Įvadas
Socialiniai tinklai tapo neatsiejama šiuolaikinio pasaulio dalimi, o „Instagram“ - viena populiariausių platformų, kurioje asmenys ir organizacijos gali dalytis savo istorijomis, pasiekimais ir idėjomis. Sportininkai nėra išimtis - jie vis dažniau naudojasi „Instagram“, kad bendrautų su gerbėjais, reklamuotų savo prekės ženklą ir generuotų pajamas. Šiame straipsnyje apžvelgsime populiariausius Lietuvos sportininkus „Instagram“ tinkle, aptarsime jų įtaką, turinio strategijas ir bendras tendencijas.
Futbolas: kuklūs žingsniai į priekį
Nors pasaulyje futbolininkai dažnai yra vieni didžiausių influencerių, Lietuvoje ši sporto šaka kol kas negali pasigirti dideliais pasiekimais šioje srityje. Vis dėlto, keletas žaidėjų, tokių kaip rinktinės kapitonas Fiodoras Černychas, Arvydas Novikovas ir Mantas Kuklys, išsiskiria tuo, kad turi susikūrę asmeninius socialinių tinklų puslapius. Aktyvi komunikacija šiems žaidėjams leido sugeneruoti bazinę sekėjų auditoriją ir, pagal jų mastą, futbolininkai save gali vadinti mikro influenceriais socialiniuose tinkluose.
Tačiau problemos išlieka tos pačios, kaip ir pas daugumą kitų profesionalaus sporto atstovų - tai yra kokybės, tikslingumo ir įdomesnio komunikacijos turinio trūkumas bei verslo pinigų pritraukimas.
Plaukimas: Rūtos fenomenas ir Dano pastangos
Geriausia šalies plaukikė Rūta Meilutytė skambiausių pergalių metu sulaukė milžiniškos dėmesio bangos, kuri jai sugeneravo vieną didžiausių sekėjų auditorijų Lietuvoje. Kalbant apie kitus šios sporto šakos atstovus, verta paminėti Daną Rapšį, kuris komunikuoja aktyviai, kuria gana įdomų turinį bei bendradarbiauja su sporto rinkodaros agentūra „S|Marketing“, o tai tik parodo, kad sportininkas supranta socialinių tinklų teikiamas galimybes. Vis tik, Danui koją kiša mažas sekėjų skaičius: jų feisbuke jis turi kiek daugiau nei 2000. Kitas viešojoje erdvėje gerai žinomas plaukikas Giedrius Titenis savo komunikacijoje yra pasyvus ir ją „įjungia“ tik per čempionatus.
Beisbolas ir tenisas: neišnaudotas potencialas
Nors beisbolas Lietuvoje nėra labai populiarus, tačiau ir čia turime vieną labai stiprų šios sporto šakos atstovą - Dovydą Neverauską, kuris žaidžia stipriausioje pasaulio lygoje - Major League Baseball (MLB) ir atstovauja „Pittsburgh Pirates“ klubui. Atrodytų, kiek įdomaus turinio galėtų sugeneruoti tokio Lietuvoje neįprasto sporto ir aukščiausio lygio žaidėjas, tačiau labai liūdna, bet Dovydas yra visiškai pasyvus tiek socialiniuose tinkluose, tiek viešojoje erdvėje ir neišnaudoja savo potencialo būti nuomonės lyderiu.
Taip pat skaitykite: Naujienos iš Lietuvos fitneso
Kur kas populiaresnis sportas už beisbolą Lietuvoje yra tenisas. Ši sporto šaka patenka į 10 labiausiai sportuojamų sporto šakų Lietuvoje, tačiau ir čia neturime stiprių influencerių. Aišku, pirma ateinanti į galvą mintis, kalbant apie Lietuvos tenisą yra Ričardas Berankis, tačiau pats sportininkas yra atsiribojęs nuo socialinių tinklų ir susikoncentravęs į savo žaidimą. Kyla klausimas, o kur kiti šios sporto šakos atstovai, kodėl jie nesinaudoja Ričardo paspaustu STOP mygtuku.
Kovinis sportas, irklavimas, dviračių sportas ir bėgimas: teigiami pavyzdžiai ir perspektyvos
Kovinio sporto šakų atstovai socialiniuose tinkluose padarė didelį įdirbį ir dabar gali pasigirti daugumai žinomais kovotojais Ignu Barysu, Sergėjumi Maslobojevu ir Eimantu Stanioniu. Visi šie sportininkai kuria įdomų turinį, dalyvauja rinkodaros projektuose bei turi sukaupę nemažą sekėjų auditoriją.
