Įvadas
Kultūrizmas Lietuvoje turi ilgą ir turtingą istoriją, prasidėjusią dar sovietmečiu, kai ši sporto šaka dėl ideologinių sumetimų buvo vadinama „atletine gimnastika“. Nepaisant draudimų ir iššūkių, kultūrizmas išliko populiarus ir netgi tapo savotiška Lietuvos vizitine kortele Tarybų Sąjungoje. Šiame straipsnyje apžvelgsime kultūrizmo raidą Lietuvoje, pradedant pirmaisiais entuziastais ir baigiant šių dienų čempionais, įskaitant istorinius momentus ir svarbiausius pasiekimus.
Kultūrizmo Pradžia Lietuvoje
Pirmieji Žingsniai
Informacijos apie kultūrizmą septintajame dešimtmetyje buvo nedaug, o publikacijos respublikinėje spaudoje retai pasirodydavo. Entuziastai žinių sėmėsi iš lenkų sporto žurnalo „Sport dla Wszystkich“ („Sportas visiems“) bei Marko Zingerio ir Vytauto Leitono knygos „Savo kūno skulptoriai“ (1969 m.). Treniruotės vykdavo improvizuotose vietose - butuose, sandėliukuose ar rūsiuose. 1964 m. Kaune duris atvėrė pirmasis klubas „Jaunystė“. Dar anksčiau, 1957 m., Vilniaus Vingio parke rinkdavosi entuziastai, tarp kurių buvo ir žurnalistas Valerijus Koreškovas, naudoję Pustovoito „Hantelnaja gimnastika“ kaip vadovą. Panašios treniruotės vyko ir kauniečio Vytauto Jankausko bute.
Atskaitos Taškas
1965 m. gegužės 23 d. prie Kauno marių vyko Kauno aukštųjų mokyklų studentų pavasario šventė, kurioje įvyko pirmasis kultūristų pasirodymas Lietuvoje. Absoliučiu nugalėtoju tapo Politechnikos instituto studentas Rytis Macijauskas. Po pusmečio prie LTSR sunkiosios atletikos federacijos buvo įsteigtas respublikinis atletinės gimnastikos komitetas.
Pirmieji Respublikos Čempionatai
1966 m. gegužės 29 d. Vilniuje įvyko pirmasis respublikos čempionatas, kurio nugalėtojais tapo R. Macijauskas, Klemensas Alšauskas ir Anatolijus Pricas. Varžybose dalyvavo ir svečiai iš Maskvos, kurie rungtyniavo be konkurencijos. Po penkių pirmųjų čempionatų (1966-1971 m.) sekė ilgas pertraukos laikotarpis.
Kultūrizmas Draudimų Metais
Kultūrizmo Oazė
Nepriklausomybės atkūrimo metais Lietuva buvo laikoma Tarybų Sąjungos kultūrizmo Meka. Kultūristai iš visos Sąjungos vykdavo į Lietuvą patirties. Tačiau devintajame dešimtmetyje kultūrizmas pateko į nemalonę ir buvo pripažintas „neatitinkančiu tarybinės kūno kultūros ir sporto sistemos reikalavimų ir tikslų“. Kultūristai turėjo veikti pogrindyje, o Kaunas, Kėdainiai, Šiauliai ir Klaipėda tapo kultūrizmo oazėmis. Klaipėdoje 1968 m. Antano Jonuškučio pradėtas organizuoti turnyras dėl „Gintaro“ prizo Edmundo Daubaro dėka vyksta iki šiol. Draudimų laikotarpis truko apie dešimtmetį, nuo 1973 m.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Kontaktai su Užsieniu
Nors Rytų ir Vakarų Europą skyrė „geležinė uždanga“, bendravimas socialistiniame lageryje taip pat buvo sudėtingas. Vis dėlto 1968 m. kauniečiai pirmieji išvyko į kultūrizmo varžybas Lenkijoje. Tačiau 1971 m. prašymas vykti į pasaulio čempionatą Paryžiuje buvo atmestas. Tais pačiais metais Lenkijoje pavyko susitikti su Tarptautinės kultūristų federacijos (IFBB) prezidentu Benu Veideriu (Ben Weider).
