Įvadas
Trakai nuo seno garsėja kaip Lietuvos irklavimo sostinė, turinti turtingą istoriją ir puoselėjanti gilias tradicijas. Čia, vaizdingoje ežerų apsuptyje, įsikūrusios irklavimo bazės, kuriose treniruojasi bei stovyklauja geriausi Lietuvos ir pasaulio irkluotojai. Šiame straipsnyje apžvelgsime Trakų irklavimo bazių istoriją, dabartinę situaciją, problemas, su kuriomis susiduria sportininkai ir treneriai, bei panagrinėsime galimus sprendimo būdus.
Trakų irklavimo istorija: nuo jachtklubo iki olimpinio centro
Irklavimo tradicijos Trakuose siekia dar 1930 m., kai buvo įkurtas jachtklubas. Po karo, Lietuvos irklavimo sportą išgarsino "Žalgirio" bazė, o "Dinamo" bazė vėliau tapo Lietuvos olimpinio centro Trakų baze. Šiandien Trakai tebėra svarbus irklavimo centras, kuriame besitreniruojantys sportininkai džiugina savo pasiekimais. Trakai pasaulyje minimi kaip viena iš geriausių irklavimo bazių, turinti kitoms valstybėms niekuo nenusileidžiančią akvatoriją.
Infrastruktūros iššūkiai: kiauri stogai ir "mistiniai" elingai
Nepaisant turtingos istorijos ir stiprių tradicijų, Trakų irklavimo bazės susiduria su nemažais infrastruktūros iššūkiais. Sportininkai ir treneriai nuolat susiduria su problemomis, kurios trukdo tinkamai pasiruošti varžyboms ir siekti aukštų rezultatų.
Viena iš opiausių problemų - elingų būklė. Elingai - tai specialūs pastoliai, skirti brangioms valtims laikyti. Deja, Trakų irklavimo bazėje elingų stogai kiauri, todėl valtys yra veikiamos nepalankių oro sąlygų. Lietuvos irklavimo federacijos (LIF) brangiausios valtys, kuriomis irkluoja ir Lietuvos olimpinio sporto centro (LOSC) sportininkai, elinguose neturi vietos. Dar blogesnė situacija su elingu, kuris kaip ir buvo perduotas LIF.
Taip pat egzistuoja ir „mistinis“ katerių elingas, kuriame bazės darbuotojai kelia puotas ir laiko asmeninius automobilius. Irklavimo bazėje įrenginėjama imtynių salė, o elingai (valčių laikymui skirti specialūs pastoliai - red.), kuriuose laikomos brangios valtys - kiaurais stogais. Po stogu negalima laikyti brangių valčių, sportininkai priversti vėsiu oru įrangą tvarkytis lauke.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Skandalai ir intrigos: "Gulbių ežeras" ir jaunųjų socialdemokratų sąskrydis
Be infrastruktūros problemų, Trakų irklavimo bazę persekioja ir skandalai bei intrigos. Vienas iš skandalingiausių įvykių - 2025 m. liepos mėnesį, prieš pat pasaulio irklavimo čempionatą, bazės vedėjo sprendimas uždaryti irklavimo trasą ir surengti „Gulbių ežerą“. Dėl šio sprendimo Lietuvos rinktinė neteko galimybės treniruotis kone savaitę.
Tuo pačiu metu tris dienas ir tris naktis irklavimo centre su vedėjo žinia ir palaiminimu vyko jaunųjų socialdemokratų sąskrydis. Po tokio pasirengimo planetos pirmenybėms žurnalistai ėmė kritikuoti rinktinę dėl užimtų 4-ųjų vietų.
Šie įvykiai kelia klausimus dėl bazės valdymo skaidrumo ir prioritetų nustatymo. Ar tinkama, kad sportininkų treniruotės yra aukojamos vardan komercinių ar politinių renginių?
Turto valdymo problemos: viešbutis, tapęs asmenine nuosavybe, ir "prichvatizuotos" valtys
Dar viena opi problema - turto valdymo klausimai. LIF yra pagrindinė pasaulio ir Europos čempionatų organizatorė Lietuvoje. Tačiau viešbutis, kuris iš policijos departamento buvo perduotas valdyti LOSC, tapo asmenine J. Čižausko nuosavybe. Atvažiavę pasaulio čempionai ir prizininkai kaip senais sovietiniais laikais turi laukti po pusę dienos kol gerb.
