Lietuvos sportininkai – olimpiniai čempionai: sąrašas ir apžvalga

Olimpinės žaidynės - svarbiausias ir didžiausias pasaulio sporto renginys, kuriame sportininkai varžosi individualiose ar komandinėse rungtyse. Nacionalinių olimpinių komitetų (NOK) atrinkti ir Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) patvirtinti sportininkai dalyvauja varžybose, kurias vykdo atitinkamų sporto šakų tarptautinės federacijos. Olimpinės žaidynės apima vasaros ir žiemos olimpines žaidynes, kurios rengiamos kas ketveri metai. Šiame straipsnyje apžvelgsime Lietuvos sportininkų pasirodymus olimpinėse žaidynėse, pradedant nuo istorinių ištakų iki dabartinių dienų. Aptarsime, kaip Lietuva įsitraukė į olimpinį judėjimą, kokie buvo pirmieji šalies sportininkų žingsniai ir kokius pasiekimus jie yra iškovoję.

Lietuvos olimpinio judėjimo pradžia

Nepriklausoma Lietuva į olimpinį judėjimą įsitraukė XX amžiaus pradžioje. 1918 m. atkūrus nepriklausomybę, į šalį grįžo pirmieji sportininkai, tokie kaip Steponas Darius, Karolis Dineika ir kiti. 1919 m. Kaune įkurta pirmoji sporto organizacija - Lietuvos sporto sąjunga, o 1920 m. įkurta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga įgijo išimtinę teisę atstovauti Lietuvai olimpinėse žaidynėse.

Nepriklausomos Lietuvos sportininkai pirmą kartą dalyvavo 1924 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Iš pradžių planuota siųsti 33 sportininkus, tačiau galiausiai išvyko tik 15, kurie dalyvavo futbolo ir dviračių sporto rungtyse.

Pirmieji Lietuvos žingsniai olimpinėse žaidynėse

1924 m. Paryžiaus olimpinės žaidynės: Lietuvos futbolininkai pralaimėjo Šveicarijos komandai rezultatu 9-0, o dviratininkai nebaigė 188 km ilgio trasos dėl techninių problemų.

1928 m. Amsterdamo olimpinės žaidynės: Į žaidynes vyko 12 sportininkų, kurie dalyvavo bokso, dviračių sporto, lengvosios atletikos ir sunkiosios atletikos rungtyse. Boksininkas Juozas Vinča pasiekė geriausią rezultatą, pasidalindamas 5-8 vietas.

Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis

1932 m. Los Andželo olimpinėse žaidynėse Lietuva nedalyvavo dėl ekonominių sunkumų ir politinių ginčų. 1936 m. Lietuvos sportininkai SSRS rinktinės sudėtyje.

Lietuvos sportininkai SSRS sudėtyje

1940 m. Lietuvą okupavus ir aneksavus Sovietų Sąjungai, Lietuvos sportininkai buvo priversti dalyvauti tarptautinėse varžybose SSRS rinktinės sudėtyje. Pirmą kartą Lietuvos sportininkai SSRS sudėtyje pasirodė 1952 m. olimpinėse žaidynėse.

Svarbūs momentai:

• 1952 m. Helsinkio olimpinės žaidynės: Krepšininkai Stepas Butautas, Kazimieras Petkevičius ir Justinas Lagunavičius iškovojo pirmuosius olimpinius medalius Lietuvai (sidabro).
• 1956 m. Melburno olimpinės žaidynės: Kazimieras Petkevičius, Stanislovas Stonkus ir Algirdas Lauritėnas laimėjo sidabro medalius krepšinio varžybose, o Antanas Mikėnas - sidabrą ėjimo rungtyje. Romualdas Murauskas pelnė bronzos apdovanojimą bokso varžybose.
• 1960 m. Romos olimpinės žaidynės: Zigmas Jukna ir Antanas Bagdonavičius iškovojo sidabro medalius irklavimo varžybose, o Birutė Zalagaitytė-Kalėdienė - bronzos medalį ieties metimo rungtyje.
• 1964 m. Tokijo olimpinės žaidynės: Boksininkas Ričardas Tamulis iškovojo sidabro medalį.

