Tarpukario Lietuva (1918-1940 m.) buvo laikotarpis, kai sportas tapo svarbia tautinės savimonės ir fizinio lavinimosi dalimi. Šis laikotarpis pasižymėjo sporto organizacijų kūrimusi, sporto šakų populiarėjimu ir reikšmingais Lietuvos sportininkų pasiekimais tarptautinėse arenose. Nuotraukos iš šio laikotarpio atspindi to meto sporto dvasią ir įvykius.
Sporto Sąjūdžio Pradžia ir Organizacijos
Po nepriklausomybės atkūrimo 1918 m., sportinė veikla Lietuvoje pradėta organizuoti iniciatyvių asmenų, grįžusių iš įvairių šalių: Rusijos, Latvijos ir JAV. S. Garbačiauskas, E. Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė, P. Oleka, K. Dineika, Pranas Šližys, J. J. Bulota, S. Darius ir J. Eretas - tai tik keletas pavardžių, be kurių pastangų sportas Lietuvoje nebūtų įgavęs tokio pagreičio.
1919 m. Kaune įkuriama pirmoji nepriklausomos Lietuvos sporto organizacija - Lietuvos sporto sąjunga (LSS), kuriai vadovavo Pranas Šližys. 1920 m. įkurta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS), kultivavusi beveik visas to meto populiarias sporto šakas. LFLS pirmininku tapo S. Garbačiauskas. 1922 m. Kaune įsteigta Lietuvos sporto lyga (LSL) - aukščiausioji sporto institucija, vadovavusi visam sporto sąjūdžiui ir atstovavusi Lietuvai tarptautiniu lygiu.
Kitos svarbios sporto organizacijos:
- Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija (LGSF), įkurta 1922 m.
- Lietuvos dviratininkų sąjunga (LDS), įkurta 1923 m.
- Lietuvos futbolo lyga (LFL), įkurta 1923 m.
- Kauno teniso klubas (KTK), įkurtas 1924 m.
- Klaipėdos įgulos ir krašto sporto sąjunga (KSS), įkurta 1926 m.
- Akademinis sporto klubas (ASK), įkurtas 1930 m.
- Jaunalietuvių sporto organizacija (JSO), įkurta 1931 m.
1922 m. pasirodė pirmasis Lietuvoje sporto žurnalas „Lietuvos sportas“, kurio redaktorė buvo E.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Valstybinis Dėmesys Sportui
1932 m. įsteigta valstybinė institucija - Kūno kultūros rūmai, kurių vadovais buvo A. Jurgelionis, V. Augustauskas, Vincas Petronis, Andrius Keturakis, A. Vokietaitis, V. Bakūnas ir M. Zaroskis. Kūno kultūros rūmų iniciatyva susistemintas vadovavimas kūno kultūrai ir sportui. 1934-1938 m. veikė Aukštieji kūno kultūros kursai, rengę kūno kultūros mokytojus.
Buvo statomos sporto bazės: Kūno kultūros rūmai Kaune (1934) ir Klaipėdoje (1938), Kauno stadionas (1936), gimnazijų sporto salės, pirmasis statinys Europoje krepšinio varžyboms - Kauno sporto halė (1939). 1935 m. įsteigtos 7 sporto apygardos: Kauno, Panevėžio, Marijampolės, Telšių, Ukmergės, Šiaulių ir Klaipėdos. 1936 m. įsteigtas 4 laipsnių Valstybinis kūno kultūros ženklas.
Populiariausios Sporto Šakos ir Čempionatai
20 a. 3 dešimtmečio pradžioje Lietuvoje populiarintos sporto šakos, kurios Vakarų Europoje jau buvo kultivuojamos kelis dešimtmečius. Pradėti rengti įvairių sporto šakų Lietuvos čempionatai:
- 1921 m. - lengvosios atletikos
- 1922 m. - futbolo, moterų krepšinio, dviračių sporto
- 1924 m. - vyrų krepšinio
- 1925 m. - bokso, šaudymo
- 1927 m. - stalo teniso
- 1929 m. - teniso
- 1931 m. - plaukimo
Nuo 1935 m. - gimnazijų žaidynės
Lietuvos Tautinis Olimpinis Komitetas ir Tarptautiniai Ryšiai
1937 m. įkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK), kuris organizavo olimpinį sąjūdį Lietuvoje, rengė sportininkus ir komandas olimpinėms žaidynėms, atstovavo Lietuvai Tarptautiniame olimpiniame sąjūdyje. Pirmasis LTOK pirmininkas buvo V. Augustauskas. 1938 m. LTOK surengė Lietuvos tautinę olimpiadą, kurioje dalyvavo daugiau kaip 2000 lietuvių sportininkų iš Lietuvos ir užsienio šalių.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Vienas Lietuvos sporto prioritetų buvo tarptautiniai ryšiai ir tarptautinės varžybos. Pirmoji Lietuvos sporto organizacija, tapusi tarptautinės federacijos nare, buvo Lietuvos futbolo lyga, 1923 m. Paryžiuje. Lietuvos futbolo rinktinė žaidė su Šveicarija ir pralaimėjo 0:9. Pirmasis Lietuvos sportininkas, dalyvavęs pasaulio čempionate 1928 m., buvo greitojo čiuožimo atstovas K. Bulota.
