Nors dėl klubo pavadinimo ir istorijos tęstinumo sirgalių gretose kyla daug diskusijų, Vilniaus „Rytas" savo istoriją skaičiuoja dar nuo 1964-ųjų, kai buvo įkurta „Statyba". Per ilgus gyvavimo metus klubas išgyveno įvairių etapų, patyrė pakilimų ir nuosmukių, tačiau visada išliko vienu svarbiausių Lietuvos krepšinio centrų. Šiame straipsnyje panagrinėsime „Ryto" istoriją nuo pat ištakų, prisiminsime svarbiausius pasiekimus, žymiausius žaidėjus ir trenerius, taip pat aptarsime dabartinę klubo situaciją ir ateities perspektyvas.
„Statybos" Laikotarpis (1964-1997): Pamatai Būsimoms Pergalėms
Vilniaus „Statyba" buvo įkurta 1964 metais ir ilgą laiką buvo viena stipriausių Lietuvos krepšinio komandų. Nors didžiąją laiko dalį komanda praleido Kauno „Žalgirio" šešėlyje, ji išugdė ne vieną žymų krepšininką, kurie vėliau garsino Lietuvos vardą tarptautinėje arenoje. Didžiausias „Statybos" pasiekimas istorijoje - trečioji vieta SSRS čempionate 1979-aisiais. „Statyba" 1967 m. debiutavo SSRS aukščiausioje krepšinio lygoje, kurioje iš viso žaidė 16 sezonų. Po nepriklausomybės atkūrimo „Statyba" žaidė tuometiniame Lietuvos čempionate (antra vieta 1991 ir 1992 m.), o įkūrus Lietuvos krepšinio lygą (LKL) joje 1994 m.
Tarp žymiausių „Statybos" žaidėjų galima paminėti:
- Šarūną Marčiulionį: Kaune gimęs, bet oficialiose rungtynėse Lietuvoje tik Vilniaus klubo marškinėlius vilkėjęs krepšininkas. Š.Marčiulionis „Statybai" atstovavo septynerius metus (1982-1989 m.), kol tapo vienu iš pirmųjų europiečių, pravėrusių NBA duris. Šis įžaidėjas buvo viena ryškiausių žvaigždžių SSRS čempionate, dukart išrinktas geriausiu lygos krepšininku. Galingas sudėjimas, atletiškumas, puiki kamuolio varymosi technika ir minkštas metimas. Š.Marčiulionis pelnytai yra laikomas ne tik Vilniaus klubo, bet ir visos Lietuvos krepšinio legenda.
- Joną Kazlauską: Šį lietuvį labiausiai garsina pasiekimai trenerio kėdėje, tačiau prieš 40 metų J.Kazlauskas buvo neatsiejama „Statybos" dalis. Panevėžyje gimęs 191 cm ūgio aikštelės generolas pasižymėjo sumaniu žaidimu, o Vilniaus klubui atstovavo 12 metų, nuo 1973-ųjų iki 1985-ųjų. Tai vienintelis kaip krepšininko J.Kazlausko klubas karjeroje. Gynėjas per karjerą penkiskart tapo Lietuvos čempionu, stipriai prisidėjo prie trečiosios vietos SSRS čempionate (1979 m.). Skambiausia pergalė - Vilniaus sporto rūmuose įveikta Aleksandro Gomelskio vadovaujama Maskvos CSKA, kurios pagrindą sudarė tuometės SSRS rinktinės krepšininkai.
- Rimantą Girskį: R.Girskis „Statybai" atstovavo 15 metų (1968-1983 m.), o vėliau dvejus metus užėmė vyriausiojo šios Vilniaus komandos trenerio vaidmenį (1988-1990 m.). Tai buvo įžūlus ir protingas įžaidėjas, turėjęs gerą metimą. „Combo" gynėjas, galėjęs rungtyniauti per pirmąsias dvi pozicijas. Pasiekimai: SSRS čempionato bronzos laimėtojas (1979 m.), šešiskart Lietuvos čempionas (1972, 1973, 1975, 1977, 1981 ir 1984 m.).