Nepriklausomos Lietuvos dalyvavimas olimpinėse žaidynėse

1990 m. Lietuvai atkūrus valstybingumą, šalis vėl pradėjo dalyvauti visose vasaros ir žiemos olimpinėse žaidynėse. Nuo 1992 m. vasaros olimpinių žaidynių Lietuvos sportininkai nuolat laimi medalius.

Per visą istoriją Lietuvai, kaip nepriklausomai valstybei, vasaros olimpinėse žaidynėse atstovavo 222 sportininkai 18 sporto šakų, o žiemos olimpinėse žaidynėse - 27 sportininkai 6 sporto šakose.

Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos

Žiemos olimpinės žaidynės

Lietuvos sportininkai dalyvauja ir žiemos olimpinėse žaidynėse. Kęstutis Bulota debiutavo 1928 m. Sankt Morico žiemos olimpinėse žaidynėse.

Pasiruošimas 2022 m. Pekino žiemos olimpinėms žaidynėms

2022 m. vasario 4-20 dienomis Pekine vyko žiemos olimpinės žaidynės. Jose dalyvavo 90 nacionalinių olimpinių komitetų ir 2900 geriausių sportininkų iš viso pasaulio.

Svarbūs aspektai:

• Pekinas tapo pirmuoju miestu istorijoje, surengusiu ir vasaros, ir žiemos olimpines žaidynes.
• Žaidynėse siekiama lyčių balanso ir tvarumo.
• Žaidynių dalyviams taikomos griežtos epidemiologinės priemonės dėl COVID-19 pandemijos.

Olimpiniai simboliai ir vertybės

Olimpinių žaidynių simbolis - penki sunerti vienodo dydžio olimpiniai žiedai, vaizduojantys olimpinio sąjūdžio veiklą ir reiškiantys penkių žemynų ir viso pasaulio sportininkų susitikimą olimpinėse žaidynėse. Olimpinių žaidynių devizas - Citius. Altius. Fortius (Greičiau. Aukščiau.

Lietuvos sportininkų pasiekimai olimpinėse žaidynėse: skaičių kaleidoskopas

Per praėjusias septynerias vasaros žaidynes nuveikė 1992 metais į olimpinę šeimą grįžusios Lietuvos sportininkai, primename svarbiausių olimpinių skaičių kaleidoskope.

Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje

• 0 Tenisininkas Ričardas Berankis iš Rio de Žaneiro žaidynių išvyko nelaimėjęs nė vieno geimo. 2016 m. australas Johnas Millmanas sutriuškino vienintelį olimpinėse žaidynėse dalyvavusį Lietuvos tenisininką profesionalų varžybose labai retu rezultatu 6:0, 6:0.
• 1 Per vasaros žaidynių atidarymą tik vieną kartą Lietuvos delegacijos vėliavnešė buvo moteris. 2016 m. Rio de Žaneire trispalvę laikė buriuotoja, 2008 m. Pekino olimpiados sidabro medalio laimėtoja Gintarė Volungevičiūtė-Scheidt. Pakeliant kitų žaidynių uždangą Lietuvos vėliavą nešė plaukikas Raimundas Mažuolis (1992 ir 1996 m.), lengvaatletis Romas Ubartas (2000 m.), krepšininkas Saulius Štombergas (2004 m.), krepšininkas Šarūnas Jasikevičius (2008 m.) ir lengvaatletis Virgilijus Alekna (2012 m.).
• 2 Per 2008 m. Pekino žaidynių šiuolaikinės penkiakovės varžybas medalius laimėjo du Lietuvos sportininkai. Antrąją vietą užėmė Edvinas Krungolcas, trečiąją - Andrejus Zadneprovskis. Tai buvo vienintelis kartas, kai pagerbiant olimpinius prizininkus plevėsavo dvi Lietuvos trispalvės. O A.Zadneprovskis, kuris 2004 m. Atėnuose iškovojo sidabro medalį, tapo antruoju Nepriklausomos Lietuvos sportininku, asmeninėse rungtyse patekusiu tarp prizininkų dvejose olimpinėse žaidynėse.
• 3 Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė yra iškovojusi tris olimpinių bronzos medalių komplektus. Lietuviai tapo prizininkais 1992 m., 1996 m. ir 2000 m. Visose trejose bronzinėse žaidynėse Lietuvai atstovavo tik Gintaras Einikis. Po du medalius žaisdami Lietuvos rinktinėje laimėjo Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Rimas Kurtinaitis, Artūras Karnišovas (1992 ir 1996 m.), Saulius Štombergas ir Eurelijus Žukauskas (1996 ir 2000 m.). Iš viso apdovanojimus pelnė 27 krepšininkai.
• 4 Nepriklausomos Lietuvos sportininkai olimpiniais čempionais yra tapę 4 žaidynėse. 1992 m. aukščiausio karjeros pasiekimo proga sveikinome disko metiką Romą Ubartą, 2000 m. - disko metiką Virgilijų Alekną ir šaulę Dainą Gudzinevičiūtę, 2004 m. - dar kartą V.Alekną, 2012 m. - penkiakovininkę Laurą Asadauskaitę ir plaukikę Rūtą Meilutytę. Kitose olimpinėse žaidynėse lietuviai iškovojo tik žemesnės vertės medalius.
• 5 Olimpiniai čempionai lengvaatletis Virgilijus Alekna ir šaulė Daina Gudzinevičiūtė dalyvavo penkeriose žaidynėse: jie abu nepraleido nė vienos olimpiados nuo 1996 m. iki 2012 m. Šiais metais labiausiai patyrusių Lietuvos vasaros olimpiečių sąrašą turėtų papildyti dviratininkė Simona Krupeckaitė, kuri taip pat ruošiasi dalyvauti penktose žaidynėse. Atstovaudami Lietuvai ketveriose žaidynėse varžėsi baidarių ir kanojų irkluotojas Egidijus Balčiūnas, krepšininkas Šarūnas Jasikevičius, lengvaatletės Sonata Milušauskaitė, Kristina Saltanovič ir Austra Skujytė, sunkiaatletis Ramūnas Vyšniauskas bei penkiakovininkas Andrejus Zadneprovskis. Šiais metais į ketvirtąsias savo žaidynes išvyko irkluotojas Mindaugas Griškonis, lengvaatletis Marius Žiūkas, plaukikas Giedrius Titenis ir penkiakovininkė Laura Asadauskaitė.
