Įvadas
Švietimo kokybės vertinimo sistema Lietuvoje yra nuolat tobulinama, siekiant užtikrinti aukštą ugdymo lygį ir atitikimą visuomenės poreikiams. Ši sistema apima įvairius švietimo lygius - nuo ikimokyklinio ugdymo iki aukštojo mokslo - ir yra grindžiama nuolatinės stebėsenos, savianalizės ir išorinio vertinimo principais.
Švietimo sistemos raida Lietuvoje po nepriklausomybės atkūrimo
Po 1990 m., atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, prasidėjo esminės švietimo sistemos reformos. Buvo pertvarkyta švietimo valdymo struktūra, apimanti ministeriją, savivaldybių švietimo skyrius ir kitas institucijas. Taip pat buvo reformuotos bendrojo ugdymo (iki 2011 m. - bendrasis lavinimas), profesinių (profesinis mokymas), aukštesniųjų (aukštesnioji mokykla) ir aukštųjų mokyklų sistemos.
Teisinis pagrindas
Švietimo sistemos raidą įtvirtino svarbūs teisės aktai:
- 1991 m. priimtas Švietimo įstatymas (nauja redakcija 2011 m.).
- 1997 m. priimtas Profesinio mokymo įstatymas (nauja redakcija 2008 m.).
Šie įstatymai reglamentavo švietimo struktūrą, valdymą, ugdymo turinį ir kokybės užtikrinimo mechanizmus.
Naujų švietimo įstaigų kūrimas
Po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje atsirado naujų tipų švietimo įstaigos:
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
- 1991 m. pradėtos steigti privačios mokyklos.
- 1992 m. - gimnazijos.
- 1993 m. - jaunimo mokyklos, skirtos 12-16 metų jaunuoliams, turintiems mokymosi sunkumų ir motyvacijos problemų.
Kokybės užtikrinimo institucijų įkūrimas
Siekdama užtikrinti švietimo kokybę, Lietuva įkūrė specializuotas institucijas:
- 1995 m. įkurtas Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC), skirtas valstybinių ir privačių mokslo ir studijų institucijų mokslinės ir pedagoginės veiklos savianalizės procesui koordinuoti ir įvertinti.
- 1996 m. - Nacionalinis egzaminų centras (NEC), atsakingas už valstybinių brandos egzaminų organizavimą (2019 m. sujungtas su kitomis penkiomis įstaigomis į Nacionalinę švietimo agentūrą).
Švietimo prieinamumas
Švietimo įstatyme nustatyta, kad mokslas valstybinėse ir savivaldybių bendrojo ugdymo, profesinėse ir aukštesniosiose mokyklose yra nemokamas. Mokoma lietuvių kalba, tačiau yra mokyklų, kuriose dėstoma lenkų, rusų kalbomis.
Ikimokyklinis ugdymas
Švietimo įstatyme nustatyta, kad vaikams nuo gimimo iki 6 metų teikiamas ikimokyklinis ugdymas. Jis apima neprivalomus vaikų lopšelius-darželius, vaikų darželius (1-6 metų vaikams), vaikų darželius-mokyklas. Ikimokyklinio ugdymo grupės gali būti steigiamos mokyklose ir kitose įstaigose, pavyzdžiui, kaimų daugiafunkciuose centruose.
Privalomas priešmokyklinis ugdymas
Nuo 2016 m. teikiamas vienmetis privalomas priešmokyklinis ugdymas vaikų darželiuose, darželiuose-mokyklose, bendrojo ugdymo mokyklų priešmokyklinėse grupėse vaikams, tais kalendoriniais metais sukakusiems 6 metus. Tėvų ar globėjų prašymu ir tam tikrai komisijai įvertinus vaiko gebėjimus, priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas anksčiau, bet ne jaunesniam kaip 5 metų vaikui.
Ikimokyklinių įstaigų statistika
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, ikimokyklinio ugdymo įstaigų skaičius ir vaikų lankomumas nuolat auga:
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
- 2010 m. buvo 626 ikimokyklinės įstaigos (94,8 tūkst. vaikų, 12,8 tūkst. pedagogų).
