Lietuvos krepšinio rinktinės istorija - tai ne tik pergalių ir pralaimėjimų metraštis, bet ir tautos identiteto, vienybės bei laisvės siekio atspindys. Ši istorija, prasidėjusi dar 1925 m., neatsiejama nuo legendinių asmenybių, įkvepiančių pasiekimų ir, žinoma, išskirtinių marškinėlių, tapusių tikru kultiniu reiškiniu.
Krepšinio pradininkas Lietuvoje - Steponas Darius
Pats krepšinio išradėjas yra Jamesas Naismithas, kuris šį žaidimą sugalvojo dar 1891 m. O kas gi buvo mūsų krašte šio, oranžinio kamuolio, žaidimo pirmieji iniciatoriai? Tai gi, šią garbingą misiją reikėtų priskirti legendiniam lakūnui Steponui Dariui.
Steponas Darius - ne tik lakūnas, didvyriškai skridęs per Atlantą kartu su Stasiu Girėnu lėktuvu „Lithuanica“, bet ir žmogus, padėjęs pamatus Lietuvos sportui. Gimęs 1896 m. Rūbiškės vienkiemyje, būdamas 11 metų emigravo į JAV, kur įstojo į Harisono universitetą ir susidomėjo įvairiomis sporto šakomis. Grįžęs į Lietuvą 1920 m., S. Darius ne tik įstojo į Lietuvos kariuomenę, bet ir aktyviai įsitraukė į sportinę veiklą.
S. Darius populiarino futbolą, lengvąją atletiką, ledo ritulį ir kitas sporto šakas. Jis buvo treneris, teisėjavo varžybose, Lietuvos futbolo rinktinėje žaidė vartininku, dalyvavo tarptautinėse varžybose. Išleido knygeles apie krepšinio ir beisbolo žaidimą, taip pat pateikė sveikos gyvensenos patarimų. Steponas Darius buvo pirmojo Lietuvoje stadiono projekto autorius ir vadovavo jo statybai Kaune 1925-1926 m. Jis inicijavo ir dalyvavo pirmajame Lietuvos beisbolo čempionate 1922 m., 1926 m. įkūrė Lietuvos beisbolo lygą. Futbolo rinktinėje žaidė pirmąsias Lietuvos rinktinės tarpvalstybines rungtynes su Estija (1923 m. birželio 24 d.). S. Dariaus išleista knygelė „Basketbolo žaidimas“ tapo svarbiu įnašu į krepšinio populiarinimą Lietuvoje. Jis taip pat dalyvavo pirmosiose oficialiose krepšinio rungtynėse Lietuvoje (1922 m. balandžio 23 d.), žaidė Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos komandoje, kuri tapo pirmąja Lietuvos krepšinio čempione. 1924 m. tapo vienu iš keturių pirmųjų krepšinio teisėjų, kuriems buvo pripažinta tuo metu aukščiausia kvalifikacinė kategorija.
Pirmieji Lietuvos rinktinės žingsniai
Pačios pirmosios Lietuvos rinktinės tarpvalstybinės rungtynės įvyko 1925 m. gruodžio 13 d. Rygoje su Latvijos rinktine. II Europos čempionatas Rygoje: Lietuvos rinktinė tapo čempionais (5 rungtynės ir 5 pergalės). Pranas Talzūnas išrinktas čempionato naudingiausiu žaidėju.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
1939 m. III Europos čempionatas Kaune: Lietuvos rinktinė tapo čempionais (7 rungtynės ir 7 pergalės). Mykolas Ruzgys išrenkamas naudingiausiu čempionato žaidėju.
1941 m. I Pabaltijo šalių čempionatas Kaune: dėl to meto reglamento nugalėtojai nebuvo paskelbti, nes visos komandos surinko po vieną pergalę (2 rungtynės ir 1 pergalė).
1946 m. II Pabaltijo šalių čempionatas Kaune: Lietuvos rinktinė tapo čempionais (2 rungtynės ir 2 pergalės).
1947 m. III Pabaltijo šalių čempionatas Taline: (2 rungtynės ir 1 pergalė).
1948 m. I Pabaltijo šalių spartakiada Rygoje: (2 rungtynės ir 0 pergalių).
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
1948 m. IV Pabaltijo šalių čempionatas Kaune: (2 rungtynės ir 1 pergalė).
1950 m. II Pabaltijo šalių spartakiada Kaune: Lietuvos rinktinė tapo čempionais (2 rungtynės ir 2 pergalės).
1951 m. SSRS taurės varžybos: (2-1).
1952 m. III Pabaltijo šalių spartakiada: Lietuvos rinktinė tampa čempionais (2-2).
