Tarpukario Lietuva - tai laikotarpis, kai jauna valstybė, ką tik atgavusi nepriklausomybę, sparčiai kūrėsi ir stiprėjo visose srityse, įskaitant ir sportą. Sportas tapo svarbia tautinio identiteto dalimi, vienijančia žmones ir skatinančia patriotiškumą. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip sportas vystėsi tarpukario Lietuvoje, kokios sporto šakos buvo populiariausios, kokie sportininkai garsino šalies vardą ir kokie iššūkiai teko sporto entuziastams.
Sporto Sąjūdžio Pradžia Ir Organizacijos
Lietuvoje sportas kaip socialinio ir kultūrinio gyvenimo dalis imtas suvokti XX amžiaus 3-4 dešimtmečiuose. Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, į tėvynę sugrįžo daug po pasaulį išblaškytų žmonių, tarp kurių buvo ir sporto entuziastų, su atskiromis sporto šakomis susipažinusių svečiose šalyse.
Kai Lietuva 1918 metais paskelbė savo nepriklausomybę, sportinė veikla pradėta organizuoti iš Rusijos, Latvijos, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) grįžusių ir vietinių lietuvių iniciatyva bei pastangomis. Pradėta steigti sporto organizacijas (sąjungas, klubus).
Pirmoji nepriklausomos Lietuvos sporto sąjunga (LSS) buvo įkurta 1919 m. gegužės 18 d. Kaune. Jos tikslas buvo visapusiškai lavinti žmogaus kūną bei propaguoti sportą. Jau 1919 m. 1920 m. Stepono Garbačiausko, Viktoro Dineikos, Elenos Kubiliūnaitės-Garbačiauskienės ir Petro Olekos iniciatyva įkurta viena pajėgiausių Lietuvos sporto organizacijų - Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS). Ji išugdė būrį futbolininkų: Danielių Žilevičių, Viktorą Abramiką, Dizmaną Ilgūną, Nikodemą Čereką, Romualdą Marcinkų, Antaną Lingį, Vladą Dzindziliauską ir kitus.
1922 m. Svarbiu pirmosios Lietuvos Respublikos sporto gyvenimo įvykiu tapo ir 1923 m. kovo 22 d. Lietuvos sporto lygos (LSL) įsteigimas. Ši organizacija rūpinosi įvairių sporto šakų plėtra, atstovavo šalies sportui tarptautinėse organizacijose. 1923 m. XX a. 3-iajame dešimtmetyje sportas gyvavo tik sporto sąjungų ir atskirų sportininkų iniciatyva. Tik 1932 m.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Siekdama teisiškai reglamentuoti sporto sistemą, 1932 m. buvo priimtas pirmasis Kūno kultūros įstatymas, kuriuo įsteigtas pirmasis valstybinis sporto valdymo institutas - Kūno kultūros rūmai. Jie pradėjo veikti 1932 m. spalio 1 d. Kaune. Pirmuoju jų direktoriumi tapo Antanas Jurgelionis. Kūno kultūros įstatymo priėmimas ir valstybinio sporto instituto įkūrimas rodo, kad kūno kultūros ir sporto plėtra tapo valstybės rūpesčiu - tai rodo didėjanti valstybės finansinė parama sportui, nacionalinės kūno kultūros sistemos kūrimo pradžia, kūno kultūros ir sporto specialistų rengimas, fizinio lavinimo teikimas mokyklose, visuomenės fizinio pasirengimo lygio kėlimas ir kt.
1937 įkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK), kuris organizavo olimpinį sąjūdį Lietuvoje, rengė sportininkus ir komandas olimpinėms žaidynėms, atstovavo Lietuvai Tarptautiniame olimpiniame sąjūdyje. Pirmasis LTOK pirmininkas buvo V. Augustauskas. 1938 LTOK pagal olimpinių žaidynių tradicijas surengė Lietuvos tautinę olimpiadą, kurioje dalyvavo daugiau kaip 2000 Lietuvoje, Brazilijoje, Didžiojoje Britanijoje, JAV, Latvijoje gyvenančių lietuvių sportininkų, 17 sporto šakų atstovų.
Populiariausios Sporto Šakos
Tarpukario Lietuvoje buvo populiarinamos sporto šakos, kurios Vakarų Europos šalyse kultivuotos jau kelis dešimtmečius. Pradėti rengti įvairių sporto šakų Lietuvos čempionatai: 1921 - lengvosios atletikos, 1922 - futbolo, moterų krepšinio, dviračių sporto, 1924 - vyrų krepšinio, 1925 - bokso, šaudymo, 1927 - stalo teniso, 1929 - teniso, 1931 - plaukimo; nuo 1935 - gimnazijų žaidynės.