- 2015 m. - 721 (116,8 tūkst. vaikų, 13,2 tūkst. pedagogų).
- 2016 m. - 737 (116,8 tūkst. vaikų, 13,4 tūkst. pedagogų).
- 2017 m. - 738 (119,3 tūkst. vaikų, 13,8 tūkst. pedagogų).
- 2019 m. pradžioje veikė 731 ikimokyklinio ugdymo įstaiga (iš jų mieste - 632, kaime - 99) ir 517 bendrojo ugdymo mokyklų steigtos ikimokyklinio ugdymo klasės, buvo ugdoma 120,9 tūkst. vaikų, dirbo daugiau kaip 14,2 tūkst. pedagogų.
Bendrasis ugdymas
Lietuvoje mokomasi pagal 12 metų trunkančią bendrojo ugdymo programą. Iki bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos buvo keturmetė pradinė (7-11 metų vaikams), trimetė žemesnioji (11-14 metų), dvimetė aukštesnioji (14-16 metų) pagrindinės mokyklos pakopos ir dvimetė vidurinė (16-18 metų) mokykla.
Ugdymo pakopos
- Pradinis ugdymas: apėmė mokyklą-darželį, pradinę mokyklą. Jis gali būti teikiamas vaikų darželyje-mokykloje, pradinėje mokykloje, jis gali būti vykdomas kartu su dailės, muzikiniu, meniniu, sportiniu ar kitu ugdymu, skirtas 7-11 metų vaikams. Pakankamai subrendęs vaikas tėvų ar globėjų prašymu ir tam tikrai komisijai įvertinus vaiko gebėjimus gali pradėti lankyti mokyklą ir nuo 6 metų.
- Pagrindinis ugdymas: galėjo būti šešiametė pagrindinė, dešimtmetė pagrindinė (kartu su pradinėmis klasėmis) arba dvylikametė vidurinė (kartu su pradine ir dešimtmete mokykla). Pagrindinio ugdymo programas vykdo ir jaunimo mokyklos (V-X klasės; 12-17 metų jaunuoliams), profesinės mokyklos. Privaloma pagrindinio ugdymo programa sudaryta iš dviejų dalių: I dalis - 4 metų, įgyvendinama V-VIII klasėse (11-14 metų mokiniams), ir II dalis - 2 metai, įgyvendinama IX-X (gimnazijos I-II klasėse; 14-16 metų mokiniams) klasėse. Nuo IX klasės (gimnazijos I klasės) mokiniai gali pasirinkti dalykų modulius, mokytis pasirenkamųjų dalykų pagal polinkius ir gebėjimus. Mokykla gali sudaryti individualius ugdymo planus mokiniams, kuriems sunkiau mokytis arba kurie mokosi itin gerai.
- Vidurinis ugdymas: apėmė dvylikametę vidurinę (vykdė pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas), aštuonmetę vidurinę (vykdė pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas), dvimetę vidurinę mokyklą, gimnaziją ir keturmetę profesinę mokyklą (į ją buvo priimami ne jaunesni nei 14 metų mokiniai, baigę žemesniąją arba aukštesniąją pagrindinės mokyklos pakopą). Baigus 10 klasių ir įgijus pagrindinį išsilavinimą, toliau galima mokytis pagal 2 metų vidurinio ugdymo programą (ją sudaro privalomieji ir pasirenkamieji bendrojo ugdymo dalykai bei galimi profesinio mokymo programų moduliai) gimnazijose (III-IV klasės; 17-18 metų vaikams), profesinėse mokyklose. Be įprastos (keturmetės) gimnazijos, veikia ir dvylikametė arba dešimtmetė menų gimnazija, vadinamoji ilgoji gimnazija, dvimetė technologinė gimnazija - autonomiškas profesinės mokyklos padalinys. Jei vidurinio ugdymo programa vykdoma kartu su profesinio mokymo programa, jos gali būti vykdomos ilgiau nei dvejus metus.