• 6 Lengvaatletė Austra Skujytė olimpinį Londono bronzos medalį gavo tik praėjus šešeriems metams po varžybų. 2012 m. žaidynėse A.Skujytė septynkovės varžybose iškovojo penktąją vietą, bet dvi aukštesnes pozicijas užėmusios sportininkės vėliau buvo diskvalifikuotos dėl antidopingo taisyklių pažeidimų. 2004 m. Atėnų žaidynėse sidabrą iškovojusią A.Skujytę antrasis olimpinis medalis pasiekė tik 2018 m. pabaigoje.
• 7 Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė dalyvavo septyneriose iš eilės olimpinėse žaidynėse. Lietuviai triskart paeiliui iškovojo bronzos medalius (1992, 1996 ir 2000 m.), po to dukart paeiliui užėmė ketvirtąją vietą (2004 ir 2008 m.), o praėjusį dešimtmetį abusyk krito ketvirtfinalyje. 2012 m. Lietuvos rinktinė galutinėje lentelėje užėmė aštuntąją vietą, 2016 m. - septintąją.
• 8 Per olimpines lengvosios atletikos varžybas aštuoni Lietuvos sportininkai nė karto nepasiekė finišo arba buvo diskvalifikuoti. Tarp jų - du maratono bėgikai ir trys ėjikai, dalyvavę sunkiausiose 50 km ėjimo varžybose. Tarp nelaimingųjų atsidūrė broliai dvyniai Darius ir Donatas Škarnuliai, kuriems nepavyko pabaigti ilgiausio ėjimo nuotolio per 2008 m. Pekino olimpines žaidynes.
• 9 Lietuvos moterys yra iškovojusios devynis olimpinius medalius. Kiti 16 apdovanojimų laimėti vyrų rungtyse. Mūsų šalies olimpiečiai nėkart netapo prizininkais mišrių porų ar mišrių komandų varžybose.
• 10 Dešimties sporto šakų atstovai nuo 1992 m. iki 2016 m. dalyvavo visose vasaros žaidynėse. Tačiau šiais metais dvi sporto šakos - krepšinis ir boksas - serijas nutraukė. Aštuntą kartą iš eilės Lietuva į olimpines žaidynes deleguoja lengvaatlečius, baidarių ir kanojų irkluotojus, dviratininkus, dziudo imtynininkus, penkiakovininkus, irkluotojus, plaukikus ir imtynininkus. Iš viso atkūrus Nepriklausomybę Lietuvos sportininkai dalyvavo 17 šakų varžybose. Šiais metais sąrašas nebus papildytas.
• 11 Per 2004 m. Atėnų žaidynes disko metikui Virgilijui Aleknai trūko 11 centimetrų iki didmeistriškos 70 m ribos: lietuvis nuskraidino įrankį 69 m 89 cm, iškovojo antrąjį aukso medalį ir pasiekė iki šiol nepagerintą olimpinį rekordą. 2000 m., kai tapo Sidnėjaus olimpinių žaidynių čempionu, V.Alekna diską numetė 69 m 30 cm. 2008 m. Pekino žaidynėse bronzą jam užtikrino 67 m 79 cm metimas.
• 12 Lietuvos sportininkai olimpinius medalius yra iškovoję dvylikos sporto šakų varžybose. Didžiausias - lengvaatlečių indėlis: jie laimėjo šešis medalius (3 aukso, 1 sidabro ir 2 bronzos). Keturis apdovanojimus gavo penkiakovininkai (1 aukso, 2 sidabro ir 1 bronzos), po tris - irkluotojai (1 sidabro ir 2 bronzos) ir krepšininkai (3 bronzos), du - imtynininkai (1 sidabro ir 1 bronzos). Ant olimpinės garbės pakylos taip pat lipo šaulė, plaukikė, buriuotoja, boksininkas, dviratininkė, baidarių ir kanojų irkluotojai bei sunkiaatletis.
• 15 Plaukikė Rūta Meilutytė olimpine čempione tapo būdama 15-os. 1997 m. kovo 19 d. gimusi sportininkė didžiausią karjeros pergalę iškovojo 2012 m. vasarą Londono žaidynėse, kuriose laimėjo 100 m plaukimo krūtine varžybas. Po ketverių metų Rio de Žaneire tos pačios rungties varžybose R.Meilutytė užėmė ketvirtąją vietą, o 2019 m. paskelbė, kad baigia sportininkės karjerą. Būdama 15-metė olimpinėse žaidynėse startavo dar viena Lietuvos plaukikė Jūratė Ladavičiūtė - ji 2000 m. varžėsi Sidnėjuje.
