Lietuvos nacionalinė futbolo rinktinė yra šalies futbolo pasididžiavimas, atstovaujanti Lietuvai tarptautinėse varžybose. Jos istorija - tai kelias, pilnas iššūkių, pergalių ir nusivylimų, atspindintis šalies sporto raidą ir visuomenės požiūrį į futbolą.
Pirmieji Žingsniai ir Tarpukario Laikotarpis (1923-1940)
Oficiali Lietuvos nacionalinės futbolo rinktinės istorija prasidėjo 1923 m. birželio 24 d., kai ji sužaidė pirmąsias oficialias rungtynes su Estijos komanda. Deja, debiutas nebuvo sėkmingas - lietuviai pralaimėjo rezultatu 0:5. Tačiau tai buvo tik pradžia.
Pirmosios Rungtynės ir Pergalės
Nepaisant pirmojo pralaimėjimo, Lietuvos futbolininkai nenuleido rankų. Jau 1924 m. rugpjūčio 24 d. Taline buvo pasiekta pirmoji pergalė, kai ta pati Estijos rinktinė buvo nugalėta rezultatu 2:1. Ši pergalė įkvėpė komandą ir jos gerbėjus.
Dalyvavimas Tarptautiniuose Turnyruose
Iki TSRS okupacijos 1940 m. Lietuva reguliariai dalyvavo tarptautinėse futbolo varžybose. Svarbu paminėti, kad iki 1927 m. rinktinė žaidė be nuolatinio trenerio.
Trenerių Kaita ir Iššūkiai
1927 m. Lietuvos futbolo lyga (LFL) paskyrė vengrą Ferencą Molnarą treneriu, tačiau po dviejų pralaimėjimų jis buvo atleistas. Vėliau, iki 1930 m., komanda vėl rungtyniavo be trenerio. Austras O. Ditrichas pasiekė keletą pergalių, tačiau po trijų pralaimėjimų iš eilės 1931 m. jis taip pat buvo atleistas.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Romualdas Marcinkus - Jauniausias Treneris
1932 m. LFL Centro komitetas paskyrė komandos kapitoną Romualdą Marcinkų rinktinės treneriu. Tai buvo vienintelis lietuvis, treniravęs rinktinę tarpukariu, ir iki šiol jauniausias jos treneris (jam buvo tik 25 metai).
Olimpinės Žaidynės Paryžiuje
1924 m. Lietuvos futbolo komanda dalyvavo Paryžiuje vykusių Olimpinių žaidynių futbolo turnyre. Deja, komanda buvo suburta paskubomis ir nespėjo tinkamai pasiruošti turnyrui. Prieš varžybas lietuviai net neturėjo treniruočių. Kelionė į Paryžių taip pat buvo sudėtinga - žaidėjai turėjo iškęsti 40 valandų kelionę traukiniu. Dėl šių aplinkybių, sportinė forma buvo prasta, ir Lietuva pralaimėjo Šveicarijai rezultatu 0:9.
Baltijos Taurės Turnyras
1928 m. startavo Baltijos taurės turnyras, kuriame varžėsi Lietuvos, Latvijos ir Estijos rinktinės. Šis turnyras tapo tradiciniu ir su retomis išimtimis (neįvyko 1934 ir 1939 m.) buvo rengiamas kasmet iki pat 1940 m.
Atrankos į Pasaulio Čempionatus
Lietuva taip pat dalyvavo atrankos varžybose į tarpukariu vykusius pasaulio futbolo čempionatus. 1934 m. PČ atrankos varžybose Lietuvai teko susirungti su Švedijos ir Estijos ekipomis, o 1938 m. - su kitomis komandomis.