Taip pat teigiama, kad LOSC valtys taip pat yra tapusios J.Čižausko nuosavybe. LIF vadovo minėtas ir nuotraukose matomas brangia įranga užgriozdintas elingas trukdo šiuo metu vykstančiai irklavimo rinktinės stovyklai. Šie faktai kelia rimtų klausimų dėl turto valdymo skaidrumo ir teisėtumo. Ar tinkama, kad valstybės turtas, skirtas sporto plėtojimui, atsiduria privačiose rankose?
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
"Žalgirio" irklavimo bazė: apleistas sovietmečio architektūros pavyzdys
Trakų "Žalgirio" irklavimo bazė, pastatyta XX a. 8-ojo dešimtmečio viduryje, yra puikus sovietmečio architektūros pavyzdys. Tačiau jau kelis dešimtmečius ši bazė yra apleista ir griūvanti.
Teritorijoje yra keli pagalbiniai pastatai, finišo bokštelis ir dideli sovietinio modernizmo stiliaus gyvenamieji namai sportininkams, su išraiškingomis ir ekspresyviomis nuožulnių tūrių proporcijomis ir elingais, įrengtais pirmuose aukštuose. Dėl savo unikalių formų šie pastatai lengvai įsilieja į Trakų ežeryno gamtinę aplinką.
Jau daug metų kalbama, kad griūvantį pastatų kompleksą reikėtų tvarkyti. Pasiūlymų dėl teritorijos būta daug - pradedant poilsiaviete, baigiant prabangiais apartamentais. Tačiau kol kas jokie konkretūs sprendimai nepriimti, ir bazė toliau nyksta.
Naujos irklavimo bazės projektas: viltys ir abejonės
Trakų centre ruošiamasi rekonstruoti sporto paskirties statinį - irklavimo bazę. Tačiau projektas kelia abejonių. Treneris S. teigia, kad projektiniuose sprendiniuose nenumatyta, kur valtis lauke laikyti, jos turi būti nusausintos ir tik tada nešamos į patalpas. Tačiau tokia galimybė nenumatyta. „Aš matau gudrų žingsnį, neva padaryti bazę sportui, bet matosi, kad tai ne sportui“, - teigia S.
Parko vadovas atkreipė dėmesį, kad viešos paskirties objektas buvo verčiamas privačios paskirties galbūt gyvenamuoju namu. Antrame aukšte suplanuotos gyvenamosios patalpos, o pirmame aukšte, pagal projekto sprendinius, buvo palikta tuščia erdvė. Anot G. Abaravičiaus, buvo ir daugiau abejonių kėlusių sprendimų, kad tai ne visuomeninis statinys. „Galų gale nesuplanuoti netgi tualetai, kurių reikia, nes žmonių masė (sporto bazėje, - red. past. ) turėtų būti didelė, tualetas ne vienas ir ne du turėtų būti. Ir dušai nusiprausti (sportininkams, - red. past. ) nesuplanuoti.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Trakų savivaldybės administracijos direktorė Dovilė Daudaitė sako, kad projektiniams pasiūlymams turėjo daug pastabų, dalyvavo atstovai iš sporto centro, teikė pastabas, kad tai, kas projektuojama, neatitinka sportiniam inventoriui ir sportiniam statiniui keliamų reikalavimų.
Šie prieštaravimai rodo, kad naujos irklavimo bazės projektas reikalauja kruopštaus įvertinimo ir patobulinimo, siekiant užtikrinti, kad jis atitiktų sportininkų ir trenerių poreikius bei prisidėtų prie irklavimo sporto plėtojimui Trakuose.
Finansiniai klausimai: varžybų kainų didinimas ir įmonė, neturinti pajamų
Trakų irklavimo bazėje kyla klausimų ir dėl finansinių dalykų. LIF kiekvienais metais organizuoja daugybę varžybų, vien šiemet į „Gintarinių irklų“ regatą suvažiavo keli šimtai sportininkų iš Lietuvos ir kaimyninių valstybių. Tačiau varžybų pravedimo kainos kiekvienais metais be paaiškinamų priežasčių dvigubinamos. Įkainiai neturi jokio finansinio pagrindo.
Taip pat nerimą kelia ir tai, kad žemę, kurioje planuojamos statybos, išsinuomojo oficialiai pajamų, kaip skelbia vieši duomenys, neturėjusi įmonė „Mudu abu“. Įmonė įkurta 2021 metų gegužę, o jau lapkritį ji susisiekė su sporto draugija „Žalgiris“ dėl irklavimo bazės įsigijimo. Ir ją įsigijo.
