Įvadas
Ledo ritulys - tai sportas, turintis savitą istoriją tiek Lietuvoje, tiek Ukrainoje. Abiejų šalių rinktinės yra patyrusios tiek pakilimų, tiek nuosmukių, o jų tarpusavio akistatos dažnai būna įtemptos ir nenuspėjamos. Šiame straipsnyje panagrinėsime abiejų šalių ledo ritulio raidą, tarpusavio santykius ir dabartinę situaciją.
Ledo ritulio užuomazgos Lietuvoje
Lietuvoje ledo ritulys pradėtas žaisti 1922 m. Kaune. Iniciatorius - Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos (LFLS) narys S. Darius. Iš pradžių buvo žaidžiamas ne kanadietiškasis ledo ritulys, o vadinamasis bandy - rusiškasis (7 × 7 žaidėjus), vėliau - skandinaviškasis A; jo taisyklės mažai skyrėsi nuo kanadietiškojo. Pirmosios rungtynės Lietuvoje įvyko 1922 m. sausio 22 d. Kaune tarp LFLS ir užsienio diplomatų (6:0 laimėjo LFLS). 1926 m. surengtas I Lietuvos čempionatas (nugalėjo LFLS).
1938 m. Lietuva priimta į Tarptautinę ledo ritulio federaciją (IIHF), o Lietuvos rinktinė dalyvavo pasaulio čempionate Prahoje. Pirmose rungtynėse įveikė Rumunijos rinktinę 1:0 (įvartį įmušė V. Ilgūnas) ir trejas rungtynes pralaimėjo: Lenkijai 1:8, Vengrijai 1:10 ir Šveicarijai 0:15.
Po II pasaulinio karo ledo rituliu ima rūpintis Ledo ritulio sekcija (1945-1958). 1977 m. Elektrėnuose buvo atidaryti pirmieji dirbtinio ledo rūmai, šis miestas pamažu ėmė tapti šalies ledo ritulio centru.
Ukrainos ledo ritulio kelias
Ukrainos ledo ritulininkai į pirmąsias savo planetos pirmenybes išvyko 1993 metais, o jau netrukus ši rinktinė pademonstravo galinti žaisti ir aukščiausio lygio ledo ritulį. 2007 metais neišsilaikiusi elitiniame divizione, Ukrainos rinktinė tris metus iš eilės buvo per žingsnį nuo sugrįžimo į aukščiausio rango turnyrą, tačiau su naująja pasaulio čempionatų tvarka prasidėjo šios šalies nuopuolis. Praėjusiais metais Ukraina IA divizione neiškovojo nė vienos pergalės ir surinko vos tašką, tačiau jų pasirodymas buvo gerokai geresnis nei sako vien šie skaičiai. Visuose mačuose ukrainiečiai dėl taškų kovojo iki pat paskutinės mačo akimirkos, o per visą čempionatą jie nuo varžovų nebuvo atsilikę daugiau nei 2 įvarčiais.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Pastaraisiais metais Ukrainos rinktinė savo gretose patyrė rimtų nuostolių. Keletas aukštame lygyje žaidusių veteranų po praėjusių metų baigė savo karjeras, o dar didesnių problemų Ukraina turi dėl geriausių žaidėjų nenoro atstovauti savo šalies rinktinei. Po 2014 metų net trys šiuo metu garsiausi ukrainiečiai atsisakė atstovauti Ukrainos rinktinei bei priėmė kitų šalių pilietybes. Pavelas Padakinas ir Aleksanderis Toryanikas nusprendė atstovauti Rusijai, o Aleksanderis Meterukhinas - Baltarusijos rinktinei. Bet kuris iš šių žaidėjų šiemetinėje Ukrainos rinktinėje būtų akivaizdus lyderis, o tai įrodo ir lygis, kuriame jie žaidžia: P. Padakinas ir A. Meterukhinas žaidžia Kontinentinėje ledo ritulio lygoje (KHL), o šios lygos patirties taip pat turintis A.