Sovietinis Laikotarpis (1940-1990)
Nuo 1940 m. iki 1990 m., Lietuvai esant TSRS sudėtyje, Lietuvos futbolo rinktinė negalėjo dalyvauti jokiuose oficialiuose turnyruose. Tačiau lietuviai futbolininkai rungtyniavo TSRS futbolo rinktinės sudėtyje.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Dalyvavimas TSRS Tautų Spartakiadose
Lietuvos futbolo komanda žaidė TSRS tautų spartakiadose ir draugiškose rungtynėse, atstovaudama Lietuvą kaip sąjunginę respubliką.
Lietuviai TSRS Rinktinėje
Šiuo laikotarpiu lietuviai futbolininkai rungtyniavo TSRS futbolo rinktinės sudėtyje. 1988 m. du lietuviai - Arminas Narbekovas ir Arvydas Janonis - TSRS rinktinės sudėtyje laimėjo Seulo olimpinių žaidynių aukso medalius.
Nepriklausomybės Atgavimas ir Naujas Etapas (1990-Dabar)
Po Nepriklausomybės atgavimo 1990 m., Lietuvos futbolo rinktinė atgimė ir pradėjo naują etapą savo istorijoje.
Pirmosios Rungtynės Po Nepriklausomybės
Pirmąsias rungtynes po Nepriklausomybės atgavimo Lietuvos rinktinė sužaidė Tbilisyje 1990 m. gegužės 27 d. su Gruzija. Rungtynės baigėsi lygiosiomis 2:2, simbolizuodamos naują pradžią Lietuvos futbolui.
Dalyvavimas Oficialiose Varžybose
Nuo tada Lietuvos rinktinė reguliariai žaidžia oficialias ir draugiškas tarpvalstybines futbolo rungtynes. 1991 m. buvo atgaivintas ir Baltijos taurės turnyras.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Draugiškos Rungtynės su Brazilija
Iš atskirų draugiškų rungtynių galima išskirti Lietuvos rinktinės rungtynes 1996 m. su tuometiniais pasaulio čempionais Brazilijos futbolininkais. Rungtynes 3:1 laimėjo brazilai, kuriems atstovavo tokios žvaigždės, kaip Ronaldo, kuris ir įmušė visus tris brazilų įvarčius.
Bandymai Patekti į Aukščiausio Lygio Turnyrus
Iki šiol Lietuvos rinktinė 8 kartus bandė patekti į aukščiausio lygio futbolo turnyrus (4 kartus į pasaulio čempionatus ir 4 kartus į Europos čempionatus), tačiau nė sykio neįveikė atrankos varžybų. Pirmasis turnyras, į kurį bandė patekti lietuviai, buvo 1994 m. PČ.
Atranka į 1994 m. Pasaulio Čempionatą
Pirmąsias rungtynes lietuviai 1992 m. balandžio 28 d. išvykoje žaidė su Šiaurės Airija ir sugebėjo iškovoti lygiąsias 2:2. Visgi vėliau Lietuvos rinktinės rezultatai suprastėjo - per 12 atrankos ciklo rungtynių buvo iškovotos tik 2 pergalės, 3 kartus sužaista lygiosiomis ir 7 kartus pralaimėta.
Atranka į 1996 m. Europos Futbolo Čempionatą
Kitas oficialus Lietuvos rinktinės turnyras - atrankos varžybos į 1996 m. Europos futbolo čempionatą. Turnyras pradėtas pergale 2:0 išvykoje prieš Ukrainos komandą. Šios atrankos varžybos buvo vienos sėkmingiausių Lietuvos komandos istorijoje - per 10 mačų iškovotos 5 pergalės, kartą sužaista lygiosiomis bei patirti 4 pralaimėjimai.
Atranka į 1998 m. Pasaulio Čempionatą Prancūzijoje
Atrankoje į 1998 m. PČ Prancūzijoje lietuviai buvo priartėję arčiausiai tikslo - patekti į aukščiausio lygio futbolo turnyrą. Šiame atrankos cikle iki pat priešpaskutinio turo Lietuva varžėsi su Airija dėl antrosios vietos grupėje. Tačiau 1997 m. rugsėjo 10 d. lietuviai savo aikštėje pralaimėjo lemiamas rungtynes airiams rezultatu 1:2 ir galutinėje įskaitoje surinko vienu tašku mažiau nei varžovai bei liko trečioje vietoje.
