Tenisas Lietuvoje turi turtingą ir įvairialypę istoriją, prasidėjusią dvaruose ir išaugusią iki pripažinimo tarptautinėse arenose. Šiame straipsnyje apžvelgsime Lietuvos teniso asociacijos (LTA) raidą, nuo jos užuomazgų XX a. pradžioje iki šių dienų.
Teniso užuomazgos Lietuvoje: dvarų kortai ir pirmieji entuziastai
Pirmieji teniso žingsniai Lietuvoje siejami su XX a. pradžia, kai šis sportas ėmė populiarėti tarp Lietuvos aristokratijos. Dvaruose buvo įrenginėjami kortai ir organizuojami teniso turnyrai. Pirmoji cementinė lauko aikštelė buvo įkurta grafo Juozapo Tiškevičiaus užsakymu 1900 m. Astravo dvare, Biržų rajone. Netrukus, 1901 m., siekiant patenkinti Lietuvos dvarininkijos susidomėjimą tenisu, pradėtas statyti Palangos Birutės parko kortas, įkurdintas Felikso ir Antaninos Tiškevičių rūmų komplekse.
Palangos rūmų didikų organizuojami privatūs turnyrai tapo Lietuvos teniso židiniu, kuris pasklido po visą šalį. Nors Palangos kortai buvo vieni pirmųjų ir pritraukdavo daug interesantų, Kaune anksčiau kūrėsi infrastruktūra, kuri buvo atvira ne tik bajorų luomui. Būtent šiame mieste buvo įsteigta pirmoji teniso asociacija.
Grafas Juozapas Tiškevičius buvo svarbus asmuo Lietuvos teniso istorijoje, o Birutės parko kortas buvo skirtas tik artimai dvaro aplinkai. Todėl visuomenės tarpe tenisas išplito tik po Pirmojo pasaulinio karo.
Tarpukaris: Kaunas - laikinoji sostinė ir teniso kultūros centras
Chaotiško pokario kontekste, metai iki Kaunui tampant laikinąja sostine, Kaune pradėjo formuotis lauteniso (tuometinis teniso pavadinimas) bendruomenė. 1919 m. Kaune iškilo pirmoji miesto teniso sekcija. Tarpukario Kaune steigėsi įvairios visuomeninės organizacijos, telkėsi inteligentija, todėl mieste susidarė puikios sąlygos elegantiško aukštuomenės žaidimo populiarėjimui. Čia pirmus žingsnius teniso aikštelėje žengė ir nemažai žymiausių šalies lauko teniso profesionalų.
Taip pat skaitykite: Stalo tenisas Lietuvoje
Palanga: kurortas ir teniso tradicijų puoselėtoja
Pirmąją teniso aikštę Lietuvoje projektavo Palangos Birutės parko komplekso vadovas, Europos kraštovaizdžio architektas Eduardas Fransua. Eiliniams miestiečiams teniso malonumai tapo prieinami tik 1923 m., kai į kurortą atsikraustė sporto pedagogas Mečislovas Gedvilas. Po kelių metų jo pastangomis Palangos mokyklos teritorijoje jau buvo įrengta specialiai tenisui skirta aikštelė. 1928 metais M. Gedvila surengė pirmąsias teniso varžybas, kurias laimėjo Antanas Ragauskas. Taip Ragauskų šeima pasinėrė į lauko tenisą, jo populiarinimą. Žaidė ir jaunesnysis Antano brolis Kazimieras, o tėvas šalia savo vilos išgrindė privačią aikštelę, kurią nuomuodavo poilsiautojams. Pamažu šalyje formavosi teniso elitas, o Palangoje esanti infrastruktūra viliojo sportininkus ir miesto svečius.