Federacijos Įkūrimas ir Pripažinimas
Federacijos 50-metis
Lietuvos kultūrizmo ir kūno rengybos federacija šventė organizacijos įkūrimo 50-metį. 1969 m. vasario 14 d. Kaune įvyko steigiamasis susirinkimas, kurio rezultatus patvirtino respublikinis Kūno kultūros ir sporto komitetas. Tai buvo išskirtinis įvykis visoje TSRS - oficialus federacijos statusas buvo netikėtas. Dailininko Stasio Krasausko palaikymas buvo labai svarbus.
Išlaisvino „Perestroika“
Michailo Gorbačiovo politinė sistema lėmė oficialų kultūrizmo pripažinimą Tarybų Sąjungoje 1987 m. Pirmasis respublikos čempionatas po 15 metų pertraukos įvyko Šiauliuose. 1990 m. pirmųjų oficialių pirmenybių apdovanojimus išsidalijo ir moterys.
Lyderiai TSRS Čempionatuose
Lietuviai iškart užėmė lyderių pozicijas, kai pirmajame oficialiajame TSRS čempionate (1989 m.) iškovojo keturias pirmąsias vietas. Čempionais tapo Raimundas Petraitis, Ričardas Petrauskas ir Vincas Dubickas, kuris tapo absoliučiu nugalėtoju. Metais anksčiau TSRS taurės laureatu tapo Viktoras Jucys iš Klaipėdos. Rolandas Bučinskas ir Inga Misevičienė debiutavo Europos čempionate Osle 1989 m. R. Petraitis dalyvavo pasaulio čempionate Paryžiuje.
Jėgos Trikovės Kelias
Lietuvos atletinės gimnastikos federacija kuravo kultūrizmą ir jėgos trikovę. 1989 m. įsteigus Jėgos trikovės komitetą (pirmininkas Edvardas Kryževičius), 1991 m. rugsėjo 22 d. įvyko steigiamasis Lietuvos jėgos trikovės federacijos susirinkimas, prezidentu išrinkus Raimondą Baranauską.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Įvertinimas Sausio 13-osios Apdovanojimais
Kauno sporto klubo „Olimpas“ nariai buvo aktyvūs Sąjūdžio dalyviai, LR Aukščiausiosios Tarybos gynėjai. 2002 m. jie buvo apdovanoti Sausio 13-osios medaliais.
Pranašiškas Vizitas
1991 m. kovo pabaigoje į Vilnių atvyko B. Veideris iš Kanados. Tai buvo pirmas tarptautinės sporto federacijos vadovo vizitas Lietuvoje. Po pusmečio Lietuva sugrįžo į tarptautinę sporto bendriją, o kultūristai debiutavo pasaulio čempionate Lenkijoje.
Lietuvos Kultūrizmo Čempionai ir Jų Pasiekimai
Titulų Gausa
Per tris Nepriklausomybės dešimtmečius būrys lietuvių tapo Europos ir pasaulio čempionais. Europos čempionais tapo: Olegas Žuras, Natalja Murnikovienė, Rolandas Bučinskas, Rolandas Pocius, Živilė Raudonienė, Darius Minkevičius, Elena Stasiukynienė, Deividas Dubinas, Paulius Ratkevičius, Viktorija Petraitytė, Vytautas Žylė, Sandra Kazlauskienė, Lina Kudrickė, Inga Neverauskaitė, Tomas Bendoraitis, Alina Čepurnienė (dukart), Renatas Suleimanovas ir Virginija Kaminska. Penki pastarieji - dar ir absoliutūs čempionai.
Pasaulio žaidynių auksą 2001 m. iškovojęs O. Žuras tapo ir pasaulio absoliučiu čempionu (2004 m.). Planetoje čempionais tapo ir I. Neverauskaitė, A. Čepurnienė (dukart), R. Pocius, I. Blagušauskaitė, R. Suleimanovas bei V. Kaminska ir Ramona Žiauberytė, pelniusios absoliučių nugalėtojų titulus. Lietuvos rinktinė iškovojo antrąsias vietas komandų įskaitoje 1994 m. pasaulio ir 2001 m. Europos čempionatuose.