1953 m. I SSRS žiemos čempionatas Rygoje: Lietuvos rinktinė tampa čempionais (9-7).
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
1954 m. II SSRS žiemos čempionatas Leningrade: Lietuvos rinktinė tampa čempionais (9-7).
1954 m. IV Pabaltijo šalių spartakiada: Lietuvos rinktinė tampa čempionais (3-3).
1955 m. III SSRS žiemos čempionatas Stalingrade: Lietuvos rinktinė iškovoja sidabro medalius (8-5).
1956 m. I-oji SSRS tautų spartakiada Maskvoje: Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius (9-7).
1957 m. V Pabaltijo šalių spartakiada Kaune: Lietuvos rinktinė tampa čempionais (3-3).
1959 m. II-oji SSRS tautų spartakiada Maskvoje: (9-6).
1963 m. III-oji SSRS tautų spartakiada Maskvoje: (8-4).
1967 m. IV-oji SSRS tautų spartakiada Maskvoje: (9-6).
1971 m. V-oji SSRS tautų spartakiada Maskvoje: (8-4).
1975 m. VI-oji SSRS tautų spartakiada Kijeve: (9-6).
1975 m. Baltijos taurės turnyras: Lietuvos rinktinė tampa čempionais (3-3).
1979 m. VII-oji SSRS tautų spartakiada Vilnius/Kaunas: (10-6).
1983 m. VIII-oji SSRS tautų spartakiada Maskvoje: (10-5).
Lietuvos krepšininkai TSRS rinktinėje
Nuo 1939 m. Lietuvos rinktinė Europos, pasaulio ir olimpinėse žaidynėse po savo vėliava dalyvauti negalėjo dėl politinių priežasčių. Tačiau ryškiausios Lietuvos krepšinio žvaigždės atstovavo TSRS rinktinei, garsindamos Lietuvos vardą tarptautinėje arenoje.
Žymūs Lietuvos krepšininkai TSRS rinktinėje ir jų pasiekimai:
1947 m. Europos čempionatas Prahoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Justinas Lagunavičius, Stepas Butautas, Kazys Petkevičius, Vytautas Kulakauskas.
1951 m. Europos čempionatas Paryžiuje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius.
1952 m. Olimpinės žaidynės Helsinkyje: TSRS rinktinė iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius, Kazys Petkevičius ir Stanislovas Stonkus.
1953 m. Europos čempionatas Maskvoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Stepas Butautas, Kazys Petkevičius, Justinas Lagunavičius, Algirdas Lauritėnas.
1955 m. Europos čempionatas Budapešte: TSRS rinktinė iškovojo bronzos medalius. Jai atstovavo: Algirdas Lauritėnas, Stanislovas Stonkus.
1956 m. Olimpinės žaidynės Melburne: TSRS rinktinė iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Algirdas Lauritėnas, Kazys Petkevičius, Stanislovas Stonkus.
1957 m. Europos čempionatas Sofijoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Stanislovas Stonkus, Algirdas Lauritėnas.
1965 m. Europos čempionatas Tarybų Sąjungoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas, kuris buvo pripažintas naudingiausiu turnyro žaidėju.
1967 m. Europos čempionatas Suomijoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas. Jis taip pat išrinktas į geriausių čempionato žaidėjų simbolinį penketuką.
1967 m. Pasaulio čempionatas Urugvajuje: TSRS rinktinė tampa čempione. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas, kuris buvo išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
1968 m. Olimpinės žaidynės Meksikoje: TSRS rinktinė iškovoja bronzos medalius. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas.
1969 m. Europos čempionatas Italijoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas.
1970 m. Pasaulio čempionatas Jugoslavijoje: TSRS rinktinė iškovoja bronzos medalius. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas, kuris buvo išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
1971 m. Europos čempionatas Šiaurės Vokietijoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas, kuris buvo išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
1972 m. Olimpinės žaidynės Miunchene: TSRS tampa olimpine čempione. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas.
1973 m. Europos čempionatas Ispanijoje: TSRS rinktinė iškovojo bronzos medalius. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas.
1974 m. Pasaulio čempionatas Puerto Rike: TSRS tampa čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas.
1978 m. Pasaulio čempionatas Filipinuose: TSRS iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Sergejus Jovaiša.
1979 m. Europos čempionatas Italijoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Valdemaras Chomičius.
1980 m. Olimpinės žaidynės Maskvoje: TSRS iškovoja bronzos medalius. Jai atstovavo: Sergejus Jovaiša.
1981 m. Europos čempionatas Čekoslovakijoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Sergejus Jovaiša.