Šis straipsnis skirtas apžvelgti Lietuvos sporto ir Portugalijos sąsajas, atkreipiant dėmesį į stadionų istoriją ir svarbius sporto įvykius, kuriuose dalyvavo Lietuvos sportininkai.
Istorinis kontekstas: Lietuvos ir Portugalijos sporto ryšiai
Lietuvos ir Portugalijos sporto ryšiai nėra itin gausūs, tačiau reikšmingi. Dažniausiai jie pasireiškia futbolo ir regbio varžybose. Lietuviai ne kartą lankėsi Portugalijoje, o portugalai - Lietuvoje, dalyvaudami įvairiose sporto varžybose.
Futbolas: aistros ir iššūkiai LFF stadione
Vienas įsimintiniausių įvykių - Europos čempionės Portugalijos rinktinės rungtynės su Lietuvos rinktine LFF (Lietuvos futbolo federacijos) stadione. Bilietai į šį mačą buvo išpirkti akimirksniu, vos tik pasirodžius informacijai, kad į Lietuvą atvyks vienas ryškiausių pasaulio futbolo žaidėjų Cristiano Ronaldo. Daugiau kaip 5 tūkstančius futbolo sirgalių talpinančiame stadione antradienio vakarą Europos čempionė Portugalija susitiko su Lietuvos rinktine.
Rungtynės sukėlė didžiulį ažiotažą, o bilietai buvo iššluoti jau seniai. Rungtynių išvakarėse užvirė prekyba ir juodojoje rinkoje. Ne vienas sirgalius buvo pasiryžęs suploti net 100 ar daugiau eurų už vietą kuklaus stadiono tribūnose. Lietuviai įsigudrino apeiti stadioną iš šalies, kur už tvoros įsitaisė keli šimtai gerbėjų. Jie net laužė medžių šakas ieškodami geresnės pozicijos stebėti lietuvių ir Portugalijos superžvaigždžių akistatą. Iš už tvoros rungtynių metu ne kartą pasirodė ir dūmų užtaisai, griaudėjo petardų sprogimai.
Tribūnose sėdėjo ne tik aistringi Lietuvos ir Portugalijos sirgaliai. Išvysti C.Ronaldo atvyko ir Lietuvos pramogų pasaulio atstovai bei politikai. Rungtynes tribūnose stebėjo Lietuvos prezidentai Valdas Adamkus, Gitanas Nausėda su žmona Diana Nausėdiene, dainininkas Aras Vėberis, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, Vilniaus miesto tarybos narys Artūras Zuokas su dukra Gabriele Zuokaite ir daugelis kitų.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Regbis: iššūkiai Algarvėje
Lietuvos regbio rinktinė taip pat susiduria su iššūkiais Portugalijoje. Sekmadienį Algarvėje (Portugalija) baigėsi pirmasis Europos vyrų regbio-7 čempionato elitinio „Championship“ diviziono etapas. Lietuvos rinktinė tarp 12 stipriausių Europos komandų užėmė dešimtąją vietą. Sunkiausiai lietuviams susiklostė turnyro pradžia, nes A grupės starte mūsiškių laukė akistatos su daugkartinėmis Europos čempionėmis Portugalijos bei Ispanijos rinktinėmis. Savo žaidimo neatradę Lietuvos regbininkai portugalams pralaimėjo 0:29 (0:17).
Rungtynėse su Ispanija jau buvo gražesnių epizodų, o po Kęstučio Karbausko žeminimo bei Donato Vilimavičiaus realizacijos pirmojo kėlinio pabaigoje lietuviai atsilikinėjo 7:19. Daugiau nei pusę antrojo kėlinio mūsiškiai narsiai kovojo su dviejų pastarųjų Europos čempionatų nugalėtojais, bet paskutinėmis minutėmis ispanai surengė keletą rezultatyvių išpuolių ir rungtynes laimėjo 38:7. „Pralaimėjimą ispanams lėmė keli neatkovoti kamuoliai po pradinių smūgių, o taip pat pirmajame kėlinyje labai daug turėjome gintis. O be kamuolio mes negalime pelnyti taškų“, - sakė Lietuvos rinktinės narys Tautvydas Krasauskas.
Tomo Zibolio treniruojama Lietuvos rinktinė pirmąją pergalę šventė trečiose grupės rungtynėse, kuriose 24:5 (19:0) nugalėjo Čekijos regbininkus. Po žeminimą Lietuvos komandai pelnė Domantas Bagužis, Kęstutis Karbauskas, Donatas Vilimavičius ir Arnas Urbonas. D. Vilimavičius dar pridėjo ir du realizacijos smūgius. Deja, bet dėl nepalankaus taškų santykio Lietuvos rinktinė nepateko tarp dviejų geriausių trečiąsias vietas grupėse užėmusių komandų, todėl mūsiškiai liko už ketvirtfinalio borto bei tęsė kovą dėl 9-12 vietų.
