Apie vyrų krepšinį žinoma daug, tačiau moterų krepšinio istorija dažnai lieka šešėlyje. Šis straipsnis skirtas ištaisyti šią neteisybę ir papasakoti apie Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) raidą nuo pat jos užuomazgų iki šių dienų.
Moterų krepšinio pradininkė - lietuvaitė Senda Berenson Abbot
Pirmosios oficialios moterų krepšinio rungtynės įvyko 1893 m. kovo 22 d. JAV, Massachusetts valstijos Northampton koledže. Jose susitiko pirmakursių ir antrakursių studentės. Įdomu tai, kad vyrams nebuvo leista stebėti rungtynių, nes žaidėjos vilkėjo trumpus sijonėlius. Pirmakursės nugalėjo rezultatu 6:5. Šių rungtynių organizatorė Senda Berenson Abbot yra tituluojama pasaulinio moterų krepšinio motina.
Mažai kas žino, kad Senda Berenson Abbot gimė Lietuvoje, Butrimonių kaime netoli Stakliškių. Gimusi Valvrojenskaja, būdama septynerių metų, 1875 m. kartu su motina ir broliais emigravo į JAV. Jos tėvas Albertas metais anksčiau įsikūrė Bostone. Jis pareikalavo, kad šeima pakeistų pavardę į Berenson ir atsisakytų sąsajų su žydiška kilme.
Senda Berenson sužinojo apie Jameso Naismitho 1891 m. sukurtą krepšinį 1892 m. skaitydama YMCA leidinį „Physical Education“. Ji nuvyko pas J. Naismithą ir gavo jo pritarimą pritaikyti šį žaidimą merginoms. Senda supaprastino taisykles: padalijo aikštelę į tris zonas - saugos, centro ir puolimo. Trys iš devynių žaidėjų turėjo būti paskirtoje zonoje. Kamuolys iš vienos zonos į kitą buvo perduodamas jį pasuojant arba varant. Varyti kamuolį buvo galima ne daugiau nei tris kartus, laikyti rankose - ne ilgiau nei tris sekundes. Taip pat buvo draudžiama plėšti kamuolį iš varžovės. Po kiekvieno pataikymo į krepšį kamuolys būdavo išmetamas iš centro.
1899 m. S. Berenson pataisos tapo oficialiomis taisyklėmis ir buvo naudojamos iki XX a. 7-ojo dešimtmečio. 1901 m. ji parengė moterų krepšinio žurnalą „Basket ball Guide“, kurį redagavo 12 metų. Senda Berenson-Abbott 1985 m. buvo įtraukta į Krepšinio šlovės muziejų, 1987 m. - į Tarptautinį žydų sporto šlovės muziejų, o 1999 m. - į Moterų krepšinio šlovės muziejų.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Moterų krepšinio užuomazgos Lietuvoje
Pirmieji atgarsiai apie krepšinį Lietuvoje, įskaitant ir moterų, pasirodė 1920 metais. Buvo rašoma apie besiorganizuojančias moteris sportininkes, kurios viešai pasirodė 1920-1921 m. Merginos treniravosi ir žaidė Vytauto parke pagal vokiečių taisykles - su mažesniu kamuoliu ir be lentų. Viena iš moterų sporto pradininkių Lietuvoje, E. Kubiliūtė-Garbačiauskienė, pasakojo, kad aikštelėje susirinkdavo daug žiūrovų, nes ji buvo šalia praėjimo. Prie pirmosios moterų krepšinio užuomazgos nepriklausomoje Lietuvoje 1920-1921 m. prisidėjo Elena Kubiliūtė-Garbačiauskienė, Aldona Bulotaitė, Antanina Vaitelytė-Mačiuikienė, Arija Karnauskaitė-Ingelevičienė ir Rimkaitė.