„Lietuvos Ryto" Era (1997-2018): Naujas Puslapis Klubo Istorijoje
1997-aisiais sostinės ekipą įsigijo Lietuvos dienraštis „Lietuvos rytas", šį klubą valdęs du dešimtmečius iki pat 2017-ųjų, kai per pasaulį nuskambėję rasinio pobūdžio pasisakymai privertė klubo savininką Gedvydą Vainauską parduoti komandą. 1997 m. klubą įsigijo tuometinio dienraščio „Lietuvos rytas" savininkas Gedvydas Vainauskas, klubas tapo „Statyba Lietuvos rytu", o nuo 1998 m. Jau pirmame sezone LKL užimta trečia vieta, antrame - antra, o 2000 m. LKL čempionų titulą. Vilniaus „Statybos" komandos pagrindu suburta Lietuvos ryto vyrų krepšinio komanda pirmąjį sezoną (1997-1998) žaidė Statybos-Lietuvos ryto pavadinimu. Tiesa, tuomet klubas vadinosi „Lietuvos rytas", kurį valdė to paties pavadinimo žiniasklaidos grupė. Klubo savininkas buvo Gedvydas Vainauskas, o komandos komplektacija rūpinosi jo sūnus Jonas Vainauskas.
Šiuo laikotarpiu klubas iškovojo daug svarbių trofėjų:
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
- Penki Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionų titulai (2000, 2002, 2006, 2009 ir 2010 m.). 2000 m. gegužės 10 d. „Lietuvos rytas" namų arenoje 70:65 nugali Kauno „Žalgirį", laimi seriją 3:1, o vos 20-ies Arvydas Macijauskas šokinėja iš laimės. Netrukus ant jo sukrenta praktiškai visi naujai iškepti LKL čempionai - Ramūnas Šiškauskas, Andrius Giedraitis, Ericas Eliottas, Giedrius Aidietis, Gintaras Kadžiulis ir visi kiti. 2002 m. (treneris Jonas Kazlauskas), 2006 m. (Nevenas Spahija) bei 2009 ir 2010 m.
- Keturi BBL ar NEBL pirmos vietos apdovanojimai (2002, 2006, 2007 ir 2009 m.).
- Du Europos taurės titulai (2005 ir 2009 m.).
2005 m. Europos Taurės Triumfas: Istorinė Pergalė
Viena įsimintiniausių „Lietuvos ryto" pergalių - 2005 metais iškovota Europos taurė. „Tai istorija, nėra ką dabar kalbėti", - apie stebuklingą 2005-ųjų sezoną sakė tuo metu Vilniuje rungtyniavęs Gintaras Einikis. 2005 m. Tomo Mahoričiaus vadovaujamas Lietuvos sostinės klubas Šarlerua mieste vykusiame Europos taurės finale 78:74 nugalėjo Kozanės „Makedonikos" ir sportiniu keliu pateko į prestižinį Eurolygos turnyrą. Prieš 20 metų klubą į priekį vedė Tyrone‘as Nesby, Simas Jasaitis, Robertas Štelmaheris, Tomas Delininkaitis Robertas Javtokas ir kiti.
2005-ųjų balandžio 19-ąją „Lietuvos ryto" krepšininkai Šarlerua mieste Belgijoje 78:74 įveikė Kozanės „Makedonikos" klubą iš Graikijos ir laimėjo Europos taurę (tada ji vadinosi ULEB taure) bei įgijo teisę žaisti Eurolygoje. „Vilnius pradeda kurti savo krepšinio legendą", - čempionams sugrįžus sakė tuo metu Vilniaus meru dirbęs Artūras Zuokas. Ši pergalė tapo lūžiu, užkūrusiu pergalių variklį Lietuvos sostinėje ne vienam ir ne dviem sezonams į priekį. Prieš rungtynes labiausiai stresavo T. Delininkaitis, nors tuo metu jis ne visada gaudavo daug žaisti. Ne tiek dėl rungtynių, o todėl, kad drauge su G. Einikiu vėlavo į areną. T. Atsakomosiose rungtynėse Vilniuje prieš PAOK T. Nesby pataikė penkis tritaškius ir pelnė 23 taškus.
