Įvadas
Rankinis Lietuvoje turi gilias ir turtingas tradicijas. Ši sporto šaka, kurioje kamuolys metamas rankomis į vartus, užima svarbią vietą šalies sporto istorijoje. Nuo pirmųjų oficialių rungtynių 1954 m. iki tarptautinių triumfų, Lietuvos rankininkai nuolat demonstravo aukštą meistriškumą ir atsidavimą šiam žaidimui. Šiame straipsnyje apžvelgsime Lietuvos rankinio istoriją, svarbiausius įvykius, žymiausius žaidėjus ir trenerius, bei aptarsime šios sporto šakos raidą ir pasiekimus.
Rankinio Istorijos Pradžia Lietuvoje
Rankinio užuomazgos siekia Antikos laikus, kur veiksmai rankomis buvo laikomi paprastesniais nei kojomis. Tačiau modernaus rankinio istorija prasidėjo XX amžiuje. Danijos sporto administratorius Holgeris Nilsenas 1898 m. sukūrė rankinio taisykles, o tų pačių metų vasarą Ortupės vidurinėje mokykloje moksleiviai pradėjo žaisti rankinį. Lietuvoje pirmosios rankinio rungtynės įvyko 1954 m. spalio 2 d. Vilniuje. Nuo 1958 m. Rankinio treneriai pradėti rengti Kūno kultūros akademijoje, o mūsų šalies specialistai vis dažniau savo darbe naudojo mokslo žinias.
Rankinio Atsiradimo Versija
Česlovas Garbaliauskas savo knygoje „Žaidžiame rankinį“ pateikia įdomią rankinio atsiradimo versiją. Mokytojas Holgeras Nilsenas, gyvenęs Danijos miestelyje Ordrupe, sugalvojo šį žaidimą, siekdamas sudominti vaikus nauja veikla. Jis pakvietė gretimo kiemo mergaites išbandyti žaidimą, kuriame kiekvieną komandą sudaro septyni žaidėjai, ginantys vartus ir stengiasi įmesti kamuolį. Žaidimas mergaitėms patiko, o poniai Nilsen dar labiau, nes ranka mestas kamuolys jau nebegrėsė jos buto langams. Netrukus vietiniame laikraštyje pasirodė žinutė apie naują sportinį žaidimą „Rankinį“.
Svarbios Datos ir Įvykiai
- 1954 m. spalio 3 d.: Vilniuje, jaunimo stadione, įvyko pirmosios oficialios rankinio 11×11 rungtynės.
- 1959 m.: Charkove įvyko I sąjunginis rankinio 7×7 turnyras, kuriame moterų turnyrą laimėjo Kauno „Žalgirio“ komanda.
- 1960 m.: Leningrade II sąjunginiame rankinio 7×7 turnyre Kauno ŽŪA iškovojo pirmą vietą, o KPI vyrai - trečią vietą.
- 1962 m.: Pirmasis Lietuvos rankinio čempionatas, kuriame Kauno „Granito“ komanda iškovojo bronzos medalius.
- 1963 m.: Kauno „Granitas“ tapo TSRS čempionais.
- 1987 m.: Kauno „Granitas“ laimėjo IHF taurę.
- 1992 m.: Pradėtos vykdyti Nepriklausomos Lietuvos rankinio pirmenybės ir taurės varžybos.
- 1994 m.: Lietuvoje, Kaune, įvyko II Europos merginų rankinio čempionatas, kuriame Lietuvos rinktinė užėmė IX vietą.
Kauno „Granitas“ - Lietuvos Rankinio Pasididžiavimas
Nuo 1960 metų Lietuvoje rankinis užėmė itin stiprias pozicijas, o Kauno „Granitas“ (anksčiau „Atletas“) tapo tikra šios sporto šakos vėliavnešiu. Jau per pirmąjį šalies rankinio čempionatą 1962 metais, „Granitas“ iškovojo bronzos medalius. Po metų kauniečiai tapo TSRS čempionais, įrodydami savo dominavimą. Nors 1970-1980 metais komanda susilpnėjo, vėliau ji vėl atgimė ir pasiekė įspūdingų pergalių tarptautinėje arenoje.
