Įvadas
Lietuvos sporto sąjunga (LSS) - tai organizacija, turinti gilias tradicijas ir reikšmingą vaidmenį Lietuvos sporto istorijoje. Nuo savo įkūrimo pradžios iki šių dienų LSS patyrė įvairių transformacijų, tačiau visada išliko svarbiu sporto plėtros ir koordinavimo centru. Šiame straipsnyje išnagrinėsime LSS istoriją, raidą, svarbiausius etapus ir indėlį į Lietuvos sportą.
Lietuvos sporto sąjungos įkūrimas ir veiklos pradžia
Lietuvos sporto sąjunga buvo įkurta 1919 m. gegužės 18 d. Kaune Stepo Garbačiausko iniciatyva. Kiti steigėjai: Petras Oleka, Viktoras Jasaitis, Pranas Šližys (išrinktas pirmininku), Zofija Janavičiūtė-Kripienė ir Adolfas Sruoga. Organizacijos tikslas buvo visapusiškai lavinti žmogaus kūną, propaguoti ir plėtoti sportinę veiklą. LSS davė pradžią Lietuvos sporto sąjūdžiui.
1919 m. liepos 13 d. LSS Kaune, Vytauto kalne ir Ąžuolyne, suorganizavo pirmąją sporto šventę, kur vyko parodomosios lengvosios atletikos, teniso ir futbolo varžybos. Tų pačių metų lapkričio 1 d. surengė parodomąsias bokso ir imtynių varžybas, taip pat propagavo čekų ir švedų gimnastikos pratimus.
Lietuvos sporto sąjūdis tarpukario Lietuvoje
Lietuvos sporto sąjūdžiui, ypač 3-ajame dešimtmetyje, buvo būdinga ideologinė dvasia, dauguma sporto organizacijų buvo susijusios su politinėmis organizacijomis ir partijomis. Šiuo laikotarpiu sportas Lietuvoje sparčiai populiarėjo, steigėsi įvairios sporto organizacijos, klubai, vyko varžybos.
Sporto organizacijos
Be LSS, kūrėsi ir kitos sporto organizacijos:
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
- 1920 m. įkurta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS), kuri kultivavo beveik visas to meto populiarias sporto šakas.
- 1922 m. Kaune įsteigta Lietuvos sporto lyga (LSL) - aukščiausioji sporto institucija, kuri vadovavo visam sporto sąjūdžiui ir tvarkė jo veiklą, atstovavo Lietuvai tarptautiniu lygiu.
- 1922 m. - Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija (LGSF).
- 1923 m. - Lietuvos dviratininkų sąjunga (LDS).
- 1923 m. - Lietuvos futbolo lyga (LFL).
- 1924 m. - Kauno teniso klubas (KTK).
- 1926 m. - Klaipėdos įgulos ir krašto sporto sąjunga (KSS).
- 1930 m. - Akademinis sporto klubas (ASK).
- 1931 m. - Jaunalietuvių sporto organizacija (JSO).
Sporto populiarinimas
1922 m. pasirodė pirmasis Lietuvoje sporto žurnalas „Lietuvos sportas“. Nuo 1921 m. rengtose populiarių sporto šakų (lengvosios atletikos, krepšinio, futbolo, šaudymo, stalo teniso, teniso, plaukimo) Lietuvos čempionatuose, sporto šventėse, tarptautinėse varžybose pamažu ėmė dalyvauti sportuojantys vyrai ir moterys.
Valstybinė parama sportui
Iki 1932 m. sportas Lietuvoje buvo daugiausia entuziastų ir privačių rėmėjų nuopelnas. Tačiau 1932 m. buvo priimtas pirmasis Kūno kultūros įstatymas, kuriuo įsteigtas pirmasis valstybinis sporto valdymo institutas - Kūno kultūros rūmai. Tai rodo, kad kūno kultūros ir sporto plėtra tapo valstybės rūpesčiu.
Sporto bazės
Buvo statomos sporto bazės: Kūno kultūros rūmai Kaune (1934), Klaipėdoje (1938), Kauno stadionas (1936), gimnazijų sporto salės, pirmasis statinys Europoje krepšinio varžyboms - Kauno sporto halė (1939).
Tarptautiniai ryšiai
Vienas Lietuvos sporto prioritetų buvo tarptautiniai ryšiai ir tarptautinės varžybos. Pirmoji Lietuvos sporto organizacija, tapusi tarptautinės federacijos nare, buvo Lietuvos futbolo lyga, 1923 m. priimta į FIFA (Tarptautinę futbolo asociacijų federaciją). 1924 m. į Tarptautinę federaciją priimta Lietuvos dviratininkų sąjunga, 1928 m. - Lengvosios atletikos komitetas, 1935 m. - Šaudymo sąjunga, 1936 m. - Krepšinio komitetas.
Lietuvos sportininkai debiutavo olimpinėse žaidynėse 1924 m. Paryžiuje.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Lietuvos šaulių sąjunga
1919 m. birželio 27 d. Šaulių sąjunga buvo įkurta Kaune kaip Lietuvos sporto sąjungos padalinys. 1919 m. rugsėjo 15 d. Krašto apsaugos ministerija patvirtino organizacijos įstatus ir Lietuvos šaulių sąjunga tapo savarankiška organizacija. Šiandien Lietuvos šaulių sąjunga yra valstybės remiama savanoriška, pilietinės savigynos visuomenės organizacija, stiprinanti valstybės gynybinę galią, ugdanti pilietiškumą ir tautinį sąmoningumą, plėtojanti valstybės gynybos švietėjišką veiklą, teikianti pagalbą policijai ir civilinei saugai.
