Šachmatai Lietuvoje turi gilias tradicijas, siekiančias XVIII amžių. Per šį laikotarpį iškilo daug talentingų šachmatininkų, kurie garsino Lietuvos vardą tarptautinėje arenoje. Šiame straipsnyje apžvelgsime Lietuvos šachmatų čempionų sąrašą, jų pasiekimus ir indėlį į Lietuvos šachmatų istoriją.
Šachmatų istorija Lietuvoje
Šachmatai Lietuvoje žinomi nuo XVIII a. (Trakų pilies apylinkėse rasta šachmatų figūrėlių). 1879 m. Klaipėdoje įvyko antrasis Rytų Vokietijos šachmatų sąjungos kongresas. 1887 m. Vilniuje įkurtas šachmatų būrelis, kuris 1912 m. Vilniuje suorganizavo Rusijos šachmatininkų suvažiavimą (dalyvavo A. Aliochinas, Aronas Nimcovičius).
Šachmatų struktūros kūrimasis Lietuvoje prasidėjo praktiškai iškart po Nepriklausomybės paskelbimo. 1920 m. rugsėjo 23 d. Vilniuje, Jono Murausko iniciatyva buvo įsteigta Šachmatų mėgėjų draugija - pirmoji šachmatų draugija Lietuvoje.
1929 m. įkurta Lietuvos šachmatų sąjunga (1930 ji priimta į Tarptautinę šachmatų federaciją), 1991 - Lietuvos korespondencinių šachmatų federacija (1992 priimta į Tarptautinę korespondencinių šachmatų federaciją).
Lietuvos šachmatų sąjunga
Po aštuonerių metų sėkmingos veiklos Kauno šachmatininkų draugija išaugo į didesnį darinį - Lietuvos šachmatų sąjungą (LŠS), įsteigtą 1930 m. kovą. Sąjungą steigė įvairaus profilio asmenys, tarp kurių ir ne kartą minėtas Machtas, tuo metu ėjęs Centralinio žydų banko vicepirmininko pareigas, taip pat Prekybos ir pramonės rūmų direktorius Jonas Dobkevičius, odontologas Samuelis Griliches, namų savininkas Chackelis Kaganas.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
LŠS, kaip ir jos pirmtakė, aktyviai organizavo įvairius šachmatų turnyrus: meistrų turnyrus, klasifikacinius turnyrus „A“ ir „B“ klasėms, turnyrus kandidatams, siekiantiems dalyvauti pasaulio šachmatų olimpiadoje, o svarbiausia - oficialias Lietuvos šachmatų pirmenybes. Šių čempionatų struktūrą sudarė du etapai: pretendentų turnyrai ir vėlesni mačai absoliučiam čempionui išsiaiškinti. Nuo 1927 iki 1932 m. Lietuvos šachmatų (ne)oficialus čempiono titulas priklausė Machtui, tačiau 1933 m. Lietuvos šachmatų lauką sudrebino titulą iškovojęs Vladas Mikėnas.
Lietuvos šachmatų čempionai
Žemiau pateikiamas žinomų Lietuvos šachmatų čempionų sąrašas:
Aleksandras Machtas: Bankininkas Aleksandras Machtas tapo pirmųjų oficialių Kauno pirmenybių nugalėtoju 1924 m. Nuo 1927 iki 1932 m. jam priklausė (ne)oficialus Lietuvos šachmatų čempiono titulas.
Vladas Mikėnas: Iš Estijos atvykęs lietuvių kilmės šachmatininkas, 1933 m. iškovojęs Lietuvos čempiono titulą. Pirmą kartą į tėvo Jono tėvynę Mikėnas atvyko dar 1931 m. kaip Estijos rinktinės atstovas Pabaltijo šachmatų turnyre. Lietuviai, sužinoję apie jo lietuvišką kilmę, ėmė raginti jį persikelti čionai.
Šarūnas Šulskis: Didmeistris (GM), Lietuvos čempionas 1998 m. ir 2002 m.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Eduardas Rozentalis: Didmeistris (GM).
Viktorija Čmilytė-Nielsen: Didmeistrė (GM).
Vidmantas Mališauskas: Didmeistris (GM).
Darius Zagorskis: Didmeistris (GM).
Darius Ruželė: Didmeistris (GM), aktyviai nebežaidžiantis.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Viktoras Gavrikovas: Didmeistris (GM).
Aloyzas Kveinys: Didmeistris (GM).
Paulius Pultinevičius: Perspektyvus Lietuvos šachmatininkas, kuriam Tarptautinės šachmatų federacijos (FIDE) kongrese buvo suteiktas didmeistrio (GM) titulas. Titulas P. Pultinevičiui buvo suteiktas pasiekus didmeistriui reikalingą 2500 Elo reitingą bei įvykdžius tris didmeistrio normos balus. Jis tapo jauniausiu šachmatininku Lietuvos istorijoje, kuriam buvo suteiktas prestižiškiausias šachmatų titulas.