Tvyrojusi įtampa tarp V. Djurovičiaus ir F. House‘o. Reiktų priminti, kad 2004-2005 m. sezoną „Lietuvos rytas" pradėjo vadovaujant Vlade Djurovičiui, kuris pasižymėdavo itin griežtomis treniruotėmis. Sausį treneris buvo atleistas, o reiklųjį serbą pakeitė humaniškesnis specialistas iš Slovėnijos Tomo Mahoričius, su kuriuo klubas nužingsniavo iki pat Europos taurės viršūnės. Taip jau sutapo, kad 2005 m. sausį sudėtingą traumą patyrė tuometinis „Lietuvos ryto" lyderis Frederickas House‘as. Kryžminius raiščius nusitraukęs „Lietuvos ryto" lyderis buvo priverstas praleisti visą likusią sezono dalį. Reaguodamas susiklosčiusią situaciją, apdairusis J. Vainauskas sudarė sutartį su Tyrone‘u Nesby, kuris, kaip paaiškėjo vėliau, buvo puikus vilniečių pasirinkimas. Su „Sporto istorijomis" bendravęs Andrius Šležas atskleidė, kad tarp F. House‘o ir V. Djurovičiaus tame sezone tvyrojo didžiulė įtampa:
Atsakomosiose rungtynėse Vilniuje iki mačo pabaigos likus pustrečios minutės pirmaujant vienu tašku prasidėjo ilgiausia ir nervingiausia „Lietuvos ryto" ataka. Likus žaisti 6,4 sek. R. Javtokas pataikė baudą, po kurios rezultatas nebepasikeitė - 78:74. Šis titulas - nepavogtas ir nenukrito iš dangaus. „Lietuvos ryto" komanda puikiu žaidimu pati pelnė Europos taurę, o drauge - ir vietą kito sezono Eurolygos varžybose. Atsarginis įžaidėjas Rolandas Jarutis, sėdėdamas ant A. Šležo pečių, kirpo arenos krepšio tinklelį ir peršokęs per kelias tribūnų eiles įteikė jį mačą stebėjusiam Lietuvos prezidentui Valdui Adamkui. „Jei nebūtume turėję G. Einikio, taurės Vilniuje nebūtų buvę. Finale jis įėjo į aikštę kaip tikras meistras, jo veide - absoliuti ramybė, pasitikėjimas - ir sužaidė nepriekaištingai. Tai buvo vienas lūžių finalo rungtynėse", - kalbėjo J. Vainauskas.
2004 m. rudenį buvo atidaryta „Siemens" arena (dabar - „Twinsbet"), kuri tuo metu buvo moderniausia krepšinio arena visoje Lietuvoje. 2005 m. kovą vykusios antrosios pusfinalio serijos rungtynės su „Valencia" iki šiol yra įvardinamos kaip vienos įspūdingiausių „Lietuvos ryto" rungtynių. Tuomet „Valencia" buvo Europos taurės favoritė, o Ispanijos klubo garbę gynė tokios žvaigždės kaip Igoris Rakoševičius, Fabricio Oberto, Dejanas Tomaševičius, Ademola Okulaja, Antoine‘as Rigaudeau, tačiau vilniečiai sugebėjo atsirevanšuoti už išvykoje 4 taškais patirtą pralaimėjimą ir triumfuoti 75:65. Būtent šios rungtynės yra įvardinamos kaip neoficialus 2005 m. Europos taurės finalas.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Žymūs Žaidėjai Ir Treneriai: Legendos, Kūrusios Istoriją
Per „Lietuvos ryto" istoriją klube žaidė daug žymių krepšininkų, kurie paliko ryškų pėdsaką Lietuvos ir Europos krepšinyje:
- Arvydas Macijauskas: Auksinės Vilniaus „Lietuvos ryto" kartos atstovas. A.Macijauskas itin prisidėjo prie pirmųjų dviejų LKL titulų 2000-aisiais ir 2002-aisiais.
- Ramūnas Šiškauskas: „Baltų Pippenu" vadintas R.Šiškauskas šioje Vilniaus ekipoje žaidė šešis sezonus (1998-2004 m.) ir tapo viena ryškiausių figūrų klubo istorijoje. Lietuvos pirmenybėse siautėjęs R.Šiškauskas dukart tapo naudingiausiu LKL sezono žaidėju (2001 ir 2002 m.).
- Robertas Javtokas: Ilgametis „Lietuvos ryto" kapitonas per karjeros etapą Vilniuje iškovojo tris LKL titulus. Neįtikėtiną atletiškumą turėjęs atletas 2001-ųjų LKL žvaigždžių dienoje sirgalius sužavėjo įkraudamas kamuolį į 365 cm aukščio krepšį bei užfiksuodamas pasaulio rekordą. Vis dėlto kortas dėl patekimo į NBA krepšininkui sumaišė motociklo avarija 2002-ųjų gegužę.