1922 m. rugsėjo 10 d. moterys sužaidė pirmąsias oficialias krepšinio rungtynes. Tų pačių metų spalio 4-10 d. įvyko pirmasis moterų šalies krepšinio čempionatas, kuriame dalyvavo LFLS ir LŠS (Lietuvos šaulių sąjunga) komandos. Po atkaklios kovos, ketvirtosiose rungtynėse LFLS krepšininkės nugalėjo ir tapo pirmosiomis Lietuvos krepšinio čempionėmis.
Lietuvos moterų krepšinio rinktinės kelias į tarptautinę areną
1938 m. gegužės 22 d. Kaune Lietuvos moterų krepšinio rinktinė sužaidė pirmąsias tarpvalstybines rungtynes prieš Estijos rinktinę ir laimėjo rezultatu 15:7. Rinktinei atstovavo Stefanija Astrauskaitė, Genovaitė Čypaitė, Juzė Jazbutienė, Paulina Kalvaitienė, Jadvyga Kuzmickaitė, Juzė Makūnaitė, Stasė Markevičienė, Genovaitė Miuleraitė ir Aldona Vailokaitytė. Tų pačių metų gegužės 28 d. Rygoje Lietuvos moterų rinktinė nugalėjo Latvijos krepšininkes rezultatu 14:5.
I Europos moterų krepšinio čempionatas Romoje ir sidabro medaliai
1938 m. Lietuvos rinktinė debiutavo I Europos moterų krepšinio čempionate Romoje ir iškovojo sidabro medalius. Tai buvo pirmosios oficialios tarptautinės rungtynės moterų rinktinei. Komandą ruošė trys Europos čempionai - Juozas Jurgėla, Vytautas Budriūnas ir Feliksas Kriaučiūnas. Čempionate rinktinei vadovavo Feliksas Kriaučiūnas, kuris vėliau buvo pripažintas geriausiu čempionato treneriu. Komandos lyderė Genovaitė Miuleraitė buvo išrinkta geriausia čempionato žaidėja (MVP).
Čempionate rinktinė sužaidė keturias rungtynes, iš kurių laimėjo trejas ir pralaimėjo tik Lenkijai. Pirmosiose rungtynėse lietuvaitės įveikė itales 23:21, antrosiose - Šveicarijos rinktinę 28:10, trečiose - prancūzes 20:14.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Lietuva, laimėjusi sidabro medalius I Europos čempionate, gavo teisę rengti II čempionatą 1940 m. Tačiau dėl Antrojo pasaulinio karo čempionatas neįvyko ir buvo atidėtas neribotam laikui.
Lietuvos moterų krepšinis sovietmečiu
Netekus nepriklausomybės, moterys, kaip ir vyrai, rungtyniavo Pabaltijo šalių čempionatuose. 1941 m. Lietuvos moterų rinktinė tapo nugalėtoja I Pabaltijo šalių čempionate, o 1946 m. ir 1947 m. - II ir III čempionatuose. 1948 m. Lietuvos moterų rinktinė tapo čempione I Pabaltijo šalių spartakiadoje, o 1951 m. - III spartakiadoje.
1953 m. Lietuvos moterų rinktinė užėmė 4 vietą I SSRS žiemos čempionate, 1954 m. - 5 vietą II čempionate, 1955 m. - 8 vietą III čempionate. 1956 m. Lietuvos moterų rinktinė užėmė 4 vietą I SSRS tautų spartakiadoje, o 1957 m. tapo nugalėtoja V Pabaltijo šalių spartakiadoje. 1959 m. Lietuvos moterų rinktinė iškovojo 4 vietą II SSRS tautų spartakiadoje.
Šiuo laikotarpiu išsiskyrė krepšininkės Ona Bartkevičiūtė-Butautienė, Genovaitė Sviderskaitė, Gražina Tulevičiūtė ir Jūratė Daktaraitė. Gražina Tulevičiūtė tapo pirmąja lietuve moterimi, pakviesta į SSRS krepšinio rinktinę, su kuria 1957 m. tapo pasaulio krepšinio vicečempione, o 1958 m. iškovojo Europos čempionato sidabro medalį. Jūratė Daktaraitė 1959 m. tapo pasaulio čempione.
