. Ypač didelį indėlį įnešė treneris ir žaidėjas F. Kriaučiūnas.

Kauno sporto Halės statyba Europos čempionatui

Laimėtas titulas tapo ir įsipareigojimu. Lietuva gavo teisę rengti Europos čempionatą. Pirma problema - nebuvo tinkamos salės tokiam renginiui. Tuometinis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona skubiai organizavo Kauno sporto halės statybą. Ažiotažas šalyje buvo stiprus. Lietuvos rinktinė gavo ženklią pagalbą iš už Atlanto. Šį kartą trenerio ir kapitono vaidmenį atliko amerikos lietuvis Pranas Lubinas. Ypatingu meistriškumu pasižymėjęs krepšininkas atvedė Lietuvą į antrąjį čempiono titulą. Moterų rinktinė tai pat deramai atstovavo Lietuvą tarptautiniame fronte - 1938 metais Romoje iškovojo Europos vicečempionų titulą.

Antras pasaulinis karas ir krepšinio stagnacija

Antrasis pasaulis karas, sustabdė pasaulinio krepšinio progresą. Lietuvos krepšinio istorija sustojo ir dėl okupacijos. Šalies krepšininkai buvo priversti žaisti Sovietų Sąjungos sudėtyje. Kauno „Žalgiris“ sovietų čempionato auksą iškovojo 1947 ir 1951 metais ir nuo to laiko prasidėjo Lietuvos krepšinio sąstingis, buvo pasitenkinama pirmenybių sidabru ar bronza, bet aukso reikėjo laukti iki 1985 metų. 1972 metais Modestas Paulauskas iškovojo olimpinį auksą. Įvairios prabos medalių Europos, Pasaulio čempionatuose ir olimpinėse žaidynėse iškovojo Sergėjus Jovaiša, Arvydas Sabonis, Valdemaras Chomečius. Olimpiniais čempionais tapo Angelė Rupšienė (1976, 1980), Vida Beselienė (1980), Šarūnas Marčiulionis (1988), Rimas Kurtinaitis (1988). Olimpiniai vicečempionai buvo Stepas Butautas (1952), Justinas Lagunavičius (1952), Kazys Petkevičius (1952, 1956), Stanislovas Stonkus (1956), Algirdas Lauritėnas (1956).

Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis

Tarybų Sąjungos čempiono titulas

Tuo metu Kauno „Žalgiris“ pakilo iš pelenų tik 1985 metais iškovodamas Tarybų Sąjungos čempiono titulą. Vlado Garasto vadovaujama kariauna su Arvydu Saboniu, Valdemaru Chomečiumi, Rimu Kurtinaičiu, Sergėjumi Jovaiša šį titulą apgynė 1986 ir 1987 metais. Tiesa, malonų laimėjimą 1979 metais iškovojo ir Vilniaus „Statyba“. Vedami Rimo Girskio, Algimanto Pavilonio iškovojo sovietų čempionato bronzą.

Lietuvos krepšinio atgimimas olimpinėse žaidynėse

1990 metais, Lietuvai iškovojus nepriklausomybę, klubinis krepšinis smuko. Jauna valstybė fnansiškai silpnai stovėjo ant kojų, sporto rėmimas buvo labai minimalus. Pajėgiausi krepšininkai išvyko žaisti į užsienio klubus. 1992 metai buvo Lietuvos krepšinio atgaivos metai. 1992 metais surinkus pajėgiausius buvusius žalgiriečius, pakvietus į rinktinę NBA žaidėją Šarūną Marčiulionį, prijungus keletą jaunų perspektyvių žaidėjų, rinktinė iškovojo Barselonos olimpinę bronzą.

1992 m. Barselonos olimpiada

Tai buvo pirmoji olimpiada atgavus nepriklausomybę. Lietuvos delegacija aplamai olimpiadoje dalyvavo po savo vėliava po 64 metų pertraukos. Lietuvos krepšinio rinktinei tai taip pat buvo pirmasis debiutas žaidynių istorijoje ir iš karto įsimintinas ir sėkmingas, nes buvo iškovoti bronzos medaliai. Toje olimpiadoje dalyvavo ir pirmoji JAV svajonių komanda su legendiniais Michael Jordan, Larry Bird, ar Magic Johnson. Taip ji buvo pavadinta todėl, kad lig tol JAV į olimpiadas siųsdavo ne NBA profesionalus, o studentų pirmenybėse NCAA žaidusius krepšininkus. Vyšnia ant torto buvo ir visada liks tai, kad mūšyje dėl bronzos medalius mes būtent ir kovėmės su NVS ir juos įveikėme, kas tarsi simbolizuoja savotišką kerštą už ilgus okupacijos metus.