Kelias į IHF Taurę
1987 metais „Granitas“ startavo IHF taurės turnyre, kuriame dalyvavo 24 Europos komandos. „Granitiečiai“ nesunkiai skynė pergales ir pateko į pusfinalį, kur jų laukė vienas garsiausių Europos klubų - Gumersbacho VfL iš Vokietijos. Pirmosios pusfinalio rungtynės vyko Kaune, ir nors svečiai buvo laikomi favoritais, „Granitas“ sužaidė vieną geriausių mačų savo istorijoje. 1987 m. gegužės 7 d. „Granitas“ laimėjo rezultatu 22:12 (11:5).
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Atsakomosios rungtynės Vokietijoje buvo itin įtemptos. VfL rankininkai turėjo iniciatyvą ir buvo arti to, kad atsirevanšuotų „Granitui“ reikiamu įvarčių skirtumu. Vis dėlto, bendru rezultatu 39:38 pergalę pusfinalyje šventė Kauno klubas, iškovojęs teisę kovoti dėl IHF taurės.
Finalo Kova Madride
Pirmosios finalo rungtynės buvo žaidžiamos Madride gegužės 3 dieną. Dešimt tūkstančių sirgalių palaikomi ispanai tikėjosi namie įgyti kuo didesnį pranašumą prieš atsakomąsias rungtynes.
Gegužės 10 dieną Kaune įvyko atsakomosios IHF taurės finalo rungtynės. „Granitui“ nepavyko primesti savo žaidimo stiliaus, ir svečiai mačo pradžioje pirmavo 3:6. Tačiau pirmo kėlinio antroje pusėje kauniečiai perėmė iniciatyvą, ir antrajame kėlinyje jau šeimininkai pirmavo 12:8. Mačui artėjant prie pabaigos, rezultatas buvo 17:14. Vis dėlto, svečiai sugebėjo išlyginti rezultatą 18:18. Taurės likimas pakibo ant plauko. Paskutinėmis minutėmis kamuolys nerado kelio į vartus, ir rungtynės baigėsi lygiosiomis.
Tarptautinės rankinio federacijos narys Otas Švarcas įteikė „Granito“ kapitonui V. Novickiui IHF taurę.
Legendos Prisiminimai
V. Novickis prisimena kiekvieną finalo rungtynių detalę, ypač lemiamas minutes, kai komanda „tempė“ laiką, laukdama teisėjo švilpuko, skelbiančio mačo pabaigą. Jis pabrėžia, kad komandoje buvo labai gera atmosfera, ir nejautė jokio tuometinių lyderių spaudimo.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Antano Skarbaliaus Indėlis
Su „Granito“ klubu ir komanda pasiekti aukštumas padėjo ilgametis treneris Antanas Skarbalius. Su šiuo treneriu siejama ne tik klubo plėtra, sėkmė ir pergalės, bet ir šlovingiausias laikotarpis Lietuvos vyrų rankinio istorijoje. 1987 m. A. Skarbaliaus treniruojamas „Granitas“ laimėjo IHF taurę, o 1985 m. ir 1986 m. iškovojo SSRS čempionato sidabro ir bronzos medalius.
A. Skarbalius pasidalino prisiminimais apie tai, kaip tapo „Granito“ treneriu: „Granito“ komandos žaidėjai siekė pakeisti trenerius ir pageidavo, kad juos treniruočiau aš. Taip pat svarbi buvo ir sporto vadybinė patirtis. 1981 m. Aš jau buvau įgijęs ir municipalinio bei nacionalinio lygmens organizacinio darbo įgūdžių.“
Jis teigė, kad priėmė sprendimą treniruoti pajėgiausią Lietuvos vyrų rankinio komandą kaip iššūkį. Nors 1981 m. rugsėjo mėnesį, pradėjus treniruoti komandą, „Granitas“ naują sezoną pradėjo labai nesėkmingai, A. Skarbalius pasakė vyrams, kad kartu jie turi laimėti Europos taurę. Jis tikėjo „Granito“ vyrų potencinėmis galimybėmis.
Žaidimo Strategija ir Profesionalus Treniravimasis
A. Skarbalius pabrėžė žaidimo strategijos ir treniravimo proceso svarbą. Komanda siekė įvaldyti aktyvią gynybą, kurios dėka būtų galima priversti varžovus klysti, ir po to greitomis kontratakomis pelnyti įvarčius. Žaidėjai treniravosi profesionaliai, po 8-10 kartų per savaitę.