Visos šios krepšinio žvaigždės vėliau tapo garsiomis trenerėmis. Pvz., Ona Butautietė buvo Šarūno Marčiulionio trenere.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Lietuvos moterų krepšinis atkūrus nepriklausomybę
Atkūrus nepriklausomybę, Lietuvos krepšininkės sugrįžo į tarptautinę areną. Nuo nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos moterų krepšinio rinktinė dalyvavo 10 Europos ir 3 pasaulio čempionatuose.
Skambiausia pergalė - 1997 m. Europos čempionate iškovotas auksas. 2001 ir 2005 metais Lietuvos moterys Europoje užėmė 4-ąją vieta ir iškovojo kelialapius į pasaulio čempionatą. Ten Lietuvos moterų rinktinė du kartus iškovojo 6 vietą.
Lietuvos merginų jaunimo rinktinės Europos čempionatuose dalyvauti pradėjo 1995 m. Merginų U20 rinktinė dalyvavo 8 A ir 6 B diviziono čempionatuose. Aukščiausias laimėjimas - 2010 m. FIBA Europos čempionate pasiekta 6 vieta. Merginų U19 rinktinė pasaulio čempionatuose dalyvavo keturis kartus. Aukščiausi laimėjimai - 8-oji vieta 2001 ir 2009 metais. Merginų U18 rinktinė dalyvavo 14 A ir 2 B diviziono Europos čempionatuose. Didžiausias laimėjimas - 2008 m. iškovotas auksas. Merginų U16 rinktinė dalyvavo 11 Europos A ir 3 B diviziono čempionatuose. Skambiausios pergalės - 2006 m. Europos čempionate iškovota 3-ioji vieta, 2019 m. laimėtas sidabras.
Klubinis moterų krepšinis Lietuvoje
Lietuvoje paplitusi nuomonė, jog moterų rinktinės rezultatai yra tiesiogiai priklausomi nuo šalies čempionato pajėgumo. 2004-2007 metais moterų krepšinio lygoje (LMKL) rungtyniavo 5-6 komandos. Tais metais moterų rinktinė dalyvavo dviejuose Europos čempionatuose ir pasaulio čempionate. 2008-2018 metais LMKL čempionate dalyvavo 7-8 komandos, tačiau rinktinės rezultatai buvo prastesni.
Yra ir kita nuomonė - kad moterų rinktinės rezultatai priklauso ne tik nuo šalies čempionato dalyvių skaičiaus, tačiau ir nuo moterų klubų dalyvavimo Eurolygos arba Europos taurės turnyruose. 1992-1995 metais Lilianos Ronchetti taurės (dabartinė Europos taurė) turnyre dalyvavo Vilniaus „Telekomo“ bei Kauno „Viktorijos“ klubai. 2005-2017 metais Europos taurės turnyre pakaitomis rungtyniavo net 6 Lietuvos klubai (Marijampolės „Arvi“, Klaipėdos „Lemminkainen“, Vilniaus „Kibirkštis“, Utenos „Utena“, Klaipėdos „Fortūna“, Kauno raj. „Hoptrans-sirenos“). Eurolygoje 2000-2014 m. kasmet rungtyniavo po vieną Lietuvos komandą - Vilniaus „Lietuvos telekomas“, Vilniaus TEO, Kauno „Aistės-VIČI“, Vilniaus „Kibirkštis“.
Vilniaus „Lietuvos telekomas“, vėliau TEO, sėkmingai rungtyniavo Eurolygoje nuo 2000 iki 2010 metų. Šio klubo ryškiausi rezultatai (2005 m. 3-ioji vieta ir 2006 m. 4-oji) sutampa su moterų rinktinės gerais pasirodymais Europos bei pasaulio čempionatuose.
