Lengvoji atletika - viena seniausių ir populiariausių sporto šakų pasaulyje, apibrėžianti žmogaus fizinių galimybių ribas. Jos istorija siekia gilią senovę, o šiuolaikinė lengvoji atletika atsirado XIX a. pradžioje Didžiojoje Britanijoje. Lietuvoje lengvoji atletika pradėta kultivuoti 1919 metais, o uždarų patalpų varžybos (maniežuose) ypač išpopuliarėjo nuo XX a. 7 dešimtmečio. Šiame straipsnyje apžvelgsime Lietuvos uždarų patalpų lengvosios atletikos čempionato istoriją, jo raidą, svarbiausius įvykius ir pasiekimus.
Lengvosios atletikos ištakos ir raida
Pirmą kartą bėgimo (1 stadijos - 192,27 m) varžybos minimos 776 m. prieš Kristų graikų Olimpijos žaidynių įrašuose. Ši data laikoma oficialia Antikos žaidynių pradžia. Iš pradžių žaidynių programą sudarė tik bėgimas, vėliau - penkiakovė, susidedanti iš bėgimo, šuolio į tolį, ieties ir disko metimo, imtynių.
Šiuolaikinė lengvoji atletika atsirado XIX a. pradžioje Didžiojoje Britanijoje. 1837 m. čia įvyko pirmosios bėgimo varžybos. Didelę reikšmę tolesnei lengvosios atletikos plėtotei turėjo olimpinių žaidynių atgaivinimas 1896 m. XX a. pradžioje pradėta rengti nacionalinius lengvosios atletikos čempionatus. 1912 m. įkurta Tarptautinė lengvosios atletikos mėgėjų federacija (IAAF), kuri 2001 m. pervadinta į Tarptautinę lengvosios atletikos federacijų asociaciją (IAAF).
Lengvoji atletika Lietuvoje
Lietuvoje lengvoji atletika pradėta kultivuoti 1919 m. 1921 m. Kaune įvyko pirmosios oficialios lengvosios atletikos pirmenybės (10 rungčių; dalyvavo tik vyrai). Lengvosios atletikos propagavimu rūpinosi Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (įkurta 1920 m.) ir Lietuvos sporto lygos lengvosios atletikos komitetas (įkurtas 1922 m.). Nuo 1926 m. lengvąją atletiką pradėjo kultivuoti Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija.
1936 m. įvyko pirmosios Lietuvos lengvosios atletikos vyrų rinktinės varžybos su Latvijos, 1937 m. - su Estijos lengvaatlečiais. 1938 m. įvyko Lietuvos lengvosios atletikos moterų rinktinės varžybos su Latvijos lengvaatletėmis.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Uždarų patalpų lengvosios atletikos varžybų populiarumas
Nuo XX a. 7 dešimtmečio vis populiaresnės tampa lengvosios atletikos varžybos patalpose (maniežuose). Dauguma lengvosios atletikos treniruočių ir varžybų gali vykti uždarose patalpose (lengvosios atletikos manieže), tačiau pavasarį ir vasarą paprastai organizuojama lauke (pvz., stadionuose). Maniežo arba uždarų patalpų stadionas lengvojoje atletikoje nuo lauko stadiono skiriasi specialiais 60 m bėgimo takeliais.
Lietuvos lengvosios atletikos uždarų patalpų čempionatas
Šeštadienį (vasario 22 d.) Panevėžio lengvosios atletikos manieže prasidėjo dvi dienas vyksiantis Lietuvos lengvosios atletikos uždarų patalpų čempionatas. Jame dalyvavo apie 300 sportininkų, tarp kurių 8 olimpiečiai. Varžybose buvo galima stebėti stipriausių Lietuvos lengvaatlečių startus, įnirtingas kovas bėgimo takeliuose, metimų bei šuolių sektoriuose, gerinamus Lietuvos rekordus.
