Įvadas
Futbolas Lietuvoje turi gilias tradicijas, siekiančias XX a. pradžią. Šis straipsnis skirtas apžvelgti Lietuvos mokyklų futbolo istoriją, pradedant nuo pirmųjų sporto apraiškų senovės baltų buityje ir darbe, iki šių dienų, kai futbolas išlieka viena populiariausių sporto šakų tarp moksleivių. Nagrinėsime svarbiausius etapus, organizacijas, varžybas ir asmenybes, kurios prisidėjo prie šio sporto raidos mokyklose.
Futbolo Raidos Aspektai
Futbolo Kilmė
Futbolo ištakos siekia senovės laikus, kai įvairios kamuolio žaidimo formos buvo žinomos Kinijoje, Egipte ir kitose senovės civilizacijose. Homeras Odisėjoje mini žaidimus su kamuoliu. Šiuolaikinio futbolo užuomazgos siejamos su XIX a. Anglija, kur buvo suformuluotos pirmosios žaidimo taisyklės ir įkurti futbolo klubai.
Šiuolaikinio Futbolo Raidos Bruožai
Šiuolaikinis futbolas yra viena populiariausių sporto šakų pasaulyje, pasižyminti griežtomis taisyklėmis, profesionalia organizacija ir dideliu populiarumu tarp žiūrovų. 1900 m. futbolas įtrauktas į olimpinių žaidynių programą, o 1904 m. įkurta Tarptautinė futbolo asociacijų federacija (FIFA). Nuo 1930 m. rengiami pasaulio, o nuo 1960 m. Europos čempionatai.
Futbolo Pradžia Lietuvoje
Lietuvoje pirmąsias futbolo komandas 1909 m. subūrė į Lietuvą grįžęs Rusijos karininkas V. Petrauskas. 1912 m. įvyko oficialios rungtynės tarp Kauno ir Vilniaus miestų komandų, kurias 10:5 laimėjo vilniečiai. Tais pačiais metais ir 1913 m. Kauno komanda žaidė su Eitkūnų (Vokietija) futbolininkais išvykoje ir namuose.
Lietuvos Futbolo Raida 1922-1940 m.
1919 m. Kaune įkurta pirmoji nepriklausomos Lietuvos sporto organizacija - Lietuvos sporto sąjunga (LSS). 1920 m. įkurta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS), kuri kultivavo beveik visas to meto populiarias sporto šakas. 1922 m. Kaune įsteigta Lietuvos sporto lyga (LSL) - aukščiausioji sporto institucija, kuri vadovavo visam sporto sąjūdžiui ir tvarkė jo veiklą, atstovavo Lietuvai tarptautiniu lygiu. Tais pačiais metais įvyko pirmasis Lietuvos futbolo čempionatas, kuriame dalyvavo 10 komandų (baigė 6). Lietuvos sporto lyga 1923 m. lapkričio 25 d. įkūrė savarankišką Lietuvos futbolo lygą (LFL), kuri buvo priimta į FIFA.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Tarpukariu ne visi čempionatai vyko vieningos lygos sistema. Dažniausiai jie vyko Kauno ir Klaipėdos apygardose, taip pat Šiaulių. Čempionai paaiškėdavo rungtynėse tarp stipriausių komandų iš atskirų apygardų. Po 1930 m. didelė dalis varžybų vyko vieningos lygos formatu.
Lietuvos Futbolo Raida Sovietmečiu (1940-1989 m.)
1940 m. SSRS okupavus Lietuvą, liko nebaigtas Lietuvos čempionatas. Kelis kartus keitėsi futbolo vadovybė, 1940 m. pabaigoje panaikintas KAŽAS. Didžiausiuose miestuose vyko Žaibo turnyrai. Klubų pavadinimai pakeisti naujais (pvz., Dinamo, Spartakas, Spartuolis). 1941 m. pavasarį pradėtą (žaidė 8 komandos) Lietuvos čempionatą nutraukė karas. Nacių okupacijos metais sportinis gyvenimas vėl atgijo. Futbolo komitetui ėmė vadovauti J. Citavičius. Buvo žaidžiamos draugiškos rungtynės. Žaista su vokiečių karių komandomis Luftvaffe, Reichsbahn, Vermacht. 1942, 1943 vyko apygardų čempionatai, jų laimėtojai olimpine sistema kovojo dėl čempiono vardo.
Po Antrojo pasaulinio karo, 1945 m., vėl surengtas Lietuvos čempionatas. Čempionu tapo Kauno „Spartakas“, lemiamose rungtynėse 4:0 įveikęs Vilniaus „Dinamo“. Nuo 1946 m. 1947 m. pradėta rengti Lietuvos taurės (1947-1991 m. - „Tiesos taurės“) futbolo varžybas. 1948 m. prasidėjo ilgametė Šiaulių „Elnio“ ir Kauno „Inkaro“ kova dėl pirmavimo. 1951 m. surengtas kaimo jaunimo futbolo turnyras.
1959 m. vietoj futbolo sekcijos įkurta LSSR futbolo federacija. Pradėta rengti tradicinius turnyrus: Varėnos „Liepsnelės“ ir Vilniaus veteranų (nuo 1961 m.), Žurnalistų sąjungos taurės (nuo 1969 m.).