Prieš šias pirmenybes ukrainiečiai turėjo rimtų problemų vien surenkant komandos sudėtį. Nors prieš pasirengimą jie tvirtino, jog sulaukė talentingiausio šalies jaunojo žaidėjo Igorio Merezhko pažado atvykti ir padėti rinktinės gynybai, šis eilinį kartą vietoj žaidimo rinktinėje pasirinko JAV ir Kanadoje vykstančias WHL atkrintamąsias varžybas. Iš viso 4 iš 22 ukrainiečių praėjusį sezoną neatstovavo jokiam klubui, o tiek daug profesionaliai ledo ritulio metus nežaidusių žaidėjų neturi jokia kita rinktinė.
Ukrainos rinktinė neabejotinai yra labiausiai šiame turnyre nuvylusi rinktinė. Iš visų čempionate dalyvaujančių rinktinių, ukrainiečiai skiria bene daugiausiai dėmesio kovai netoli vartų, kai ritulį valdo šios rinktinės gynėjai. Ukrainos rinktinėje yra daugybė stiprių ir galingai sudėtų žaidėjų, kuriuos įveikti fizinėje kovoje tikrai nėra lengva. Bene labiausiai Ukrainos rinktinėje jaučiamas greičio ir net pastangų trūkumas. Šiemetinėje Ukrainos rinktinėje, kai po pernai vykusių pirmenybių iš jos pasitraukė keletas veteranų, yra jaučiamas ir žaidimo aukštame lygyje patirties trūkumas. Ukrainos pirmenybės, kuriose varžosi pusė rinktinės narių, silpnėja su kiekvienais metais, o šios šalies legionieriai taip pat dažniausiai išvyksta ne į aukščiausio lygio čempionatus.
Daug problemų ukrainiečiams turėtų padaryti šiame čempionate ryškiausiai matomas didžiulis Lietuvos rinktinės ledo ritulininkų greitis. Į priekį ukrainiečius šiose pirmenybėse turėjo vesti gynėjas Denisas Petrukhno (26 numeris). Gynybinio plano žaidėjas sezoną praleido Rusijos aukščiausioje lygoje (VHL), o iš jo buvo tikimasi didžiulės pagalbos komandai ginantis. Puolimo grandyje garsiausias neabejotinai yra Andrejus Mikhnovas (8 numeris). Visgi, itin aukštas (200 cm.) puolėjas šiose pirmenybėse, kaip ir didžiąją savo karjeros dalį, lūkesčių nepateisino. Būdamas vos 18 metų jis buvo sudominęs net ir NHL lygos klubus bei gana anksti išgirdo savo pavardę šios lygos naujokų biržoje, tačiau prasimušti į šią lygą jam nepavyko. Aukščiausią karjeros tašką ledo ritulininkas buvo pasiekęs 2008-2011 metais, kai žaidė KHL lygoje.