Jaunų Žaidėjų Rengimo Sistema
A. Skarbaliaus iniciatyva buvo sukurta „Granito“ keturių pakopų rankininkų rengimo sistema. Po pirmojo sezono, ypatingai padedant rėmėjams, pavyko išspręsti visus iš Lietuvos regionų pakviestų penkiolikmečių rankininkų mokymosi, gyvenimo, treniravimo, maitinimo klausimus. Buvo lanksčiai organizuojamas visų lygių rankininkų treniravimo procesas, kai be privalomų rytinių treniruočių, vakarinėse treniruotėse kai kurie jauni žaidėjai būdavo pakviečiami treniruotis su pagrindine „Granito“ komanda.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Kelias iki Istorinių Medalių
A. Skarbalius teigė, kad iki istorinių medalių kelias buvo ilgas ir reikėjo laiko bei kantrybės. Rezultatai gerėjo palaipsniui. Todėl jis palinkėjo treneriams, žaidėjams, klubo vadovams parengti ilgalaikius strateginius planus, nuolat juos patikslinti ir nuoširdžiai dirbant kantriai laukti sportinių rezultatų.
Prisiminimai apie Europos Taurės Kovas
A. Skarbalius nuolat prisimena visas 10 rungtynių, o ypač rungtynes su tuo metu buvusia labiausiai Europoje tituluojama Vokietijos „Gumersbacho“ komanda, ir finalo rungtynes su Madrido „Atletico“ komanda. Jis prisimena, kad žiniasklaida užjautė „Granitą“ prieš rungtynes Madride, bet komanda vyko laimėti.
Skaudus nusivylimas buvo tas, kad nepavyko antrą kartą laimėti Europos taurės 1988 metais. Kaune finalo rungtynėse su Rumunijos Baia Mare „Minaur“ komanda „Granitas“ laimėjo tik 1 įvarčio skirtumu 21:20.
Žaidėjų Sklaida Europoje
A. Skarbalius teigė, kad skirtumą tarp 1981 ir 1993 metų sudarė tai, kad 1981 metais nė vienas žaidėjas negalėjo išvykti į užsienį ir geriausieji šalies rankininkai atstovavo „Granitui“, o 1993 metais daugelis „Granito“ žaidėjų jau žaidė užsienio klubuose.
XX Amžiaus Lietuvos Simbolinė Rinktinė
2000 m. Lietuvos rankinio federacija (LRF) paskelbė XX amžiaus simbolines vyrų ir moterų rinktines.
- Moterų rinktinė: vartininkė Rožė Stasiulevičienė, žaidėjos - Aldona Nenėnienė, Sigita Strečen, Aušra Fridrikas, Elena Buzelienė, Elena Petkienė, Jolanta Jankevičienė.
- Vyrų rinktinė: vartininkas - Kęstutis Lekeckas, žaidėjai - Albertas Macežinskas, Jonas Kaučikas, Albertas Mazeliauskas, Raimundas Valuckas, Gediminas Mikulėnas ir Valdemaras Novickis.
Lietuviai Pasaulio Čempionatuose
Lietuvos rankininkai yra iškovoję medalių pasaulio čempionatuose:
- 1977 m.: Švedijoje V. Novickis ir Valdas Sadaunykas pelnė aukso medalius, Rumunijoje sidabro medaliais apdovanotos Genutė Garšvinskaitė ir S. Strečen.
- 1978 m.: Danijoje sidabro medaliu apdovanotas V. Novickis.
- 1982 m.: Vengrijoje čempione tapo S. Strečen, VFR aukso medaliais apdovanoti V. Novickis ir R. Valuckas.
- 1983 m.: Pracūzijoje aukso medalis atiteko L. Abramauskaitei.
- 1985 m.: Pietų Korėjoje ir 1987 m. Danijoje aukso medaliais apdovanotos A. Nenėnienė.
- 1987 m.: Jugoslavijoje Remigijui Cikanauskui - sidabro medalis.