- Chuckas Eidsonas: Vienas geriausių legionierių ne tik „Lietuvos ryto", bet ir Lietuvos krepšinio lygos istorijoje. Universalaus krepšininko vedamas „Lietuvos rytas" 2009-aisiais triumfavo visuose žaistuose turnyruose. Galingą kairiarankio krepšininko žaidimą įprasmino 2009-aisiais iškovotas Europos taurės naudingiausio sezono žaidėjo apdovanojimas. Ryškiausias pasirodymas atstovaujant „Lietuvos rytui" - 58 naudingumo balai BBL finale rungtynėse su Kauno „Žalgiriu". Benefisą surengęs amerikietis pelnė net 41 tašką (12/14 dvit., 4/6 trit., 5/6 baud.), atkovojo 8 kamuolius ir atliko 8 rezultatyvius perdavimus.
- Matthew Nielsenas: Krepšininkas pasižymėjo australams būdingu kovingumu, plačiu įgūdžių arsenalu ir solidžia gynyba. M.Nielsenas per karjeros etapą Lietuvoje padėjo „Lietuvos rytui" 2007-aisiais nužygiuoti iki Europos taurės finalo, kartą tapo LKL bei dukart BBL čempionu.
- Robertas Štelmaheris: Latvijos rinktinės atakų organizatorius stipriai prisidėjo prie pirmojo „Lietuvos ryto" iškovoto Europos taurės titulo.
- Frederickas House'as: Amerikietis iškart tapo „Lietuvos ryto" lyderiu.
Prie klubo sėkmės prisidėjo ir talentingi treneriai, tokie kaip:
- Šarūnas Sakalauskas: Pirmasis treneris LKL istorijoje, kuriam pavyko nuo sosto nuversti „Žalgirį". 1999-2000 m. sezone klubą treniravo Šarūnas Sakalauskas, kuris tapo pirmuoju treneriu LKL istorijoje, kuriam pavyko nuo sosto nuversti „Žalgirį". „Šarūno vedamos treniruotės būdavo labai suplanuotos ir labai gerai paruoštos. Buvo daug aiškinimo, kaip ir ką reikia atlikti. Tik Šarūnas mus labai mėgdavo tikrinti kelionėse (šypsosi). Treneris labai mėgdavo ateiti į viešbučio kambarius ir pažiūrėti, kaip mes gyvename, ar laikomės sportinio režimo. Pūsti į alkotesterį tikrai neliepdavo, bet atidžiai apžiūrėdavo mus ir kambarius. Jeigu komanda nebūdavo išvykusi, treneris mėgdavo žaidėjams paskambinti vakare ir taip patikrinti, ar žaidėjai yra namuose. Juk tada nebuvo mobiliųjų, buvo tik namų telefonai, kuriuos vadindavome „laidiniais". Šiaip Š. Sakalauskas buvo ir yra labai geras treneris ir žmogus - jis nuoširdžiai domėdavosi mūsų gyvenimais, klausdavo, kaip mums sekasi ir taip toliau", - ketvirčio amžiaus prisiminimais dalijasi ilgametis „Ryto" kapitonas.
- Rimas Kurtinaitis: Vilniaus „Lietuvos rytui" vadovavo dvejus titulais apkrautais metus. 2008-2010 metų sezonuose Kurčio treniruojami vilniečiai dukart laimėjo LKL, dukart iškovojo Lietuvos taurę, po kartą tapo BBL bei Europos taurės čempionais.
Komandos Premijavimas
1997-2008 m. klube rungtyniavęs A. Šležas prisiminė vieną iš J. Vainausko taikytų krepšininkų motyvacijos metodų: „Mums Jonas sakydavo, kad jeigu varžovai LKL čempionate mums neįmes 60 taškų, mes gausime 1 000 litų. Jeigu mums pavykdavo tai pasiekti, Jonas po rungtynių ateidavo į masažinę ir ant stalo „numesdavo" 1 000 litų. Tuo metu LKL buvo tikrai silpnesnis, mums tai būdavo stimulas ir mes gaudydavome komandas, kurios būdavo mūsų kelyje. Buvome susiradę vieną kavinę Pilies gatvėje, į kurią visada eidavome su žmonomis ir vaikais. Padėdavome tą tūkstantį litų ant stalo ir tiek. Jeigu pritrūkdavome, mūsų brangiausias žaidėjas, amžiną atilsį Oleksandras Okunskis mums „užmesdavo", - prisiminė A. Šležas.
