Įvadas
Lietuvos sportas tarpukariu - tai laikotarpis, kai atkūrus nepriklausomybę, sportinė veikla tapo svarbia tautinės tapatybės dalimi. Šiame straipsnyje aptariama sporto raida Lietuvoje 1918-1940 m., sporto organizacijų kūrimasis, populiariausios sporto šakos, žymiausi sportininkai bei jų pasiekimai tarptautinėse arenose.
Sporto organizacijų kūrimasis
Po 1918 m., atkūrus nepriklausomybę, sportinė veikla Lietuvoje pradėta organizuoti iš Rusijos, Latvijos, JAV grįžusių ir vietinių lietuvių iniciatyva. Pradėta steigti sporto organizacijas (sąjungas, klubus). 1919 m. Kaune įkurta pirmoji nepriklausomos Lietuvos sporto organizacija - Lietuvos sporto sąjunga (LSS). 1920 m. įkurta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS), kuri kultivavo beveik visas to meto populiarias sporto šakas. 1922 m. Kaune įsteigta Lietuvos sporto lyga (LSL) - aukščiausioji sporto institucija, kuri vadovavo visam sporto sąjūdžiui ir tvarkė jo veiklą, atstovavo Lietuvai tarptautiniu lygiu.
Kitos svarbios sporto organizacijos:
- 1922 - Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija (LGSF)
- 1923 - Lietuvos dviratininkų sąjunga (LDS)
- 1923 - Lietuvos futbolo lyga (LFL)
- 1924 - Kauno teniso klubas (KTK)
- 1926 - Klaipėdos įgulos ir krašto sporto sąjunga (KSS)
- 1930 - Akademinis sporto klubas (ASK)
- 1931 - Jaunalietuvių sporto organizacija (JSO)
1922 m. pasirodė pirmasis Lietuvoje sporto žurnalas "Lietuvos sportas". 1932 m. įsteigta valstybinė institucija - Kūno kultūros rūmai, kurie susistemino vadovavimą kūno kultūrai ir sportui. 1934-1938 m. veikė Aukštieji kūno kultūros kursai, rengę kūno kultūros mokytojus. Buvo statomos sporto bazės: Kūno kultūros rūmai Kaune (1934), Klaipėdoje (1938), Kauno stadionas (1936), gimnazijų sporto salės, Kauno sporto halė (1939). 1935 m. įsteigtos 7 sporto apygardos. 1936 m. įsteigtas 4 laipsnių Valstybinis kūno kultūros ženklas.
Populiariausios sporto šakos
20 a. 3 dešimtmečio pradžioje buvo populiarinamos sporto šakos, kurios Vakarų Europos šalyse kultivuotos jau kelis dešimtmečius. Pradėti rengti įvairių sporto šakų Lietuvos čempionatai:
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
- 1921 - lengvosios atletikos
- 1922 - futbolo, moterų krepšinio, dviračių sporto
- 1924 - vyrų krepšinio
- 1925 - bokso, šaudymo
- 1927 - stalo teniso
- 1929 - teniso
- 1931 - plaukimo
- nuo 1935 - gimnazijų žaidynės
Tarpukario Lietuvoje ypač išpopuliarėjo futbolas, krepšinis, boksas ir dviračių sportas.
Futbolas
Futbolas Lietuvoje pradėjo populiarėti XX a. pradžioje, o tarpukariu tapo viena mėgstamiausių sporto šakų. Kaune įkuriama Lietuvos sporto sąjunga, o vėliau Lietuvos sporto lyga (LSL) skatino futbolo plėtrą. Steigėsi futbolo komandos, vyko čempionatai. Pirmosios oficialios rungtynės Lietuvos nacionalinė futbolo rinktinė sužaidė 1923 metais.