Pirmieji pasaulio čempionato medaliai Lietuvai iškovoti 1937 m. Šaudymo meistrai Pranas Giedrimas ir Lietuvos rinktinė laimėjo sidabro medalius. 1938 m. I Europos moterų krepšinio čempionate Romoje sidabro medalius laimėjo Lietuvos moterų rinktinė, treniruojama F. Kriaučiūno.
Dviračių Sportas Tarpukario Lietuvoje
Joninių išvakarėse Kačerginėje, Liepų parke, atidaryta fotoparoda ,,Dviračių istorijos Lietuvoje, XX a. Parodoje eksponuojama 40 nuotraukų, kuriose užfiksuoti tarpukario Lietuvoje naudoti dviračiai, jų dekoro elementai ir gamintojų simbolika, tuometė dviratininkų apranga ir aksesuarai, fotografijos ateljė interjerai. Kačerginė, kurią jungia dviračių takas su Kaunu, yra paskelbta Mažąja Lietuvos kultūros sostine 2020. „Dviratis ir fotografija - du svarbūs 19 a. išradimai, be kurių ir šiandien sunkiai įsivaizduojame savo gyvenimą. Fotonuotraukos, seniau išskirtinėmis progomis darytos profesionalių fotografų ateljė šeimos albumams ar dokumentams, atsiradus išmaniesiems telefonams tapo bene kiekvieno mūsų kasdienė gyvenimo dalis, - sako R. Senapėdis. Tarpukario Lietuvoje dominavo vokiški dviračiai: „Anker“, „Brennabor“, „Dürkopp“, „Naumann“, „Presto“, „Triumph“, „Wanderer“. Palyginti populiarūs buvo angliški „Royal“ ir „Seagul“, o taip pat latviški dviračiai: „Erenpreis“, „Latvello“, „Liva“, „Omega“. Spaudoje būta prancūziškų, čekoslovakiškų, austriškų ir amerikietiškų dviračių reklamos, bet jų buvo nedaug. Nuo 1928 m. Dviračiams populiarinti pasitarnavo Lietuvos sporto entuziastų rengiamos varžybos. Vienos iš pirmųjų Lietuvoje buvo 1922 m. vasarą Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos organizuotos Kauno dviračių pirmenybės ir Lietuvos dviračių pirmenybės. Tų pačių metų rugsėjį buvo organizuotas dviračių važiavimas Kaunas-Marijampolė-Kaunas. Lietuvos dviratininkai dalyvavo 1924 m. Olimpinėse žaidynėse Paryžiuje (8-oji olimpiada) ir 1928 m.
V. Petrauskas buvo vienas iniciatorių 1923 m. steigiant Lietuvos dviratininkų sąjungą (LDS), turėjusią ir Futbolo skyrių.
Futbolas Tarpukario Lietuvoje
Futbolas buvo gyvas Lietuvoje ir tarpukariu. Tai liudija Petro Kaminsko nuotraukos ir fotoatvirukai. Pirmąsias oficialias rungtynes Lietuvos nacionalinė futbolo rinktinė sužaidė 1923 m. birželio 24 d., pralaimėdama Estijos rinktinei rezultatu 0:5. Pirmąją pergalę prieš tą pačią Estijos rinktinę pasiekė po poros mėnesių, rezultatu 2:1. 1924 m. Lietuvos futbolo komanda dalyvavo Olimpinių žaidynių futbolo turnyre Paryžiuje.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Žymiausi futbolininkai:
- S. Darius: Lietuvos futbolo rinktinės narys (1923 ir 1924 m.), LFLS atstovas, pirmųjų čempionatų nugalėtojas (1922, 1923).
- L. Juozapaitis: 1922, 1923 m. Lietuvos futbolo čempionas (atstovaudamas LFLS).
- R. Marcinkus: 1927 ir 1932 m. su LFLS tapo Lietuvos čempionu.
- A. Lingis: Tris kartus tapo Lietuvos futbolo čempionu - 1926 m. („Kovas“), 1932 m. (LFLS), 1934 m. (MSK).
Krepšinis Tarpukario Lietuvoje
Krepšinis tarpukario Lietuvoje iš pradžių nebuvo populiarus, tačiau ketvirtajame dešimtmetyje išpopuliarėjo. 1934 m. Kaune įkurta pirmoji sporto salė, tinkanti profesionaliai žaisti krepšinį. Krepšinio populiarumui didelę įtaką turėjo 1935 m. Pasaulio lietuvių kongresas Kaune, į kurį atvyko sportininkų iš užsienio.
Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė 1937 ir 1939 m. tapo Europos čempione, o Lietuvos moterų krepšinio rinktinė 1938 m. 1922-ieji laikomi oficialiais krepšinio gimimo metais Lietuvoje. Balandžio 23 dieną Kaune įvyko pirmosios oficialios krepšinio rungtynės, kuriose LFLS krepšininkai nugalėjo Kauno rinktinę rezultatu 8:6.
Boksas Tarpukario Lietuvoje
Tarpukaryje boksas Lietuvoje buvo viena iš populiariausių sporto šakų. Geriausią Lietuvos rezultatą olimpiadoje pasiekė Juozas Vinča.
Sportas Ukmergėje Tarpukario Laikotarpiu
Sportas Ukmergėje tarpukariu buvo populiarus kaip ir visoje Lietuvoje. Istoriniai šaltiniai ir nuotraukos atskleidžia, kad Ukmergėje vyko įvairios sporto varžybos ir renginiai, kurie pritraukdavo didelį susidomėjimą iš vietos gyventojų.
Sunkioji Atletika ir Imtynės
1924 m. lapkričio mėn. Ukmergės karių klube buvo demonstruojamos sunkiosios atletikos rungtys. Vladas Labanauskas, 18 metų amžiaus vaikinas, atliko įspūdingus numerius: išlaikė ant krūtinės apie 600 kg akmenį, pakėlė viena ranka keturis vyrus, sviedė sau į krūtinę 32 kg svarstį. Po sunkiosios atletikos pasirodymo turėjo vykti prancūziškos imtynės su „Juodąja kauke“, atvykusiu iš Amerikos, tačiau pastarasis atsisakė imtis su Labanausku ir iššaukė estą Perusą. Po 25 minučių imtynių „Juodoji kaukė“ pasitraukė, o publika pareikalavo, kad jis nusiimtų kaukę. Paaiškėjo, kad „Juodoji kaukė“ - vienas Ukmergės namų savininkas.
Lengvoji Atletika ir Gimnastika
1925 m. rugpjūčio 2 d. 1-as pėstininkų DLK Gedimino pulkas surengė sporto varžybas, kuriose buvo rungiamasi įvairiose lengvosios atletikos ir gimnastikos rungtyse. Ltn. Rugys laimėjo 100 metrų bėgimą per 10 sekundžių, o vyr. pusk. Remeikis pasižymėjo šokdamas į aukštį (1,43 m) ir į tolį (5,24 m). Taip pat buvo rungiamasi ieties metimo, rutulio stūmimo ir kitose rungtyse. Gimnastikos varžybose dalyviai lipo kopėčiomis, demonstravo pratimus ant turniko ir lygiagrečių.
Futbolas Ukmergėje
Futbolas Ukmergėje tarpukariu buvo populiari sporto šaka. Beveik kiekvieną šventadienį aikštėje prie žydų kapinių vykdavo įvairių komandų futbolo rungtynės, kur susirinkdavo daug žiūrovų. 1925 m. rungtis buvo atvykusios Utenos, Jonavos ir kitų vietų (žydų) komandos. 1928 m. vyko futbolo rungtynės tarp 1 pėstininkų pulko ir vietinių lenkų („Spartos“) komandų.
1933 m. Ukmergėje įkurtas futbolo sąjungos komitetas, kuriam vadovavo Ukmergės šaulių būrio vadas V. Stelmokas. Buvo užregistruoti Ukmergės futbolo klubai: SKK, „Kodimo“, „Sparta“ ir „Oze“ draugijos komanda.
Stadiono Įkūrimas
1933 m. Ukmergės miesto savivaldybė paskyrė daugiau kaip 9 ha žemės plotą sporto stadionui. Buvo planuojama, kad stadionas taps sportininkų, ypač mokinių, pamėgta vieta, tačiau dėl įvairių priežasčių stadione kurį laiką buvo uždrausta gimnastikuotis.
Šių Dienų Ukmergės Sportas
Mūsų dienomis Ukmergėje veikia sporto centras, kuriam priklauso ir miesto stadionas. Sporto centre vyksta skirtingų sporto šakų treniruotės ir varžybos. 2021 m. Planuojama atnaujinti antrą futbolo aikštę, įrengiant dirbtinės žolės dangą.
Sporto Reikšmė Tarpukario Lietuvai
Sportas tarpukario Lietuvoje buvo svarbus ne tik fizinio lavinimosi, bet ir tautinės savimonės stiprinimo veiksnys. Lietuvos sportininkų pergalės tarptautinėse arenose kėlė tautos pasididžiavimą ir vienijo žmones. Išlikusios sportuojančių kretingiškių nuotraukos - svarbi krašto istorijos dalis.
tags: #lietuvos #sportas #tarpukario #nuotraukos