• 18 Pirmąjį Nepriklausomos Lietuvos olimpinį čempioną Romą Ubartą ir jo pagrindinį varžovą vokietį Jurgeną Schultą per 1992 metų Barselonos žaidynių disko metimo varžybas skyrė vos 18 cm. Lietuvis įrankį nuskraidino 65 m 12 cm, vokietis - 64 m 94 cm. Abu stipriausi disko metikai geriausius rezultatus pasiekė penktuoju bandymu.
• 25 Nepriklausomos Lietuvos sportininkai vasaros olimpinėse žaidynėse iškovojo 25 medalius: 6 aukso, 6 sidabro ir 13 bronzos.
• 33 Per 2000 m. ir 2012 m. olimpines žaidynes Lietuva medalių lentelėje užėmė 33-iąją vietą. Tai aukščiausia mūsų šalies pozicija galutinėje lentelėje. Ir Sidnėjaus, ir Londono žaidynėse lietuvių kraitis buvo toks pat - du aukso ir trys bronzos apdovanojimai. Žemiausią - 71-ąją vietą Lietuva užėmė per 1996 m. Atlantos žaidynes, kuriose iškovojo tik vieną bronzos medalį.
• 47 1992 m. Barselonos žaidynėse, pirmosiose atgavus nepriklausomybę, mūsų šaliai atstovavo 47 sportininkai. Tai buvo mažiausias skaičius iki pat Tokijo žaidynių, kuriose rengiasi startuoti 41 mūsų šalies atletas.
• 48 Šauliui Ronaldui Račinskui per 2016 m. Rio de Žaneiro žaidynes buvo 48 metai. Jis - vyriausias Lietuvos olimpietis.
• 52 Per olimpinius krepšinio turnyrus Lietuvos rinktinės aprangą vilkėjo 52 krepšininkai. Ketveriose olimpinėse žaidynėse yra dalyvavęs vienintelis Šarūnas Jasikevičius, trejose - Gintaras Einikis, Saulius Štombergas, Ramūnas Šiškauskas, Darius Songaila, Eurelijus Žukauskas, Robertas Javtokas ir Jonas Mačiulis.
• 61 Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė didžiausią pergalę pasiekė per 1996 m. Atlantos žaidynes, kai sutriuškino Kinijos komandą 61 taško skirtumu - 116:55. Septyniuose olimpiniuose turnyruose mūsų šalies rinktinės krepšininkai iš viso žaidė 52 rungtynes, per jas buvo iškovotos 32 pergalės.
• 71 Į 2008 m. Pekino žaidynes Lietuva nusiuntė 71 sportininką - daugiausia Lietuvos olimpinėje istorijoje. 2012 m. Londono olimpiadoje dalyvavo 62 lietuviai, 2016 metais Rio de Žaneire - 67.
• 93 Daina Gudzinevičiūtė per 2000 m. Sidnėjaus žaidynių šaudymo tranšėjinėje aikštelėje varžybas pataikė į 93 iš 100 taikinių. Ši rungtis pirmą kartą buvo įtraukta į olimpinę programą, todėl D.Gudzinevičiūtė pasiekė olimpinį rekordą. Jo niekas nepagerino, nes vėliau buvo pakeista taškų skaičiavimo sistema.
• 110 2016 m. Rio de Žaneiro žaidynių vyrų maratono varžybose Valdas Dopolskas užėmė 110-ąją vietą. Tai žemiausia Lietuvos sportininkų pozicija olimpiadose. Prieš penkerius metus maratone startavo 155 bėgikai iš 79 šalių, o finišą pasiekė 140. V.Dopolskas liniją kirto 111-as, bet vėliau diskvalifikavus vieną varžovą pakilo į 110-ąją vietą.
• 270 Nuo 1992 m. iki 2016 m. vasaros žaidynėse dalyvavo 270 Lietuvos atstovų. Daugiausia buvo lengvaatlečių (65), krepšininkų (52), dviratininkų (30), plaukikų (28) ir irkluotojų (22).