Lietuviai Olimpinėse Žaidynėse
Lietuvos rankininkai taip pat pasižymėjo olimpinėse žaidynėse:
- 1976 m.: Monrealyje ir 1980 m. Maskvoje olimpinėmis čempionėmis tapo Sigita Mažeikaitė - Strečen ir A. Nenėnienė.
- 1980 m.: Maskvoje V. Novickis tapo olimpiniu vicečempionu.
- 1988 m.: Seule olimpiniu čempionu tapo V. Novickis.
Valdemaras Novickis - Rankinio Legenda
Įžymiausio Lietuvos rankininko Valdemaro Novickio karjera pažymėta ne tik įspūdingomis pergalėmis, bet ir didele ištikimybe Kauno „Granito“ klubui, su kuriuo jis susiejo visą savo gyvenimą.
V. Novickis 1977 m. tapo pasaulio jaunimo čempionu su SSRS jaunimo rinktine, 1980 m. - Maskvos olimpiniu vicečempionu, 1988 m. - Seulo olimpiniu čempionu, 1978 m. - pasaulio vicečempionu ir 1982 m. - pasaulio čempionu, 1987 m. su „Granitu“ laimėjo Tarptautinės rankinio federacijos (IHF) taurę, o 1988 m. žaidė šių varžybų finale. Atstovaudamas „Granitui“ keturis kartus tapo SSRS čempionato medalininku.
Karjeros Pradžia
V. Novickis gimė Kalesninkų kaime Šalčininkų rajone, rankinį pradėjo žaisti tik dešimtoje klasėje. 1972-aisiais Eišiškėse buvo pastatyta sporto salė, sporto mokyklos rankinio treneris Antanas Ratkevičius pakvietė jį žaisti rankinį. Bebaigiant mokyklą, V. Novickis buvo pakviestas į Lietuvos moksleivių rinktinę.
Pozicija Aikštelėje
Moksleivių rinktinėje V. Novickis buvo linijos žaidėjas, po to išsikovojo vietą įžaidėjo, kitaip tariant, vidurio gynėjo, pozicijoje. Tai labai svarbi pozicija - įžaidėjas turi numatyti varžybų eigą, kuri varžovų grandis yra silpnesnė, kaip sėkmingai baigti ataką, tiksliai perduoti kamuolį ir t. t.
Studijos ir Sportas
1974-aisiais baigęs mokyklą, V. Novickis įstojo studijuoti į Lietuvos veterinarijos akademiją (LVA). Tačiau jau po metų, 1975-aisiais, buvo pakviestas į reprezentacinę „Granito“ komandą, o netrukus ir į SSRS rinktinę. Laiko mokslams visiškai nebeliko, jie užsitęsė, diplomą gavo tik po dešimties metų.
Ištikimybė „Granitui“
„Granitas“ yra „Granitas“, 17 kartų Lietuvos čempionas. Tai buvo, yra ir bus mano klubas: 1975-1993 -aisiais jame žaidžiau, 1993- 2019-aisiais dirbau treneriu. Šį klubą buvau palikęs tik trumpam: 1988 -aisiais po Seulo olimpinių žaidynių išvykau žaisti į Ispaniją, o paskui - į Vokietiją. Ten buvau po vienerius metus.
Karjera SSRS Rinktinėje
V. Novickis dvylika metų atstovavo SSRS rinktinei, tačiau tvirčiau jautėsi „Granite“, nes tai buvo jo komanda, su puikia atmosfera. Rinktinėje buvo didelė konkurencija, reikalavimai. Į jo poziciją pretendavo 4-5 sportininkai, juos reikėdavo nurungti, per treniruočių stovyklas įrodyti, kad esi stipresnis.
Olimpiados
V. Novickis dalyvavo dvejose olimpinėse žaidynėse ir pelnė medalius. Maskvoje po lemiamų rungtynių buvo nusiminęs, nes jam buvo pranašaujamas olimpinis auksas, o Seule džiaugsmui nebuvo ribų.
Karjera Po Seulo Olimpinių Žaidynių
Po Seulo olimpinių žaidynių V. Novickis buvo pakviestas žaisti Ispanijoje, kiek vėliau - ir į Vokietiją. Negalėjo daugiau gauti pinigų nei toje šalyje dirbantis ambasadorius, jo atlyginimas per mėnesį buvo 1500 JAV dolerių.
