Lietuvos krepšinio lyga (LKL) per 27 metus nuo jos įkūrimo matė visko: garsių žaidėjų, skambių pergalių ir netikėtų staigmenų. Šiame straipsnyje panagrinėsime LKL čempionų istoriją, prisiminsime ryškiausius žaidėjus, tiek lietuvius, tiek legionierius, kurie paliko gilų įspūdį Lietuvos krepšinio padangėje.
LKL Istorija ir Dominavimas
Per visą LKL istoriją Lietuvoje dominavo Lietuvoje gimę žaidėjai, tačiau pasitaikė ir garsių legionierių, kurie svariai prisidėjo prie komandų pergalių. Šiame straipsnyje pristatysime žaidėjus, kurie labiausiai įsiminė Lietuvos krepšinio gerbėjams.
Legendiniai Legionieriai LKL
LKL istorijoje buvo ne vienas legionierius, palikęs ryškų pėdsaką. Štai keletas iš jų:
Marcusas Brownas (Kauno „Žalgiris")
Amerikietis Lietuvoje rungtyniavo 2007-2008 ir 2009-2011 metais. Atletas vidutiniškai pelnydavo po 10,3 taško, atkovodavo po 2 kamuolius, atlikdavo po 1,9 rezultatyvaus perdavimo ir rinkdavo po 9,5 naudingumo balo. Komandos treneriai jam leisdavo kaupti jėgas Eurolygos rungtynėms, kuriose jis buvo nesustabdomas - per visą savo karjerą stipriausioje Europos lygoje amerikietis įmetė net 2715 taškų.
Tyusas Dwayne'as Edney (Kauno „Žalgiris")
Šis legendinis krepšininkas 1999 metais padėjo žalgiriečiams užkopti ant Eurolygos nugalėtojų pakylos. Lietuvoje jis taip pat rungtyniavo puikiai ir atvedė kauniečius į pergalę LKL finale rezultatu 3:0 prieš Vilniaus „Lietuvos ryto" krepšininkus. Amerikietis vidutiniškai pelnydavo po 10,5 taško, atkovodavo po 2,1 kamuolio, atlikdavo po 4,5 rezultatyvaus perdavimo ir rinkdavo po 12,6 naudingumo balo.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Chuckas Eidsonas (Vilniaus „Lietuvos rytas")
Turbūt labiausiai išgarsėjęs vilniečių legionierius. Amerikietis Lietuvoje rungtyniavo 2007-2009 metais ir antrajame sezone padėjo „Lietuvos rytui" po dvejų metų pertraukos vėl tapti LKL čempionu. Puolėjas vidutiniškai pelnydavo po 12 taškų, po krepšiais sugriebdavo po 3,6 kamuolio, atlikdavo po 3,3 rezultatyvaus perdavimo, perimdavo net po 2,2 kamuolio ir rinkdavo po 16,1 naudingumo balo. Jis buvo komandos lyderis Baltijos krepšinio lygos (BBL) finale ir svariai prisidėjo prie Europos taurės laimėjimo.
Brandonas Daviesas (Kauno „Žalgiris")
Amerikietis vos per du sezonus tapo vienu geriausių visų laikų "Žalgirio" legionieriumi, o pasak trenerio Šarūno Jasikevičiaus, Brandonas galėtų būti vienas geriausių visų laikų "Žalgirio" krepšininku.
Tanoka Beardas (Kauno „Žalgiris")
Šis sunkaus charakterio amerikietis Kaune žaidė 2002-2007 metais. LKL jis vidutiniškai pelnydavo po 17,7 taško, iš 2 taškų zonos atakuodamas net 63 % taiklumu, po krepšiais sugriebdavo po 9,3 kamuolio ir rinkdavo po 22,6 naudingumo balo. Jo vedami žalgiriečiai vos sykį LKL finale nusileido vilniečiams, o T. Beardas tapo 2004-ųjų, 2006-ųjų ir 2007-ųjų metų naudingiausiu Lietuvos krepšinio lygos žaidėju.
Jiri Zidekas (Kauno „Žalgiris")
Dar vienas auksinio kauniečių sezono kalvis. „Žalgiryje" čekas rungtyniavo 1998-2000 metais ir buvo komandos lyderis po krepšiais. 213 cm ūgio puolėjas vidutiniškai įmesdavo po 12,3 taško, atkovodavo po 6,3 kamuolio ir rinkdavo po 14,8 naudingumo balo.