Lietuvos sportas sovietmečiu
Sovietų sąjungai aneksavus Lietuvą 1940 m., prasidėjusi sovietizacija neaplenkė ir kūno kultūros bei sporto: buvo nutraukti tarptautiniai sporto ryšiai, sustabdyta tarptautinį pripažinimą turėjusio Tautinio olimpinio komiteto ir sporto federacijų veikla, nacionalinė kūno kultūros ir sporto valdymo sistema pertvarkyta pagal sovietinį modelį, Kūno kultūros rūmus pakeitė Kūno kultūros ir sporto komitetas prie Lietuvos TSR Liaudies Komisarų Tarybos.
1940-41 ir nuo 1944 m. kūno kultūros ir sporto sistema buvo pertvarkoma SSRS pavyzdžiu: valstybinę instituciją - Kūno kultūros rūmus - pakeitė Fizinės kultūros ir sporto komitetas prie LSSR liaudies komisarų tarybos (1941 01-06), Kūno kultūros ir sporto komitetas prie LSSR komisarų tarybos (1944-46), Kūno kultūros ir sporto komitetas prie LSSR Ministrų tarybos (1946-1986), LSSR valstybinis kūno kultūros ir sporto komitetas (1986-90).
Nuo 1945 m. aukštosiose mokyklose, įmonėse, gamyklose, kolūkiuose, vidurinėse mokyklose pradėti steigti sporto kolektyvai, nemažai jų vėliau tapo kūno kultūros plėtros, sportininkų ir komandų rengimo centrais.
1945 m. įkurtas Lietuvos valstybinis kūno kultūros institutas (1999-2012 Kūno kultūros akademija, nuo 2012 Lietuvos sporto universitetas), nuo 1954 m. rengiami kūno kultūros specialistai Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje, nuo 1949 m. Lietuvos aukštosiose mokyklose buvo steigiamos kūno kultūros katedros.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Po karo SSRS pasisavinus Lietuvos sporto organizacijų tarptautines teises į olimpines žaidynes, į pasaulio ir Europos čempionatus Lietuvos sportininkai galėjo išvykti tik patekus į SSRS rinktinę.
Nepaisant politinių apribojimų, Lietuvos sportininkai pasiekė reikšmingų pergalių tarptautinėse varžybose.
Lietuvos sportas atkūrus nepriklausomybę
1990 m. kovo 11 d. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, tuometinis Kūno kultūros ir sporto komitetas ir 1988 m. gruodžio 11 d. atkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) nedelsdami paskelbė bendrą kreipimąsi į Lietuvos sportininkus ir trenerius, prašydami nedalyvauti SSRS čempionatuose ir nedalyvauti SSRS rinktinėse.
1990 m. balandžio mėn. vietoj Kūno kultūros ir sporto komiteto įsteigtas Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. KKSD ir LNOK kartu pradėjo reformuoti Lietuvos sporto sistemą ir užmegzti tarptautinius ryšius.
Pagal Vakarų šalių pavyzdį buvo sukurta klubinė sistema, įvairių sporto šakų federacijos įgijo visišką savarankiškumą, įkurtos naujos visuomeninės sporto organizacijos: Parolimpinis komitetas, Lietuvos sporto federacijų sąjunga, Lietuvos asociacija „Sportas visiems“ ir kt.
Sporto teisinio reglamentavimo pagrindu tapo 1995 m. priimtas Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymas.
1991 m. vasarą Lietuvoje buvo surengtos IV Pasaulio lietuvių sporto žaidynės, kuriose dalyvavo apie 2000 lietuvių sportininkų iš Argentinos, Australijos, Baltarusijos, Brazilijos, Čilės, Estijos, JAV, Kanados, Latvijos, Prancūzijos, Rusijos, Urugvajaus, Vokietijos ir Lietuvos.
Tarptautinis olimpinis komitetas 1991 m. rugpjūčio 18 d. Berlyne atkūrė LTOK tarptautines teises.
1992 m., po 64 m. pertraukos, savarankiška Lietuvos olimpinė rinktinė vėl dalyvavo žiemos olimpinėse žaidynėse Albertville’yje. Tais pačiais metais 47 sportininkų Lietuvos olimpinė rinktinė varžėsi vasaros olimpinėse žaidynėse Barselonoje.
Lietuvos studentų sporto asociacija (LSSA)
Lietuvos studentų sporto asociacija (LSSA) kūrėsi sudėtingu pereinamuoju laikotarpiu. Pamažėl LSSA tvirtai ėmė vadovauti studentų sporto sąjūdžiui. Buvo sukurta ir patvirtinta LSSA emblema, LSSA talismanas - pelėdžiukas Žiniukas.
1993 m. liepos 8 d. LSSA buvo priimta į FISU ir tapo visateise jos nare.
Šaudymo sporto raida Lietuvoje
Šaudymas Lietuvoje turi senas tradicijas. 1919 metais Lietuvoje prasidėjo nauja šaudymo epocha, pradėta kultivuoti sportinį šaudymą. 1923 metais Kaune vyko pirmosios kulkinio šaudymo varžybos. 1926 metais Kaune vyko šaudymo iš medžioklinių šautuvų į molinius balandžius Lietuvos čempionatas. 1932 metais buvo įsteigta Šaudymo sąjunga. 1937 metais kulkinio šaudymo pasaulio čempionate A. Serapinas laimėjo bronzos medalį, Pranas Giedrimas ir Lietuvos komanda iškovojo sidabro medalius.
1990 metais atkurta Lietuvos šaudymo sporto sąjunga, kurią jau 1991 metais pripažino Tarptautinė šaudymo sąjunga ir Europos šaudymo konfederacija.