Lietuvos sklandymo sporto federacijos istorija yra neatsiejama nuo gilių aviacijos tradicijų Lietuvoje, kurios prasidėjo dar XX a. pradžioje. Oficialiai aviacijos sportas Lietuvoje pradėtas vystyti 1927 m., kai Kaune buvo įkurtas Lietuvos aeroklubas (LAK). Ši organizacija tapo pagrindu tolimesniam sklandymo sporto vystymuisi šalyje.
Priešistorė: Pirmieji bandymai ir Lietuvos aeroklubo įtaka
Nors pavieniai entuziastai bandė sklandyti ir anksčiau, tačiau tik 1931-1932 m. sandūroje, susikūrus Lietuvos Aeroklubui, atsirado sąlygos sklandymo vystymuisi. LAK ėmėsi konkrečių veiksmų sklandymui vystyti ir 1931 m. į Vokietijoje esančią Rasytės (Rossitten) sklandymo mokyklą pasiuntė j. leit. G. Radvenį-Heidrikį, kuris įvykdė „C“ piloto normatyvą ir tapo pirmuoju lietuvių sklandymo instruktoriumi.
Tais pačiais metais inž. plk. ltn. A. Gustaičio, kuris tuo metu ėjo ir LAK pirmininko pavaduotojo pareigas, iniciatyva Vokietijoje buvo nupirkti 3 komplektai sklandytuvo RRG Zögling brėžinių ir inicijuota mokomųjų sklandytuvų statyba. Vienas komplektas atiduotas Klaipėdos šaulių būreliui, kitas - Kauno Aukštesniajai technikos mokyklai (ATM), o trečiąjį sklandytuvą statė karo aviacijos dirbtuvėse, prižiūrint leit. V. Milevičiui ir P. Skurauskui.
Pirmosios sklandymo mokyklos ir savos gamybos sklandytuvai
1931 m. rudenį Kauno ATM įsikūrė sklandytojų būrelis, kuriame teorinius užsiėmimus dėstė G. Radvenis-Heidrikis. Būrelio nariai pradėjo statyti sklandytuvą, o iniciatyvos ėmėsi ATM moksleivis Bronius Oškinis, kuris pakoregavo Zöglingo brėžinius ir įnešė patobulinimų. Taip gimė pirmasis lietuviškas sklandytuvas - T-1 („Technikas“-1).
1932 m. rugpjūčio 15 d. buvo oficialiai atidaryta pirmoji sklandymo mokykla Lietuvoje, Kauno priemiestyje Petrašiūnuose. Šiai mokyklai buvo atiduotas ir suremontuotas RRG Zögling, pagamintas karo aviacijos dirbtuvėse. 1932 m. rudenį buvo atlikta 410 skridimų, o pirmieji penki sklandytojai įvykdė „A“ normatyvus.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
1933 m. buvo įsteigta sklandymo mokykla Nidoje, kuri tapo Lietuvos sklandytojų kalve. Nidos sklandymo mokykla veikė šešerius metus, kol Klaipėdos kraštą užėmė vokiečiai. Per šį laikotarpį Nidoje buvo paruošti 79 „C“ pilotai, 149 „B“ ir 242 „A“ pilotai, atlikta daugiau kaip 10 000 skridimų, ore išbūta daugiau kaip 260 valandų. Nidos sklandymo mokykloje mokėsi ir užsieniečiai iš Latvijos, Estijos, Čekoslovakijos bei Suomijos. Čia pasiekti ir pirmieji Lietuvos sklandymo rekordai.
Tarptautinis pripažinimas ir sklandytuvų statyba Lietuvoje
Stiprėjant Lietuvos sklandymo bazėms, kylant sklandytojų meistriškumui, atsirado galimybė dalyvauti ir Tarybų Sąjungos čempionatuose. Lietuvos sklandytojai buvo vieni iš pirmaujančiųjų Sovietų Sąjungoje. Sklandymo klubų tiek neturėjo jokia kita respublika. Lietuvos sklandytojai diktavo „madas“ ir organizacine prasme. Lietuvoje anksčiau pradėti rengti čempionatai su aukštesnės klasės sklandytuvais (ne „Blanikais“). Anksčiau nei Sovietų Sąjungoje atsirado II lyga.