Dee Brownas (Kauno „Žalgiris")
Du sezonus "Žalgirio" gretose praleidęs kanadietis taip pat svariai prisidėjo prie sėkmingo "Žalgirio" pasirodymo tarptautiniame turnyre ir LKL pirmenybėse. Šis kanadietis Kaune žaidė dar visai neseniai - 2016-2018 m.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Renaldas Seibutis (Vilniaus „Lietuvos rytas")
Amerikietis Vilniuje praleido du sezonus, tačiau buvo vienas komandos lyderių, tiek aikštelėje, tiek už jos ribų. Jis buvo vienintelis komandoje žaidėjas, kuris sugebėdavo sustyguoti komandos žaidimą.
Patrickas Jonesas (Plungės „Olimpas")
Dar 1994-1995 metų sezone Lietuvoje rungtyniavęs amerikietis buvo tikras varžovų siaubas - puolėjas vidutiniškai įmesdavo po 24,4 taško, po krepšiais sugriebdavo po 12,2 atšokusio kamuolio, atlikdavo po 2 rezultatyvius perdavimus bei rinkdavo po 28,4 naudingumo balo. Jis yra daugiausiai taškų per rungtynes vidutiniškai pelnydavęs atletas visoje Lietuvos krepšinio federacijos istorijoje ir antras pagal vidutiniškai per mačą atkovotus kamuolius, į priekį praleisdamas tik NBA veteraną Žydrūną Ilgauską.
Marko Popovičius (Kauno „Žalgiris")
Kauno sirgalių numylėtasis snaiperis nebereikalo praeitą sezoną buvo perėmęs komandos kapitono raištį - 2006-2008 ir 2011-2013 metų sezonuose „Žalgiryje" rungtyniavęs kroatas buvo ekipos emocinis lyderis. Gynėjas pelnydavo po 10,5 taško, atlikdavo po 3,1 rezultatyvaus perdavimo ir rinkdavo po 10 naudingumo balų.
Sonny Weemsas (Kauno „Žalgiris")
Šis amerikietis Kaune žaidė dar visai neseniai - 2011-2012 metų sezone. Jis vidutiniškai pelnydavo po 9,9 taško, atkovodavo po 3,8 kamuolio, atlikdavo po 1,8 rezultatyvaus perdavimo, perimdavo po 1,4 kamuolio ir rinkdavo po 9,5 naudingumo balo. 2012-aisias jis dalyvavo „Oro karaliaus" konkurse ir jame pavergė žiūrovus įspūdinga dėjimo technika bei buvo išrinktas geriausiu.
Milenko Tepičius (Kauno „Žalgiris")
Nors šis serbas Kaune praleido tik sezoną, tačiau iškart tapo atradimu ir puikiai valdė komandą. Gynėjas vidutiniškai rinkdavo po 8,3 taško, atlikdavo po 3,8 rezultatyvaus perdavimo bei atkovodavo po 2,3 kamuolio.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Davidas Edwardsas (Šilutės „Šilutė")
Legionierius Lietuvoje praleido 1995-1996 metų sezoną. Gynėjas pelnydavo po 23,2 taško, atkovodavo po 4,7 ir perimdavo po 4,4 kamuolio bei rinkdavo po 26 naudingumo balus. Amerikietis neabejotinai yra geriausias visų laikų Lietuvos perdavimų meistras - jis vidutiniškai atlikdavo net po 8,7 rezultatyvaus perdavimo.
Robertsas Štelmaheris (Vilniaus „Lietuvos rytas")
Vienintelis latvis šiame sąraše Lietuvoje rungtyniavo 2004-2008 metais. Gynėjas įmesdavo po 6,6 taško, sugriebdavo po 2,2 kamuolio, atlikdavo po 2,8 rezultatyvaus perdavimo ir rinkdavo po 8 naudingumo balus. „Braliukas" padėjo vilniečiams 2005-aisias debiutuoti Eurolygoje ir 2006-aisias tapti Lietuvos čempionais.