1982 m. Vilniaus „Žalgiris“ triumfavo TSRS pirmosios lygos čempionate ir pakilo į aukščiausiąją lygą.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Lietuvos Futbolo Raida 1990-2009 m.
1988 m. atkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK), o 1990 m. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, vietoj LSSR valstybinio kūno kultūros ir sporto komiteto įkurtas Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės. Po Nepriklausomybės atkūrimo šalies pirmenybėse vėl dalyvauja visi stipriausi klubai. 1990 m. čempionatas vyko dviejose grupėse - buvusios LTSR aukščiausios lygos ir Baltijos lygos, iš kurių po 4 stipriausias Lietuvos komandas pateko į ketvirtfinalį ir toliau žaidė atkrintamųjų varžybų sistema. 1991 m. įkurta Lietuvos futbolo federacijos lyga. Sezonas buvo žaidžiamas dviem ratais (kiekviena komanda tarpusavyje susitinka 2 kartus, svečiuose ir išvykoje), sezonais ruduo-pavasaris. Nuo 1999 m. Nuo 1990-ųjų Lietuvos futbolo rinktinės veikla tapo itin aktyvi, dalyvaujant įvairiuose Europos ir pasaulio čempionatų atrankos turnyruose. 1991 m. gruodžio 9 d., po 51 metų priverstinės pertraukos, LFF sugrąžinta į Tarptautinę Futbolo Federaciją (FIFA). 1992 m. balandžio 23 d. UEFA pripažįsta Lietuvos futbolo federacijos narystę.
Mokyklų Futbolo Varžybos ir Turnyrai
Lietuvos Mokyklų Žaidynės „Golas“
Po metų pertraukos į Lietuvos mokyklas sugrįžo tradicinės moksleivių futbolo žaidynės „Golas“. 14-ąjį sezoną skaičiuojančios rungtynės startavo 2005 metais. Tada jos buvo pavadintos „Ežiogolu“. Per visą žaidynių istoriją jose yra rungtyniavę apie 100 tūkst. dalyvių bei 7806 komandos. 2016-aisiais turnyre užsiregistravo rekordiškai daug komandų - 852. Šiais metais žaidynės sugrįžo pasikeitusios. Jos turi naują logotipą ir interneto puslapį, be to, pakeistos taisyklės. Žaidynės vyko trimis etapais: savivaldybių, apskričių finalų ir Lietuvos superfinalų. Šių metų „Golo“ sezone U-13 amžiaus grupėje dalyvavo 122 komandos.
Ramygalos Gimnazijos Pavyzdys
Ramygalos gimnazijos mokiniai puikiai pasirodė ,,Golo“ Lietuvos mokyklų rungtynėse. Nei deginantis karštis, nei patirtos traumos nesutrukdė Ramygalos gimnazijos futbolo U-13 ir U-17 komandoms tapti Lietuvos mokyklų žaidynių čempionėmis. Ramygaliečiai žaidynėse dalyvauja jau 14 metų, bet pirmą kartą džiaugėsi tokiu laimėjimu.
Futbolo Mokyklos ir Jų Indėlis
Vilniaus Futbolo Mokykla
Vilniaus futbolo mokykla (VFM), įkurta 1959 m., yra viena seniausių ir žinomiausių futbolo mokyklų Lietuvoje. Per savo gyvavimo istoriją mokykla ne kartą keitė pavadinimą ir struktūrą, tačiau visada išliko svarbiu jaunųjų futbolininkų ugdymo centru. Žymiausi mokyklos auklėtiniai: J. Jurgelevičius, G. Paberžis, K. Latoža, A. Mackevičius, V. Sukristovas, E. Jankauskas, D. Šemberas, A. Skerla, I. Morinas, T. Žvirgždauskas, T. Ražanauskas, R. Džiaukštas.
Margirio Futbolo Mokykla
Margirio futbolo mokykla savo istoriją glaudžiai sieja su legendiniu Vilniaus „Žalgirio“ klubu. Nors tiesioginės, išsamios informacijos apie pačios mokyklos įkūrimą ir ankstyvąją veiklą pateikta nedaug, fragmentiški duomenys leidžia susidaryti tam tikrą vaizdą apie jos reikšmę ir indėlį į Lietuvos futbolą. G. S. Paberžis, legendinis Vilniaus „Žalgirio“ futbolininkas, yra tiesiogiai susijęs su Margirio futbolo mokykla. Po savo profesionalaus žaidėjo karjeros pabaigos, jis treniravo kelias šios mokyklos grupes.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Asmenybės Lietuvos Mokyklų Futbole
G.S. Paberžis: Futbolas Kaip Gyvenimo Būdas
G.S. Paberžis yra puikus pavyzdys, kaip futbolas gali tapti neatsiejama gyvenimo dalimi. Jo patirtis, pradedant nuo žaidimo kieme su draugais ir baigiant profesionalia karjera bei darbu su jaunaisiais futbolininkais, įkvepia ir parodo, kiek daug galima pasiekti atsidavus šiai sporto šakai.
Matas Čepulis: Pavyzdys Iš Svarsčių Kilnojimo
Dvyliktokas Matas Čepulis vietoje krepšinio bei futbolo pasirinko mažiau populiarų svarsčių kilnojimą ir neapsiriko - vaikinas jau yra pasaulio jaunių rekordininkas ir turi Europos čempiono titulą.