2020 metų čempionato akcentai
2020 m. vasario 15 d. Klaipėdoje vykusiame Lietuvos jaunimo čempionate Karolina Vaitkevičiūtė, nesulaukusi didelio pasipriešinimo, 3000 m distanciją nubėgo per 10.38,37 sek. (asmeninis rekordas) ir tapo čempione. Pasiektas rezultatas netenkino Karolinos, tad ji panoro jėgas išbandyti Lietuvos suaugusių čempionate. Atletė 3000 m įveikė antra, ženkliai pagerino savo asmeninį rezultatą - 10.22,78 sek.
Telšiškis, dabar sportuojantis Vilniuje (Sporto klubas COSMA, treneris M. Skrabulis), trečius metus paeiliui tapo 400 m bėgimo čempionu.
Kuriozai ir netikėtumai
Klaipėdoje prasidėjusiame Lietuvos uždarų patalpų lengvosios atletikos čempionate neišvengta kuriozų. Šalies rekordą pagerinti bandžiusi Airinė Palšytė sėkmingai peršoko į 199 cm aukštį iškeltą kartelę, tačiau dar kartą išmatavus aukštį paaiškėjo, jog kartelė iškelta keliais milimetrais per žemai. IAAF taisyklės nurodo, jog aukščio paklaida negali siekti daugiau nei 1 mm, tuo tarpu moterų šuolių į aukštį varžybose teisėjavę lietuviai manė, kad paklaida gali būti iki 5 mm.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Kurioziškai varžybos susiklostė ir Vaidai Žūsinaitei. Sportininkei starto metu varžovė „numynė“ batą, tad 1500 m rungties distanciją ji įveikė su vienu batu.
Klaipėdos indėlis
Vyrų rutulio stūmimo rungties čempiono titulą iškovojo šeimininkų atstovas Šarūnas Banevičius. Kelialapį į Europos čempionatą jau turintis lengvaatletis įrankį nustūmė 19,19 m. Sportininkas teigė, kad dalyvauti varžybose Klaipėdoje jam yra privalumas: stebėjo tėvai, treneris, brolis, daug artimų žmonių, kurie eilę metų jį palaiko. Tiek maniežas, tiek sektorius Klaipėdoje yra geriausi Lietuvoje.
Išskirtiniai sportininkai ir jų pasiekimai
Lietuva gali didžiuotis ne vienu išskirtiniu lengvaatlečiu, pasiekusiu aukštų rezultatų tiek nacionalinėse, tiek tarptautinėse varžybose. Štai keletas žymiausių:
- Virgilijus Alekna: vienas ryškiausių lengvaatletų, 2000 m. Sidnėjaus ir 2004 m. Atėnų olimpinių žaidynių disko metimo čempionas.
- Mykolas Alekna: tęsia tėvo kelią - 2022 m. tapo Europos disko metimo čempionu, 2023 m. iškovojo pasaulio čempionato sidabro medalį.
- Austra Skujytė: septynkovininkė ir dešimtkovininkė, kuri 2005 metais pagerino pasaulio rekordą moterų dešimtkovėje, surinkusi 8366 taškus.
- Vytautas Girnius: aklųjų ir silpnaregių sportininkas, iškovojęs daug pergalių paralimpinėse žaidynėse ieties metime ir penkiakovėje.
Olimpiniai medalininkai
Nuo 1928 m. olimpinėse žaidynėse Lietuvos lengvaatlečiai iškovojo ne vieną medalį:
- Auksas: R. Valiulis (4 × 400 m bėgimas, 1980), R. Ubartas (diskas, 1992), V. Alekna (diskas, 2000 ir 2004).
- Sidabras: A. Mikėnas (20 km sportinis ėjimas, 1956), N. Sabaitė-Razienė (800 m bėgimas, 1972), L. Baikauskaitė (1500 m bėgimas, 1988), R. Ubartas (diskas, 1988), A. Skujytė (septynkovė, 2004).
- Bronza: B. Kalėdienė (ietis, 1960), V. Alekna (diskas, 2008), A. Skujytė (septynkovė, 2012).