Šie faktai kelia klausimus dėl finansinių operacijų skaidrumo ir įmonių, dalyvaujančių irklavimo bazės projektuose, patikimumo.
Jaunųjų irkluotojų galimybės: kliūtys ir perspektyvos
Nepaisant visų iššūkių, Trakų irklavimo bazės tebėra svarbus centras, kuriame jaunieji irkluotojai turi galimybę treniruotis ir siekti aukštų rezultatų. Irklavimo karjera prasidėjo Onuškyje, kuriame buvo suburta jaunuolių, norinčių išbandyti šią sporto šaką, grupelė. Apmaudu, kad brangstantis viešasis transportas dabar yra viena iš kliūčių norinčiam sportuoti jaunimui iš tolimesnių miestelių.
Išties jaunieji irkluotojai turi galimybę treniruotis ir „Nemuno“ bazėje. Ten sąlygos minimalistinės, nėra pakankamai inventoriaus, treniruoklių salių, kur vaikai galėtų fiziškai stiprėti, bet vasarą visiškai pakanka ir šios bazės.
Lietuvos irklavimo federacija ir jos prezidentas Dainius Pavilionis daug prisideda prie naujų centrų kūrimo. Labai sunku atskirti, kas bus geras irkluotojas, nes yra sunkiasvorių ir lengvasvorių, moterų ir vyrų grupės. Tad tiek ir mažo ūgio mergaitės, tiek ir labai didelio ūgio mergaitės ar berniukai gali būti irkluotojais ir realizuoti save tam tikroje valčių klasėje. Visi norintys turi mėginti.
Lietuvos akademinio irklavimo situacija: džiuginantys rezultatai ir kelialapiai į olimpines žaidynes
Lietuvos akademinio irklavimo situacija tikrai džiugina. 2015-ieji buvo labai dosnūs medalių ir gerų vietų. Paskutinės varžybos vyko Prancūzijoje. Jose iškovoti penki kelialapiai dešimčiai irkluotojų į olimpines žaidynes. Šie rezultatai rodo puikų viso sezono darbą.
Pasaulio čempionate dviviečių porinių valčių klasėje Rolandas Maščinskas ir Saulius Ritteris iškovojo sidabro medalį. Mindaugas Griškonis vienviečių valčių klasėje pelnė bronzos medalį. Lietuvos irklavimo istorijoje tai pirmas kartas, kuomet vienvietėje pasaulio čempionate yra iškovotas medalis. Pasaulio čempionate keturviečių porinių valčių klasėje VI vietą iškovojo Žygimantas Gališanskis, Martynas Džiaugys, Dominykas Jančionis ir Aurimas Adomavičius. Šiai įgulai tai buvo pirmas debiutas pasaulio čempionate. Moterų dviviečių porinių valčių klasėje Donata Vištartaitė ir Milda Valčiukaitė iškovojo V vietą, o Lina Šaltytė tapo aštunta.
Trakai - irklavimo sostinė: pasaulinis pripažinimas ir ateities perspektyvos
Visi sako, kad Trakai yra irklavimo sostinė. Tai galiu pakartoti ir aš, nes pasaulis mini Trakus kaip vieną iš geriausių irklavimo bazių, turinčią kitoms valstybėms niekuo nenusileidžiančią akvatoriją. Trakuose vyksta visas darbas po stovyklų. Grįžta rinktinė ir vyksta treniruotės.
Manau, kad Trakų bazė keičiasi į gerąją pusę. Nuo tada, kai ji buvo atiduota sportui, nuveikta daug darbų, ji tarsi tampa ir sporto namais, adaptuojasi prie tokio sportinio gyvenimo, kokio mums reikia. Mes išsakome pageidavimus, o vadovybė stengiasi juos įvykdyti.
