Įvadas
Ilona Judita Zuozienė - iškili asmenybė Lietuvos plaukimo sporte, pasižyminti ne tik sportiniais pasiekimais, bet ir didele mokslininko bei organizatoriaus patirtimi. Šiame straipsnyje apžvelgiama jos biografija, veikla plaukimo sporte ir indėlis į Lietuvos sporto mokslą.
Biografija ir sportinė karjera
Ilona Judita Zuozienė (mergautinė pavardė Markováitė) gimė 1960 m. vasario 9 d. Kaune. Sportinę karjerą pradėjo Kauno plaukimo sporto mokykloje, kur jos pirmoji trenerė buvo R. Leverytė. 1979 m. I. J. Zuozienė tapo SSRS sporto meistre. Ji du kartus, 1978 ir 1979 metais, tapo Lietuvos povandeninio 100 m plaukimo su akvalangu čempione.
Studijos ir mokslinė veikla
1982 m. I. J. Zuozienė baigė Lietuvos kūno kultūros institutą (dabar Lietuvos sporto universitetas), o 1998 m. - Lietuvos kūno kultūros akademijos doktorantūrą. 1998 m. Lietuvos kūno kultūros institute apgynė daktaro disertaciją tema „Kūno kultūros ir sveikos gyvensenos žinių įtaka moksleivių fiziniam aktyvumui“.
Nuo 1982 m. I. J. Zuozienė dirba Lietuvos sporto universitete (iki 1999 m. Lietuvos kūno kultūros institutas, 1999-2012 m. Lietuvos kūno kultūros akademija): iki 1992 m. buvo Plaukimo katedros dėstytoja, 1992-1993 m. - vedėja, 1999-2001 m. - Lietuvos kūno kultūros akademijos bendrųjų reikalų prorektorė, docentė (nuo 2001 m.), 2001-2006 m. - Vandens sporto šakų katedros docentė, 2006-2011 m. - vedėja, o nuo 2011 m. - Treniravimo mokslo katedros docentė.
Jos mokslinių tyrimų sritys apima plaukikų sportinio rengimo technologijas ir jų valdymą bei plaukimo sporto socialinius ypatumus. I. J. Zuozienė yra paskelbusi apie 70 mokslinių straipsnių.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Veikla Lietuvos plaukimo federacijoje
I. J. Zuozienė aktyviai dalyvauja Lietuvos plaukimo federacijos veikloje. Ji yra buvusi šios federacijos prezidentė, o šiuo metu eina vykdomojo komiteto narės pareigas. Kaip pati teigia, plaukime ji yra seniai, sportavo nuo antros klasės, pasirinko sporto srities studijas LKKA, kur ir pasiliko dirbti mokslinį darbą. Niekada nebuvo atitrūkusi nuo Lietuvos plaukimo. Federacijos darbas visą laiką buvo jai įdomus ir stengėsi jame dalyvauti.
I. J. Zuozienė pabrėžia, kad Lietuvos plaukimo padėtis nėra bloga, ji net gera. Plaukimas Lietuvoje yra viena populiariausių sporto šakų, galinti konkuruoti tik su krepšiniu. Ji primena, kad plaukimas Lietuvoje švenčia gražų jubiliejų, turime plaukimo olimpinius čempionus, o atkūrus nepriklausomybę plaukikai startavo visose olimpiadose. Naujos kartos plaukikai džiugina Europos ir pasaulio čempionatuose.
Olimpiniai pasiekimai ir jaunųjų talentų ugdymas
I. J. Zuozienė teigia, kad Rūtos Meilutytės ir Giedriaus Titenio pasiekimai yra naujas įrašas nepriklausomos Lietuvos plaukimo istorijoje. Ji džiaugiasi, kad R. Meilutytė dalyvavo toje pačioje rungtyje, kaip ir 1980-ųjų olimpinė čempionė Lina Kačiušytė. Vis dėlto, prieš olimpiadą ji kalbėjo atsargiai apie R. Meilutytės galimybes, nes sportininkė dar nebuvo startavusi nei Europos, nei pasaulio čempionatuose. Tačiau Rūta įrodė, kad net labai tituluotos varžovės jai - nė motais.
Anot I. J. Zuozienės, plaukimas - sporto šaka, kurioje gali atsiskleisti ir labai jauni sportininkai, ir vyresnio amžiaus atletai. Rūtos fenomenas - talentas, darbas, motyvacija ir noras siekti tikslo. Ji pripažįsta, kad Lietuvoje taip pat stengiamasi sudaryti visas sąlygas plaukikams, tačiau federacijos finansinės galimybės yra ribotos.
Plaukimo infrastruktūra ir saugumas vandenyje
I. J. Zuozienė atkreipia dėmesį į skaudžią problemą - didelį skendimų skaičių Lietuvoje. Anot jos, Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų fiksuojami 5 nuskendimai, o kitose Vakarų Europos valstybėse - kur kas mažiau - 0,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Tai lemia ir švietimo trūkumas. Ji pabrėžia, kad 24 Lietuvos savivaldybės neturi nė vieno baseino, plaukimo būreliai vaikams yra brangus malonumas, o būrelių vietos greitai užpildomos.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
I. J. Zuozienė teigia, kad situacija gerėja ir baseinai statomi, tačiau problema išlieka. Ji mano, kad Vilniuje kiekviename gyvenamajame rajone turėtų būti baseinas, skirtas ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Ji pateikia Nyderlandų pavyzdį, kur 2,5 kilometrų spinduliu galima rasti baseiną.
Ji akcentuoja, kad geriausia išmokti plaukti baseine kartu su treneriu saugioje aplinkoje. Tačiau mokytis plaukti galima ir atviruose vandens telkiniuose, jei užtikrintos saugios sąlygos - sutvarkytas paplūdimys ir telkinio dugnas, padaryti atitvarai.
Valstybinė parama ir plaukimo programos
I. J. Zuozienė teigiamai vertina antrokų mokymo plaukti programą, kuri vykdoma bendradarbiaujant mokykloms, tėvams ir plaukimo baseinams. Vis dėlto, tose savivaldybėse, kuriose nėra baseinų, programa nevyksta. Ji siūlo, kad kūno kultūros pamokų metu mokiniai galėtų toliau tobulinti plaukimo gebėjimus.
Ji įžvelgia problemą, kad baseinai neretai pastatomi už savivaldybės pinigus, tačiau atiduodami privačiam sektoriui, kuris siekia pelno. ŠMSM siekia, kad projekte galėtų dalyvauti kuo daugiau vaikų, todėl finansavimas jam nuosekliai didinamas. Valstybei prisidedant statomi baseinai aštuoniose savivaldybėse, o Vilniuje ir Kaune statomi dideli plaukimo centrai.
Lietuvos plaukimo federacijos veiklos kryptys
I. J. Zuozienė teigia, kad Lietuvos plaukimo federacija užsiima savo sporto šakos plėtote ir vystymu. Nauji baseinai atsidaro periferijoje, o federacija laukia Kauno „Girstučio“ baseino atsidarymo po renovacijos.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Ji vardina artėjančius plaukimo renginius - tarptautinį Anykščių sprinto festivalį, Lietuvos čempionatą, universiadą Belgrade ir pasaulio čempionatą Romoje.
Įvertinimas ir apdovanojimai
Ketvirtadienį Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete (LTOK) Vilniuje I. J. Zuozienė buvo pagerbta ir apdovanota už nuopelnus sportui ir olimpizmui. Jai buvo įteiktas LTOK prizas „Citius. Altius. Fortius“.
tags: #lietuvos #plaukimo #federacija #ilona #judita #zuoziene