Gimnastika olimpinėse žaidynėse

Olimpinėse žaidynėse gimnastika yra viena iš populiariausių sporto šakų, pritraukianti daug žiūrovų ir sportininkų iš viso pasaulio. Gimnastikos varžybos apima įvairias rungtis, tokias kaip sportinė gimnastika, meninė gimnastika ir šuoliai ant batuto.

Lietuvos gimnastai olimpinėse žaidynėse

Lietuvos gimnastai dalyvavo įvairiose olimpinėse žaidynėse, tačiau kol kas nėra iškovoję olimpinių medalių. Nepaisant to, Lietuvos gimnastai nuolat tobulėja ir siekia aukščiausių rezultatų tarptautinėse varžybose.

Ankstyvieji Lietuvos sportininkų pasirodymai olimpinėse žaidynėse (iki 1940 m.)

1912 m. Stokholmo olimpinės vasaros žaidynės (Švedija)

Leonardus Syttin (g. 1892 m. gruodžio 3 d. Vilniuje - ?) - Lietuvos šaulys iš Vilniaus gubernijos, atstovavęs Rusijos imperijos rinktinę 1912 m. vasaros olimpinėse žaidynėse.

Nikolaj Voronkov (g. 1883 m. Vilniuje). Buvo 400 metrų laisvuoju stiliumi plaukikas. Atstovavo Rusijos imperijos rinktinei.

1924 m. Paryžiaus olimpinės vasaros žaidynės (Prancūzija)

Šiose žaidynėse pirmą kartą istorijoje dalyvavo Lietuvos delegacija. Į žaidynes buvo nusiųsti 15 sportininkų, kurie dalyvavo futbolo ir dviračių sporto rungtyse. Lietuvos futbolo rinktinė pralaimėjo Šveicarijos komandai, o dviratininkai nebaigė 188 km plento lenktynių.

1928 m. Amsterdamo vasaros olimpinės žaidynės (Olandija)

Į Amsterdamo vasaros olimpines žaidynes išvyko dvylikos Lietuvos sportininkų delegacija, kurią sudarė boksininkai, dviratininkai, lengvaatlečiai ir sunkiaatletis. Taip pat vienas lietuvių kilmės sportininkas atstovavo kitos šalies rinktinėje. JAV plaukimo rinktinėje startavusi lietuvių kilmės septyniolikmetė Albina Osipavičiūtė laimėjo du aukso medalius.

1936 m. Berlyno olimpinės žaidynės (Vokietija)

Lietuvos sportininkai nedalyvavo Berlyno olimpinėse žaidynėse. Bet JAV krepšinio rinktinės gretose olimpiniu čempionu tapo Pranas Lubinas (Frank Lubin), vėliau atstovavęs Lietuvos nacionalinei komandai ir su ja iškovojęs 1939 m. Europos čempiono titulą.

1948 m. Sankt Morico žiemos olimpinės žaidynės (Šveicarija)

Šiose žaidynėse JAV bobslėjaus rinktinei atstovavo lietuvių išeivijos atstovas Edas (Ed) Rimkus. Jis su keturviečiu ekipažu laimėjo aukso medalius.

Lietuvos sportininkų pasirodymai olimpinėse žaidynėse SSRS sudėtyje (1952-1988 m.)

1952 m. Helsinkio vasaros olimpinės žaidynės (Suomija)

Lietuvos sportininkai po 24 metų pertraukos sugrįžo į olimpines žaidynes, tačiau vilkėjo ne tuo metu okupuotos savo šalies, o SSRS rinktinės aprangą. Iš penkių Helsinkyje startavusių lietuvių trys namo grįžo su medaliais - olimpiniais vicečempionais tapo krepšininkai Stepas Butautas, Kazimieras Petkevičius ir Justinas Lagunavičius.

1956 m. Melburno vasaros olimpinės žaidynės (Australija)

Net penki iš septynių Melburne kovojusių Lietuvos sportininkų iškovojo medalius. Olimpinį sidabrą antrose žaidynėse iš eilės laimėjo Kazimieras Petkevičius, olimpiniais vicečempionais su SSRS krepšinio rinktine taip pat tapo Stanislovas Stonkus ir Algirdas Lauritėnas. Sidabro medalį iškovojo ir ėjikas Antanas Mikėnas. Bronzos apdovanojimą pelnė boksininkas Romualdas Murauskas.