Tomas Laurušas: Atviro BTA Lietuvos greitųjų prizininkas. Atlikus formalumus, 25-erių Tomas taps 12-uoju didmeistriu Lietuvos istorijoje.
Titas Stremavičius: 2020 m. prestižinis šachmatų pasaulio vardas suteiktas Titui Stremavičiui.
Kiti žymūs Lietuvos šachmatininkai
Be čempionų, Lietuvoje yra ir daugiau žymių šachmatininkų, kurie prisidėjo prie šio sporto populiarinimo ir plėtros. Štai keletas iš jų:
Reinhardas Barstatis: Gimė 1938 metais šeimoje, kurioje visi mėgo šachmatus.
Michailas Kozlovas: Gimė 1919.08.06 Karelijoje (Rusija). Tėvai buvo suomiškos kilmės.
Lev Ševeliov: Gimė 1938-01-10 Leningrade (dabar Sankt Peterburgas).
Martynas Taučius: Gimė 1977 metais Klaipėdoje. Treniravosi pas Vytautą Vaitonį, Gintautą Petraitį.
Boris Rumiancev: Gimė 1936 m. Rusijoje, Tomsko mieste, Vakarų Sibire.
Vytautas Baršauskas: Gimė 1930.01.01 Kaune, Kazimiero Baršausko ir Reginos Točilauskaitės šeimoje.
Algirdas Svidras: Gimė 1942 m. Klaipėdoje baigė vidurinę mokyklą.
Darius Babrauskas: Gimė Klaipėdoje 1973 metais Alekso ir Vidos Babrauskų šeimoje.
E . Epstein: Gimė 1954 m.
Aleksander Ivanov: Gimė Omske (RUS) 1956 m gegužės mėn. 1 d.
Gabija Šimkūnaitė: Moterų čempionės titulo laimėtoja.
Gintarė Novickienė: Moterų prizininkė.
Vytautas Andrijauskas: Senjorų (65+) įskaitoje triumfavo vyriausias viso turnyro žaidėjas, 83-ejų sulaukęs Vytautas Andrijauskas (5/9).
Karolis Jukšta: Lietuvai atstovavo Pasaulio taurės šachmatų turnyre.
Henrikas Jadenkus: Joniškio šachmatų klubo „Proto bokštas“ direktorius.
Martynas Limontas: FM Martynas Limontas (2311).
Lietuvos šachmatininkų dalyvavimas olimpiadose
Nuo 1930 iki 1939 m. Lietuvos šachmatininkų komanda 6 kartus dalyvavo pasaulio olimpiadose (didžiausias laimėjimas - 7 vieta 1933).
Lietuvos šachmatų sporto sąjunga gavo finansavimą iš valstybės, kuris palengvino šachmatininkų pečius užgulusią finansinę naštą, mat iki tol visomis išvykomis į užsienį, turnyrais ir prizais rūpinosi patys žaidėjai iš asmeninių lėšų. 1939 m. vasarą vykstant į pasaulinę šachmatų olimpiadą Buenos Airėse, Kūno kultūros rūmai šachmatininkams iš viso skyrė 3000 Lt.
1929 m. gruodžio 28-29 d. Lietuvos šachmatininkų rinktinė pirmą kartą dalyvavo šventiniame naujametiniame turnyre Rygoje. Iki 1937 m. Lietuva ir Latvija iš viso surengė septynis tarpusavio turnyrus, iš kurių du lietuviams pavyko laimėti. Nuo 1937 m. Lietuvos šachmatininkų rinktinė inicijavo analogiškus draugiškus turnyrus su Estijos šachmatininkais, tiesa, visus tris mačus Lietuvos rinktinė pralaimėjo.
Nuo 1930 iki 1939 m. Lietuva septynis kartus gavo pakvietimą dalyvauti pasaulinėje šachmatų olimpiadoje, kiekvienais metais rengiamoje skirtingoje valstybėje. Geriausius rezultatus Lietuvos rinktinė pasiekė 1933 m. birželio 12-23 d. Folkestone, Jungtinėje Karalystėje - užėmė septintą vietą.
Šachmatų populiarinimas Lietuvoje
LŠS užsiėmė ir žaidimo populiarinimu bei švietėjiška veikla. Pavyzdžiui, 1927 m. kovo 18 d. KŠD patalpose neoficialus Lietuvos čempionas Machtas skaitė paskaitą tema „Kaip neprivalu lošti šachmatais?“ Ja buvo siekiama lavinti ir tobulinti vietos šachmatininkų strateginį mąstymą, pabrėžiant draugijos įsipareigojimą tobulinti visų žaidėjų šachmatų įgūdžius ir supratimą apie žaidimą.
2021 m. liepos 3-ąją dieną, Joniškio miesto šventės metu, čia duris atvėrė naujasis šachmatų klubas „Proto bokštas“. 30 šachmatininkų pakrikštyjo naujajį klubą atidarymo turnyru klube, kuris, pasak paties klubo direktoriaus Henriko Jadenkaus, siūlo geriausias sąlygas žaisti visoje Lietuvoje.