Įvadas
Šis straipsnis skirtas apžvelgti Lietuvos skraidyklių sporto istoriją per pastaruosius 40 metų. Straipsnyje remiamasi įvairiais istoriniais šaltiniais, prisiminimais ir dabartiniais įvykiais, siekiant pateikti išsamią ir informatyvią apžvalgą.
Lietuvos aeroklubas ir aviacijos sporto šakos
Lietuvos aeroklubas (LAK) yra visuomeninė civilinės ir sportinės aviacijos organizacija, vienijanti 11 federacijų ir Lietuvos senovinių orlaivių asociaciją, Lietuvos vaikų sklandymo sporto asociaciją, Lietuvos aviacijos veteranų sąjungą. LAK vienija akrobatinio sklandymo, akrobatinio skraidymo, aviakonstruktorių, aviamodelių sporto, parašiutų sporto, skraidyklių ir parasparnių sporto, oreivių, bendrosios aviacijos sporto, sklandymo sporto ir ultralengvųjų orlaivių pilotų federacijas.
Lietuvos aeroklubas buvo įkurtas 1927 m. Kaune, tačiau 1940 m., okupavus Lietuvą, jis buvo paleistas. Atkurtas 1989 m. Vilniuje, LAK perėmė Lietuvos aviacijos sporto federacijos (įkurtos 1958 m.) funkcijas. 1989 m. LAK surengė antrąsias Baltijos šalių aviacijos sporto varžybas. 1992 m. atkurta jo narystė Tarptautinėje aviacijos federacijoje (FAI).
Aviacijos sporto pradininkai Lietuvoje
Lietuvos aviacijos sporto pradininkais laikomi aviakonstruktoriai J. Dobkevičius, A. Gustaitis, B. Oškinis, B. Karvelis, prof. Z. Žemaitis, pirmasis parašiutininkas V. Morkus ir legendinis lakūnas S. Darius.
Sklandymo sporto užuomazgos ir B. Oškinio indėlis
Sklandymo mokykla Lietuvoje įkurta 1932 m. rugpjūčio 15 d. Kaune, Petrašiūnuose (Pažaislyje), Kauno aukštesniosios technikos mokyklos (KATM) aviacijos būrelio narių. Kūrėjų branduolį sudarė B. Oškinis, V. Butkevičius, J. Dovydaitis, G. Miliūnas, A. Paknys ir kt. Būrelio nariai Pažaislyje sklandė savo pačių rankomis 1932 m. gamintu B. Oškinio sukonstruotu mokomuoju sklandytuvu T 1 („Technikas 1“). 1933 m. mokykla perkelta į Nidą ir ten veikė iki 1939 m. 1933-1938 m. Nidos mokykloje parengti 79 C pilotai.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
B. Oškinis sukonstravo ir pastatė tris skirtingus BrO-9 prototipus:
- 1952 m. birželio 15 d. pakilo pirmasis BrO-9(A) su atviru liemeniu ir slide.
- 1952 m. rugsėjį - antrasis (B) su BrO-9(A) sparnais, tačiau kitokios konstrukcijos liemeniu su gondola ir važiuoklės ratuku.
- 1953 m. vasarį - trečiasis - BrO-9(C) su siauresniais ir ilgesniais sparnais.
Skraidyklių sporto raida sovietmečiu
Po Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje, kaip ir visoje Sovietų Sąjungoje, aviacijos sportas buvo griežtai kontroliuojamas. Tačiau entuziastai, nepaisydami sunkumų, tęsė sklandymo tradicijas. 1947 m. Vilniuje įkurtas aeroklubas (dabar - Dariaus ir Girėno aeroklubas), kuriame veikė sklandymo grandis. 1949 m. B. Oškinis sukonstravo treniruočių sklandytuvus BRO 9 „Žiogas“, BRO 10 „Pūkas“, BRO 11 „Pionierius“.
1953 m. Vilniuje surengtos pirmosios respublikinės sklandymo pirmenybės. 1956 m. įkurta Kauno sklandymo stotis, vadovaujama B. Oškinio, sukonstravo ir išbandė rekordinį B. Karvelio konstrukcijos sklandytuvą BK 5 „Kaunas“. 1956 m. surengtos pirmosios Pabaltijo sklandymo varžybos, kuriose nugalėjo Lietuvos rinktinė.
Skraidyklių sportas atkūrus nepriklausomybę
Atkūrus nepriklausomybę, skraidyklių sportas Lietuvoje patyrė renesansą. Atsirado naujų klubų, varžybų, sportininkai ėmė dalyvauti tarptautiniuose renginiuose. Gegužės 26 d. ant sklandytojų lopšiu vadinamo Netonių kalno Raudondvario seniūnijoje (Kauno r.) atidengtas pirmosioms Lietuvoje skraidyklių varžyboms skirtas paminklinis akmuo.
Žurnalas "Sparnai"
Plečiantis aviacijos sportininkų gretoms, lietuviams aviamodeliuotojams ir sklandytojams siekiant SSRS ir pasaulio rekordų, įsikūrusiems įvairiuose respublikos miestuose naujiems aviacijos sporto klubams buvo labai reikalinga geresnė informacija aviamodeliavimo, sklandymo, lėktuvų sporto, parašiutinio sporto bei oreivystės klausimais.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Siekdama plačiau skleisti sukauptą patirtį, LSSR Aviacijos sporto federacija 1968 m. gruodžio mėn. išleido vienkartinį informacinį leidinį „Sparnai". Jo atsakingasis redaktorius - Juozas Zujus. Leidinį parengė A. Arbačiauskas, Č. Balčiūnas, Z. Brazauskas, P. Brundza, J. Dovydaitis, L. Gastila, A. Jonušas, B. Karvelis, D. Kostiukevičius, E. Naudžiūnas, B. Oškinis, V. Pakarskas, Z. Polinauskas, A. Pranskėtis, A. Ramanauskas, Z. Žemaitis ir J. Žiburkus.
Dabartiniai pasiekimai ir perspektyvos
Lietuvos skraidyklių sportininkai sėkmingai dalyvauja įvairiose tarptautinėse varžybose. 2022 m. pasaulio ultralengvųjų orlaivių čempionate Lietuvos komanda užėmė trečią vietą. Tais pačiais metais Lietuvoje, Pociūnų aerodrome, vyko Europos ir pasaulio sklandymo čempionatai.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
tags: #lietuvos #skraidykliu #sportas #40 #m