Įvadas
Lietuvos sporto istorija - tai kelias nuo pirmųjų sporto entuziastų iki tarptautinių arenų, kupinas iššūkių, pergalių ir patriotiškumo. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius etapus, įvykius ir asmenybes, formavusias Lietuvos sportą.
Lietuvos sporto ištakos ir tarpukario laikotarpis (1918-1940)
Pirmieji žingsniai nepriklausomoje Lietuvoje
Po Pirmojo pasaulinio karo, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, sportas tapo svarbia socialinio ir kultūrinio gyvenimo dalimi. Grįžę iš užsienio sporto entuziastai, susipažinę su įvairiomis sporto šakomis, ėmėsi iniciatyvos plėtoti sportą Lietuvoje. 1919 m. gegužės 18 d. Kaune buvo įkurta pirmoji nepriklausomos Lietuvos sporto sąjunga (LSS), kurios tikslas buvo lavinti žmogaus kūną ir propaguoti sportą. 1920 m. Stepono Garbačiausko, Viktoro Dineikos, Elenos Kubiliūnaitės-Garbačiauskienės ir Petro Olekos iniciatyva įkurta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS), kuri išugdė daug garsių futbolininkų.
Lietuvos sporto lygos įsteigimas
Svarbiu įvykiu Lietuvos sporto gyvenime tapo Lietuvos sporto lygos (LSL) įsteigimas 1923 m. kovo 22 d. Ši organizacija rūpinosi įvairių sporto šakų plėtra, atstovavo šalies sportui tarptautinėse organizacijose. Lietuvos sporto lygos (LSL) juridinio asmens statusą turinčios ir visą šalies sporto sąjūdį aprėpiančios organizacijos struktūra ir nuostatos visiškai atitiko Olimpinės chartijos reikalavimus. Nuo 1932 m. Lietuvos sporto lygos (LSL) funkcijas perėmė Kūno kultūros rūmai. Lietuvos tautinis olimpinis komitetas pirmą kartą įkurtas tik 1937 m. gruodžio 18 d.
Sporto infrastruktūros kūrimas
XX a. 3-iajame dešimtmetyje sportas gyvavo tik sporto sąjungų ir atskirų sportininkų iniciatyva. 1924 m. sausio 14 d. Kauno Žaliakalnyje esančiame Ąžuolyne buvo paskirtas sklypas įrengti stadioną, kuriame pagal projektą turėjo atsirasti futbolo aikštė, krepšinio ir beisbolo, dvi teniso, dviračių aikštelės ir 400 m bėgimo takas. Stadiono projektą parengė patys sporto entuziastai - LFLS nariai Steponas Darius ir Kęstutis Bulota. Rudenį įvyko LFLS stadiono atidarymo iškilmės, futbolo, krepšinio ir lengvosios atletikos varžybos.
Pirmasis Lietuvos futbolo čempionatas
Pirmasis Lietuvos futbolo čempionatas buvo surengtas jau 1922 m. gegužės-rugsėjo mėnesiais. Jame dalyvavo aštuonios kauniečių komandos. Tais pačiais metais įvyko ir pirmasis dviračių sporto čempionatas. Tarptautinėse varžybose pirmieji savo jėgas išmėgino Lietuvos futbolininkai. 1922 m. LFLS ekipa 0:4 pralaimėjo Rygos YMCA žaidėjams, o 1923 m.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Lietuvos sporto sklaida į tarptautines arenas
Svarbus Lietuvai sporto reiškinys buvo šalies sporto organizacijų „išplaukimas į tarptautinius vandenis“. 1923 m. Lietuvos sporto lygos futbolo komitetas tapo Tarptautinės futbolo asociacijų sąjungos (FIFA) nariu.
Sporto svarba ir iššūkiai
Naujai susikūrusi Lietuvos valstybė gana greitai suprato sporto ir fizinio lavinimo svarbą. Visgi jauna šalis turėjo ir kitų rūpesčių, todėl iš pradžių sporto gyvenimas vystėsi atskirų žmonių ir naujai įkurtų sporto sąjungų iniciatyva. Nors sąlygos buvo sunkios, ypač dėl salių, aikščių trūkumo, mokyklose kūno kultūra jau 1924 m.