1937 m. LAK pasiuntė du sklandytojus - J. Pyragių ir B. Oškinį - į JAV sklandymo varžybas-sąskrydį Elmiroje (Niujorko valstija). Buvo nusiųsti ir sklandytuvai: B. Oškinio konstrukcijos BrO-4 „Rūta“ ir Gö-3 „Minimoa“, pavadintas „Biržiečiu“. B. Oškinis su „Biržiečiu“ dalyvavo išsilaikymo trukmės ir aukščio rungtyse ir užėmė 10 vietą tarp 52 dalyvių.
Lietuvoje buvo naudojami mokomieji ir lavinimosi tipo sklandytuvai, tinkami šlaitiniams skriejimams antvėjuose. Atsirado nemažai savų sklandytuvų konstruktorių ir jų statytojų: B. Oškinis (T-1, T-2, BrO-3 „Pūkas“, BrO-4 „Rūta“, BrO-5 „Rūta-II“), bendros B. Oškinio, G. Miliūno ir A. Gyso konstrukcijos MO-1, MO-2, MOG, A. Paknys (P-1 „Uodas“, P-3 „Nerija“, PAGY), B. Karvelis (BK-1 „Vanagas“, BK-2) ir kiti.
Aukštagirio sklandymo mokykla ir pokario laikotarpis
Prasidėjus politinių permainų sūkuriui, sovietų valdžia 1940 m. nutarė Lietuvos sklandymo centrą iškelti į Aukštagirį - buvusią lenkų sklandymo mokyklą. Čia buvo įkurta „Dariaus ir Girėno“ vardo sklandymo mokykla. Iki 1940 m. pabaigos Aukštagirio mokykloje parengti 115 „A“ klasės ir 42 „B“ klasės pilotai.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Prie vokiečių okupacijos, 1941 m. rudenį, jaunų Kauno sklandytojų dėka pradėjo veikti sklandymo būrelis, kuris skraidė Pažaislyje. Skraidymams buvo surasta geresnė vieta - Nemuno šlaitas Virbaliūnų kaime prie Kulautuvos, kur buvo atidaryta sklandymo stovykla.
1945 m. VDU studento V. Vaitkaus iniciatyva universitete buvo atkurtas sklandymo būrelis, o vasarą vėl skraidyta Kulautuvoje. Tačiau 1946 m. Nemuno potvynis sunaikino sklandytuvus. Lietuvai tapus sovietine respublika, skraidymų tvarka buvo reguliuojama iš Maskvos. 1947 m. sovietų valdžia Vilniuje įkūrė OSOAVIACHIM-o aeroklubą, o 1949 m. Stalino įsakymu 400 km nuo sienos atstumu buvo uždrausti skrydžiai sportiniais lėktuvais.
Sklandymo atgimimas ir nauji konstruktoriai
1951-1956 m. prasidėjo grįžimas į Kulautuvą ir vėl pradėti statyti sklandytuvai. Kauniečiai 1951 m. šiek tiek skraidė iš Vilniaus aeroklubo gautu rusišku mokomuoju sklandytuvu A-1. Stingant sklandytuvų, pravertė B. Oškinio patirtis: 1949 m. rudenį gimė BrO-10 „Pūkas-III“, o 1950 m. KPI susibūrę sklandymo entuziastai nutarė statytis mokomuosius sklandytuvus patys (M-1 ir M-2).
1955 m. J. Balčiūno iniciatyva buvo sukonstruotas automobilinis sklandytuvų išvilkimo agregatas, kuris leido pakelti sklandytuvus į 300-400 metrų aukštį.