Pusfinalyje dėl 9-12 lietuviams vėl teko žaisti su Čekijos komanda. Nors rungtynės prasidėjo nervingai, o čekai net sugebėjo laimėti pirmą kėlinį, antrajame Lietuvos regbininkai tiesiog dominavo aikštėje ir antrą sykį sutriuškino varžovus 41:14. Po 10 taškų Lietuvos rinktinei pelnė Arnas Urbonas ir Kęstutis Karbauskas, 6 - Donatas Vilimavičius, po 5 - Tautvydas Krasauskas, Deividas Krečius ir Arnas Prielaidas. Rungtynėse dėl 9-10 vietų Lietuvos rinktinė 5:26 pralaimėjo belgams. Vienintelius taškus lietuviams rungtynių pabaigoje pelnė Armandas Kalinauskas.
„Pirmas turas praėjo ne taip, kaip tikėjomės. Aukščiausių tikslų įgyvendinti nepavyko, todėl likome prie plano B - išlikti tarp 10 stipriausių komandų. Turime kur dar padirbėti tiek psichologiškai, tiek fiziškai. Džiugina tai, kad paskutinėse rungtynėse vyrai parodė, jog esame verti čia žaisti. Tik minimalios klaidelės nulėmė rezultatą ne mūsų naudai. Čia toks turnyras, kuri priešininkai klaidų neatleidžia. Nenuleidžiame rankų ir judėsime tolyn“, - sakė Lietuvos rinktinės treneris T. Zibolis.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Etapo nugalėtojais tapo Airijos regbininkai. Jie finale 19:10 įveikė didžiausią turnyro staigmeną pateikusią Sakartvelo komandą. Kartvelai ketvirtfinalyje netikėtai 24:12 nugalėjo ispanus, o pusfinalyje 14:7 - prancūzus. Trečiąją vietą užėmė Prancūzijos komanda, kuri mažajame finale 21:14 pranoko Didžiosios Britanijos rinktinę. Antrasis Europos čempionato etapas bus surengtas liepos 7-9 dienomis Hamburge (Vokietija). Tarpe tarp Europos pirmenybių etapų - birželio 25-27 dienomis - Lietuvos regbio-7 rinktinė debiutuos Europos žaidynėse, kuriose bus kovojama ir dėl olimpinio kelialapio.
Lengvoji atletika: iššūkiai pandemijos akivaizdoje
Koronavirusas sugriovė lengvaatlečių planus: besirengiant naujam sezonui, vasario ir kovo mėnesiais nutrūko visos treniruočių stovyklos įvairiose pasaulio šalyse ir sportininkai buvo priversti grįžti namo, buvo nukeltas pasaulio uždarųjų patalpų čempionatas Kinijoje ir Tokijo olimpinės žaidynės, kitos svarbios varžybos.
Lietuvos lengvosios atletikos federacija (LLAF) iki birželio mėnesio irgi atšaukė visas planuotas savo varžybas, įsivyravo visiškas štilis. Tačiau Lietuvoje pavyko surengti visas planuotas žiemos varžybas.
„Paskelbus karantiną reikėjo spręsti klausimą, kaip sportininkus sugrąžinti namo. Keli mūsų atletai pasiliko užsienyje ir negrįžo, o paskutiniaisiais reisais iš Portugalijos ir Turkijos parvykę lengvaatlečiai privalėjo 14 dienų saviizoliuotis. Portugalijoje kurį laiką dar liko treniruotis maratonininkas Ignas Brasevičius ir 400 m bėgikas su barjerais Artūras Jonauskas, kurie sugrįžo vėliau. Simas Bertašius nuo kovo 8-osios treniravosi Slovakijoje ir į namus grįžo tik paskelbus karantino pabaigą. Nuo kovo pradžios iki šiol Valensijoje (Ispanija) treniruojasi Modesta Morauskaitė, o keli jaunieji lengvaatlečiai - Amerikoje. Labai džiaugiamės, kad atletams duris pagaliau atvėrė šalies stadionai, kur jau gali treniruotis visi lengvaatlečiai. Viliamės ir tikimės, kad toliau sportuos visi mūsų lengvaatlečiai, nors daug kam buvo kritusi nuotaika ir motyvacija, ypač ištvermės sportininkams, kurie visą žiemą praleido treniruočių stovyklose ir intensyviai rengėsi sezonui“, - apgailestaudama dėl ėjikės Živilės Vaiciukevičiūtės pasitraukimo sako LLAF viceprezidentė ir generalinė sekretorė Nijolė Medvedeva.