Pirmieji žingsniai ir svarbūs įvykiai
1919 metais, pirmaisiais Nepriklausomos Lietuvos metais, svarbiausia buvo jaunimą supažindinti su sportu, parodyti, kaip reikia treniruotis. Prieš pirmąjį sportininkų pasirodymą 1919 m. liepos 13 d. “Lietuvos” dienraščio steigėjas Viktoras Jasaitis paskelbė įvyksiančią “sporto šventę”. S. Garbačiausko, kaip buvusio tos “sporto šventės” dalyvio, teigimu, tai nebuvo sporto šventė, o tik jaunimo ir visuomeninės kvietimas pamatyti, kaip pirmieji Lietuvos sportininkai treniruojasi. Vytauto kalne pirmą kartą rungtyniavo lengvaatlečiai.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
1921 m. ankstyvą pavasarį pradėta rūpintis lengvosios atletikos reikalais. Lietovos lengvosios atletikos jaunių ir suaugusiųjų pirmenybės įvyko liepos 30-31 d. Kaune, Vytauto kalne. Kai kurie to meto laikraščiai šias varžybas vadino pirmąja sporto švente. Nuo 1921 m. Pirmąsias lengvosios atletikos pirmenybes organizavo LFLS.
1922 m. dideliu įvykiu tapo pasirodęs pirmasis lietuviškas sporto žurnalas “Lietuvos sportas”, redaguojamas E. Garbačiauskienė. Žurnalas ne tik teikia informaciją iš sportinio gyvenimo, bet ir davė specialių žinių apie treniruotes, varžybų taisykles sportuojančiam jaunimui.
1923 metais lengvoji atletika plito ir kariuomenėje. Jų leidžiamas savaitinis žurnalas “Karys” spausdino nemažai informacinės ir metodinės medžiagos lengvosios atletikos klausimais. Gegužės 31 d. Lengvosios atletikos varžybos pirmą kartą buvo surengtos Panevėžyje.
1926 m. Lietuvos lengvaatlečiai pirmą kartą dalyvavo oficialiose terptautinėse varžybose, akademinio jaunimo atstovai Helsinkyje debiutavo SELL (Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos) studentų olimpiadoje.
1927 m. Lietuvosios lengvosios atletikos pirmenybės pirmą kartą buvo surengtos Klaipėdoje. Pirmenybės vyko liepos 9-10 d. naujajame stadione. Dalyvavo 7 Kauno ir 10 Klaipėdos krašto sporto klubų, iš viso 208 dalyviai. Tiek sporto klubų, tiek dalyvių skaičiumi tai buvo pačios masiškiausios Lietuvos pirmenybės.
Tolimesnė raida ir iššūkiai
1928 m. pradžioje dėl lengvaatlečių dalyvavimo Amsterdamo olimpinėse žaidynėse tiek spaudoje, tiek įvairaus lygio sporto vadovų posėdžiuose vyko audringi ginčai. Dauguma manė, kad lengvaatle-čių rezultatai per menki, jie tik sukompromituos pačius sportininkus ir padarys žalą.
1934 m. toliau tęsiama SPORŪTOS programa, šis darbas tampa visos valstybės reikalu, ypač daug dėmesio skiriama kaimui.
Dabartinė situacija ir ateities perspektyvos
Lietuvos lengvosios atletikos uždarų patalpų čempionatas ir toliau yra svarbus įvykis šalies sporto kalendoriuje. Jame dalyvauja stipriausi Lietuvos lengvaatlečiai, siekiantys pagerinti asmeninius ir nacionalinius rekordus, iškovoti kelialapius į tarptautines varžybas. Nors pasitaiko kuriozų ir netikėtumų, čempionatas išlieka puikia platforma jauniesiems talentams atsiskleisti ir patyrusiems sportininkams pademonstruoti savo meistriškumą.
tags: #lietuvos #uzdaru #patalpu #lengvosios #atletikos #cempionai