Traumos
V. Novickis turėjo nemažai traumų: ir nosis, ir koja buvo sulaužytos , kairės rankos delnas susiūtas aštuoniomis siūlėmis. Tačiau kai reikia, ar skauda, ar ne - eini ir kovoji.
Vertinimas „Granite“
V. Novickis teigia, kad kai pats išsikovoji aukštus titulus, o žaisdamas ar treniruodamas „Granitą“ daug kartų tampi Lietuvos čempionu - viskas susideda į vieną krūvą ir nėra išskirtinės pergalės. Jam daugiau emocijų sukeldavo vadovauti visam žaidimui, draugus aprūpinti kamuoliais, organizuoti gerą gynybą, nei pačiam pasiekti įvartį.
Kapitono Pareigos
Būdamas SSRS rinktinės ir legendinio „Granito“ kapitonu, V. Novickis turėjo pasižymėti vadovavimo įgūdžiais. Kaip „Granito“ kapitonas, visada tardavosi su treneriu, kokį sprendimą vienu ar kitu momentu priimti, kokį į aikštelę išleisti žaidėją.
Vadovavimas Lietuvos Rinktinei
Vadovaudamas Lietuvos rinktinei, V. Novickis atvedė ją į svarbiausius turnyrus: 1997 m. pasaulio čempionate užėmė 10-ą, o 1998 m. Europos čempionate - 9-ą vietas. Jokiam kitam treneriui to nepavyko padaryti. Tačiau dėl nesutarimų su žaidėjais, 1999-aisiais jis turėjo palikti rinktinę.
Sūnaus Karjera
Sėkmingai rankinį žaidė ir V. Novickio sūnus Valdas, kuris 2007 m., atstovaudamas „Magdeburg SC“ (Vokietija) klubui, su draugais laimėjo Europos rankinio federacijos (EHF) taurę.
1975 m. Pasaulio Moterų Rankinio Čempionatas Vilniuje
Lygiai prieš 50 metų, 1975 m. gruodžio 13 d., baigėsi ir Lietuvos sostinėje vykęs VI pasaulio moterų rankinio čempionatas. Pasaulio čempionate turėjo žaisti ir garsaus Lietuvos krepšininko Šarūno Jasikevičiaus mama Rita Zailskaitė-Jasikevičienė, laimėjusi bronzos medalį prieš tai vykusiame 1973 m. pasaulio čempionate Jugoslavijoje.
Iki šiol Lietuvoje yra vykę vos du komandinių olimpinių sporto šakų pasaulio čempionatai. 1975 m. pasaulio moterų rankinio čempionatas gruodžio 2-13 d. vyko trijuose tuometės Sovietų Sąjungos (SSRS) miestuose - Vilniuje (Lietuva), Kyjive (Ukraina) ir Rostove prie Dono (Rusijos federacija).
Pasaulio čempionatas tapo istoriniu ir dėl to, jog 12 stipriausių pasaulio rinktinių kovojo ne tik dėl medalių, bet ir dėl kelialapių į 1976 m. Montrealiо olimpines žaidynes.
Iki šiol stovinčiuose ir į kultūros vertybių registrą įtrauktuose Vilniaus sporto rūmuose, čempionato pradžioje vyko A grupės varžybos. Vėliau Vilniuje galutines vietas pasidalijo dėl 7-9 ir dėl 10-12 kovojusios komandos.
SSRS Bandymas Surengti Čempionatą
Tuo metu okupuotoje Lietuvoje ir visoje komunistinėje Sovietų Sąjungoje buvo slepiamas mažai kam žinomas faktas, kad tai jau antras SSRS bandymas surengti pasaulio moterų rankinio čempionatą. Okupuotų valstybių sąrašą siekiančiai plėsti Sovietų Sąjungai buvo patikėta teisė surengti ir 1968 m. planetos pirmenybes. Tačiau dėl 1968 m. rugpjūtį rusų paskleisto neva siekio „atstatyti socialistinę santvarką“, jie į Čekoslovakiją įvedė net 200 tūkst. sovietų karių bei 2 tūkst. tankų ir jėga nuslopino „Prahos pavasarį“. Dėl to sovietai neteko teisės organizuoti pasaulio rankinio čempionatą.