- Kitąmet vyksiančioms Tokijo olimpinėms žaidynėms gali ramiai rengtis trys mūsų lengvaatlečiai - Andrius Gudžius, Diana Zagainova ir Edis Matusevičius, kelialapį turi ir netikėtai apie karjeros pabaigą paskelbusi Ž.Vaiciukevičiūtė. Visiems kitiems - nerimo dienos. Kas dar gali tapti olimpiečiais?
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
- Situacija pasikeitė: į olimpines žaidynes pateks ir tie lengvaatlečiai, kurie įvykdys normatyvus, ir pagal reitingo taškus. Viso pasaulio lengvaatlečiai šiemet iki gruodžio mėnesio negalės vykdyti normatyvų ir rinkti reitingo taškų. Tarptautinė lengvosios atletikos federacija priėmė teisingą sprendimą, nes sportininkai turėjo nevienodas treniruočių ir varžybų sąlygas: vieni galėjo treniruotis ir rungtyniauti, o kiti ne. Visas vyksmas buvo sustabdytas ir dabar sąlygos bus visiems vienodos.
Tie mūsų lyderiai, kurie šiemet rengėsi Tokijo olimpinėms žaidynėms, liks ir kitąmet. Vyresniems sportininkams kiekvieni metai ypač brangūs. Išliks stipriausi - tie, kurie sieks savo tikslo, jį ir pasieks.
Jeigu šiemet būtų vykusios Tokijo olimpinės žaidynės, be jau minėtų keturių mūsų atletų, įvykdžiusių normatyvus, į jas būtų patekę ir šuolininkai į aukštį Airinė Palšytė, Adrijus Glebauskas, ieties metikė Liveta Jasiūnaitė, bėgikai Agnė Šerkšnienė, Simas Bertašius, ėjikai Brigita Virbalytė-Dimšienė, Marius Žiūkas, Arturas Mastianica, trišuolininkė Dovilė Dzindzaletaitė-Kilty.
Šiemet neturėjo galimybių startuoti mūsų maratonininkai, bet vylėmės, kad bent vienas būtų pelnęs olimpinį kelialapį. Pagal reitingą vilčių iškovoti bilietą į žaidynes turėjo disko metikės - sparčiai tobulėjanti Ieva Zarankaitė ar po motinystės atostogų į sektorių vėl sugrįžusi Zinaida Sendriūtė.
- Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse dalyvavo 18 mūsų lengvaatlečių. Kokią komandą tikitės matyti Tokijuje?
- Realiai vertinant situaciją, Tokijuje komanda, manau, bus mažesnė. Labai aukšti ir sugriežtinti olimpiniai normatyvai, ypač maratono. Mūsų sportininkams juos įvykdyti nelengva. Anksčiau per olimpines žaidynes dalyvaudavo keli mūsų maratonininkai, o dabar džiaugtumės, jei į Tokiją patektų vienas ar du bėgikai.
Jiems vienintelis kelias į žaidynes - įvykdyti normatyvą, nes patekti pagal reitingą sudėtinga, ypač Dianai Lobačevskei, kuri ilgai gydėsi traumą ir nebėgo maratonų, negavo reitingo taškų. Maratonininkams sunku ką nors planuoti, nes atšaukti visi rudens maratonai.
- Anksčiau daug vilčių siejote su moterų 4×400 m estafečių komanda, o kaip yra dabar?
- Nėra realu, kad mūsų bėgikių kvartetas patektų į Tokijo olimpines žaidynes. Trūksta vienos stiprios bėgikės, tokios kaip A. Šerkšnienė ar M. Morauskaitė, tada būtų galima rimčiau galvoti. Tačiau vilčių neprarandame, tikimės, gal užaugs jauna sportininkė, kuri įsilies į kvartetą.
- Prasidėjo vasaros sezonas, bet nukeltas pagrindinis metų startas - Europos čempionatas Paryžiuje. Kokiose tarptautinėse varžybose žada dalyvauti Lietuvos lengvaatlečiai?