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė olimpiniame turnyre žaidė aštuonerias rungtynes ir iškovojo šešias pergales. Lietuviai grupės varžybose nugalėjo Kiniją (112:75), Venesuelą (97:79), Puerto Riką (104:91) ir Australiją (98:87), pralaimėjo (80:92) Jungtinei komandai (sudaryta iš Rusijos, Ukrainos, Latvijos, Kazachstano ir Azerbaidžano krepšininkų; NVS) ir užėmė antrą vietą. Ketvirtfinalyje Lietuvos komanda įveikė brazilus (114:96), pusfinalyje nusileido Jungtinių Amerikos Valstijų krepšinio rinktinei (76:127).

Rungtynių rezultatai:

• 1992 m. liepos 26 d. Barselona. Lietuva-Kinija 112:75
• 1992 m. liepos 27 d. Barselona. Lietuva-Venesuela 87:79
• 1992 m. liepos 29 d. Barselona. Lietuva-Puerto Rikas 104:91
• 1992 m. liepos 31 d. Barselona. Lietuva- NVS 80:92
• 1992 m. rugpjūčio 2 d. Barselona. Lietuva-Australija 98:87
• 1992 m. rugpjūčio 4 d. Barselona. Lietuva-Brazilija 114:96
• 1992 m. rugpjūčio 6 d. Barselona. Lietuva-JAV 76:127
• 1992 m. rugpjūčio 8 d. Barselona. Lietuva-NVS 82:78

1996 m. Atlantos olimpiada

Antrosios iš eilės olimpinės žaidynės atgavus nepriklausomybę, į kurias pateko Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė ir antrasis iš eilės kartas, kuomet krepšininkai iškovoja olimpinius medalius. Šį kartą vėl gi iškovoti bronzos medaliai. Lemiamoje kovoje dėl 3 vietos šį kartą buvo įveikta Australijos rinktinė, kurios sudėtyje buvo daug garsių žaidėjų, žaidusių NBA profesionalų lygoje NBA. Tai ir Andrew Gaze (Bullets; Spurs), Shane Heall (Timberwolves; Spurs), Mark Bradtke (76-ers). Dar galima paminėti faktą, kad prieš pat olimpiadą dėl nesutarimų buvo atsisakyta keleto žaidėjų paslaugų ir į žaidynes rinktinė išvyko ne su 12 žaidėjų, o su 11. Ir laimėjus medalius tuo 12 medaliu per apdovanojimų ceremoniją pasidabino treneris Vladas Garastas.

Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos

Rungtynių rezultatai:

• 1996 m. liepos 20 d. Atlanta. Lietuva-Kroatija 83:81
• 1996 m. liepos 22 d. Atlanta. Lietuva-Argentina 61:65
• 1996 m. liepos 24 d. Atlanta. Lietuva-JAV 82:104
• 1996 m. liepos 26 d. Atlanta. Lietuva- Angola 85:49
• 1996 m. liepos 28 d. Atlanta. Lietuva-Kinija 116:55
• 1996 m. liepos 30 d. Atlanta. Lietuva-Graikija 99:66
• 1996 m. rugpjūčio 1 d. Atlanta. Lietuva-Jugoslavija 58:66
• 1996 m. rugpjūčio 3 d. Atlanta. Lietuva-Australija 80:74

2000 m. Sidnėjaus olimpiada

Trečiosios iš eilės olimpinės žaidynės po nepriklausomybės atgavimo ir trečiose iš eilės laimėti bronzos medaliai. Šis kartas nuo praėjusių skyrėsi tuo, kad rinktinėje įvyko kartų kaita. Nebeliko Sabonio, Marčiulionio, Kurtinaičio ir net gi Karnišovo. Dėl to iš šios rinktinės prieš žaidynes niekas nesitikėjo tokių aukštų rezultatų, bet visi liko maloniai nustebinti. Žaidynėse sužibo naujosios žvaigždės Šarūnas Jasikevičius, Darius Songaila ir Ramūnas Šiškauskas. Pusfinalyje nusileista JAV rinktinei, o kovoje dėl bronzos medalių ir vėl nugalėta Australijos rinktinė.