Pagrindinės tarpukario Lietuvos sporto šakos buvo:
- Futbolas
- Krepšinis
- Boksas
- Dviračių sportas
- Gimnastika
- Šaudymas
- Stalo tenisas
Futbolas
Pirmasis Lietuvos futbolo čempionatas buvo surengtas jau 1922 m. gegužės-rugsėjo mėnesiais. Jame dalyvavo aštuonios kauniečių komandos. 1920 m. LSS mėgino suorganizuoti futbolo čempionatą, bet neatsirado pakankamai norinčių komandų, kad jos įvyktų. Tačiau 1922 metais kai buvo įkurta Lietuvos sporto lyga (LSL) tais pačiais metais buvo surengtas pirmasis futbolo čempionatas, kuriame dalyvavo dešimt Kauno rajono komandų. Ir 1923 metais Lietuvos sporto lyga tapo FIFA nare.Tarptautinėse varžybose pirmieji savo jėgas išmėgino Lietuvos futbolininkai. 1922 m. LFLS ekipa 0:4 pralaimėjo Rygos YMCA žaidėjams, o 1923 m.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Vincas Bartuška - tai vardas, kuris šiandien daugeliui primena pačius Lietuvos futbolo ištakų laikus. Tarpukario metais, kai sportas mūsų šalyje dar tik formavosi, Bartuška buvo vienas tų entuziastų, kurie savo aistra, atsidavimu ir drąsa padėjo pamatą visam lietuviškam futbolui. 1923 metais įvyko pirmosios oficialios Lietuvos futbolo rinktinės rungtynės - jos tapo istoriniu momentu. Vincas Bartuška buvo vienas iš tų, kurie atstovavo šaliai pirmajame mače prieš Estijos komandą. Nors rungtynės buvo pralaimėtos, pats faktas, kad Lietuva pagaliau turėjo savo nacionalinę komandą, buvo milžiniškas pasiekimas.
Krepšinis
Tuo laikotarpiu Lietuvos sportininkai iškovojo pirmuosius apdovanojimus tarptautinėje arenoje: Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė 1937 ir 1939 m. tapo Europos čempione, o Lietuvos moterų krepšinio rinktinė 1938 m. Europos moterų krepšinio čempionate iškovojo sidabro medalius.
Boksas
Tarpukario Lietuvoje boksas buvo viena iš populiariausių sporto šakų į 1928 metų Olimpines žaidynes Amsterdame (Olandijoje) vyko du boksininkai.
Dviračių Sportas
Į 1924 m. Olimpines žaidynes, kurios vyko Paryžiuje (Prancūzijoje) buvo išleisti du lietuvių dviratininkai, tačiau dėl techninių nesklandumų jiem nepavyko užbaigti 188 km. ruožo. Į 1928 m. Olimpines žaidynes, kurios vyko Amsterdame (Olandijoje) buvo išleisti keturi lietuviai, tačiau šiems nepavyko pasiekti aukštų rezultatų.
Kitos Sporto Šakos
Be jau minėtų sporto šakų, tarpukario Lietuvoje taip pat buvo populiarios gimnastika, šaudymas ir stalo tenisas. Lietuvos stalo teniso pradininkai - “Makabi” sporto klubo sportininkai.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Lietuvos Dalyvavimas Olimpinėse Žaidynėse
Olimpinėse žaidynėse Lietuvos sportininkai debiutavo 1924. Lietuvos futbolo rinktinė Paryžiuje žaidė su Šveicarija ir pralaimėjo 0:9. Pirmasis Lietuvos sportininkas, dalyvavęs pasaulio čempionate 1928 Davose (Šveicarija), - greitojo čiuožimo atstovas K. Bulota.
Olimpinis Lietuvos atletų debiutas įvyko 1924 m. VIII vasaros žaidynėse Paryžiuje. Olimpinėje paraiškoje Lietuva buvo įrašiusi septynias sporto šakas: boksą, dviračių sportą, fechtavimąsi, futbolą, imtynes, gimnastiką ir šaudymą.
1924 m. balandžio 17 d. Olimpinio komiteto būstinėje Paryžiuje vykusioje burtų traukimo ceremonijoje dalyvaujant S. Garbačiauskui, Prancūzijos futbolo lygos pirmininkui Ž. Rime 18.00 val. buvo nulemtas Lietuvos futbolo rinktinės varžovė - Šveicarija.
Taigi 1924 m. gegužės 25 diena - Lietuvos sportininkų olimpinio debiuto diena ir olimpinio judėjimo pradžia.
Sportininkų Likimai Okupacijos Metais
1940 SSRS okupavus Lietuvą tautinės sporto organizacijos buvo uždarytos arba tapo SSRS sporto organizacijų filialais. Daugelis sportininkų ir sporto organizatorių (P. Žižmaras, K. Bulota, V. Dovydaitis ir J. Dovydaitis, V. Augustauskas, J. Vabalas, E. Vaškelytė) buvo ištremti. Per Vokietijos okupaciją (1941-44) atsikūrė nepriklausomybės metais veikę sporto klubai ir organizacijos. Okupantų valdžia nenuolankius sportininkus ir sporto organizatorius (L. Puskunigį, V. Bakūną, A. Vokietaitį, V. Tumėną) suėmė ir išvežė į Vokietiją.
tags: #lietuvos #tarpukario #sporto #logotipas