1932 m. šalyje įsteigta Lietuvos teniso sąjunga, kuri 1934 m. Palangoje įkūrė teniso klubą. Metai iki klubo įkūrimo mieste įrengta dar viena lauko aikštelė - tinkama profesionalioms tarptautinėms varžyboms. Kortas buvo įkurtas policijos sanatorijos „Palanga“ teritorijoje. Šios sąlygos leido organizuoti tarpmiestinius, tarptautinius turnyrus bei pasigirti sąlygomis, kurios prieš tai Lietuvoje buvo pasiekiamos tik laikinajai sostinei. Aukšto lygio sportininkų mačai sutraukdavo poilsiautojus net iš aplinkinių šalių. Vasaros metu varžytis Palangoje susirinkdavo visos Lietuvos teniso žvaigždės: J. Smetona, A. Jakutis, V. Kačergis, F. Giedrys, V. Gerulaitis (Vito Gerulaičio tėvas), A. Remeikis, seserys J. ir V. Ščiukauskaitės, broliai A. ir K. Ragauskai. 1934 metais „Lietuvos Aide“ rašoma, kad liepos 20-21 d. sanatorijoje „Palanga“ įvyko trečios rungtynės tarp Lietuvos ir Latvijos žaidėjų, kuriose pranašumą įrodė Lietuva. Šios varžybos buvo pirmos, kurias Lietuva laimėjo prieš minėtą kaimynę. Nugalėtojos vardą šalis pelnė tenisininko F. Giedrio pastangomis.
Tarpukaris: teniso sąjungos įkūrimas ir augantis populiarumas
Tarpukaris Lietuvos teniso raidai buvo vaisingas - teniso asociacijos pastangomis visoje šalyje aktyviai steigėsi klubai, buvo ruošiami kortai, brendo perspektyvi sportininkų karta. Šalyje varžėsi teniso sporto įžymybės iš kitų Europos šalių, kurioms mūsų tenisininkai savo profesionalumu nenusileido. Žymiausias palangiškis tenisininkas - K. Ragauskas, paskutinį kartą rungęsis „Palanga Open - 1999“. Sportininko garbei įsteigta K. Ragausko taurė, o po mirties suteiktas Palangos teniso klubo Garbės nario vardas. Tarp ryškiausių šalies teniso XX a. žvaigždžių - Vytautas Gerulaitis, daugiausiai apdovanojimų pelnęs XX a. pirmos pusės tenisininkas. Lietuvos kurorto kortuose paskutinį turnyrą laimėjęs 1937-aisiais. Jei ne ateinančiais metais Palangoje įvykęs didžiulis gaisras, o dar kitais - antrasis pasaulinis karas, V. Gerulaitis galėjo iškovoti dar ne vieną titulą.
Karui prasidėjus kilminga šeima pabėgo į Ameriką, kur gimė jo visame pasaulyje garsus sūnus - profesionalus tenisininkas Vitas Gerulaitis. Siekiant puoselėti jo atminimą „Topspin“ rengia teniso turnyrą, kurio metu dalyviai susikaus dėl retro Vito Gerulaičio raketės.
Pokario metai: teniso raida sovietinėje Lietuvoje
Karas ir okupacijos pristabdė teniso plėtrą Lietuvoje: buvo apgriautos aikštės, dauguma pajėgiausių tenisininkų pasitraukė į Vakarus. 1945 prie LSSR kūno kultūros ir sporto komiteto įkurta Lietuvos teniso sekcija (nuo 1958 federacija). 1946 Taline įvyko SSRS taurės zoninės varžybos, jose rungtyniavo miestai, Lietuvai atstovavo Kauno rinktinės. Kauno vyrai pralaimėjo Talinui (1:4) ir iš turnyro iškrito, moterys įveikė Rygą (5:0) ir finale - Taliną (3:2). Kaunui atstovavo T. Vabalienė ir E. Levinienė. SSRS taurės finalo varžybose Leningrade Kauno moterys nugalėjo Archangelską (3:1), finale pralaimėjo Ukrainai (0:5) ir užėmė 2 vietą.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
1947 pirmajame po karo Pabaltijo taurės turnyre Lietuvos komanda užėmė 2 vietą (su Latvija 18:15, su Estija 14:19), per SSRS taurės zonines varžybas Kaune Lietuvos vyrų rinktinė pralaimėjo Latvijai (1:4), Lietuvos moterys nugalėjo Estiją (3:2). 1948 Lietuva I Pabaltijo spartakiadoje Rygoje (dalyvavo mišrios komandos) užėmė 3 vietą (su Latvija 14:13, su Estija 11:16), 1949 Pabaltijo taurės turnyre - 2 vietą, 1954 Pabaltijo spartakiadoje Lietuvos rinktinė (M. Sližytė, J. Beresnevičiūtė, O. Kuprevičiūtė, J. Anilionis, V. Baltakis, R. Barcevičius, A. Paltarokas) tapo laimėtoja. 1949 įvyko I Lietuvos uždarų patalpų pirmenybės (nugalėjo J. Anilionis ir J. Bukauskienė).