Rungtynių rezultatai:

• 2000 m. rugsėjo 17 d. Sidnėjus. Lietuva-Italija 48:50
• 2000 m. rugsėjo 19 d. Sidnėjus. Lietuva-Prancūzija 81:63
• 2000 m. rugsėjo 21 d. Sidnėjus. Lietuva - JAV 76:85
• 2000 m. rugsėjo 23 d. Sidnėjus. Lietuva-Kinija 82:66
• 2000 m. rugsėjo 25 d. Sidnėjus. Lietuva-Naujoji Zelandija 85:75
• 2000 m. rugsėjo 28 d. Sidnėjus. Lietuva-Jugoslavija 76:63
• 2000 m. rugsėjo 29 d. Sidnėjus. Lietuva - JAV 83:85
• 2000 m. spalio 1 d. Sidnėjus. Lietuva-Australija 89:71

2004 m. Atėnų olimpiada

Po triumfo 2003 m. Europos čempionate Lietuvos rinktinė praktiškai nepasikeitė. Todėl visi tikėjosi gerų rezultatų nes rinktinė demonstravo tikrai akiai gražų ir efektingą žaidimą. Jau grupės etape Lietuva perrašė savo krepšinio istoriją nugalėdama JAV rinktinę. Ketvirtfinalio etape sutriuškinta Kinija ir jau visi tarsi užuodė ne tik medalių kvapą, bet slapta tikėjosi ir aukso. deja viskas pabiro į šipulius pusfinalyje. Netikėtai pralaimėta Italijos rinktinei, vėliau mūšis dėl bronzos JAV rinktinei ir pirmą kartą po trijų iš eilės prizinių olimpiadų likome be apdovanojimų. Užimta 4 vieta. Šios olimpinės žaidynės paskutiniu oficialiu turnyru atstovaujant Lietuvai tapo seniesiems Sauliui Štombergui ir Eurelijui Žukauskui.

Rungtynių rezultatai:

• 2004 m. rugpjūčio 15 d. Atėnai. Lietuva-Angola 78:73
• 2004 m. rugpjūčio 17 d. Atėnai. Lietuva-Puerto Rikas 98:90
• 2004 m. rugpjūčio 19 d. Atėnai. Lietuva - Graikija 98:76
• 2004 m. rugpjūčio 21 d. Atėnai. Lietuva-JAV 94:90
• 2004 m. rugpjūčio 23 d. Atėnai. Lietuva-Australija 100:85
• 2004 m. rugpjūčio 26 d. Atėnai. Lietuva-Kinija 95:75
• 2004 m. rugpjūčio 27 d. Atėnai. Lietuva - Italija 91:100
• 2004 m. rugpjūčio 28 d. Atėnai. Lietuva-JAV 96:104

2008 m. Pekino olimpiada

Į šias olimpines žaidynes Lietuvos rinktinė atvyko kaip Europos čempionato prizininkė ir beveik nepakitusios sudėties. Ryškiausias praradimas buvo pasiruošimo metu dėl traumos iškritusio Dariaus Songailos netektis. Kita vertus jį pakeitė tvirtas vyrukas ir talentingas Marijonas Petravičius. Tai buvo Marijono debiutas, o kartu su juo rinktinėje debiutavo ir Marius Prekevičius. Rinktinė demonstravo gražų ir pergalingą žaidimą. Grupės etape iš 5 rungtynių laimėtos ketverios. Ketvirtfinalio barjeras lengvai perkoptas nepajutus Kinijos pasipriešinimo. Deja pusfinalyje po labai atkaklios kovos nusileista Ispanijai. O tikrai vėl buvo šansų iškopti į finalą… Na, o kovoje dėl bronzos ar nuovargis pakišo koją, ar psichologiškai neatsigavo, tačiau mūsų vyrai Argentinos rinktinei rimtesnės kovos nedavė ir liko 4 oje vietoje be apdovanojimų.

