Įvadas
Lietuvos sportas turi gilias tradicijas, siekiančias senovės baltų laikus. Nors sportinė veikla carinės Rusijos valdomoje Lietuvoje buvo ribota, nepriklausomybės atgavimas 1918 m. atvėrė naują puslapį šalies sporto istorijoje. Straipsnyje apžvelgiama Lietuvos sporto raida nuo pirmųjų sporto organizacijų iki šiuolaikinių olimpinių pasiekimų, ypatingą dėmesį skiriant olimpiniams čempionams ir jų indėliui į Lietuvos sporto istoriją.
Lietuvos Sporto Pradžia ir Raida
Pirmoji sporto organizacija Lietuvoje buvo įkurta 1885 m. Klaipėdoje - irklavimo klubas „Neptūnas“. Po nepriklausomybės atgavimo sportinė veikla pradėta organizuoti iniciatyvių asmenų, grįžusių iš Rusijos, Latvijos ir JAV. 1919 m. Kaune įkurta pirmoji nepriklausomos Lietuvos sporto organizacija - Lietuvos sporto sąjunga (LSS). 1920 m. įkurta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS), kuri kultivavo įvairias sporto šakas. 1922 m. Kaune įsteigta Lietuvos sporto lyga (LSL) - aukščiausioji sporto institucija, vadovavusi visam sporto sąjūdžiui.
Sporto Organizacijų Kūrimasis
Nuo 1922 m. kūrėsi įvairios sporto organizacijos, tokios kaip Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija (LGSF), Lietuvos dviratininkų sąjunga (LDS), Lietuvos futbolo lyga (LFL) ir kitos. 1922 m. pasirodė pirmasis Lietuvoje sporto žurnalas „Lietuvos sportas“. 1932 m. įsteigta valstybinė institucija - Kūno kultūros rūmai, kurie susistemino vadovavimą kūno kultūrai ir sportui.
Sporto Bazės ir Apygardos
Buvo statomos sporto bazės, tokios kaip Kūno kultūros rūmai Kaune ir Klaipėdoje, Kauno stadionas ir Kauno sporto halė (1939 m.), kuri buvo pirmasis statinys Europoje krepšinio varžyboms. 1935 m. įsteigtos 7 sporto apygardos: Kauno, Panevėžio, Marijampolės, Telšių, Ukmergės, Šiaulių, Klaipėdos.
Sporto Šakų Populiarinimas ir Čempionatai
20 a. 3 dešimtmetyje pradėtos populiarinti sporto šakos, kurios Vakarų Europoje kultivuotos jau kelis dešimtmečius. Pradėti rengti įvairių sporto šakų Lietuvos čempionatai: 1921 m. - lengvosios atletikos, 1922 m. - futbolo, moterų krepšinio, dviračių sporto, 1924 m. - vyrų krepšinio, 1925 m. - bokso, šaudymo, 1927 m. - stalo teniso, 1929 m. - teniso, 1931 m. - plaukimo.
Taip pat skaitykite: Lietuvos čempionų pasiekimai
Lietuvos Tautinis Olimpinis Komitetas (LTOK)
1937 m. įkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK), kuris organizavo olimpinį sąjūdį Lietuvoje, rengė sportininkus ir komandas olimpinėms žaidynėms, atstovavo Lietuvai Tarptautiniame olimpiniame sąjūdyje. Pirmasis LTOK pirmininkas buvo V. Augustauskas. 1938 m. LTOK surengė Lietuvos tautinę olimpiadą, kurioje dalyvavo daugiau kaip 2000 Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių lietuvių sportininkų.
Tarptautiniai Ryšiai ir Varžybos
Vienas iš Lietuvos sporto prioritetų buvo tarptautiniai ryšiai ir tarptautinės varžybos. Pirmoji Lietuvos sporto organizacija, tapusi tarptautinės federacijos nare, buvo Lietuvos futbolo lyga, 1923 m. priimta į FIFA. 1924 m. į Tarptautinę federaciją priimta Lietuvos dviratininkų sąjunga, 1928 m. - Lengvosios atletikos komitetas, 1935 m. - Šaudymo sąjunga, 1936 m. - Krepšinio komitetas.
Lietuvos Sportininkų Debiutas Olimpinėse Žaidynėse
Olimpinėse žaidynėse Lietuvos sportininkai debiutavo 1924 m. Paryžiuje. Lietuvos futbolo rinktinė žaidė su Šveicarija ir pralaimėjo 0:9. Pirmasis Lietuvos sportininkas, dalyvavęs pasaulio čempionate 1928 m. Davose (Šveicarija), - greitojo čiuožimo atstovas K. Bulota.
Pirmieji Pasaulio Čempionato Medaliai
Pirmuosius pasaulio čempionato medalius Lietuvai 1937 m. Helsinkyje laimėjo šaudymo meistrai. Šaudant olimpiniais pistoletais greitašauda į siluetus iš 25 m nuotolio Pranas Giedrimas individualiose ir Lietuvos rinktinė komandinėse varžybose buvo apdovanoti sidabro medaliais. 1938 m. I Europos moterų krepšinio čempionate Romoje sidabro medalius laimėjo Lietuvos moterų rinktinė.