Stanislavas Medvedenko (Alytaus „Alita")
Lietuvoje legionierius žaidė 1998-1999 metų sezone. Ukrainietis atvyko būdamas vos 19 metų ir tapo „Alitos" lyderiu - jis rinkdavo po 17,1 taško, po krepšiais sugriebdavo po 7,5 kamuolio ir rinkdavo po 19,6 naudingumo balo. Jo vedami alytiškiai iškovojo bronzos medalius.
Artsiomas Parakhouski (Vilniaus „Lietuvos rytas")
Šis baltarusas į Vilniaus "Rytą" atvyko sezono viduryje, kuomet dėl traumos ilgam iš rikiuotės iškrito Evaldas Kairys. Nors aukštaūgis Vilniuje spėjo sužaisti tik pusė sezono, tačiau svariai prisidėjo, kad vilniečiai patektų į Europos taurės "TOP 8" etapą ir triumfuotų KMT turnyre.
Ericas Elliottas (Vilniaus „Lietuvos rytas")
Amerikietis į tuometinę Lietuvos vicečempionų komandą atvyko 1999-aisias. LKL jis vidutiniškai pelnydavo po 11,7 taško, po krepšiais sugriebdavo po 3 kamuolius, atlikdavo po 3 rezultatyvius perdavimus ir rinkdavo po 12,3 naudingumo balo.
Joey Vickery (Plungės „Olimpas")
Amerikietis Lietuvoje žaidė 1995-1996 metų sezone. Plungėje jis vidutiniškai pelnydavo po 21,7 taško, po krepšiais sugriebdavo po 3 kamuolius, atlikdavo po 4 rezultatyvius perdavimus, perimdavo po 3,2 kamuolio ir rinkdavo po 22,8 naudingumo balo.
Frederickas House'as (Vilniaus „Lietuvos rytas")
Puolėjas Vilniuje žaidė 2004-2006 metais. Iš Serbijos atvykęs amerikietis iškart tapo „Lietuvos ryto" lyderiu. LKL pirmenybėse jis vidutiniškai pelnydavo po 14,1 taško, po krepšiais sugriebdavo po 4,3 kamuolio, atlikdavo po 2,7 rezultatyvaus perdavimo, perimdavo po 2,5 kamuolio bei rinkdavo po 15,2 naudingumo balo.
Edgaras Ulanovas (Kauno „Žalgiris")
Tai vienintelis žalgirietis šiame sąraše, kuris iki šiol vilki "Žalgirio" marškinėlius.
Davidas Kornelis (Kauno „Žalgiris")
Vengrų tautybės krepšininkas kadaise rungtyniavo NBA lygoje, atstovaudamas tokiems klubams kaip Čikagos „Bulls" ar Toronto „Raptors". 2002-2003 metų sezone jo kelias pakrypo į tuometinių Lietuvos vicečempionų klubą. Puolėjas čia vidutiniškai įmesdavo po 14,3 taško, atkovodavo po 6,1 kamuolio ir rinkdavo po 16,7 naudingumo balo bei vėl atvedė kauniečius ant Lietuvos čempionų pakylos, nuo kurios žalgiriečiai nenulipo dar dvejus metus.
DeJuanas Collinsas (Kauno „Žalgiris")
Šis amerikietis Kaune žaidė 2006-2008 ir 2010-2012 metais. Čia jis pelnydavo po 7,5 taško, atkovodavo po 2,6 kamuolio, atlikdavo po 3,7 rezultatyvaus perdavimo ir rinkdavo po 10,6 naudingumo balo.
Matthew Nielsenas (Vilniaus „Lietuvos rytas")
Iš egzotiškosios Australijos atvykęs aukštaūgis Lietuvoje rungtyniavo 2005-2009 metų sezonuose. LKL jis vidutiniškai įmesdavo po 9,2 taško, po krepšiais sugriebdavo po 4,9 kamuolio ir rinkdavo po 12,7 naudingumo balo. Atletas padėjo vilniečiams 2006-aisias tapti Lietuvos čempionais.
Grygoriy Khizhnyakas (Kauno „Žalgiris")
Dar vienas puikus aukštaūgis kauniečius į pergales vedė 2000-2002 metais. Ukrainietis pasižymėjo stabilumu ir vidutiniškai pelnydavo po 12 taškų, po krepšiais sugriebdavo po 8 kamuolius, blokuodavo net po 2,3 varžovų metimo ir rinkdavo po 18,1 naudingumo balo.