Tautinių mažumų mokyklos
2005 m. veikė 64 lenkų, 55 rusų, 1 baltarusių ir 1 prancūzų bendrojo ugdymo mokykla (iš viso 46 670 mokinių).
Privačios mokyklos
Privačiose bendrojo ugdymo mokyklose mokėsi 2330 mokinių (0,4 % visų mokinių).
Profesinis mokymas
Pagal Profesinio mokymo įstatymą (1997, nauja redakcija 2008) Lietuvoje profesinis mokymas yra pirminis (tik formalusis) ir tęstinis (formalusis ir neformalusis).
Profesinio mokymo tipai
- Formalusis pirminis profesinis mokymas: teikiamas asmenims nuo 14 metų, turintiems pagrindinį, vidurinį išsilavinimą, taip pat specialiųjų poreikių ar neturintiems vidurinio arba pagrindinio išsilavinimo asmenims (profesinėje mokykloje kartu su kvalifikacija galima įgyti ir pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą). Jį teikia profesinės mokyklos.
- Formalusis tęstinis profesinis mokymas: teikiamas asmenims, jau turintiems kvalifikaciją, bet norintiems ją tobulinti ar įgyti kitą kvalifikaciją. Jį teikia darbo rinkos mokymo centrai, pirminio profesinio mokymo programas įgyvendinančių įstaigų suaugusiųjų mokymo skyriai, aukštosios mokyklos, įmonės ir kitos organizacijos.
Profesinio mokymo statistika
2018/2019 m. veikė 73 profesinio mokymo įstaigos (70 valstybinių ir 3 privačios), jose mokėsi 34 156 moksleiviai, dirbo 3269 pedagogai. 2018 m. profesinę kvalifikaciją įgijo 15 tūkst. asmenų.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Profesinio mokymo kokybės užtikrinimas
- Už profesinio mokymo ir (ar) su profesiniu mokymu susijusios veiklos kokybę atsako profesinio mokymo teikėjas.
- Kiekviena profesinio mokymo įstaiga turi ne rečiau kaip kartą per metus supažindinti bendruomenę ir savo interneto svetainėje viešai skelbti profesinės įstaigos vadovo metų veiklos ataskaitą.
- Profesinio mokymo įstaigos išorinis vertinimas yra profesinio mokymo įstaigos veiklos kokybės nustatymas, remiantis įstaigos atliktos savianalizės ir stebėsenos duomenimis, įtraukiant išorės ekspertus. Profesinio mokymo įstaigos išorinį vertinimą organizuoja kvalifikacijų tvarkymo institucija arba kita švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija ne rečiau kaip kartą per 5 metus.
- Profesinio mokymo programų išorinis vertinimas apima profesinio mokymo programų įgyvendinimo kokybės analizę profesinio mokymo teikėjo atliktos savianalizės ir stebėsenos duomenų pagrindu, dalyvaujant sektoriniams profesiniams komitetams, į šį vertinimą gali būti įtraukiami ir išorės ekspertai.
Specialusis ugdymas
1991 m. pradėta labiau rūpintis specialiuoju vaikų ugdymu, jų socializacija ir integracija į visuomenę. Buvo įkurtos pirmosios ikimokyklinės įstaigos specialiųjų poreikių turintiems vaikams, kuriems būdingas vidutinio ir sunkaus laipsnio protinis atsilikimas, taip pat įkurtos neįgalių vaikų grupės darželiuose. Šių vaikų poreikiams tenkinti įkurtos įvairios tarnybos.
Teisinis reguliavimas
1998 m. priimtas Specialiojo ugdymo įstatymas (2011 m. integruotas į Švietimo įstatymą), pagal kurį mokyklinio amžiaus (nuo 7 iki 18-21 metų) specialiųjų poreikių vaikai ugdomi namuose, ikimokyklinio ugdymo įstaigų bendrosiose arba specialiosiose grupėse, specialiojo ugdymo centruose (vaikai nuo 3 metų), bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose arba specialiosiose klasėse, specialiosiose mokyklose.