- Jeigu neatsitiks kas nors ekstremalaus, gausūs tarptautinių startų turėtų būti rugpjūtis ir rugsėjis. Vyks prestižiškiausios lengvaatlečių komercinės varžybos - vienuolika Deimantinės lygos etapų (deja, šiemet iš programos pašalintos disko metimo ir trišuolio rungtys, o finalinės varžybos Ciuriche nebus surengtos). Tie mūsų sportininkai, kurie yra patekę į elitą, turės galimybę varžytis tarptautinėje arenoje. Į spalio 17 d. nukeltas pasaulio pusės maratono čempionatas, o gruodžio mėnesį turėtų vykti Europos kroso čempionatas. Glaudžiai bendradarbiaujame su Baltijos šalių lengvosios atletikos federacijomis ir tariamės rengti visų amžiaus grupių čempionatus, suaugusieji į kovą turėtų stoti rugpjūčio viduryje.
Jau pradėjome gauti kvietimų iš įvairių šalių federacijų dalyvauti jų rengiamose tarptautinėse varžybose. Jos visos numatytos rugpjūtį ir rugsėjį. Sportininkams varžybos labai reikalingos.
Šiemet nesitikime stebuklingų rezultatų, tačiau jiems būtinai reikia kuo daugiau varžytis, nes praleidus pusmetį ar metus kūnas nesupras, ko iš jo norima, ir grįžti į buvusį lygį bus sudėtinga. Vietinio pobūdžio varžybose jau birželio mėnesį Šveicarijoje rungtyniavo A. Šerkšnienė.
- Kokios varžybos bus surengtos Lietuvoje?
- LLAF tarybos posėdyje peržiūrėjome ir iš naujo patvirtinome varžybų kalendorių. Nuo liepos iki rugpjūčio rengsime nacionalinius suaugusiųjų, jaunimo ir jaunių čempionatus, Lietuvos taurės varžybas, o klubai, miestai savo sportininkus pakovoti galbūt pakvies ir anksčiau. Šis lengvaatlečių sezonas bus truputėlį ilgesnis, tikrai tęsis iki rugsėjo vidurio, o gal ir ilgiau.
- Ar mūsų sporto bazėse lengvaatlečiams sudarytos geros sąlygos rengtis artėjančioms kovoms? Sunkiausia gal kauniečiams, nes rekonstruojamas Dariaus ir Girėno stadionas.
- Kol rekonstruojamas pagrindinis Kauno stadionas, A. Gudžius ir L. Jasiūnaitė treniruojasi Ąžuolyne, jiems to pakanka. Tačiau dauguma mūsų sportininkų jau nuo birželio antrosios pusės rinkosi į treniruočių stovyklas. Prieš Lietuvos čempionatą visi pagrindiniai mūsų sportininkai kovoms rengsis Palangoje.
LLAF nori juos suburti, kad visi pabūtų kartu ir pasitreniruotų, nes būnant atskirai trūksta bendruomeniškumo. Vasarą treniruočių stovyklos vyks Lietuvoje, nematome prasmės jų rengti kur nors užsienyje. Vieni sportininkai stovyklaus Palangoje, Druskininkuose, kiti - Birštone, treti - dar kažkur.
Dabar būtinai reikia pasirūpinti ir mūsų jaunaisiais lengvaatlečiais, jiems organizuoti daugiau stovyklų, nes jaunimas labiausiai nukentėjo ir turėjo mažiausiai galimybių treniruotis. Kuo dažniau juos subursime kartu, neprapuls motyvacija toliau intensyviai treniruotis ir siekti gerų rezultatų.
Nijolė Medvedeva: gyvenimas, pašvęstas lengvajai atletikai
Nijolė Medvedeva - buvusi didelio meistriškumo lengvaatletė: 1985 m. per pasaulio uždarųjų patalpų čempionatą šuolių į tolį rungtyje pelnė bronzą, dalyvavo Barselonos olimpinėse žaidynėse, geriausias jos rezultatas šuolių į tolį sektoriuje įspūdingas - 7 m 14 cm. Didžiajam sportui atidavė 21 metus. Gimė ir augo Kelmėje, tačiau jau nuo septintos klasės treniravosi Panevėžio internatinėje sporto mokykloje. Turėjo puikių mokytojų: Kelmėje Povilą Sabaitį, Panevėžyje Juozą Šapalą, Vilniuje - Janą Gadovičių.
Vaikystė buvo ypač aktyvi, energija per kraštus liejosi, kieme netgi įsirengė šuolių į aukštį sektorių, rengdavome varžybėles. Jos karjera Panevėžyje prasidėjo nuo daugiakovės, pateko į Sovietų Sąjungos jaunimo rinktinę. Kai studijavo tuomečiame Vilniaus pedagoginiame institute, pagrindine rungtimi tapo šuoliai į tolį.