Vartuose ukrainiečiai turi KHL lygio patirties turintį Sergejų Gaiduchenko (1 numeris), tačiau šiame mače jo aikštėje galime ir neišvysti. Per tris metus vos aštuonis mačus sužaidęs, o praėjusiais metais apskritai klubo neturėjęs vartininkas trečiajame ture vos po 13 minučių buvo pakeistas. Į aikštę įžengęs atsarginis vartininkas 19-metis Bogdanas Dyachenko klaidų nedarė ir įvarčių nepraleido, tad logiškiausia, jog mačui prieš Lietuvą būtent jis turėtų sulaukti dar vienos progos sužibėti. Iš Ukrainos jaunosios kartos atstovų daugiausiai tikimasi iš VHL lygoje jau pažaidusio Vitalijaus Lialkos (18 numeris), kuris itin rezultatyviai žaidė Ukrainos čempionato atkrintamosiose varžybose. Abi šios rinktinės turi po tris žaidėjus, turinčius KHL lygos patirties: Lietuva - Mantą Armalį, Nerijų Ališauską ir Darių Kasparaitį, o Ukraina - Andrejų Mikhnovą, Sergejų Gaiduchenko ir Viktorą Zakharovą; Ukrainos rinktinės atstovas A. Mikhnovas karjeros pradžioje buvo laikomas itin talentingu žaidėju. Jį 2002 metais NHL naujokų biržoje 62 šaukimu pakvietė „St. Louis Blues“ klubas, tačiau priaugti šios lygos lygio jam per savo karjerą taip ir nepavyko; Tiek lietuviai, tiek ukrainiečiai savo gretose turi po du NHL naujokų biržoje pašauktus žaidėjus. Tiesa, jei Dainius Zubrus ir Darius Kasparaitis ten praleido daugybę sezonų, tai A. Mikhnovas ir S. Gaiduchenko šioje lygoje taip ir nedebiutavo; Vos du Ukrainos rinktinės žaidėjai yra sužaidę bent 5 čempionatus (A. Mikhnovas ir Dmitrijus Nimenko), kai lietuviai tokių žaidėjų turi aštuonis; Estų pralaimėjimo atveju, lietuviai jau šiame mače gali užsitikrinti aukso medalius. Tuo tarpu ukrainiečiai, jei japonai iškovos pergalę, pralaimėjimo atveju nebeturės vilčių iškovoti bet kokios spalvos medalius; Jau dabar aišku, kad ukrainiečiai šiose pirmenybėse pasieks savo blogiausią pasirodymą per visą šalies ledo ritulio istoriją; Ukrainietis Vladimiras Romanenko sezoną užbaigė „Dunarea Galati“ klube Rumunijoje, kuriame rezultatyviausias buvo Tado Kumeliausko brolis Donatas, kurio šiemet Lietuvos rinktinėje nematome dėl traumos.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Tarpusavio akistatos
Oficialios dvikovos
Oficialios tarpusavio dvikovos: 6 mačai - 5 ukrainiečių pergalės ir 1 lietuvių laimėjimas. Pirmoji oficiali akistata tarp Lietuvos ir Ukrainos rinktinių įvyko 2000 metais atrankoje į olimpines žaidynes. Po aštuonerių metų šios rinktinės savo jėgas išbandė ir I diviziono kovose, kuriose varžovai lietuviams šansų iškovoti pergalę beveik nesuteikdavo: 2008 metais jie laimėjo 6:1, 2010 metais - 12:5, o 2011 metais iškovojo pergalę 5:1. Po penkių pergalių iš eilės lietuviai varžovus įveikė tada, kai jie to tikėjosi mažiausiai. 2016 metais IB divizione mūsų šalies atstovai prieš dvikovą su Ukraina buvo patyrę itin skaudžią nesėkmę 0:8 prieš Didžiąją Britaniją, o iš nukraujavusios mūsų rinktinės šiose pirmenybėse niekas nesitikėjo pergalių prieš favoritus.
Istorinė pergalė
Pasaulio ledo ritulio čempionato IB divizione Lietuvos rinktinė penktadienį 2:1 (0:0, 0:1, 2:0) po fanstastiškos kovos pirmą kartą istorijoje palaužė Ukrainą ir išsaugojo šansus laimėti divizione. Lietuviams įvarčius pelnė Ugnius Čižas (42:22, dauguma, Povilas Verenis, Artūras Katulis ir Donatas Kumeliauskas (50:02, Danielis Bogdziulis, Arnoldas Bosas). Ukraina pirmavo po Jurio Petrangovskio įvarčio (36:07).
Lietuviai šoko pergalės šokį - gavę nokdauną per rungtynes su britais, lietuvaičiai atsitiesė ir pademonstravę charakterį iškovojo istorinę pergalę. Tai buvo šeštosios rungtynės per visą tarpusavio mačų istoriją ir pirmoji Lietuvos rinktinės pergalė. Geriausiu rungtynių žaidėju Lietuvos komandoje pripažintas U.Čižas. „Emocijos lipa per viršų. Turime auksinius berniukus ir auksinę komandą. Nežinau komandos, kuri galėtų atsitiesti po pralaimėjimo 0:8 ir iškovoti istorinę pergalę. Nuostabu. Pavyko atsigauti 200 procentų, žaidėme kiekvienas už kiekvieną.