Ugdymo formos
Į specialiąją mokyklą vaikas siunčiamas tik tuo atveju, kai mokyklos psichologo, vaiką mokančio pedagogo, specialiojo pedagogo korekcinė pagalba neduoda laukiamų rezultatų. 2006 m. specialiosiose mokyklose mokėsi 11,7 % specialiųjų poreikių turinčių vaikų, 88,3 % - bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose arba specialiosiose klasėse.
Aukštasis mokslas
1991 m. priimtas Mokslo ir studijų įstatymas (suvestinė redakcija 2014), reglamentuojantis mokslo institucijų ir aukštųjų mokyklų veiklą. 1997 m. priimta Mokslo sričių, krypčių ir šakų klasifikacija (nuo 2012 m. galioja nauja klasifikacija). 1999 m. Lietuva prisidėjo prie Bolonijos deklaracijos, kuria siekiama sukurti bendrą Europos aukštojo mokslo erdvę. 1999 m. patvirtinta Bendroji studentų priėmimo į valstybines aukštąsias mokyklas sąlygų derinimo tvarka. 2000 m. priimtas Aukštojo mokslo įstatymas (galiojo iki 2009 m.), pradėta povidurinio mokymo reforma: atsisakyta aukštesniojo mokslo, dauguma aukštesniųjų mokyklų pertvarkytos į kolegijas. Nacionalinis studijų krypčių klasifikatorius (2001, 2007 naujas), reglamentuoja kiekvienos studijų krypties, pagrindinių studijų turinį.
Aukštųjų mokyklų autonomija
Aukštosios mokyklos turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansinę veiklą, grindžiamą savivaldos principais, akademine laisve. Jos gali nustatyti studijų tvarką, savo struktūrą, vidaus darbo tvarką, konkretų administracijos ir kitų tarnautojų skaičių, pasirinkti studijų, mokslinių tyrimų, profesionaliosios meninės veiklos formas ir kryptį, teikti kvalifikacinius ir mokslo laipsnius bei pedagoginius vardus. Aukštosios mokyklos dalyvauja Europos Sąjungos finansuojamose mokslo ir studijų programose (SOCRATES, ERAZMUS, Leonardo da Vinci ir kitose).
Studijų pakopos
Nuo 1991 m. studijos aukštosiose mokyklose yra universitetinės ir koleginės. Studijos yra trijų pakopų:
- Pirmoji - 4 metų (profesinio bakalauro studijų programas vykdo kolegijos, pirmosios pakopos bakalauro - universitetai).
- Antroji - 2-3 metų (vykdo universitetai).
- Trečioji - 3-4 metų (doktorantūra, meno aspirantūra; vykdo universitetai arba universitetai su mokslinių tyrimų institutais).
Aukštojo mokslo įstaigų statistika
- 2007 m. veikė 15 valstybinių universitetinių aukštųjų mokyklų, 7 privačios universitetinės aukštosios mokyklos, 16 valstybinių kolegijų, 12 privačių kolegijų.
- 2009/2010 m. veikė 23 universitetinės aukštosios mokyklos (15 valstybinių ir 8 privačios) ir 23 kolegijos (13 valstybinių ir 10 privačių), jose studijavo 201 tūkst. studentų, dirbo 13,2 tūkst. dėstytojų.
- 2012/2013 m. veikė 23 universitetinės aukštosios mokyklos (14 valstybinių ir 9 privačios) ir 24 kolegijos (13 valstybinių ir 11 privačių), studijavo 159,5 tūkst. studentų, dirbo 13,5 tūkst. pedagogų.
- 2015/2016 m. veikė 22 universitetinės aukštosios mokyklos (14 valstybinių ir 8 privačios) ir 23 kolegijos (13 valstybinių ir 10 privačių), studijavo 133,3 tūkst. studentų, dirbo 11,8 tūkst. pedagogų.