Užkopė ir į Profesionalų Olimpą
Natalja Murnikovienė perrašė pasaulio moterų kultūrizmo profesionalių istoriją. Ji yra pirmoji Rytų Europos atletė, dukart tapusi „Olympia“ turnyro bronzos medalio laimėtoja 1995 ir 1996 m. Živilė Raudonienė 2008 m. taip pat užlipo ant šių prestižinių varžybų prizininkių pakylos.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Rekordai
Olegas Žuras (14 čempiono titulų, septyni iš kurių - absoliutaus nugalėtojo) ir Alina Čepurnienė (13 pergalių) yra šalies kultūrizmo čempionatų rekordininkai. 2015 m. Lietuvos čempionate Kėdainiuose dalyvavo 124 dalyviai, taip pat tapę rekordo bendraautoriais.
Jubiliejinis Čempionatas
2020 m. balandžio 19 d. Kėdainiuose turėjo vykti jubiliejinis 40-asis nacionalinis čempionatas, tačiau jis buvo atšauktas dėl karantino.
Geriausi Visų Laikų Lietuvos Kultūristai
Anot Arūno Petraičio, ilgametis Lietuvos kultūrizmo federacijos generalinis sekretorius, subjektyvumas visada egzistavo kultūrizmo varžybose. Tačiau didžioji dauguma sutinka, kad Natalja Murnikovienė yra geriausia visų laikų Lietuvos kultūristė. Tai patvirtino ir 2000 m. rinkimai, kai ji buvo tituluota „Geriausia šimtmečio kultūrizmo atlete“. Antrasis - Olegas Žuras, o trečias - Vincas Dubickas. Toliau sąraše rikiuojasi Živilė Raudonienė ir Inga Neverauskaitė, o iš senosios kartos - Leonas Pivoriūnas.
TOP-10 visų laikų Lietuvos kultūristai (pagal Arūną Petraitį):
- Natalja Murnikovienė
- Olegas Žuras
- Vincas Dubickas
- Živilė Raudonienė
- Inga Neverauskaitė
- Leonas Pivoriūnas
- (Kiti sąrašo nariai nepaminėti, todėl sąrašas nėra pilnas)
Kūno Kultūros ir Sporto Diena Lietuvoje
Pirmąjį spalio šeštadienį Lietuvoje švenčiama Kūno kultūros ir sporto diena. Ši diena į atmintinų datų sąrašą įtraukta 2008-aisiais. Pirmasis spalio šeštadienis pasirinktas, nes 1934 m. spalio 1 d. pradėjo veikti pirmoji valstybinė sporto įstaiga - Kūno kultūros rūmai, kurių tikslas - ugdyti sveiką ir išauklėtą tautą.
Bronė Dubar: Fitneso Pradininkė
Bronė Dubar (Daubaraitė, 1906-1986) su šeima emigravo į JAV 1912 m. Ji užsiiminėjo plaukimu ir nardymu, sukūrė pratimų programą ir pradėjo viešus pasirodymus. Nors sporto specialistai ją laiko pasaulio fitneso sporto pradininke moterų tarpe, tuo metu fitneso sporto dar nebuvo. Ji propagavo sveikatingumą ir sportą, apkeliavo visą Ameriką su savo pasirodymais. Prasidėjus Antram pasauliniam karui, Bronė Dubar pasirodymus nutraukė.
Česlavas Tamulevičius ir Vilniaus Kultūrizmo Mokykla
Česlavas Tamulevičius - vienas kultūrizmo pradininkų socialistinėse šalyse. Vilniaus „Viktorijos“ klubo treneriai Česlavas Tamulevičius ir Vitalijus Asovskis buvo TSRS kultūrizmo treniruočių metodikos bei pozavimo meno autoriai. Jie sukūrė originalias menines pozavimo programas. 1965-1995 metais „Vilniaus kultūrizmo mokykla“ diktavo madas visiems TSRS kultūristams. 1974 metais „Vilniaus kultūrizmo mokyklos“ komanda „Georgo Tenno Memoriale“ Taline užėmė visas pirmas vietas.
Pasaulinė W.F.F. - W.B.B.F. Federacija
Pasaulinė W.F.F. - W.B.B.F. (World Fitness Federation, World Body Building Federation) federacija, dirbanti nuo 1968 metų, vienija narius iš šimto keturiasdešimt vienos šalies.
tags: #lietuvos #kulturizmo #cempionai