Lietuviai gerai žinojo savo priešininkus, o vienas iš „trijų muškietininkų“ (taip kroatų spauda praminė tris lietuvių gynėjus, komandos veteranus A.Katulį, Mindaugą Kierą ir Rolandą Aliukonį) A.Katulis su dauguma ukrainiečių gerai pažįstamas - kartu žaidė Ukrainos čempionate. Juokaudami ukrainiečiai prieš rungtynes žadėjo A.Katuliui jo neliesti ir leisti daryti ką jis nori. Tačiau tai buvo prieš rungtynes. Dvikovoje lietuviai nelaukė varžovų pagalbos ir patys ėmėsi iniciatyvos. Nors rimtesnių progų prie varžovų vartų nepavyko sukurti, pavojingiausias pirmojo kėlinio momentas kilo prie ukrainiečių vartų, kuomet po rikošeto ritulys pataikė į virpstą. Po pirmojo kėlinio pagal metimus buvo lygu 10-10. Lietuvos rinktinė ir toliau tęsė lygią kovą su varžovais. Lietuvaičiams sunkiai sekėsi kurti progas prie varžovų vartų, tačiau ir ukrainiečiai nerado kelio įvarčio link net ir du kartus žaisdami daugumoje. Vienintelis antrojo kėlinio įvartis krito apmaudžioje situacijoje, kai lietuviai aplaidžiai sužaidė prie savo vartų, o patyręs Juris Petrangovskis (36:07) po antro bandymo pakartoti metimą pasiuntė ritulį į vartų devyniukę. Ir po dviejų kėlinių statistika bylojo lygybę pagal metimus: 22-22. Trečiajame kėlinyje po truputį ėmė ryškėti geresnis lietuvių fizinis pasirengimas. Visoje aikštėje spaudę varžovus lietuviai sulaukė savo šanso ukrainiečiams prasižengus ir U.Čižas staigiu smūgiu išlygino rezultatą. Lietuvos rinktinė ir toliau kantriai dirbo gynyboje ir ieškojo savojo šanso. Jis buvo išnaudotas trečiojo kėlinio viduryje, kai fantastišku smūgiu vienu lietimu D.Kumeliauskas persvėrė rezultatą Lietuvos naudai. Rungtynių pabaigoje Ukraina bandė gelbėtis žaisdama be vartininko, tačiau pavargę varžovai nieko pavojinga nesukūrė. Lietuva nugalėjo ir pagal metimus 31-25.
Dabartinė situacija
Lietuvos rinktinė
2024 m. Lietuvos ledo ritulininkai žaidė I diviziono B grupėje, kadangi pernai I diviziono A grupėje užėmė paskutinę vietą. Tam, kad sugrįžti į I diviziono A grupę, reikia tapti I B grupės nugalėtoja. Natūralu, kad Lietuvos rinktinė žaisdama namuose yra laikoma viena iš I diviziono B grupės favoričių.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Vienas iš esminių pokyčių Lietuvos ledo ritulio rinktinėje, kuris įvyko per šešerius metus, tai Lietuvos ledo ritulio legendų atsisveikinimas. Šiuo metu 51-erių, vienas geriausių istorijoje Lietuvos ledo ritulininkų D. Kasparaitis profesionalo karjerą baigė dar 2010-aisiais, tačiau tai nesutrukdė jam būnant 45-erių, 2018-aisiais debiutuoti Lietuvos rinktinėje. Šiemet ant ledo neišvysime ir kitos legendos, 45-erių D. Zubraus, kuriam 2018-ieji Kaune taip pat tapo paskutiniu pasispardymu atstovaujant savo šaliai. Jis tuomet atstovavo Lietuvai, nors 2016-aisiais buvo paskelbęs apie profesionalo karjeros pabaigą. Nuo Lietuvos ledo ritulio D. Zubrus niekur nėra atitolęs, kadangi šiuo metu darbuojasi asociacijos „Hockey Lietuva“ prezidentu.