„Ryto" Klubas (Nuo 2018 M.): Nauji Iššūkiai Ir Tikslai
2018-aisiais sostinės klubas tapo „Rytu". Nuo 2018 m. G. Vainauskui klubą pardavus komandos pavadinimas tapo „Rytas". Vilniečiai nuolat žaisdavo LKL finaluose, o 2022 m. po dvylikos metų pertraukos tapo LKL čempionais, komandą treniruojant Giedriui Žibėnui. 2023 m. po dramatiškos kovos vilniečiai LKL finale krito prieš Kauno „Žalgirį" (serija 2-3), o 2024 m. pirmąkart finale nuo 2010 m. triumfavo prieš kauniečius (serija 3-1).
Dabartinė Situacija Ir Ateities Perspektyvos
2009-aisiais „Lietuvos rytas" laimėjo ir antrąją Europos taurę ir vėl sportiniu keliu pateko į Eurolygą. Vis tik „Sporto istorijų" kalbintas vienas iš Sostinės krepšinio mokyklos (SKM) įkūrėjų Andrius Čerškus, kuris augo ir brendo kartu su „Lietuvos ryto" pergalėmis, teigia, kad būtent 2005 m. pergalė įtvirtino „Ryto" klubo statusą visoje Europoje. Pašnekovas neslepia, kad būtent 2000 ir 2005 m. „Ryto" iškovoti titulai paskatino dar didesnę jo meilę krepšiniui, kuri vėliau išsivystė į siekį sukurti savo krepšinio mokyklą, kuri šiandien yra Vilniaus „Ryto" dalininkė ir stabiliai demonstruoja geriausius sportinius rezultatus tarp vaikinų visoje Lietuvoje nuo 2019 m. A. Čerškus teigia, kad istorija gali įkvėpti ir „Rytas" kažkada vėl galėtų žaisti Eurolygoje.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Perėjimas Į FIBA Čempionų Lygą: Žingsnis Atgal Ar Naujos Galimybės?
Naujieji Vilniaus klubo savininkai ir vadovai vienas po kito kalbėjo apie tai, kad „Ryto" ateitis - tik Eurolyga. Tačiau netikėtai „Rytas" perėjo į FIBA Čempionų lygą. Tai yra ilgai svarstytas sprendimas, kuris pradeda kiek užtrukusį klubo pertvarkos procesą. Valdybos pirmininko logika - sunkiai paaiškinama. Vadinasi, Eurolyga ar Europos taurė trukdo ugdyti jaunimą (įdomu, ką apie tai pasakytų „Žalgiris"?), todėl spjauni į veidą ilgamečiam partneriams Europos krepšinyje ir tuo pat metu pasakai, kad vis tiek nori pas juos žaisti. Faktas yra kitas: „Ryto" perėjimas - tik propagandinis FIBA organizacijos šūvis kare su Eurolyga. Komandą, kurią krepšinio visuomenė matė kaip neatsiejamą Eurolygos sistemos dalį, FIBA tiesiog elementariai nusipirko. Planuotų pajamų kasmet nesurenkančiam, senų skolų negražinančiam ir į naujas brendančiam Vilniaus klubui Čempionų lyga pasiūlė, neoficialiomis žiniomis, iki 100 tūkst. eurų daugiau, nei klubas galėjo tikėtis užsidirbti Europos taurėje.
Iššūkiai Ir Ateities Perspektyvos
Pritraukti daugiau rėmėjų lėšų nesugebantis ir realiai tik iš Vilniaus savivaldybės subsidijų gyvenantis „Rytas" susigundė FIBA pinigais. Nuolatinė pastarųjų metų sumaištis „Ryte" neįtikina, kad klube tikrai yra pakankamai kompetencijos ir profesionalumo tai piramidei stiprinti. Ir dar klausimas: ar „Rytas" išties turi planų kaip klubas, o ne kaip trumpalaikis kažkieno pasipelnymo projektas?
Santykiai Su Sirgaliais
Vilniaus klubo vadovai griebėsi veiksmų - nuo šiol sirgaliai į rungtynes už dyką įleidžiami nebebus. Klubo išduotus leidimus į rungtynes turėję „ultromis" save vadinantys aistruoliai nemokamai nepateks jau į šios dienos BBL rungtynes Vilniuje su Kėdainių „Nevėžiu". „Nebenorime atsakyti už tuos žmones, kurių elgesys nedaro garbės klubo vardui prieš kitus aistruolius, varžovų komandas ir lygų vadovus", - sakė „Lietuvos ryto" klubo valdybos pirmininkas Jonas Vainauskas.
tags: #lietuvos #rytas #krepsinis #vikipedija