Atidarymo Ceremonija
1975 m. pasaulio čempionatas Vilniuje prasidėjo įspūdinga atidarymo ceremonija. Komplimentų mūsų sostinei negailėjo ir vėlesniuose pasaulio čempionato etapuose Vilniuje žaidusios rinktinės.
Ilgametis treneris ir rankinio organizacijų vadovas A. Skarbalius prisiminė, kad visus labai nustebino atidarymo ceremonija, kurios scenarijaus autorius ir įgyvendintojas buvo Algis Matulevičius. Per atidarymo ceremoniją, tam metui, buvo neįtikėtina šviesų gama Vilniaus sporto rūmuose.
JAV Rinktinės Įspūdžiai
A. Skarbalius prisiminė, kad įpusėjus pasaulio čempionatui, iš Kyjivo į Vilnių persikėlusių amerikiečių rankininkių komplimentai, kad pas mus, čia Lietuvoje, viskas yra labai panašu į jų gimtinę. Visos amerikietės, pamačiusios Vilnių, sakė: „Čia - Amerika“! Joms viskas pas mus patiko: Sporto rūmai, viešbutis, patiekiamas maistas ir tvarka bei organizavimas. Ir aišku, lietuvių nuoširdumas.
1975 m. pasaulio čempionate už informacinės medžiagos pateikimą organizaciniam komitetui atsakingas A. sakė, kad į Vilnių atvykusi JAV rankinio rinktinė atsivežė video kamerą. Jie viską filmavo ir iškart galėjo peržiūrėti tai, ką užfiksavo. Visiems tai buvo neįtikėtina - kas čia per technologija, kad ką tik nufilmavai ir iškart gali peržiūrėti bei pritaikyti treniruotėse.
JAV rinktinei pasaulio čempionatas buvo labai svarbus ir tuo, kad, tik neseniai Šiaurės Amerikos žemyne pradėtą propaguoti sporto šaką, amerikiečiai norėjo populiarinti ir kaimyninėse valstybėse. Tuo pačiu, amerikietės labai norėjo patekti į kaimyninėje Kanadoje vyksiančias 1976 m. Montrealiо olimpines žaidynes.
A. Nenėnienės Pasiekimai
A. Nenėnienė (1949-1999) yra viena labiausiai tituluotų Lietuvos sportininkių per visą istoriją. Kauno „Žalgirio“ komandoje žaidusi A. Nenėnienė su SSRS rinktine dukart tapo olimpine čempione - 1976 m. Monrealio ir 1980 m. Maskvos žaidynėse, pastarosiose triumfavusi kartu su kita lietuve Sigita Mažeikaitė-Strečen. Be dviejų olimpinių aukso medalių, A. Nenėnienė laimėjo ir du pasaulio čempionato medalius - 1975 m. sidabrą ir 1978 m. - bronzos.
Ihoris Turčinas
Sovietų Sąjungos rinktinę tuomet į priekį vedė legendinis treneris Ihoris Turčinas. I. Turčinas, kaip treneris, per savo karjerą laimėjo net tris olimpinius medalius: dukart auksą 1976 m. Monrealyje ir 1980 m. Maskvoje bei bronzą 1988 m. Seule ir net penkis pasaulio čempionatų medalius: 1982 ir 1986 m. auksą, 1975 ir 1978 m. sidabrą, 1973 m. bronzą.
Zinaida Turčina
2000 m. vykdytoje IHF apklausoje, Z. Turčina buvo pripažinta geriausia XX amžiaus rankininke pasaulyje.
Dabartinė Situacija ir Ateities Perspektyvos
Šiandien Lietuvos rankinis susiduria su iššūkiais, tačiau turi ir didelį potencialą. Būtina tobulinti jaunų žaidėjų rengimo sistemas, stiprinti ryšius su sporto mokyklų treneriais ir sudaryti sąlygas profesionaliam sportininkų tobulėjimui.
Lietuvoje būtina sukurti nemažiau kaip 4 profesionalias klubines komandas (vyrų ir moterų), kurių sportininkai/ės galėtų už užmokestį pragyventi ir treniruotis profesionaliai. Suburti geriausius šalies rankininkus profesionalus į vieną komandą, kuri dalyvautų Europos taurės ir Baltijos lygos varžybose, o Lietuvos čempionate atstovautų klubams.