Sportas Okupacijos Metais
1940 m. SSRS okupavus Lietuvą, tautinės sporto organizacijos buvo uždarytos arba tapo SSRS sporto organizacijų filialais. Daugelis sportininkų ir sporto organizatorių buvo ištremti. Per Vokietijos okupaciją (1941-44) atsikūrė nepriklausomybės metais veikę sporto klubai ir organizacijos. 1940-41 ir nuo 1944 m. kūno kultūros ir sporto sistema buvo pertvarkoma SSRS pavyzdžiu.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Sporto Sistema SSRS Sudėtyje
Po karo SSRS pasisavinus Lietuvos sporto organizacijų tarptautines teises į olimpines žaidynes, į pasaulio ir Europos čempionatus Lietuvos sportininkai galėjo išvykti tik patekę į SSRS rinktinę. 1947 m. krepšininkai S. Butautas, K. Petkevičius, J. Lagunavičius ir V. Kulakauskas tapo Europos čempionais. 1952 m. pirmuosius olimpinius (sidabro) medalius į Lietuvą parvežė S. Butautas, K. Petkevičius ir J. Lagunavičius. Boksininkas A. Šocikas pasiekė pergalių SSRS ir Europos čempionatuose. Pirmąja Lietuvos sportininke pasaulio čempione 1956 m. tapo tinklininkė Liudmila Meščeriakova, olimpiniu čempionu 1968 m. - boksininkas D. Pozniakas.
Lietuvos Sportininkų Pasiekimai SSRS Sudėtyje
1959-90 m. Lietuvos sportininkai laimėjo 57 pasaulio čempionatų aukso medalius. Pirmoji Lietuvos pasaulio rekordininkė B. Kalėdienė (Zalagaitytė) 1958 m. numetė ietį 57 m 49 cm, pirmoji pasaulio moteris, nušokusi į tolį daugiau kaip 7 m - V. Bardauskienė (Praha, 1978; 7,09 m). 1963 m., 1965 m., 1967 m. Europos čempionėmis tapo Vilniaus „Žalgirio“ aštuonvietės irkluotojos. 4 kartus (1951, 1985, 1986, 1987 m.) SSRS čempionais tapo Kauno „Žalgirio“ krepšininkai. 1986 m. „Žalgiris“ laimėjo aukščiausią pasaulio klubinių komandų varžybų apdovanojimą - tarpžemyninę Jones taurę.
Lietuvos Sporto Atgimimas
1988 m. atkurtas LTOK, kurio prezidentu išrinktas A. Poviliūnas. 1989 m. įkurta Lietuvos olimpinė akademija. 1990 m. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, vietoj LSSR valstybinio kūno kultūros ir sporto komiteto įkurtas Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės.
Dalyvavimas Pasaulio Lietuvių Sporto Žaidynėse
1988 m. Lietuvos sportininkai pirmą kartą dalyvavo Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse Adelaidėje.
Lietuvos Sportininkų Grįžimas į Tarptautinę Areną
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę (1990 m.) beveik visi sportininkai atsisakė dalyvauti SSRS rinktinėse ir čempionatuose. Daug geriausių žaidėjų (krepšininkų, futbolininkų, rankininkų) nuo 1988 m. išvažiavo sportuoti į užsienio klubus. Š. Marčiulionis pirmas iš Lietuvos krepšininkų 1989 m. debiutavo NBA (San Francisko „Golden State Warriors“ komandoje).
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
IV Pasaulio Lietuvių Sporto Žaidynės Lietuvoje
1991 m. vasarą Lietuvoje buvo surengtos IV Pasaulio lietuvių sporto žaidynės, kuriose dalyvavo apie 2000 lietuvių sportininkų iš įvairių pasaulio šalių.
LTOK Tarptautinių Teisių Atkūrimas
Tarptautinis olimpinis komitetas 1991 m. atkūrė LTOK tarptautines teises. Savarankiškomis pasiskelbė Lietuvos sporto šakų federacijos, atgavo savo tarptautines teises, tapo tarptautinių federacijų narėmis.
Savarankiškas Dalyvavimas Olimpinėse Žaidynėse
1992 m., po 64 m. pertraukos, savarankiška Lietuvos olimpinė rinktinė vėl dalyvavo žiemos olimpinėse žaidynėse Albertville’yje ir vasaros olimpinėse žaidynėse Barselonoje. Disko metikas R. Ubartas tapo olimpiniu čempionu, o vyrų krepšinio rinktinė laimėjo bronzos medalius.
Lietuvos Sporto Federacijų Sąjunga
1993 m. įsteigta Lietuvos sporto federacijų sąjunga. V. Vitkauskas 1993 m. pirmasis iš Lietuvos įkopė į Everestą.
Sportinės Veiklos Pokyčiai
Pakito sportinės veiklos struktūra, organizavimas. Vietoj sporto draugijų steigiami sporto klubai, žaidimų varžybas ima rengti sporto lygos. Sportininkų ir komandų rengimas sutelktas sporto mokymo įstaigose (SMI) ir klubuose.