Atranka į Euro 2000
Po sėkmingo pasirodymo atrankoje į 1998 m. PČ, lietuviai puoselėjo viltis pakovoti dėl patekimo į Euro 2000 čempionatą Belgijoje ir Nyderlanduose. Tačiau šioms viltims nebuvo lemta išsipildyti - Lietuva atrankos cikle pasirodė vidutiniškai.
Atranka į 2002 m. Pasaulio Čempionatą
Atranka į 2002 m. PČ kol kas yra pats nesėkmingiausias Lietuvos rinktinės atrankos turnyras. Rinktinė startavo 3 pralaimėjimais iš eilės. Po šių nesėkmių pasikeitė Lietuvos komandos treneriai, tačiau rezultatai nepagerėjo.
Atranka į 2004 m. Europos Čempionatą
Atrankos ciklo į 2004 m. EČ starto pirmosiose rungtynėse lietuviai pralaimėjo vokiečiams (0:2) ir įveikė Farerus (2:0), tačiau vėliau kiek netikėtai patirtas pralaimėjimas islandams (0:3).
Atranka į 2006 m. Pasaulio Čempionatą
2006 m. PČ atrankoje Lietuva žaidė vidutiniškai. Nors atrankos ciklo pradžioje buvo pademonstruoti neblogi rezultatai - lygiosios 1:1 su belgais, pergalė prieš San Mariną 4:0, lygiosios su Ispanija 0:0 ir dar viena pergalė 1:0 prieš San Mariną - tai leido Lietuvai baigti 2004 m. pirmaujant savo grupėje. Tačiau vėliau rezultatai suprastėjo.
Atranka į 2008 m. Europos Čempionatą
Atranką į 2008 m. EČ Lietuva pradėjo lygiosiomis su tuomečiais pasaulio čempionais italais (1:1), vėliau sekė pralaimėjimas škotams (1:2) ir pergalė prieš Farerus (1:0). Geriausius rezultatus Lietuvos rinktinė pademonstravo atrankos ciklo pabaigoje, kai per 4 dienų laikotarpį 2007 m. lapkričio mėnesį iškovojo dvi pergales prieš Ukrainą namuose (2:0) ir Gruziją išvykoje (2:0).
Atranka į 2010 m. Pasaulio Čempionatą
Prieš 2010 m. PČ atranką Lietuvos rinktinės treneriu pirmą kartą nuo 1990 m. tapo užsienietis - portugalas Jose Couceiro. Naujojo trenerio vadovaujama komanda startavo labai sėkmingai: per pirmąsias 4 rungtynes iškovojo tris pergales prieš Rumuniją, Austriją ir Farerų salas ir pirmavo savo atrankos grupėje. Tačiau vėliau sekė 5 pralaimėjimai iš eilės.
Atranka į 2012 m. Europos Čempionatą Lenkijoje ir Ukrainoje
Atrankoje į 2012 m. Europos čempionatą Lenkijoje ir Ukrainoje Lietuvos rinktinei vadovavo Raimondas Žutautas. Ciklo pradžia kaip įprasta lietuviams susiklostė neblogai - lygiosios namie su Škotija ir pergalė prieš Čekiją išvykoje. Nors lietuviai turėjo puikias galimybes kovoti dėl 2-os vietos grupėje, padėtį sukomplikavo pralaimėjimas vienai silpniausių žemyno komandų Lichtenšteinui.
Futbolo Lygis Lietuvoje Šiandien
Šalies futbolo lygis nepasikeičia nei per vieną dieną, nei per vienus metus, todėl ateitimi reikia rūpintis nuolat: kurti tvarią, sklandžiai funkcionuojančią sistemą, kurios pagrindu būtų tęsiama Lietuvos futbolo istorija, o kartu diegti naujoves, kurios futbolą darytų patrauklesnį ne tik šios sporto šakos gerbėjams, bet ir verslininkams.