Justinas Dentmonas (Kauno „Žalgiris")
Turbūt didžiausias sirgalių džiaugsmas banguotame 2013-2014 metų sezone. Įžaidėjas iš JAV užkariavo Europą savo sudėtingais tolimais metimais, o Eurolygoje net pagerino tritaškių per sezoną rekordą - jo metimai tinklelį skrodė net 74 kartus. 28 metų gynėjas LKL vidutiniškai įmeta po 13,8 taško, atkovoja po 4 kamuolius, atlieka po 3,7 rezultatyvaus perdavimo ir renka po 15,4 naudingumo balo.
Hollis Price'as (Vilniaus „Lietuvos rytas")
Amerikietis į Lietuvą atvyko 2007-aisias ir tapo vienu komandos lyderių. Gynėjas vidutiniškai įmesdavo po 8,7 taško, atkovodavo po 1,9 kamuolio, atlikdavo po 3,1 rezultatyvaus perdavimo ir rinkdavo po 8,5 naudingumo balo.
Eduardo Enrique Cota (Kauno „Žalgiris")
Edas išgarsėjo kiek neįprastu būdu. Kartą po rungtynių žurnalistams paklausus, ar krepšininkas žino kokių lietuviškų keiskmažodžių, šis, kiek padvejojęs, tiesiai į kamerą rėžė plačiai per Lietuvą nuskambėjusią necenzūrinę frazę.
Ennisas Whatley (Kauno „Žalgiris")
Amerikietis Kaune žaidė 1997-1998 metais. Čia jis pelnydavo po 8 taškus, atlikdavo po 3,7 rezultatyvaus perdavimo, perimdavo po 1,9 kamuolio ir rinkdavo po 10,5 kamuolio. Gynėjas tritaškius mesdavo retai, bet taikliai - tikslą pasiekdavo net 46 % jo tolimų metimų.
Stevenas Woodberry (Kauno „Žalgiris" ir Vilniaus „Lietuvos rytas")
Amerikietis yra vienintelis krepšininkas šiame sąraše atstovavęs abiems barikadų pusėms. Į Kauną gynėjas atvyko 2000-aisias, o 2002-aisias vienam sezonui persikėlė į Vilnių. LKL jis vidutiniškai įmesdavo po 13,6 taško, po krepšiais sugriebdavo po 4,6 kamuolio, atlikdavo po 2,9 rezultatyvaus perdavimo, perimdavo po 1,8 kamuolio ir rinkdavo po 15,8 naudingumo balo.
Danielis Ewingas (Klaipėdos „Neptūnas")
Praėjusį sezoną Klaipėdos „Neptūno“ klubo lyderis Danielis Ewingas buvo tas žaidėjas, kuris atvedė uostamiesčio ekipą antrą kartą į LKL finalą.
Kenanas Bajramovičius (Vilniaus „Lietuvos rytas")
Bosnis Vilniuje praleido 2007-2008 ir 2009-2011 metus. Puolėjas LKL varžybose vidutiniškai įmesdavo po 13 taškų, atkovodavo po 4,7 kamuolio ir rinkdavo po 14,9 naudingumo balo.
Pasiruošimas Čempionatams ir Turnyrams
Komandos, siekdamos aukščiausių rezultatų LKL, kruopščiai planuoja pasiruošimo programas. Pavyzdžiui, Lietuvos rinktinės pasiruošimo programoje atsirado nemažai naujovių. Pirmoji rinktinės stovykla prasidės birželio 21 dieną. Į šią stovyklą bus kviečiami daugiausia jauni žaidėjai. Kiek pasitreniravę, krepšininkai išvyks į Aziją, kur dalyvaus keliuose turnyruose Kinijoje (Keturių tautų turnyras, B.Stankovičiaus Taurės turnyras), Australijoje bei Japonijoje. Lietuviai susitiks su Australijos, Brazilijos, N.Zelandijos ir kitomis rinktinėmis. Rinktinės senbuviai treniruotis pradės liepos 21 dieną Palangoje. Į pasiruošimo programą yra įtrauktos trys treniruočių stovyklos Palangoje ir Druskininkuose bei draugiškos rungtynės su Vengrijos, Estijos, Rusijos ir kitų šalių nacionalinėmis rinktinėmis. Lietuvos rinktinė taip pat dalyvaus draugiškame turnyre Juodkalnijos mieste Podgoricoje, kur susitiks su Serbijos ir Juodkalnijos, Kroatijos ir Slovėnijos komandomis. Pasiruošimo programos pabaigoje bus surengtos rinktinės palydos į Europos čempionatą. Į Serbiją Lietuvos krepšininkai išvyks rugsėjo 14 dieną.