1957 perspektyvus Lietuvos jaunieji tenisininkai - R. Liubartas, P. Korkutis ir A. Gineitis - buvo pakviesti dalyvauti Pasaulio jaunimo festivalio teniso varžybose Maskvoje. 1960 Vilniuje tarptautinėse varžybose dalyvavo Rumunijos čempionai - J. Namian ir G. Vizirius, Kaune ir Vilniuje įvyko komandinės-individualiosios varžybos su Lenkijos tenisininkais (laimėjo Varšuvos čempionė D. Rylska. B. Maniewskis). Pradėjo bendrauti Kauno ir Poznanės (Lenkija). Vilniaus ir Erfurto (Vokietijos Demokratinė Respublika) tenisininkai. 1973 Erfurte Vilniaus komanda (A. Vaitkienė, A. Kalvelytė, N. Čibiraitė, E. Pugačiauskienė, I. Mugevičiūtė, J. Žemaitytė, V. Mažeika, R. Kačanauskas, M. Dagys ir G. Kuliešius) varžybas laimėjo 15:2. 1978 Taline Keturių pasaulio teniso žvaigždžių turnyre V. Gerulaitis įveikė B. Borgą. 1983 Europos teniso čempionate Jūrmaloje (Latvija) teisėjavo V. Korkutis (bokštelyje), V. Matulaitis ir V.
Nepriklausomybės atkūrimas ir Lietuvos teniso sąjungos veikla
1989 vietoj Lietuvos teniso federacijos (veikusios sovietų okupacijos metais) atkurta Lietuvos teniso sąjunga ir sugrąžinta jos narystė ITF. 1989 08 01-05 Klaipėdoje vyko tarptautinis turnyras Lietuvos teniso 70-mečiui paminėti (vyriausiasis teisėjas V. Korkutis), jame dalyvavo tenisininkai iš Rygos, Taškento, Kišiniovo, Lvovo ir Kaliningrado (tik R. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę 1991 Palangoje surengtos IV Pasaulio lietuvių sporto žaidynių teniso varžybos (vyriausiasis teisėjas V. Korkutis), jose absoliučiuoju laimėtoju tapo R. Muraška, moterų - R. Mackevičiūtė. 1993 4 aikščių maniežas (panašus į Šiaulių maniežą) įrengtas ir Vilniuje (jame įsikūrė Karolinos teniso klubo žaidėjai), bet po 5 metų panaikintas. 1994 Lietuvos tenisininkai debiutavo ITF Daviso taurės turnyre (neoficialiame pasaulio čempionate), 1992 Lietuvos tenisininkės - Federacijų taurės turnyre.
2008 Vilniuje atidaryta SEB Arena, sporto ir pramogų kompleksas Teniso pasaulis, jame yra 15 teniso aikščių, 4 atviros aikštės, taip pat 4 skvošo (sieninio) žaidimo salės. Komplekse įsikūrė Vito Gerulaičio vardo teniso akademija.
Pasaulio jaunių teniso (Orange Bowl) čempionais tapo 2 kartus R. Berankis (2004 - 14 m. ir jaunesni, 2007 - 18 m. ir jaunesni) ir I. Dapkutė (2007 - 14 m. ir jaunesni).
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Lietuvos teniso sąjunga apjungia 53 šalyje veikiančius teniso klubus, mokyklas, akademijas. Sąjunga, privačių rėmėjų pagalba, įgyvendina Lietuvos jaunimo teniso rinktinės programą, kurios lėšomis remia perspektyviausius šalies tenisininkus. Perspektyviausiems jauniesiems tenisininkams iš visos Lietuvos įgyvendinama Nacionalinės treniruočių stovykos programa. Daug dėmesio skiriama trenerių edukacijai ir kvalifikacijos kėlimui.