1960 m. Romos vasaros olimpinės žaidynės (Italija)

Iš Lietuvos į Romą nuvyko keturi sportininkai ir parsivežė tris medalius, o iki ketvirtojo trūko labai nedaug. Irkluotojai Antanas Bagdonavičius ir Zigmas Jukna iškovojo sidabrą, o ieties metikė Birutė Kalėdienė - bronzą.

1964 m. Tokijo vasaros olimpinės žaidynės (Japonija)

Tokijo olimpinėse žaidynėse dalyvavo net 16 Lietuvos sportininkų. Iš jų net dešimt - irkluotojai. Penki lietuviai dalyvavo lengvosios atletikos varžybose, o vienas - bokso. Būtent boksininkas Ričardas Tamulis iškovojo vienintelį lietuvių medalį Tokijo žaidynėse.

Golbolas

Iš vienos stačiakampio formos aikštelės pusės sportininkas sviedžia didelį, 1,25 kilogramo sveriantį, kamuolį, kuris oponentų aikštės pusę pasiekia skriedamas 65 kilometrų per valandą greičiu. Varžovai turi mažiau nei sekundę mestis kamuolio pusėn ir jį blokuoti, kitaip priešininkai laimės tašką. Tai vadinama golbolu - populiarėjančia sporto šaka akliesiems ir silpnaregiams. 24 minučių trukmės rungtynėse dvi komandos po tris žaidėjus, dėvinčius visiškai šviesos nepraleidžiančius akinius, stengiasi įmesti kamuolį į priešininkų vartus.

Lietuvos sportas

Sporto apraiškų būta jau senovės baltų buityje ir darbe. Rusijos valdomoje Lietuvos teritorijoje sportuota mažai. Pirmoji sporto organizacija buvo 1885 Vokietijos valdomoje Klaipėdoje įkurtas irklavimo klubas Neptūnas. 1918 nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje sportinė veikla pradėta organizuoti iš Rusijos, Latvijos, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) grįžusių ir vietinių lietuvių - S. Garbačiausko, E. Kubiliūnaitės‑Garbačiauskienės, P. Olekos, K. Dineikos, Prano Šližio, J. J. Bulotos, S. Dariaus, J. Ereto ir kitų iniciatyva bei pastangomis. Pradėta steigti sporto organizacijas (sąjungas, klubus). 1919 Kaune įkurta pirmoji nepriklausomos Lietuvos sporto organizacija - Lietuvos sporto sąjunga (LSS; pirmininkas Pranas Šližys).

Medaliai

Olimpiniai medaliai yra TOK nustatytos formos (ne mažesni kaip 60 mm skersmens, 3 mm storio) medaliai, kurių vienoje pusėje pavaizduota pergalės deivė Nikė su laurų vainiku, kitoje - sporto šakos vaizdas ir olimpinių žaidynių emblema. Yra aukso (už pirmąją vietą), sidabro (už antrąją) ir bronzos (už trečiąją) olimpiniai medaliai. Medaliai už pirmąją ir antrąją vietą turi būti sidabriniai ne žemesnės kaip 925-1000 prabos, medalis už pirmąją vietą paauksuotas (ne mažiau kaip 6 g gryno aukso).

Rentos

„Ne tokį įstatymą dėl rentų sportininkams kūrėme, - krimtosi Sidnėjaus olimpinė čempionė Daina Gudzinevičiūtė. - Siekėme, kad paramą gautų tik patys geriausi - olimpiadų prizininkai ir garsiausi šalies atletai. O pasižiūrėjus į dabartinį įstatymą keiksmažodžiai liejasi laisvai. Lietuvõs spòrtas.

tags: #lietuvos #sportininkas #olimpinis #cempionas