Lietuvos dalyvavimas olimpinėse žaidynėse
1924 m. Paryžiaus olimpinės žaidynės - debiutas
Simbolinis Lietuvos olimpinio sąjūdžio įteisinimas įvyko 1924 m., kai mūsų šalies sportininkai pirmą kartą gavo kvietimą dalyvauti Paryžiaus VIII vasaros olimpinėse žaidynėse. Atsargiai skaičiuojant lėšas ir ieškant paramos Lietuvos sportininkai buvo išsiųsti į olimpiadą.
Pasiruošimas ir iššūkiai
Likus pusantrų metų iki Paryžiaus olimpiados, pradėta diskutuoti, ar verta joje dalyvauti. Nors vyriausybė dėl sunkių politinių, ekonominių ir socialinių aplinkybių negalėjo tinkamai materialiai paremti sporto entuziastų iniciatyvos, tačiau iš esmės pritarė jų olimpiniams siekiams - Lietuvai, kaip jaunai, nedidelei valstybei, rūpėjo jos tarptautinis prestižas. Nepaisant finansinių trūkumų, tuometinis ministrų kabinetas, vadovaujamas Ernesto Galvanausko, paskutiniu momentu atsižvelgė į sporto entuziastų prašymus ir Lietuvos sportininkų dalyvavimui olimpinėse žaidynėse skyrė apie 12 tūkst.
Dalyviai ir sporto šakos
Olimpinėje paraiškoje Lietuva buvo įrašiusi septynias sporto šakas: boksą, dviračių sportą, fechtavimąsi, futbolą, imtynes, gimnastiką ir šaudymą. Tačiau dėl nenuoseklaus Lietuvos sporto vadovybės požiūrio į dalyvavimą žaidynėse, lėšų stokos bei kitų aplinkybių po didelių ginčų į Paryžių buvo išsiųsta tik futbolo komanda, du dviratininkai ir imtynininkas. 1924 m. VIII olimpinėse žaidynėse dalyvavo du Lietuvos dviratininkai ir futbolo rinktinė.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Lietuvos futbolo rinktinės pasirodymas
1924 m. balandžio 17 d. Olimpinio komiteto būstinėje Paryžiuje vykusioje burtų traukimo ceremonijoje dalyvaujant S. Garbačiauskui, Prancūzijos futbolo lygos pirmininkui Ž. Rime 18.00 val. buvo nulemtas Lietuvos futbolo rinktinės varžovė - Šveicarija. Gegužės 25 diena - Lietuvos sportininkų olimpinio debiuto diena ir olimpinio judėjimo pradžia. Lietuviai su šveicarais 14 val. 30 min. vietos laiku susitiko „Peršingo“ stadione. Rungtynės, galima sakyti, vyko į vienus vartus. Jau trečią minutę šveicarai „įvarė pirmą golą“. Aštuntą minutę sekė antras įvartis. Pirmojo kėlinio pabaigoje šveicarai pirmavo 4:0. Antrasis kėlinys buvo ne ką sėkmingesnis Lietuvos rinktinei - į jų vartus įkrito dar 5 įvarčiai. Be šių rungtynių Lietuvos rinktinė, Egipto vadovų delegacijos paprašyta, sužaidė treniruočių pobūdžio rungtynes, kurios vėliau buvo įvardytos kaip oficialios. Tačiau ir vėl laukė pralaimėjimas.
Dviratininkų iššūkiai
Dviračių lenktynėse dalyvavo 77 dviratininkai iš 20 šalių. Sportininkai į startą stojo birželio 23 d. 8.00 val. ryto. Nei vienas iš jų varžybų taip ir nebaigė: „Prie vieno pasisukimo 100 km nuo starto, Vilpišauskui nelaimė - lūžo dviratis, smarkiai susidaužęs negalėjo tęsti lenktynių; Anolikui keliskart plyšo ratų gumos, bet neesant gumų atsargos turėjo daug laiko sugaišti jas belopydamas.
Imtynininko likimas
Olimpiniu kandidatu tapo Petras Požėla, nugalėjęs savo varžovus. Tačiau P. Požėla net nebandė keliauti į žaidynes, o vietoj Paryžiaus nuvyko į savo tėviškę.
Visuomenės reakcija
Visuomenės reakcija į pralaimėjimą skyrėsi. Futbolo šalininkai ir optimistai lietuvių rinktinę guodė, ramino, primindami jiems kitų šalių pralaimėjimus. Štai prancūzų spauda lietuvių negailėjo. Rašė, jog lietuviai atletai yra rambūs bei tingūs, kad krašto futbolas dar vystykluose.