Lietuvos teniso sąjunga: svarbūs asmenys ir datos
Lietuvos teniso sąjungos Trenerių kolegijos pirmininkai:
- 1919-1921 K. Blažys
- 1921-1924 K. Petrauskas
- 1924-1926 J. Daudzvardas
- 1926-1936 V. Kačergis
- 1934-1944 A. Katilius
- 1945-1959, 1975-1979 J. Purelis
- 1959-1966 ir 1969-1973 J. Anilionis
- 1966-1969, 1973-1975 V. Matulaitis
- 1979-1989 K. Makarevičius
- 1989-1993 V. Ivancovas
- 1993-1995 ir 1997-2003 G. Remeikis
- 1995-1997 N. Gudavičienė
- nuo 2003 R. Balžekas
Lietuvos teniso sąjungos Teisėjų kolegijos pirmininkai:
- 1919-1921 A. Langė
- 1921-1924 S. Pavilionis
- 1924-1926 A. Drevinskas
- 1926-1929 J. Smetona
- 1929-1931 R. Radzevičius
- 1931-1934 E. Racevičius
- 1934-1940 S. Blinstrubas
- 1940-1944 A. Pūkštys
- 1945-1952 J. Jodikaitis
- 1952-1959 J. Vitkus
- 1959-1966 V. Trumpa
- 1966-1969, 1973-1975 A. Lukošiūnas
- 1969-1973 A. Sipavičius
- 1975-1985 V. Korkutis
- 1985-1989 V. Korkutis ir M. Dagys
- 1989-1993 E. Endriuška ir R. Liubartas
- 1993-1997 R. Liubartas
- 1997-2000 R. Kačanauskas
- nuo 2000 J. Šuopytė
Lietuvos teniso sąjungos (1921-1924 sekcija, 1924-1932 Kauno teniso klubas) prezidentai:
- 1919-1921 K. Petrauskas
- 1921-1924 K. Blažys
- 1924-1926 E. Navickienė
- 1926-1937 V. Žadeika
- 1937-1943 K. Kazlauskas
- 1989-1993 A. Putramentas
- 1993-1995 R. Tarasevičius
- 1995-1997 L. Andrijauskas
- 1997-2000 V. Lapinskas
- 2000-2001 A. Pavilionis
- 2001-2003 A. Augūnas
- 2003-2009 L. Radzevičius
- nuo 2009 R. Grušas
Atsakingieji sekretoriai:
- 1919-1924 E. Kubiliūnaitė
- 1924-1926 V. Žadeika
- 1926-1929 V. Pukštaitė
- 1929-1931 K. Blažys
- 1931-1934 E. Garbačiauskienė
- 1934-1940 R. Radzevičius
- 1940-1944 E. Racevičius
- 1989-1993 R. Kačanauskas
- 1993-1995 ir 2000-2001 V. Čibiraitė
- 1995-1997 V. Ivancovas
- 1997-2000 M. Dagys
- 2001-2003 R. Balžekas
- nuo 2003 E. Butvilaitė
Lietuvos teniso federacijos (iki 1958 sekcijos) pirmininkai:
- 1945-1952 M. Gedvilas
- 1952-1956 L. Mackevičius
- 1956-1963 V. Jurgaitis
- 1963-1966 ir 1969-1973 E. Lopataitė
- 1966-1969 L. Mackevičius
- 1973-1975 V. Skobas
- 1975-1979 J. Anilionis
- 1979-1989 R. Tarasevičius
Atsakingieji sekretoriai:
- 1945-1952 S. Blinstrubas
- 1952-1956 G. Pranculis
- 1956-1959 S. Vasiliauskas
- 1959-1963 V. Matulaitis
- 1963-1966 J. Purelis
- 1966-1975 V. Korkutis
- 1975-1979 A. Sipavičius
- 1979-1983 ir 1985-1989 R. Kačanauskas
- 1983-1985 A. Stasiukaitis
Stalo tenisas Lietuvoje
Kauno „Makabi“ sporto klubas laikomas stalo teniso pradininku Lietuvoje. Pirmasis stalo teniso turnyras Lietuvoje įvyko 1925 m. 1926 m. Lietuvos sporto lygoje buvo įkurtas Ping-pong komitetas (pirmininkas - A. Puskepalaitis (KSK). Jo nariai - Preisas („Kovas“) ir Podzelveris („Makabi“).