Irkluotojų Mildos Valčiukaitės ir Ievos Adomavičiūtės auditorija nėra labai didelė, tačiau šios sportininkės jau turi kontraktą su „Red Bull“ ir tai tik parodo, koks jų potencialas būti stipriomis influencerėmis Lietuvoje.
Šiuo metu Lietuvoje galime pastebėti išaugusį dviračių sporto ir bėgimo populiarumą, tačiau ryškesnių influencerių šiose sporto šakose taip pat neturime. Nepaisant to, įvertinus Ramūno komunikaciją, jis turi labai gerą potencialą tapti žinomu influenceriu Lietuvos ir užsienio rinkose. Tą pačią auditorijos problemą ir turinio privalumus bei perspektyvas turi Diana Lobačevskė, kuri yra ilgų nuotolių bėgikė.
Krepšinis ir lengvoji atletika: mega, makro ir mikro influencerai
Aišku, Lietuvos sporte turime ir labai žymių mega bei makro influencerių, tačiau pagrindą jų sudaro tik krepšinio atstovai - Jonas Valančiūnas, Domantas Sabonis, Donatas Motiejūnas. Mega influencerio statusu taip pat gali pasigirti visiem gerai žinomi Benediktas Vanagas bei minėta Rūta Meilutytė. Visgi, išskirti reikėtų vieną mikro influencerę, kuri į aukštį šoka ne tik sporto srityje, bet ir rinkodaroje, tai - lengvaatletė Airinė Palšytė. Ji kartu su „Kallas Management“ kryptingai dirba ties asmenine rinkodara bei kuria įdomų turinį su integruota reklama ir yra viena profesionaliausių sporto atstovų šioje srityje.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Kodėl trūksta sporto influencerių?
Kodėl turime tokią situaciją, kai influencerių iš sporto srities paklausa yra didesnė nei pasiūla? Atsakymų galime ieškoti tiek sporto federacijose, kurios pačios dar tik pradeda susipažinti su rinkodaros aspektais, tiek sportininkų neprofesionalume, o tai yra viena didžiausių šios srities problemų. Vieni sportininkai apskritai nesupranta socialinių tinklų teikiamų galimybių, kiti nedrįsta rodytis viešai, o dar kiti rezultato socialiniuose tinkluose nori „čia ir dabar“, tačiau pamatę kokį įdirbį reikia padaryti, norint pamatyti pirmuosius finansinius rezultatus, sportininkai dažnai nuleidžia rankas ir visą savo dėmesį nukreipia į tai ką jie daro geriausiai - sportą. Tam, kad taptum socialinių tinklų influenceriu ir galėtum sugeneruoti pajamas iš įvairių prekių ar paslaugų ženklų rėmimo, reikia investuoti daug laiko bei kantrybės, to galiausiai sportininkams pritrūksta. Kita didelė problema yra ir tai, kad labai mažai sportininkų pagalvoja apie bendradarbiavimą su rinkodaros agentūromis, dauguma jų galvoja, kad su šia sritimi susitvarkys patys, tačiau rezultatai kalba patys už save.
Nuomonės formuotojų reitingai ir tendencijos
Jau penkmetį skelbiamas „influencerių“ reitingas padeda stebėti ne tik socialinėse medijose žinomų veidų populiarumo rikiuočių pokyčius, bet ir pasidaryti išvadas apie bendras rinkos tendencijas. Globaliai net 97 proc. rinkodaros specialistų dirba su nuomonės formuotojais. Ir drąsiai galima teigti, kad jau neįsivaizduojame didesnės kampanijos, kurioje nebūtų įtraukiami socialinėse medijose žinomi veidai. Globaliai didžiausiu iššūkiu įvardijamas tinkamo nuomonės formuotojo suradimas. Būtent šioje vietoje tikimasi procesą pagreitinti pasitelkiant dirbtinį intelektą (DI).
Geros reputacijos reikšmė auga. Šiuo metu pasaulį krečiant skandalams dėl gerai žinomų nuomonės formuotojų elgesio ir vertybių stokos, „influenceriai“ yra vieši asmenys ir iš jų visuomenė tikisi vertybinio stuburo. Reputacija ir vėl nurodoma kaip svarbesnė nei sekėjų skaičius. Tikėtina, kad yra pasiektos tam tikros sekėjų „lubos“. Auditorijos pločio nebepakanka, gylis tampa svarbesnis - ne tik turinio esmės, vizualumo, bet ir patikimumo, nuoseklumo plotmėse.