Per savo karjerą net 14 kartų šoko toliau nei 7 m, o geriausią rezultatą - 7 m 14 cm pasiekė 1988-aisiais per Rygos taurės varžybas. Triskart tapo Sovietų Sąjungos čempionatų prizininke. Iki šiol dar nepagerintas jai priklausantis Lietuvos uždarųjų patalpų rekordas (7 m 1 cm).
Baigusi aktyvųjį sportą 15 metų buvo dingusi iš lengvosios atletikos, dirbo įvairiose kompanijose. 2008 m. buvo išrinkta LLAF viceprezidente, o dar po metų - LLAF generaline sekretore.
Naujovės ir artimiausios varžybos
Lietuvos lengvosios atletikos federacija (LLAF) ir Lietuvos paralimpinis komitetas (LPAK) pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Joje numatyta, jog nuo šiol neįgalieji sportininkai galės varžytis su sveikaisiais ir pretenduoti į medalius Lietuvos čempionate ir LLAF taurės varžybose. Jei sportininkui bus reikalingos specifinės sąlygos, tokios kaip lengvesnio svorio įrankis, jis galės dalyvauti be konkurencijos. Lietuva taps vos trečiąja šalimi pasaulyje, kurioje neįgalieji ir sveikieji galės varžytis kartu - taip varžybos rengiamos tik Kanadoje ir Naujojoje Zelandijoje.
Artimiausios varžybos:
- Liepos 13-14 d. - LLAF disko ir ieties metimų taurė (Vilnius)
- Liepos 17 d. - LLAF kūjo metimo taurė (Alytus)
- Liepos 18 d. - Lietuvos 100 km bėgimo čempionatas (Vilnius)
- Liepos 21 d. - SK „Cosma“ taurės varžybos (Vilnius)
- Rugpjūčio 7-8 d. - Lietuvos čempionatas (Palanga)
- Rugpjūčio 14-15 d. - Baltijos šalių čempionatas (Uogrė)
- Rugpjūčio 22 d. - LLAF taurės varžybos (Vilnius)
- Rugsėjo 12 d. - Lietuvos 10 km sportinio ėjimo čempionatas (Druskininkai)
- Rugsėjo 13 d. - Lietuvos maratono čempionatas (Vilnius)
- Rugsėjo 18 d. - „EA Permit Meeting“ sportinio ėjimo varžybos, Lietuvos 20 km sportinio ėjimo čempionatas (Alytus)
- Rugsėjo 26 d. - Lietuvos pusės maratono bėgimo čempionatas (Nida)
Sporto specialistų indėlis
Lietuvos sporto universiteto (LSU) alumnas, Europos ir pasaulio profesionalų bokso čempionas Eimantas Stanionis dažnai apsilanko universitete. Koks yra šiuolaikinis krepšinio treneris? Kaip pasirengti šiam darbui ir kokie iššūkiai jo laukia? „Universitete įgytos žinios man padeda ne tik treniruojant, bet ir sportinėje karjeroje. „Mokykloje gerai sekėsi anglų kalba, todėl dėmesį patraukė tarptautinė studijų programa Physical Activity and Lifestyle (PAL). LSU alumnas J. „Studijos LSU man suteikė tvirtus profesinius pamatus. LFF generalinis sekretorius E. LSU alumnas D. Alumnė G. LSU absolventas atskleidžia savo darbo užkulisius. Jis futbolo klube atsakingas už vaizdo medžiagos analizę: filmuoja visas treniruotes ir rungtynes. PAL studijų programos studentas K. K. Kuusinenas labai vertina tai, kad žmonės juo pasitikėjo: „Man suteikė didžiulę atsakomybę ir kartu daug laisvės, suteikė galimybes būti kūrybingu treneriu”. LSU absolventas J. Dauguma krepšinio ekspertų teigia, kad šiemet žalgiriečiai puikiai pasirengę fiziškai, o tai ir LSU absolvento, Kauno "Žalgirio" fizinio parengimo trenerio Justino Grainio nuopelnas. Per studijų metus iš tikrai labai gerų specialybės dėstytojų stengiausi sukaupti kuo daugiau profesinių žinių ir įgūdžių, tad tikiu ir jaučiu, kad jau galėčiau dirbti taikomosios fizinės veiklos specialiste. Andrius Gervė jau aštuonerius metus mėgaujasi galimybe derinti teoriją ir praktiką. Taip jis nuolat „lipdo“ save - idealų mokytoją. „Studijų metais užmezgiau naudingų ryšių ir tai paskatino domėtis sporto vadyba.
tags: #lietuvos #sporto #stadionai #portugalijoje