- 2017/2018 m. veikė 21 universitetinė aukštoji mokykla (14 valstybinių ir 7 privačios), 22 kolegijos (13 valstybinių ir 9 privačios). 2018 m. kolegijas baigė 8 tūkst. absolventų, universitetuose bakalauro laipsnį įgijo 10,7 tūkst., magistro - 6,5 tūkst.
- 2018/2019 m. veikė 20 universitetinių aukštųjų mokyklų (13 valstybinių ir 7 privačios) ir 22 kolegijos (12 valstybinių ir 10 privačios). Studijavo 111,3 tūkst. studentų (77,3 tūkst. universitetinėse ir 34 tūkst. kolegijose), dirbo 43,1 tūkst.
Aukštojo mokslo pertvarka
Vykdant aukštojo mokslo pertvarką sujungtos kai kurios aukštosios mokyklos.
- 2018 m. sausio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimas pritarė, kad Aleksandro Stulginskio universitetas ir Lietuvos edukologijos universitetas būtų reorganizuojami juos prijungiant prie Vytauto Didžiojo universiteto (šie universitetai tapo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija ir Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija). Galutinai veiklų ir struktūrinių organizacinių padalinių optimizaciją planuojama baigti iki 2022 m.
- Šiaulių universitetą buvo nuspręsta iki 2019 m. liepos 1 d. prijungti prie Vilniaus universiteto (pertvarkant į Vilniaus universiteto Švietimo akademiją), 2019 m. balandį nuspręsta prijungimą atidėti iki 2020 m. liepos 1 d.
- 2018 m. gruodį Lietuvos Respublikos Seimas pritarė Mykolo Romerio universiteto reorganizacijai prijungiant jį prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto (pagal 2018-2021 reorganizacijos planą), 2019 m. susijungimas nukeltas į 2022 m.
Suaugusiųjų švietimas
1992 m. reformuotos suaugusiųjų švietimo institucijos, pradėta steigti suaugusiųjų švietimu, andragogų rengimu besirūpinantys padaliniai. 1992 m. Vilniuje įkurta Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacija, 1995 m. Vilniuje - Trečiojo amžiaus universitetas.
Teisinis reguliavimas
Pagal Švietimo įstatymą ir 2014 m. Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymą (nauja redakcija 2015; jis pakeitė 1997 m. Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymą) suaugusiųjų mokymas yra formalusis, neformalusis švietimas ir tęstinis mokymasis (mokymosi visą gyvenimą dalis, apimanti formalųjį, neformalųjį švietimą ir savišvietą, kai asmens įgyta kompetencija gali būti pripažįstama kaip baigta formaliojo švietimo programos dalis).
Suaugusiųjų švietimo formos
- Formalusis mokymas: apima suaugusiųjų bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir ugdymo bei aukštąsias mokyklas ir nuotolinius centrus.
- Neformalusis mokymas ir tęstinis mokymasis: apima suaugusiųjų mokyklas, centrus, bendrojo ugdymo mokyklas su suaugusiųjų klasėmis, Trečiojo amžiaus universitetą, laisvuosius mokytojus.
Suaugusiųjų švietimo statistika
2006 m. veikė 31 suaugusiųjų bendrojo ugdymo mokykla ir mokymo centras, mokėsi 17 820 žmonių. 2016 m. įvairiuose kursuose, seminaruose, konferencijose žinias gilino 409 tūkst. žmonių.
Švietimo kokybės vertinimo naujienos ir renginiai
Nacionalinė švietimo agentūra nuolat organizuoja įvairius renginius ir konsultacijas, skirtas švietimo kokybei gerinti. Pavyzdžiui, gruodžio mėnesį vyko nuotolinės konsultacijos „Šokio bendrosios programos įgyvendinimas: šokio reiškinių ir kontekstų pažinimas“ ir „Teatrinių reiškinių ir kontekstų pažinimas“, taip pat informacinis seminaras „Pretendentų į švietimo įstaigos vadovus kompetencijų vertinimas“.