Paskelbtame šiemetiniame ledo ritulio rinktinės kandidatų sąraše nėra ir beveik dešimties kitų žaidėjų. Be legendų D. Kasparaičio ir D. Zubraus, šiemet žaidėjų sąraše Lietuvos rinktinėje nėra ir 2018-aisiais jai atstovavusių puolėjų Artūro Laukaičio, Danielio Bogdziulio, Pijaus Rulevičiaus, Arnoldo Boso, Edgaro Rybakovo. Taip pat gynėjų Rolando Aliukonio, Artūro Katulio bei Mindaugo Kiero. Tiesa, yra abu 2018-aisiais triumfą pasiekti padėję vartininkai: Mantas Armalis ir Artūras Pavliukovas.
Ukrainos rinktinė
Ukrainos rinktinė neabejotinai yra labiausiai šiame turnyre nuvylusi rinktinė. Iš visų čempionate dalyvaujančių rinktinių, ukrainiečiai skiria bene daugiausiai dėmesio kovai netoli vartų, kai ritulį valdo šios rinktinės gynėjai. Ukrainos rinktinėje yra daugybė stiprių ir galingai sudėtų žaidėjų, kuriuos įveikti fizinėje kovoje tikrai nėra lengva. Bene labiausiai Ukrainos rinktinėje jaučiamas greičio ir net pastangų trūkumas. Šiemetinėje Ukrainos rinktinėje, kai po pernai vykusių pirmenybių iš jos pasitraukė keletas veteranų, yra jaučiamas ir žaidimo aukštame lygyje patirties trūkumas. Ukrainos pirmenybės, kuriose varžosi pusė rinktinės narių, silpnėja su kiekvienais metais, o šios šalies legionieriai taip pat dažniausiai išvyksta ne į aukščiausio lygio čempionatus.
Jaunimo rinktinės
Lietuvos U-20 ledo ritulio rinktinė penktadienį 14:00 val. stos į mūšį dėl išlikimo pasaulio jaunimo ledo ritulio čempionato IB divizione. Svarbiausioje turnyro akistatoje mūsų šalies atstovų laukia ukrainiečiai, kurie šiuo metu užima ketvirtąją vietą turnyrinėje lentelėje. Turnyrinė situacijaPo keturių turų Lietuvos jaunimo rinktinės sąskaitoje - 1 taškas, su kuriuo užimame paskutinę poziciją grupėje. Visgi, pergalė per pagrindinį laiką ne tik garantuotų išlikimą šiame divizione, tačiau ir italų nesėkmės atveju leistų atsidurti ketvirtoje pozicijoje.Pergalės po pratęsimo ar baudinių serijos atveju, norint išlikti divizione lietuviams reikėtų sulaukti Italijos rinktinės nesėkmės per pagrindinį laiką mače su Slovėnija.Ukrainiečiai prieš šį mačą jau nebegali pakilti iš ketvirtosios pozicijos, tačiau teoriškai vis dar gali ir iškristi iš šio diviziono. Tai nutiktų jei jie pralaimėtų mačą per pagrindinį laiką, o italai per pagrindinį laiką nugalėtų slovėnus.