Kitos olimpinės žaidynės
1928 m. Lietuva gavo kvietimą dalyvauti Amsterdamo IX vasaros olimpinėse žaidynėse, o 1932 m. buvo gautas kvietimas iš Jungtinių Amerikos Valstijų organizuojamų olimpinių žaidynių komiteto dalyvauti žaidynėse Los Andžele. 1936 m. rengtose olimpinėse žaidynėse Vokietijoje lietuvių sportininkai dalyvauti nebuvo kviečiami dėl sparčiai prastėjančių tarpusavio valstybių santykių. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, planuotos 1940 m.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Krepšinis Lietuvoje
Krepšinio populiarumas
Krepšinis - bene populiariausia sporto šaka Lietuvoje, kone kiekvienam piliečiui ,,įaugusi“ į kraują bei per pastarąjį šimtmetį leidusi mūsų valstybei tituluotis krepšinio šalimi.
Pirmosios krepšinio rungtynės
Lietuvoje krepšinis pradėtas žaisti apie 1920 m., tačiau lygiai prieš šimtą metų, birželio 23 d., Kaune įvyko pirmosios krepšinio rungtynės tarp LFLS (Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos) komandos ir laikinosios sostinės rinktinės, kurias, rezultatu 8:6, laimėjo LFLS. Tais pačiais metais mūsų šalyje surengtos ir Lietuvos moterų krepšinio pirmenybės. Pirmosios Lietuvoje sužaistos oficialios krepšinio varžybos davė pamatą ne vienai skambiai pergalei, garsinusiai Lietuvos vardą pasaulyje, ir metai iš metų padėjo stiprinti šalies sportinę dvasią.
Moterų krepšinio pirmenybė
Dar 1922 m. mūsų šalyje įvyko Lietuvos moterų krepšinio pirmenybės, o 1938 m. lietuvaitės senajame žemyne nuskynė ir pirmąją pergalę - iškovojo pirmuosius sidabro medalius Europos moterų krepšinio čempionate.
Vyrų krepšinio čempionatas
1937 m. paliko ryškų pėdsaką Lietuvos vyrų krepšinio istorijoje. Prieš 85-erius metus Rygoje mūsų šalies atstovai tapo Europos vyrų krepšinio čempionais! To meto ,,auksinėje“ Lietuvos rinktinėje žaidė: Jonas Žukas, Pranas Talzūnas, Feliksas Kriaučiūnas, Zenonas Puzinauskas ir Leonas Baltrūnas.
Europos krepšinio čempionatas Lietuvoje
1939 m.: tribūnos ošia, sirgaliai džiūgauja, o aikštelėje vyrauja įnirtinga kova. Europa svečiuojasi pas mus! Prieš 83-ejus metus Lietuva pirmą kartą gavo teisę rengti Europos krepšinio čempionatą. Būtent šiai progai buvo pastatyti pirmieji mūsų krepšinio namai ir pirmoji specialiai krepšiniui pastatyta arena Europoje - Kauno Sporto Halė.
Lietuvos sporto enciklopedija
Enciklopedijos svarba
Lietuvos sporto enciklopedija - pirmasis mokslinis informacinis leidinys apie Lietuvos sportą. Tokius leidinius turi tik kelios Europos šalys. Spausdinta enciklopedija baigta kurti, o nuo 2008 metų veikianti elektroninė jos versija internete nuolat atnaujinama.
Enciklopedijos tikslas
„Šis leidinys turi švietėjišką ir sporto plėtotės prasmę. Atmintyje išlieka tai, ką valstybė surašo pati. Kartais nutinka taip, kad savo istorijos reikia ieškoti kitų valstybių kronikose. Sportui tokios grėsmės nebėra“, - dėkodamas enciklopedijos rengėjams sakė Kūno kultūros ir sporto departamento direktorius Klemensas Rimšelis. Lietuvos sporto enciklopedija skirta plačiam skaitytojų ratui: sportuotojams, sportininkams, sporto organizatoriams, treneriams, kūno kultūros mokytojams, sporto, sporto šakų mėgėjams.
Enciklopedijos turinys
Enciklopedijos II tomą sudaro 1072 puslapiai. Jame yra sudėtos 1477 biografijos: 927 sportininkų, 551 trenerio, 301 sporto vadybininko, 84 sporto mokslininkų, 10 kūno kultūros mokytojų, 12 medikų, 16 sporto žurnalistų.