Finansavimo Stoka
Dėl finansavimo stokos Lietuvos futbolas nesiplėtoja taip sparčiai, kaip norėtųsi. Pinigų trūksta tiek profesionalų, tiek mėgėjų klubams.
Nacionalinės Rinktinės Žaidimas
Kiekvienos šalies futbolo veidrodis - nacionalinės rinktinės žaidimas. Pergalės ir iškovoti taškai džiugina, pralaimėjimai liūdina. Rinktinėje įsibėgėja ir kartų kaita.
Jaunimo Futbolas
Jeigu mūsų vaikai turės kur žaisti futbolą, jis taps masiniu sportu, iš kurio ir išaugs naujos žvaigždės. Svarbu tik tuos talentus laiku „pagauti“, kad klystkeliais nenueitų. Akivaizdu, kad tai ne vien futbolo bendruomenės, bet ir valstybės rūpestis - ką ir kaip daryti. Kai kurios futbolo federacijos renka statistinius duomenis, pagal kuriuos galima akivaizdžiai daryti prielaidą, kiek viena naujai pastatyta futbolo aikštelė atitraukia vaikų nuo nepilnamečių nusikaltimų.
Norima, kad futbolo akademijos veiktų ne tik Kaune, bet ir kituose didžiuosiuose šalies miestuose - Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje.
Trenerių Klausimas
Lietuvos futbolo federacijos (LFF) vadovas yra už lietuvį trenerį.
Žaidėjų Perspektyvos
Futbolininkai yra profesionalai, užsidirbantys duoną sunkiu darbu, todėl reikia tik džiaugtis, kad sugebame išauginti pakankamai aukšto lygio žaidėjus, turinčius paklausą Anglijos, Italijos ar Turkijos futbolo lygose. Tačiau vieta tuščia nebūna, lietuvius keičia legionieriai iš įvairių, kartais labai egzotiškų pasaulio kraštų. Susidūrimas su kita kultūra, kita futbolo samprata skatina mūsų jaunimą greičiau tobulėti, realiau vertinti savo galimybes bei išmokti komunikuoti su savo kolegomis. Tai tikrai jiems pravers toliau siekiant karjeros.
Tolerancija
Kartais pasitaiko netolerancijos apraiškų, kai stadionuose asmenys bando įžeisti futbolininkus dėl jų rasės ar tautybės.
Nuomonė apie A Lygą
A lyga patinka, nes Lietuvoje pamatysi savo rinktinės kandidatus, bičus, su kuriais galbūt pats mokeisi žaisti futbolą ir kuriems pasisekė kiek geriau, savo kaimynus, savo draugų pusbrolius, pusbrolių bendraklasius ir kitus. Apie bet kurią lietuvišką komandą ar net rinktinę gali sakyti „mes“, nes ten iš tikrųjų esam mes - tie žmonės vaikšto tarp mūsų, o ne užsidarę kokiuose nors rūmuose už devynių užraktų, kur žmonių akys neužmato. Jeigu Lietuvoje gatvėje pažinsi ir užkalbinsi kokį nors savo palaikomo klubo futbolininką, labai tikėtina, kad maloniai pasikalbėsi, nes mūsų vaikinai dėmesio dar tikrai neišlepinti. Stadionai Lietuvoje turi keletą didelių minusų, pavyzdžiui, kad padorių jų beveik nėra, bet ir keletą milžiniškų pliusų. Pavyzdžiui, gali atsisėsti taip arti aikštės ar suolelio, kad gali klausytis, kaip keikiasi treneris, šūkauja atsarginiai žaidėjai ar Andro Švrljuga šaukia „nugara“, įspėdamas savo komandos puolėją apie artėjantį varžovų gynėją. Neįtikėtinai žemos rungtynių bilietų kainos - kur dar gali nueiti į aukščiausios valstybės futbolo lygos lyderių susitikimą už 3,5 euro?