1927 m. kovo 12-13 dienomis „Makabi“ klube nuspręsta suruošti Lietuvos Ping-pong pirmenybes. Jose galėjo dalyvauti visos sporto organizacijos. Starto mokestis buvo 50 centų už kiekvieną dalyvį. Pirmaisiais Lietuvos stalo teniso čempionais tapo Ona Gurvičaitė ir Jokobas Šimensas (abu priklausė „Makabi“ klubui). Nuo 1927 m. vyksta reguliarūs Lietuvos čempionatai, taip pat organizuojamos jaunių, jaunučių, veteranų varžybos bei tarptautinis Br.Balaišienės vardo turnyras. Suaugusių bei jaunių rinktinės nuolat dalyvauja Europos bei Pasaulio čempionatuose.
Lietuvos stalo teniso asociacija (LSTA), įkurta 1927 m., 1929 m. tapo Tarptautinės stalo teniso asociacijos nare. Dėl susiklosčiusių aplinkybių LSTA narystė buvo nutrūkusi, ir atnaujinta tik 1992-aisiais. Tais pačiais metais LSTA tapo Europos stalo teniso Sąjungos nare. LSTA yra viena iš stipriausių sporto organizacijų Lietuvoje: turi 34 klubus, kuriuose dirba 80 trenerių (50 iš jų dirba pilną etatą), bei treniruojasi 2400 sportininkų. LSTA organizuoja Komandinį čempionatą 6-se lygose, kuriame dalyvauja apie 170 komandų.
Nuo 1929 metų vykdomos vyrų ir moterų dvejetų varžybos, o nuo 1932 metų pradėti skaičiuoti komandiniai rezultatai pagal asmeninius pasiekimus. 1936 m. balandžio 3-5 dienomis Kauno kūno kultūros rūmuose įvyko Lietuvos pirmenybės, kuriose dalyvavo rekordinis dalyvių skaičius: 140 dalyvių iš Kauno ir 98 - iš kitų miestų. 1939 metais Kaune įvyko pirmosios Lietuvos komandinės pirmenybės, kuriose nugalėjo Kauno rinktinė. Toliau sekė Šiauliai, Panevėžys, Telšiai, Ukmergė.
Svarbios datos stalo teniso istorijoje Lietuvoje
- 1930 m. Kaune įvyko pirmasis draugiškas tarptautinis mačas Lietuva - Vengrija [0:9].
- 1932 m. pirmosios tarpmiestinės varžybos Panevėžys - Šiauliai [6:3].
- 1933 m. išleistas pirmasis stalo teniso leidinys „Stalo teniso žaidimo taisyklės“. Tai Kauno kūno kultūros rūmų leidinys. Jame teigiama, kad Lietuvoje stalo tenisą žaidžia apie 20 organizacijų, kuriose yra daugiau kaip 1000 aktyvių sportininkų.
- 1938 m. kovo 26-27 dienomis Kaune įvyko I Pabaltijo Taurės turnyras. Nugalėjo Lietuvos komanda [V.Variakojis, E.Nikolskis, Ch.Duškesas].
- 1938 m. liepos 18-21 dienomis Kaune įvyko I Lietuvos tautinė olimpiada, kurios metu asmeninėse stalo teniso varžybose dalyvavo 43 vyrai ir 18 moterų iš Kauno, Šiaulių, Panevėžio, Klaipėdos, Tauragės, Telšių, Kretingos, Prienų ir Alytaus.
Lietuvos stalo tenisininkų pasiekimai tarptautinėje arenoje
Tarptautinėje arenoje Lietuvos stalo tenisininkai (vyrų komanda) debiutavo 1929m., III pasaulio čempionate Budapešte. 1939m. Kaire vykusiame čempionate Lietuvos vyrų komanda iškovojo IV vietą.
- 1967m. komandinėse varžybose L.Balaišytė iškovojo sidabro, o 1969 m. - aukso medalį.
- 1973 m. mišrių dvejetų varžybose A.Giedraitytė laimėjo sidabro medalį.
- Europos čempionatuose iškovoti 2 aukso, 3 sidabro ir 5 bronzos medaliai.