Ukrainiečiai per savo istoriją pasaulio jaunimo čempionatuose gali pasigirti išties pavyzdiniais rezultatais, tiesa visi jie jau prieš daugiau nei dešimtmetį. Keturis metus jie varžėsi elitiniame divizione, kuriame kartą jiems pavyko išsaugoti savo vietą tarp pajėgiausių planetos jaunimo komandų. Paskutinį kartą su geriausiomis pasaulio jaunimo komandomis jie varžėsi 2004 metais.Nuo 2012 metų Ukrainos rinktinė varžosi būtent šiame IB divizione, kuriame jiems medalius pavyko iškovoti vieną kartą - 2014 metais, kai jie laimėjo sidabrą. Pirmą kartą šios jaunimo rinktinės viena kitai į atlapus kibo 2008 metais. I diviziono starte prireikė pratęsimo, po kurio pergale 4:3 džiaugėsi mūsų šalies atstovai. Visgi, lietuviams tai buvo vieninteliai taškai turnyre, o paskutiniame mače ukrainiečiai po pratęsimo įveikė lenkus bei aplenkė mūsų šalies atstovus taip išlikdami pirmenybėse ir nustumdami lietuvius atgal į žemesnį divizioną.Ne ką mažiau atkaklus buvo ir antrasis šių rinktinių mūšis. IIA divizione abi rinktinės buvo nusitaikiusios į auksą, o viskas sprendėsi paskutiniame mače tarp šių komandų. Lietuviai po keturių turų turėjo 10 taškų, o namuose žaidę ukrainiečiai - 11, tad mūsų šalies atstovus tenkino bet kokia pergalė.
Tiesa, net ir neturėdami garsiausio šios kartos žaidėjo, Ukrainos rinktinė negali skųstis savo žaidimu gynyboje. Per keturis turus jie praleido dešimt įvarčių, o pagal šį rodiklį juos šiame divizione lenkia tik Norvegijos rinktinė. Būtent gynyba yra pagrindinis šios komandos ginklas, nes puolime jie nežiba ir iki šiol yra pelnę septynis įvarčius.Už gerą žaidimą gynyboje daugiausiai nuopelnų nusipelno vartininkas Bogdanas Dyachenko. Nors pastaruosius du metus geriausią atremtų smūgių statistiką šiame divizione turėjęs vartininkas šiemet veikiausiai šio titulo jau neiškovos, 93,38% metimų atremiantis ukrainietis vis tiek yra nepralenkiamas pagal kitą rodiklį. Jam jau teko atremti 141 metimą, kai visi kiti turnyro vartininkai iki šiol dar nėra atrėmę nė 100 smūgių. Pernai jau vieną mačą Ukrainos vyrų rinktinėje sužaidęs vartininkas atrodo itin pasitikintis savo jėgomis, o su juo aikštėje užtikrinčiau jaučiasi ir jo komandos draugai.
Puolime Ukrainos rinktinei žaisti sekasi kur kas sunkiau, o jų gretose sunku išskirti atskirus žaidėjus. Realizuojant kiekybines persvaras pavojingas yra Dmytro Sherbakovas (15 numeris), kuris jų metu jau pelnė du įvarčius ir su trimis taškais yra rezultatyviausias savo komandos atstovas šiame čempionate. Daug vilčių puolime buvo dėta į antroje pagal pajėgumą JAV jaunimo lygoje rungtyniaujantį puolėją Andrejų Deniskiną (11 numeris), tačiau šis aukštas (195 cm.) ir galingai sudėtas ledo ritulininkas iki šiol šiose pirmenybėse buvo savo komandos draugų šešėlyje ir turi vos vieną tašką. Visgi, tiek prieš du metus U-18 pirmenybėse, tiek praėjusiame U-20 čempionate jis buvo antras pagal rezultatyvumą savo rinktinėje, tad jo pamiršti ginantis tikrai negalima. Juolab, kad šiemet jis jau savo klube turi 17 rezultatyvumo taškų.
Ukrainiečiai taip pat gali pasigirti puikiai pažįstantys vienas kitą, nes dauguma jų žaidėjų rungtyniauja vietiniame čempionate, kuriame net aštuoni iš jų žaidžia lygoje pirmaujančioje „Donbass“ komandoje. Gimtinėje rungtyniaujantys ledo ritulininkai kartu žaidė ir Lietuvoje vykusiame „CROWNS Baltic Challange Cup“ turnyre, tad susižaidimu jie gerokai lenkia kitas šio diviziono komandas, o tai labiausiai jaučiasi stebint jų darbą gynyboje.
Iššūkiai ir perspektyvos
#