Žymiausi Lietuvos tarpukario futbolininkai:
- Romualdas Marcinkus
- Antanas Lingis
- Steponas Darius
- Vladas Petrauskas
- A. Saunoris
- L. Juozapaitis
- B. Štencelis
- N. Čerekas
- V. Balčiūnas
Krepšinis
Pirmieji krepšinio žingsniai Lietuvoje prasidėjo XX a. trečiajame dešimtmetyje. Krepšinio gimimo diena Lietuvoje laikoma 1922 m. balandžio 23 d., kai Kaune įvyko pirmosios oficialios krepšinio rungtynės. Krepšinio populiarėjimui didelę įtaką turėjo S. Darius ir K. Dineika.
1937 m. ir 1939 m. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė tapo Europos čempione, o 1938 m. moterų rinktinė iškovojo sidabro medalius Europos moterų krepšinio čempionate. Šie laimėjimai padidino krepšinio populiarumą Lietuvoje. 1939 m. Kaune pastatyta pirmoji Europoje krepšinio varžyboms skirta Kauno sporto halė.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Boksas
Tarpukaryje boksas Lietuvoje buvo viena iš populiariausių sporto šakų. Geriausią Lietuvos rezultatą olimpiadoje pasiekė Juozas Vinča.
Dviračių sportas
1923 m. įkurta Lietuvos dviratininkų sąjunga (LDS) skatino dviračių sporto plėtrą. Vyko dviračių sporto čempionatai, populiarino šią sporto šaką.
Lietuvos dalyvavimas tarptautinėse varžybose
Vienas Lietuvos sporto prioritetų buvo tarptautiniai ryšiai ir tarptautinės varžybos. Pirmoji Lietuvos sporto organizacija, tapusi tarptautinės federacijos nare, buvo Lietuvos futbolo lyga, 1923 m. priimta į FIFA (Tarptautinę futbolo asociacijų federaciją). 1924 m. į Tarptautinę federaciją priimta Lietuvos dviratininkų sąjunga, 1928 m. - Lengvosios atletikos komitetas, 1935 m. - Šaudymo sąjunga, 1936 m. - Krepšinio komitetas.
Olimpinėse žaidynėse Lietuvos sportininkai debiutavo 1924 m. Paryžiuje. Pirmasis Lietuvos sportininkas, dalyvavęs pasaulio čempionate 1928 m. Davose (Šveicarija), - greitojo čiuožimo atstovas K. Bulota. Pirmus pasaulio čempionato medalius Lietuvai 1937 m. Helsinkyje laimėjo šaudymo meistrai. 1938 m. I Europos moterų krepšinio čempionate Romoje sidabro medalius laimėjo Lietuvos moterų rinktinė.
Tautinė tapatybė ir sportas
Tarpukario laikotarpiu sportas buvo glaudžiai susijęs su tautinės tapatybės stiprinimu. Sportininkai suvokė sportą kaip patriotinį veiksmą - būdą parodyti pasauliui, kad Lietuva yra stipri ir gyvybinga valstybė. Ši dvasia iki šiol išlieka pavyzdžiu daugeliui jaunų sportininkų.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Sporto reikšmė visuomenei
Visuomeninis sporto judėjimas plito visoje Lietuvoje: steigėsi daugiau sporto organizacijų, didėjo jų veikla, šalies sportininkai dalyvavo ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje rengiamose varžybose. Todėl atsirado poreikis teisiškai reglamentuoti sporto sistemą. 1932 m. buvo priimtas pirmasis Kūno kultūros įstatymas, kuriuo įsteigtas pirmasis valstybinis sporto valdymo institutas - Kūno kultūros rūmai. Kūno kultūros įstatymo priėmimas ir valstybinio sporto instituto įkūrimas rodo, kad kūno kultūros ir sporto plėtra tapo valstybės rūpesčiu, didėjo valstybės finansinė parama sportui, nacionalinės kūno kultūros sistemos kūrimas, kūno kultūros ir sporto specialistų rengimas, fizinio lavinimo teikimas mokyklose, visuomenės fizinio pasirengimo lygio kėlimas.
tags: #lietuvos #sportas #tarpukariu #skaidres