Krepšinio Pasiekimai
Lietuva - viena pajėgiausių Europos ir pasaulio krepšinio valstybių. 2003 m. trečią kartą Europos čempiono titulą laimėjo Lietuvos krepšininkai. 2005 m. Lietuvos jaunimo rinktinė (iki 21 m.) Argentinoje tapo pasaulio čempione.
Lietuvos Olimpiniai Čempionai
Šis skyrius skirtas apžvelgti Lietuvos sportininkų pasirodymus olimpinėse žaidynėse, išskiriant tuos, kurie tapo olimpiniais čempionais ir įrašė savo vardus į Lietuvos sporto istoriją.
Roma Ubartas (Disko Metimas, 1992 m. Barselona)
Roma Ubartas tapo pirmuoju nepriklausomos Lietuvos olimpiniu čempionu. 1992 m. Barselonos olimpinėse žaidynėse jis disko metimo rungtyje iškovojo aukso medalį, įrankį nuskraidindamas 65 m 12 cm. Jo pagrindinis varžovas vokietis Jurgenas Schultas atsiliko vos 18 cm.
Virgilijus Alekna (Disko Metimas, 2000 m. Sidnėjus ir 2004 m. Atėnai)
Virgilijus Alekna yra vienas tituluočiausių Lietuvos sportininkų, dukart tapęs olimpiniu čempionu disko metimo rungtyje. 2000 m. Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse jis iškovojo aukso medalį, numetęs diską 69 m 30 cm. 2004 m. Atėnų olimpinėse žaidynėse V. Alekna dar kartą triumfavo, pasiekęs olimpinį rekordą - 69 m 89 cm.
Daina Gudzinevičiūtė (Šaudymas, 2000 m. Sidnėjus)
Daina Gudzinevičiūtė 2000 m. Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse tapo olimpine čempione šaudymo tranšėjinėje aikštelėje rungtyje. Ji pataikė į 93 iš 100 taikinių ir pasiekė olimpinį rekordą, kuris nebuvo pagerintas dėl vėliau pakeistos taškų skaičiavimo sistemos.
Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė (Šiuolaikinė Penkiakovė, 2012 m. Londonas)
Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė 2012 m. Londono olimpinėse žaidynėse iškovojo aukso medalį šiuolaikinės penkiakovės rungtyje. Jos pergalė buvo įspūdinga, demonstruojant aukštą meistriškumą visose penkiakovės rungtyse.
Rūta Meilutytė (Plaukimas, 2012 m. Londonas)
Rūta Meilutytė 2012 m. Londono olimpinėse žaidynėse tapo olimpine čempione būdama vos 15 metų. Ji laimėjo 100 m plaukimo krūtine varžybas, nustebindama pasaulį savo talentu ir pasiekimu.
Kiti Žymūs Lietuvos Sportininkų Pasiekimai Olimpinėse Žaidynėse
Be olimpinių čempionų, Lietuvos sportininkai yra iškovoję daugybę kitų medalių olimpinėse žaidynėse, įvairiose sporto šakose. Lietuvos krepšinio rinktinė yra iškovojusi tris olimpinių bronzos medalių komplektus (1992 m., 1996 m. ir 2000 m.). Irkluotojai, imtynininkai, šauliai, plaukikai, buriuotojai, boksininkai, dviratininkai, baidarių ir kanojų irkluotojai bei sunkiaatlečiai taip pat yra lipę ant olimpinės garbės pakylos.
Dabartinė Situacija ir Perspektyvos
Šiuo metu Lietuva išlieka aktyvi olimpinio judėjimo dalyvė, rengdama sportininkus ir siekdama aukštų rezultatų tarptautinėse varžybose. Lietuvos sportininkai dalyvauja įvairiose sporto šakose, o jaunoji karta demonstruoja didelį potencialą.
Sporto Šakos, Dalyvaujančios Visose Žaidynėse
Nuo 1992 m. iki 2016 m. dešimties sporto šakų atstovai dalyvavo visose vasaros žaidynėse. Aštuntą kartą iš eilės Lietuva į olimpines žaidynes deleguoja lengvaatlečius, baidarių ir kanojų irkluotojus, dviratininkus, dziudo imtynininkus, penkiakovininkus, irkluotojus, plaukikus ir imtynininkus.
Ką Nuveikė Lietuvos Sportininkai Per Praėjusias Septynerias Vasaros Žaidynes
Per praėjusias septynerias vasaros žaidynes, Lietuvos sportininkai nuveikė daug. 1992 metais į olimpinę šeimą grįžusios Lietuvos sportininkai, primena svarbiausių olimpinių skaičių kaleidoskope.
Ateities Iššūkiai ir Tikslai
Lietuvos sportui tenka susidurti su įvairiais iššūkiais, tokiais kaip finansavimo trūkumas, sporto infrastruktūros atnaujinimas ir konkurencija su stipresnėmis sporto valstybėmis. Vis dėlto, Lietuvos sportininkai ir sporto organizacijos siekia kelti sporto lygį šalyje, pritraukti jaunimą į sportą ir siekti naujų pergalių tarptautinėje arenoje.