Šio laikotarpio aktyviausi sklandytojai: J. Balčiūnas, B. Oškinis, J. Čepulis, V. Baliūnas, V. Dovydaitis, V. Drupas, A. Arbačiauskas, L. Aleksandravičius, Z. Brazauskas, V. Čeponis, S. Janušonis, A. Japertas, Aleksandras Jonušas, T. Koronkevičius, A. Kuzmickas, V. Pakarskas, A. Vilimas.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Be B. Oškinio, žymūs sklandytuvų konstruktoriai buvo Balys Karvelis (BK-4 „Kaunas“, BK-6 „Neringa“, BK-7 „Lietuva“) ir Antanas Kuzmickas (KPI-3 „Gintaras“, KPI-4, KPI-5 „Genys“).
Kauno sklandymo klubas - Lietuvos sklandymo centras
1956 m. Kauno Jaunųjų technikų stoties ir KPI sklandymo būreliai susijungė į sklandymo stotį, kuriai vadovavo B. Oškinis. Sklandytuvų parkas didėjo. 1957 m. buvo pastatytas B. Karvelio konstrukcijos BK-4 „Kaunas“, taip pat B. Oškinio BrO-12, gauti rusiški MAK-15.
Aštunto dešimtmečio pabaigoje - devinto dešimtmečio pradžioje prie sklandymo klubų Lietuvoje pradėjo steigtis vaikų sklandymo mokyklos (Jaunųjų aviatorių mokyklos - JAM). 1994 m. šios mokyklos buvo sujungtos į vieną respublikinę vaikų aviacijos mokyklą su centru Kėdainiuose, kuriai suteiktas B. Oškinio vardas.
Lietuvos sklandymo sporto federacija atkūrus nepriklausomybę
Oficialiai Lietuvos sklandymo sporto federacija įregistruota 1997 m. vasario mėn. 16 d., tačiau federacija veikė jau nuo 1989 m. Sklandymo sporto pagrindas yra sklandymo klubai, jų žmonės, materialinė, techninė bazė, aerodromai, kuriais naudojasi ir kitų aviacijos sporto šakų sportininkai.
Lietuvos aeroklubas, atkūręs veiklą, 1989 m. surengė 2-ąsias Baltijos šalių oro varžybas, kuriose dalyvavo Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos federacinės respublikos sklandytojai. Nugalėtojais tapo Lietuvos sklandytojų komanda (A. Miklaševičius, R. Stašaitytė, V. Sabeckis).
1995 m. Lietuvos sklandymo federacija įgijo tarptautinių varžybų patirties ir 2001 m. Pociūnuose surengė FAI pirmąjį pasaulio moterų sklandymo čempionatą. 2004 m. ir 2007 m. Pociūnuose vyko Europos sklandymo čempionatai, o 2009 m. - vėl Europos vyrų sklandymo čempionatas.
Lietuvos sklandymo sporto federacijos veikla šiandien
Šiandien Lietuvos aeroklubas vienija 12 Lietuvos aviacijos sporto federacijų ir atstovauja savo narių interesams Lietuvoje ir užsienyje. LAK kasmet vykdo Lietuvos aviacijos sporto aukšto meistriškumo programą, kurios pagalba iš dalies finansuoja aviacijos šventes, paskaitas, seminarus ir kitus visuomenei skirtus renginius, įvairių aviacijos sporto šakų varžybas.
Lietuvos aeroklubas kartu su tarptautine aeronautikos federacija (FAI) Lietuvoje organizuoja FAI pasaulio ir Europos čempionatus, taurių etapus. 2027 m. Biržuose planuojama surengti FAI Europos jaunimo sklandymo čempionatą.
Nepaisant iššūkių, Lietuvos sklandymo sporto federacija ir toliau aktyviai veikia, puoselėja sklandymo tradicijas ir siekia aukštų rezultatų tarptautinėse varžybose.
tags: #lietuvos #sklandymo #sporto #federacija