Iššūkiai ir sprendimai
Nepaisant pasiekimų, pastaruoju metu girdima vis daugiau nusiskundimų dėmesio moterų krepšiniui stoka bei kaltinimų tyčiniu jo žlugdymu. Atsižvelgdama į tai, LKF sukūrė darbo vietas profesionalams, atsakingiems už jaunimo, moterų krepšinį, aukštos kvalifikacijos trenerių parengimą. Šių LKF darbuotojų tikslas - identifikuoti egzistuojančias kiekvienos srities problemas, rasti jų sprendimo būdus ir juos įgyvendinti.
Pagrindinės mergaičių/moterų krepšinio problemos:
- Nepakankamas mergaičių fizinis aktyvumas ankstyvame amžiuje.
- Visuomenėje vyraujanti neigiama nuomonė apie sportuojančią mergaitę/moterį.
- Formuojama neigiama nuomonė apie moterų krepšinio padėtį Lietuvoje bei LKF darbą.
- Aukšto meistriškumo žaidėjų trūkumas suaugusiųjų kategorijoje.
- Jaunų specialistų trūkumas mergaičių krepšinyje.
LKF vykdo daugybę projektų bei iniciatyvų šioms problemoms spręsti:
- Projektai pradinių klasių moksleivėms („Iššūkis žvaigždei“, „NIKE Vikruolių taurė“, „Mokyklų krepšinio 3×3 turnyras LKF taurei laimėti“, „Jr. NBA”).
- Projektas U14 amžiaus kategorijos mergaitėms „Aukime kartu“, o U12 amžiaus kategorijos mergaitėms - „Ateik, išmok, pranok!“.
- Mergaičių treneriams skirti seminarai.
- Finansinis skatinimas klubinėms komandoms dalyvauti tarptautiniuose turnyruose.
- Antras pagal pajėgumą moterų krepšinio čempionatas.
Visi vykdomi LKF žingsniai turi bendrą tikslą - aukšto meistriškumo žaidėjų ugdymas moterų rinktinei ir jų trenerių motyvavimas.
Naujas etapas: LMKL čempionato stiprėjimas
Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) čempionatas siekia tapti stipresnis ir įdomesnis. Naujasis aštuonių komandų LMKL čempionatas startavo spalio 15 d. Marijampolėje. Vienas didžiausių intrigų - Latvijos čempionės Cėsio „Cesis“ dalyvavimas lygoje. LMKL žaidžia 25 įvairaus amžiaus Lietuvos rinktinių žaidėjos. Be to, lyga siekia suteikti daugiau moteriško žavesio - bus renkama gražiausia lygos krepšininkė.
Istorinis įvykis: moterų teisėjų brigada
„Huawei Moterų lygoje“ užfiksuotas neeilinis įvykis Lietuvos krepšinio raidoje. Pirmąkart šalies istorijoje aukščiausios lygos rungtynėms teisėjavo tik iš moterų sudaryta arbitrų brigada. Vilniaus „Kibirkšties-VKM“ ir Vilniaus „Kibirkšties-MRU“ dvikovoje švilpė vyr. teisėjos pareigoms paskirta Indrė Balnionytė bei Milita Stalaučinskaitė ir Indrė Vilkuotytė.
Lietuvos krepšinio teisėjų asociacijos (LKTA) prezidentas Kęstutis Pilipauskas pabrėžė, jog toks įvykis - stiprus postūmis šalies krepšinyje, kuriame norą išmėginti teisėjos darbą rodo vis daugiau moterų.
Naujas klubas LMKL B divizione: „Oaks“
Vilniaus „Oaks“ moterų krepšinio komanda prisijungė prie LMKL B diviziono. Tai pirma „Oaks“ klubo ir organizacijos komanda, žaisianti šalies čempionate. Komandą sudaro 14 krepšininkų, kurie žais MLKL B ir SKL lygose. Dalyvavimas trijuose turnyruose į komandą įneša ir dar dvi svarbias naujoves - dažnesnes treniruotes ir keliones. „Oaks“ sieks laimėti SKL Moterų lygą, MLKL B divizione patekti į atkrintamąsias, o WBBL - netgi galvoti apie finalo ketvertą.