Rungtynių rezultatai:

• 2008 m. rugpjūčio 10 d. Pekinas. Lietuva-Argentina 79:75
• 2008 m. rugpjūčio 12 d. Pekinas. Lietuva-Iranas 99:67
• 2008 m. rugpjūčio 14 d. Pekinas. Lietuva - Rusija 86:79
• 2008 m. rugpjūčio 16 d. Pekinas. Lietuva-Kroatija 86:73
• 2008 m. rugpjūčio 18 d. Pekinas. Lietuva-Australija 75:106
• 2008 m. rugpjūčio 20 d. Pekinas. Lietuva-Kinija 94:68
• 2008 m. rugpjūčio 22 d. Pekinas. Lietuva - Ispanija 86:91
• 2008 m. rugpjūčio 24 d. Pekinas. Lietuva-Argentina 75:87

2012 m. Londono olimpiada

Iki šių olimpinių žaidynių Lietuva dalyvavo penkiose ir visose arba buvo iškovoti medaliai, arba patekta į pusfinalį. Deja šį kartą buvo tas pirmasis kartas, kai rinktinė suklupo jau ketvirtfinalyje. Aplamai grupės etape iš 5 rungtynių laimėtos tik dvejos ir užimta ketvirtoji vieta, kuri lėmė akistatą su Rusija. Čempionatas nebuvo sėkmingas. Taip pat olimpiada buvo paskutinis turnyras kuriame Lietuvai atstovavo Jasikevičius, Songaila ir Kaukėnas. Galutinėje įskaitoje Lietuvos rinktinė pasidalino 5-8 vietas.

Rungtynių rezultatai:

• 2012 m. liepos 29 d. Londonas. Lietuva-Argentina 79:102
• 2012 m. liepos 31 d. Londonas. Lietuva-Nigerija 72:53
• 2012 m. rugpjūčio 2 d. Londonas. Lietuva-Prancūzija 74:82
• 2012 m. rugpjūčio 4 d. Londonas. Lietuva-JAV 94:99
• 2012 m. rugpjūčio 6 d. Londonas. Lietuva-Tunisas 76:63
• 2012 m. rugpjūčio 8 d. Londonas. Lietuva-Rusija 74:83

2016 m. Rio de Žaneiro olimpiada

Jei prieš tai vykusią olimpiadą Londone buvo galima laikyti prasčiausiu pasirodymu rinktinės istorijoje nes likome 5-8 vietose, tai šią olimpiadą galima pavadinti dar blogesne užimtos vietos prasme, nes galutinėje įskaitoje likome konkrečiai 7 . Pati čempionato pradžia, žinoma, nežadėjo tokios baigties. Buvo laimėtos pirmos trejos rungtynės ir vienerios iš jų prieš stiprią Argentiną. Tačiau vėliau patirtas žeminantis sutriuškinimas prieš Ispaniją net 50 taškų persvara ir vėliau prieš Kroatijos rinktinę iš pirmosios grupės mus nustūmė į trečiąją ir ketvirtfinalio etape lėmė, kad susitiksime su Australija. Čia buvo pralaimėta, vėl gi, be šansų ir atsisveikinta su mintimis iškovoti medalius. Po olimpiados su rinktine atsisveikino ir vyriausiasis treneris Jonas Kazlauskas. Taip pat ši olimpiada debiutu Lietuvos rinktinėje tapo Mariui Grigoniu ir Vaidui Kariniauskui.

Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje

Rungtynių rezultatai:

• 2016 m. rugpjūčio 7 d. Rio de Žaneiras. Lietuva-Brazilija 82:76
• 2016 m. rugpjūčio 9 d. Rio de Žaneiras. Lietuva-Nigerija 89:80
• 2016 m. rugpjūčio 11 d. Rio de Žaneiras. Lietuva-Argentina 81:73
• 2016 m. rugpjūčio 13 d. Rio de Žaneiras. Lietuva-Ispanija 59:109
• 2016 m. rugpjūčio 15 d. Rio de Žaneiras. Lietuva-Kroatija 81:90
• 2016 m. rugpjūčio 17 d. Rio de Žaneiras. Lietuva-Australija 64:90

Statistika ir įdomybės

Pradedant nuo 1992 m. Barselonos olimpiados ir baigiant 2016 m. Rio De Žaneiro olimpiada Lietuvos rinktinė dalyvavo 7 žaidynėse iš eilės bei trejose iš jų 1992/1996/2000 m. iškovojo bronzos medalius. 2004/2008 m. buvo pasiekti pusfinalio etapai ir iškovotos garbingos ketvirtosios vietos. 2012 m. Lietuva pasidalino 5-8 vietas, na, o 2016 m. užimta prasčiausia istoriškai 7 - oji vieta. Iš viso sužaidė 52 rungtynes iš kurių laimėjo 31 ir pralaimėjo 21 kartą. Taip pat, per visą šį laikotarpį rinktinei olimpiadose atstovavo 52 žaidėjai.