Citadele Karaliaus Mindaugo Taurės (KMT) Turnyras
Jubiliejinis, 10-asis Citadele KMT finalo ketvertas vyks 2025 m. Pirmosios rungtynės baigėsi „Ryto“ pergale 78:67. Klaipėdiečiai pusfinalyje susitiks su Vilniaus „Wolves Twinsbet“ ekipa, kuri ketvirtfinalyje įveikė Jonavos „CBet“. Pastarąjį sykį „Rytas“ į KMT pusfinalį nepateko 2020-2021 m. sezone, kuomet ketvirtfinalio serijoje krito prieš Utenos „Juventus“.
Rungtynių Analizė
Susitikimo pradžioje dominavo puolimas, tačiau „Rytas“ neturėjo daug pagrindo nerimauti (19:13). Nors pirmojo kėlinio pabaigoje svečiai persvėrė rezultatą (23:19), šeimininkai grąžino pusiausvyrą - 23:23. Antrajame ketvirtyje atkakli kova tęsėsi toliau, o Steveno Enocho baudos metimas jo komandai suteikė minimalų pranašumą - 43:42. Po pertraukos klaipėdiečiai ėmėsi darbo ir per kiek daugiau nei pusę kėlinio susikrovė daugiau nei pakankamą 14 taškų pranašumą (63:49). Tiesa, „Rytas“ sugebėjo prirartėti per vieną metimą dar iki lemiamos dešimties minučių atkarpos - 61:64. Visgi sostinės krepšininkų bėdos nesibaigė - klaipėdiečiai ketvirtojo kėlinio pabaigoje po Desure'o Buie tolimo metimo „Neptūnas“ vėl atsidūrė arčiau tikslo (88:74). Per likusią minutę jie išlaikė šį pranašumą ir pasiekė neįtikėtiną triumfą.
Didžiausią indėlį į pergalę įnešė D. Buie. Jo sąskaitoje - 25 taškai (3/6 trit., 8/8 baud.) ir 26 naudingumo balai. Arti dvigubo dublio buvo Tomašas Pavelka (11 tšk., 9 atk. kam., 21 naud. bal.). Nuo itin skaudžios nesėkmės vilniečių neišgelbėjo puolėjų duetas - Gytis Radzevičius ir Ąžuolas Tubelis, pelnę po 19 taškų.
Komandų Sudėtys
- „Rytas“: Gytis Radzevičius ir Ąžuolas Tubelis po 19, Stevenas Enochas 10, R.J. Cole'as 8, Jayvonas Gravesas 6.
- „Neptūnas“: Desure'as Buie 25, Nate'as Johnsonas 15, Tomašas Pavelka ir Deividas Gailius po 11, Mindaugas Girdžiūnas 10, Zane'as Watermanas 9, Mylesas Hessonas 6.
Lietuvos Rankinio Rinktinės Pasiruošimas
Sausio 10-12 dienomis Lietuvos rinktinė vyks į Liuksemburgą, kur kovos dėl vienintelio kelialapio į kitą pasaulio čempionato atrankos etapą. Mūsų rinktinės varžovais bus šeimininkų Liuksemburgo rinktinė, slovakai ir Farerų salų rankininkai. Prieš du metus vykusioje atrankoje Lietuvos rinktinė įveikė pirmąjį etapą, kuriame pranoko Latvijos, Sakartvelo ir Izraelio rinktines, tačiau kelią į planetos pirmenybes tuomet užkirto islandai. Europos čempionato atrankos varžybose mūsų šalies nacionalinė rinktinė grupėje užėmė 3 vietą ir taip pat liko tik per plauką nuo patekimo į Senojo žemyno pirmenybes. Spalį lietuvaičiai žaidė dvejas kontrolines rungtynes su Baltarusija. Šie du susitikimai ir buvo skirti geriau pasiruošti artėjančiai pasaulio čempionato atrankai. Pasirengimą atrankos varžybos Lietuvos rinktinė pradės jau sausio 3 d. ir stovyklaus iki 9 d.