Lietuvos olimpinis sporto centras: istorija ir veikla
Pirmoji Respublikinė bendrojo lavinimo Vilniaus sporto mokykla-internatas atvėrė duris 1986 m. rugsėjo 1 dieną. Naujajai mokyklai buvo iškeltas tikslas: rengti olimpinių šalies rinktinių pamainą, t. y. aukščiausio lygio sportininkus - kandidatus į olimpines rinktines, taip pat - organizuoti moksleivių mokymą, auklėjimą, lavinimą, užtikrinant normalias gyvenimo ir buities sąlygas. 1997-aisiais pastarasis pavadintas KŪNO KULTŪROS IR SPORTO DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS LIETUVOS OLIMPINIU SPORTO CENTRU (LOSC). Kaip tik 1997-aisiais prasidėjo naujasis olimpinis, pasirengimo 2000-ųjų metų Sidnėjaus olimpinėms žaidynėms, ciklas. Šiame procese LOSC pavestas vienas svarbiausių vaidmenų: pagal programą „Sidnėjus 2000“ organizuoti, koordinuoti, kontroliuoti visų grandžių metodinę, mokslinę, medicininę veiklą, materialinio techninio aprūpinimo lygį. Kaip visada, pasibaigus olimpinėms žaidynėms, iš naujo peržvelgiamas ir įvertinamas visas praėjusio olimpinio ciklo darbas, įvertinamos teigiamos ir neigiamos pusės, padaromos išvados ir numatomi pasikeitimai kitam ciklui. Lietuvos olimpinės rinktinės sportininkų rengimo programa. Šios programos vykdytojai buvo atsakingi už sportinio rengimo organizavimą iki 2008 m. Lietuvos olimpinės pamainos sportininkų rengimo programa. Su kitomis suinteresuotomis organizacijomis LOSC sudarė nuolatinį (baigtinį) olimpinės pamainos sportininkų, besirengiančių 2012 m. Perspektyvinės pamainos sportininkų rengimo programa. LOSC užtikrino optimalias gyvenimo, mokymosi, maitinimosi, treniravimosi sąlygas talentingiems ir gabiems sportininkams, kurie po dviejų olimpinių keturmečių 2016-aisiais metais galės dalyvauti olimpinėse žaidynėse. Tam tikslui, kartu su mokslininkais, medikais, treneriais praktikais kūrė talentingų ir perspektyvių sportininkų įvertinimo kriterijus, atrankos sistemą, racionaliai planavo ir vykdė sportinio rengimo, planavimo, kontrolės ir kitus procesus. Taikant analogišką modelį LOSC rengė sportininkus ir 2012 m. Londono, 2016 Rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms bei 2010 m. Vankuverio ir 2014 m. Per laikotarpį nuo 1997 m. LOSC sportininkai laimėjo 21 medalį olimpinėse žaidynėse, t.y. 4 Sidnėjuje 2000 m., 3 Atėnuose 2004 m., 5 Pekine 2008 m., 5 Londone 2012 m. Nuo 2016 m. vidurio Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės siaurino LOSC funkcijas. 2016 m. uždaryta Perspektyvinės pamainos sportininkų rengimo programa, nuo 2017 m. pradžios - Lietuvos olimpinės pamainos sportininkų rengimo programa, nuo 2018 m.
Nuo 2021 m. LSC priklauso: Ozo sporto bazė (Ozo g. 39B, Vilniuje), Lengvosios atletikos maniežas (Žemaitės g. 6, Vilniuje), stadionas „Vingis“ (M. K. Čiurlionio g. 112, Vilniuje), Šaudykla (St. Batoro g. 90A, Vilniuje), Trakų sporto bazė (Karaimų g. 73, Trakuose), Teniso kortai (M. K. Čiurlionio g. 112, Vilniuje), Stadionas (J. I. Kraševskio g. 2, LT-08117, Vilnius), Sporto kompleksas „Druskininkai“ (M. K. Čiurlionio g. 115A, Druskininkai), „Nemuno žiedo“ sporto bazė (Nemuno g. 20, Gaižėnėlių k., Kauno raj.).
Genovaitė Šidagytė-Ramoškienė: legenda, įkvėpusi kartas
Monrealio olimpinių žaidynių bronzinę prizininkę, dukart Europos čempionę ir pasaulio čempionatų medalininkę irkluotoją Genovaitę Šidagytę-Ramoškienę gyvenimo kelias nuvedė į Vokietiją. Ten ji išsivežė ir iškovotus sporto trofėjus.
Legendinė irkluotoja prieš trejus metus pardavė savo butą Vilniuje, gautą už iškovotas įspūdingas pergales, ir išsikėlė gyventi pas dukrą į Vokietiją, Plankenfelso miestelį netoli Niurnbergo.
Gausybė G.Ramoškienės iškovotų medalių ir nemažai įrėmintų nuotraukų dabar puošia jų namus Vokietijoje. Lietuvoje teliko gyventi irkluotojos septyneriais metais vyresnis brolis Laimutis.
G.Ramoškienė su LTOK prezidente D.Gudzinevičiūte yra puikus pavyzdys, kaip sportininkai gali pasiekti aukštumų ir įkvėpti kitus.