Kova su Lažybomis
Šita kryptimi pagaliau, atrodo, padirbėta gana tvarkingai - kai prieš porą metų dėl lažybų buvo išmestas „Klaipėdos Granitas“, iš lygos dėl tų pačių priežasčių pasitraukė Pakruojo „Kruoja“, šitame fronte sąlyginai ramu ir atrodo, kad pagaliau antrą sezoną iš eilės lygą pabaigs tiek klubų, kiek pradėjo. Nuo šių metų pagaliau įsigaliojo baudžiamojo kodekso 182-1 straipsnis, pagal kurį manipuliuotojai sporto varžybomis gali būti baudžiami iki ketverių metų laisvės atėmimo.
Svajonės apie Geresnę A Lygą
Lygai žūtbūt reikia aršaus derbio, ir žodį „derbis“ čia naudojamas tokia laisvesne prasme, nes nesugebama rasti gražaus žodžio angliškam terminui „rivalry“. Atsimenate, kokie mūšiai vykdavo tarp „FBK Kauno“ ir Panevėžio „Ekrano“ ir kiek jie pritraukdavo žmonių? Tarpusavio konkurencija dažniausiai į gerą išeina vartotojui - futbole irgi. Žūtbūt reikia stiprių ir konkurencingų komandų Kaune, Panevėžyje ir Šiauliuose. Reikia rinktinei prasimušti į kurio nors čempionato pagrindinį turnyrą arba klubams dažniau rodyti tokius rezultatus, kaip šiame sezone parodė „Trakai“ ir „Sūduva“. Sportą tikrai labai nuspalvina fanų grupuotės ir jų tarpusavio konkurencija.
Futbolo Istorija Lietuvoje
Lietuvoje pirmąsias futbolo komandas sudarė 1909 grįžęs į Lietuvą Rusijos karininkas V. Petrauskas. 1912 įvyko oficialios rungtynės tarp Kauno ir Vilniaus miestų komandų (10:5 laimėjo vilniečiai). 1920 įsteigta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS) pirmenybę teikė futbolui. 1923 Lietuvos sporto lyga priimta į FIFA. 1924 suorganizuoti teisėjų kursai, surengtos Kooperacijos taurės rungtynės, Lietuvos rinktinė dalyvavo VIII olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. 1926 įsteigta Lietuvos futbolo teisėjų kolegija. 1932 sportinius žaidimus ėmė globoti Kamuolio žaidimų sąjunga (KAŽAS); 1933 joje įsteigta futbolo sekcija. 1936 pereita prie varžybų ruduo-pavasaris; veikė 80 futbolo klubų, juose buvo 8000 futbolininkų. 1937 sudarytas detalus 3 m. futbolo plėtros planas. 1940 SSRS okupavus Lietuvą liko nebaigtas Lietuvos čempionatas. 1941 pavasarį pradėtą Lietuvos čempionatą nutraukė karas.
Lietuvos Futbolininkai SSRS Varžybose
Su SSRS futbolininkais pradėta žaisti 1940 rudenį. 1946 Lietuvos futbolininkai debiutavo SSRS čempionate. 1953 Vilniaus Spartakas žaidė SSRS A klasės čempionate. 1956 SSRS tautų spartakiadoje Lietuva nugalėjo Estiją. 1982 Žalgiris iškopė į SSRS aukščiausiąją lygą. 1983 SSRS tautų spartakiados futbolo varžybas laimėjo Lietuvos jaunimo rinktinė.
SSRS rinktinėse žaidė: S. Jakubauskas, V. Ivanauskas, V. Sukristovas, A. Kulikauskas, A. Janonis, S. Baranauskas, A. Narbekovas, V. Kasparavičius ir kiti.
tags: #lietuvos #nacionalines #rinklines #vyru #komanda #futbolas