Daugiausiai rungtynių sužaidė:

1. Šarūnas Jasikevičius 30
2. Saulius Štombergas 24
3. Ramūnas Šiškauskas 24
4. Gintaras Einikis 23
5. Darius Songaila 22

Daugiausiai turnyrų atstovavo:

1. Šarūnas Jasikevičius 4
2. Gintaras Einikis 3
3. Saulius Štombergas 3
4. Eurelijus Žukauskas 3
5. Darius Songaila 3
6. Ramūnas Šiškauskas 3
7. Robertas Javtokas 3

Daugiausiai taškų pelnė:

1. Šarūnas Jasikevičius 370
2. Arvydas Sabonis 326
3. Šarūnas Marčiulionis 254

Rezultatyvumas per vienerias rungtynes:

1. Arvydas Sabonis 32
2. Arvydas Macijauskas 32
3. Rimas Kurtinaitis 31
4. Šarūnas Marčiulionis 29
5. Šarūnas Jasikevičius 28

Moterų krepšinis

Moterų krepšinis natūraliai sukelia mažesnį susidomėjimą. Tačiau galima įžvelgti tendencija: jai nesiseka vyrams, tuomet tarptautiniame fronte Lietuvai tinkamai atstovauja moterys, tad ir krepšinis Lietuvoje vėl kiek atsigauna. Tiesa, geresnis pasirodymas buvo net 2009 metais. Žvelgiant, į Lietuvos krepšinio istoriją, pirmiausia mūsų anksčiau minėti 1937 metai (Europos čempionate antra vieta). Po nepriklausomybės 1995 m. Moterų rinktinė iškovojo Europos sidabrą, o 1997 metais iškovotas Europos čempionato auksas! Tiesa, nuo to laikotarpio moterų krepšinio rinktinės medaliai baigėsi.

Kurčiųjų krepšinis

Lietuvos krepšinio istorijoje ženklių pasiekimų turėjo Lietuvos vyrų kurčiųjų rinktinė. Europos čempionais tapo 1992 metais, o 2000 ir 2004 m. buvo apdovanoti bronza. Lietuvos moterų rinktinė 1996, 2000 ir 2004 m. Europos čempionate iškovojo sidabro medalius, įdomiausia, visus kartus nusileisdo Švedijos krepšininkėms.

Jaunimo rinktinės

Lietuvos vaikinų jaunimo (iki 21 metų) rinktinė: 2005 metų pasaulio čempionai.

Lietuvos vaikinų jaunimo (iki 20 metų) rinktinė: 1996 ir 2012 metų Europos čempionai, 2005 ir 2008 metų Europos vicečempionai, 2004 metų Europos čempionato bronzos medalių laimėtojai.

Lietuvos vaikinų jaunimo (iki 19 metų) rinktinė: 2011 metų pasaulio čempionai, 2003 metų pasaulio vicečempionai, 2013 metų pasaulio čempionato bronzos medalių laimėtojai.

Lietuvos vaikinų jaunių (iki 18 metų) rinktinė: 1994 ir 2010 metų Europos čempionai, 2006, 2008 ir 2012 metų Europos vicečempionai, 2015, 2021 metų Europos vicečempionai.

Lietuvos vaikinų jaunučių (iki 16 metų) rinktinė: 2008 metų Europos čempionai, 2009, 2010 ir 2015 metų Europos vicečempionai, 2007 metų Europos čempionato bronzos medalių laimėtojai.

Lietuvos merginų jaunių (iki 18 metų) rinktinė: 2008, 2021 metų Europos čempionės.

Lietuvos merginų jaunučių (iki 16 metų) rinktinė: 2006 metų Europos čempionato bronzos medalių laimėtojos, 2015 metų Europos čempionato B diviziono nugalėtojos.

tags: #lietuvos #krepsinis #olimpinese #zaidynese #powerpoint