Asmeninė rinkodara ir socialinių tinklų galimybės sportininkams
Socialinių mokslų daktarė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytoja, rinkodaros ekspertė Dominyka Venciūtė neabejoja, kad sportininkai turi daug potencialo užkariauti socialinių tinklų erdvę ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Asmeninio prekės ženklo vystymas yra svarbus sportininkams dėl keleto aspektų. Visų pirma, sportininkai dažnai daro įtaką įvairioms auditorijoms, ypač jaunimui. Taip pat, sportininkų karjera dažnai yra viena trumpiausių ir nenuspėjama. Dirbdami su socialiniais tinklais, sportininkai stiprina įgūdžius, kurie gali praversti baigus karjerą. Kalbant apie tarptautinį kontekstą, sportininkai, vystydami savo asmeninį prekės ženklą, gali padėti skleisti žinią ir apie Lietuvą.
Bendradarbiavimas su sportininkais ypač aktualus tiems prekių ženklams, kurie tiesiogiai susiję su sportu bei kurių produktus atletai naudoja kasdien, pavyzdžiui: maisto produktų, papildų, vitaminų gamintojams, farmacijos srityje veikiančioms kompanijoms, aprangos prekių ženklams. Taip pat, galbūt kai kurie atletai laisvu nuo treniruočių metu mėgsta skaityti, žiūrėti kino filmus, keliauti ar iškylauti gamtoje - atitinkamai šie sportininkai gali būti įdomūs leidykloms, kino teatrams ar keliones organizuojančioms įmonėms.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Matome puikų lengvaatletės Airinės Palšytės pavyzdį. Turėdama modelio duomenis, ji yra tapusi mados prekės ženklo ar kosmetikos gamintojo veidu. Kadangi dažnai turi operatyviai atsidurti iš vienos vietos į kitą, ji puikiai atstovauja ir automobilių prekės ženklą. Taip pat puikus ir plaukiko Dano Rapšio pavyzdys - socialiniuose tinkluose parodomi ne tik laimėjimai, bet ir atskleidžiamos treniruočių detalės, gyvenimo būdas, asmeninės savybės.
Neabejotinai ryškios socialiniuose tinkluose yra mums visiems labai gerai pažįstamos sporto žvaigždės - Davidas Beckhamas, kurio visa šeima yra aktyviai įsitraukusi į komunikaciją socialiniuose tinkluose, ar Maria Sharapova. Šie karjerą baigę sportininkai nevengia dalintis ir asmeninėmis gyvenimo detalėmis, kas itin domina jų sekėjus. Taip pat išskirčiau gimnastę Simone Biles ar tenisininkę Serena Williams - Instagram socialiniame tinkle įdomu sekti ne tik jų įrašus, bet ir trumpąsias žinutes (angl. stories). Šiuo atveju kalbame ne tik apie reklamą - šios sporto žvaigždės yra tapusios ikonomis.
Teisingai kuriant savo prekės ženklą ir pasitelkiant turinį pasirinktuose kanaluose drąsiai galima tikėtis uždirbti antrą atlyginimą. Suprantama, kad gali būti sudėtinga rasti tam laiko esant griežtam treniruočių režimui, tačiau suformavus teisingas gaires ir planuojat - viską įmanoma padaryti.
Socialinių tinklų erdvėje karaliauja Instagram, o čia labiausiai paveikus yra būtent stories formatas. Auditorijai įdomu tai, kas vyksta realiu laiku. Egzistuoja pasakymas, kad žmonėms yra įdomūs žmonės. Atsižvelgiant į tai, natūralu, kad įdomūs ne tik sportininko pasiekimai, bet ir jis pats kaip asmenybė. Kaip vyksta treniruočių procesas, ką jis valgo, kaip ir kuo gyvena, koks jo požiūris į visuomenės aktualijas, asmeniniai santykiai, santykiai su kitais sportininkais - tai tik keletas temų, kurios gali atsispindėti kuriamame turinyje.
Jei pasiekimai nėra aukšti, o sportininkas yra populiarus, vadinasi, išskirtiniu jį daro tam tikros savybės. Gal tai ekscentriškas gyvenimo būdas, papildoma veikla, įdomūs pomėgiai. Sugebėdamas tinkamai tai iškomunikuoti, sportininkas gali tapti itin patrauklus auditorijai, o tuo pačiu ir reklamdaviams.
Lietuvos sportininkų populiarumas „Instagram“: Europos čempionato kontekstas
Europos čempionatuose Lietuvos sportininkai rugpjūtį skynė apdovanojimus. Penkių sporto šakų atstovai olimpinėse rungtyse iškovojo septynis medalius. „Vakaro žinios" pasidomėjo, kiek populiarūs mūsiškiai yra socialiniame tinkle „Instagram".