- 1960 m. dvejetų varžybose A.Saunonis ir R.Paškevičius iškovojo sidabro medalį.
- 1966 m. komandinėse varžybose L.Balaišytė iškovojo sidabro medalį.
- 1970 m. komandinėse varžybose A.Skarulienė iškovojo aukso medalį.
- 1974 m. komandinėse varžybose A.Giedraitytė iškovojo aukso, o moterų dvejetų varžybose - bronzos medalius.
- Europos čempionatų moterų dvejetų varžybose: 1994, 1996 ir 2002 metais R.Garkauskaitė-Paškauskienė ir J.Prūsienė iškovojo bronzos medalius; 2002 metais R.Garkauskaitė-Paškauskienė iškovojo sidabro, 2000, 2005, ir 2007 metais - aukso medalius.
- 1994 m. Pasaulio jaunimo pirmenybėse R.Garkauskaitė laimėjo sidabro medalį, o 1996 m. Australijoje vykusioje universiadoje kartu su K. Totilaite - sidabrą.
- Atlantos olimpinėse žaidynėse R.Garkauskaitė vienetų varžybose užėmė 17 vietą.
- 2000 m. Sidnėjaus olimpiadoje R.Garkauskaitė-Paškauskienė ir J.Prūsienė moterų dvejetų varžybose iškovojo aukštą 9 vietą.
- Sėkmingai Europos jaunių čempionatuose dalyvauja jaunieji stalo tenisininkai. Iškovota 14 aukso, 14 sidabro ir 12 bronzos medalių.
- 1998 m. sidabro medalį dvejetų varžybose laimėjo L.Stankutė ir V.Daunoravičiūtė.
- Europos jaunučių čempionatuose iškovoti 4 aukso ir 1 bronzos medalis.
- TSRS asmeniniuose ir komandiniuose čempionatuose Lietuvos stalo tenisininkai iškovojo 61 aukso, 51 sidabro ir 52 bronzos medalius.
Daugiausiai įvairių spalvų medalių laimėjo A.Saunonis (22), R.Paškevičius (15), V.Dzindziliauskas (6), M.Krejeris (5), Br.Balaišienė (17), O.Žilevičiūtė (16), J.Prūsienė (11), L.Balaišytė (9).
Žymūs stalo teniso treneriai Lietuvoje
Žymiausi Lietuvos stalo teniso treneriai: Bronė Balaišienė, Ona Sličiuvienė, Julija Urbšienė, Vladas Dzindziliauskas, Leonas Sereika, Vilius Variakojis, Romualda Garkauskienė, Romas Stankevičius ir kt.
Aktyviai Lietuvos ir tarptautinės stalo teniso varžybose dalyvauja mūsų stalo teniso teisėjai.
Studentų sportas ir tenisas Lietuvoje
Studentų sportas Lietuvoje turi senas tradicijas, siekiančias 1922 m. Lietuvos universitete įkurta pirmoji sporto organizacija tapo studentų sporto sąjūdžio pradininke Lietuvoje, buvo įsteigta studentų ateitininkų sporto sekcija, 1922 m. lapkričio 14 d. ji pasivadino „Achilo“ sporto klubu.
Lietuvos studentų sporto asociacija (LSSA) kūrėsi sudėtingu pereinamuoju laikotarpiu po nepriklausomybės atkūrimo. 1993 m. liepos 8 d. LSSA buvo priimta į FISU ir tapo visateise jos nare. Per palyginti trumpą laikotarpį Lietuvos studentai dalyvavo šešiolikoje pasaulio universiadų.
Tenisas: sporto šaka
Tenisas yra sportinis žaidimas, žaidžiamas su raketėmis ir kamuoliuku per tinklą 23,77 m ilgio ir 8,23 m pločio (vienetų) arba 10,97 m pločio (dvejetų) aikštėje (korte; danga molio ir smėlio, asfalto, plastiko, medinė, vejos ar kitokia). Tinklas 91,4 cm aukščio, jis aikštę dalija pusiau. Raketės masė 340-400 g, ilgis (su rankena) iki 81,28 cm, plotis - 31,75 centimetro. Kamuoliuko masė 56,7-58,8 g, skersmuo 6,35-6,67 centimetro.
tags: #lietuvos #teniso #asociacija