Štai keletas pavyzdžių:
- Mykolas Alekna: 19-metis naujasis Europos čempionas turi apie 10 600 sekėjų.
- Robertas Tvorogalas: 27-erių Europos vicečempionas turi 925 sekėjus.
- Andrius Šidlauskas: 25-erių Europos pirmenybių bronzos medalio laimėtojas turi 1545 sekėjus.
- Rūta Meilutytė: 25-erių Europos pirmenybių bronzos savininkė turi 8396 sekėjus.
- Kotryna Teterevkova: 20-metė Europos čempionato prizininkė turi 2036 sekėjus.
- Dovydas Nemeravičius: 25-erių Europos prizininkas turi 1696 sekėjus.
- Mindaugas Maldonis: 31-erių Europos prizininkas turi 868 sekėjus.
- Andrejus Olijnikas: 34-erių yra stebimas 2469 sekėjų.
Palyginimui, kai kurie užsienio sportininkai turi gerokai didesnes auditorijas:
- Kristjanas Čehas: 23-ejų Europos vicečempionas ir pasaulio čempionas iš Slovėnijos turi apie 18 200 sekėjų.
- Marios Georgiju: 24-erių Europos čempionas iš Kipro turi apie 28 600 sekėjų.
- Žoelis Plata Rodrigesas: 24-erių Europos bronzos medalio laimėtojas iš Ispanijos turi apie 14 300 sekėjų.
- Nikolas Martinengis: 23-ejų pasaulio ir Europos čempionas iš Italijos turi apie 100 000 sekėjų.
- Benedeta Pilato: 17-metė Europos čempionė iš Italijos turi apie 92 000 sekėjų.
- Martina Kararo: 29-erių Europos vicečempionė italė turi apie 57 300 sekėjų.
„Influencerių“ reitingai: kas lemia sėkmę?
Pagrindinių socialinių tinklų vartotojų lojalumą asmenybėms, o ne konkrečiam kanalui skaitmeninės rinkodaros agentūros ir tyrimo organizatorių „SuperYou“ vadovas Mindaugas Lataitis vertina kaip vis objektyvesnę priežastį, kodėl tie patys žinomi vardai kartojasi skirtingų platformų topuose. Gebėjimas pritaikyti turinį iš esmės nevienodiems kanalams - dar vienas kriterijus, nulemiantis sėkmę keliuose topuose.
Šiemet ryškiausia konkurencija buvo stebima ir daugiausia užsakymų sulaukta socialinėje erdvėje „Instagram“. Mat čia nuomonės formuotojų koncentracija vis dar išlieka didžiausia, o turinio formatų gausa leidžia kurti įvairesnį turinį, per jį pasiekti pamatuojamą tikslinę paskyros auditoriją.
Trumpalaikės kampanijos ar ilgalaikės partnerystės?
„Kantar“ tyrimo rezultatai atskleidžia, kad 42 proc. apklaustųjų savo prekių ženklui renkasi trumpalaikes partnerystes su nuomonės formuotojais, tačiau 29 proc. respondentų teigė, kad jų organizacijos siekia ilgalaikio bendradarbiavimo. Ilgalaikis bendradarbiavimas padeda kurti pasitikėjimą, stiprina įvaizdį ir leidžia formuoti nuoseklų naratyvą.
Ne sekėjų skaičius, o pasitikėjimas
Reputacija vis dar išlieka svarbiausiu kriterijumi renkantis turinio kūrėjus: remiantis reitingo sudarymui skirtu „Kantar“ tyrimu, net 76 proc. vartotojų nurodė, jog jiems labai svarbu, kad influenceris būtų patikimas ir atsakingas. Tuo tarpu tik 23 proc. nurodė, jog svarbiausias kriterijus - sekėjų skaičius.
Pozityvumas, švietimas, humoras - turinio ribos plečiasi
Nuomonės formuotojų turinys tampa vis kūrybiškesnis - auditorijai reikia ne vien reklamos, bet ir istorijų, humoro, netikėtumo. Turinys tampa ne tik patrauklus, bet ir informatyvus: vis daugiau kūrėjų pasirenka švietėjiškas temas - nuo finansų ar psichologijos iki tvarumo ar sveikatos. Taip pat daugėja serijinių turinio formatų, kurie padeda išlaikyti auditorijos dėmesį ilgesniam laikui. Socialinių tinklų vartotojai iš influencerių daugiausia tikisi teigiamos emocinės patirties - net 48 proc. tyrimo dalyvių kaip svarbiausią aspektą įvardijo turinio nuotaikingumą.