Įvadas
Lietuvos vyrų futbolo rinktinė - tai šalies nacionalinė futbolo komanda, atstovaujanti Lietuvai tarptautinėse varžybose. Jos istorija apima laikotarpį nuo tarpukario iki šių dienų, patiriant pakilimų ir nuosmukių, tačiau visada išliekant svarbia Lietuvos sporto dalimi.
Tarpukario laikotarpis (1923-1940)
Lietuvos futbolo rinktinės istorija prasidėjo tarpukario laikotarpiu. Pirmosios oficialios rungtynės buvo sužaistos 1923 m. birželio 24 d. prieš Estijos komandą, kurias lietuviai pralaimėjo 0:5. Tačiau jau 1924 m. rugpjūčio 24 d. Taline buvo pasiekta pirmoji pergalė prieš tą pačią Estijos rinktinę rezultatu 2:1. Iki 1940 m., kai Lietuva buvo okupuota, rinktinė reguliariai dalyvavo tarptautinėse varžybose.
Dalyvavimas olimpinėse žaidynėse
1924 m. Lietuvos futbolo komanda dalyvavo Paryžiaus olimpinėse žaidynėse. Deja, pasiruošimas buvo skubotas, komanda neturėjo galimybės treniruotis, o ilga kelionė iki Paryžiaus alino žaidėjus. Dėl to, lietuviai pralaimėjo Šveicarijai rezultatu 0:9 ir pasitraukė iš turnyro. Nepaisant to, ši patirtis tapo gera pamoka ir paskatino tolesnį tobulėjimą.
Baltijos taurės turnyras
1928 m. startavo Baltijos taurės turnyras, kuriame varžėsi Lietuvos, Latvijos ir Estijos rinktinės. Šis turnyras tapo tradiciniu ir su retomis išimtimis (neįvyko 1934 ir 1939 m.) buvo rengiamas kasmet iki pat 1940 m. Baltijos taurės turnyrai buvo svarbūs Lietuvos futbolui, nes suteikė galimybę reguliariai varžytis su kaimyninėmis šalimis ir kelti meistriškumą.
Atranka į pasaulio čempionatus
Lietuva dalyvavo ir atrankos varžybose į tarpukariu vykusius pasaulio futbolo čempionatus. 1934 m. PČ atrankos varžybose Lietuvai teko susirungti su Švedijos ir Estijos ekipomis.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Treneriai
Iki 1927 metų rinktinė žaidė be trenerio priežiūros. 1927 metais LFL paskyrė treneriu vengrą Ferencą Molnarą, bet po dviejų rinktinės pralaimėjimų (latviams 3:6, estams - 0:5) iš trenerio pareigų atleido. Toliau iki 1930 metų komanda vėl rungtyniavo be trenerio. Naujas treneris austras O. Ditrichas pasiekė dvi pergales ir vienos lygiasias. Tačiau 1931 m. rinktinė patyrė tris iš eilės pralaimėjimus (Rumunijai 2:4, Estijai - 0:2 ir Latvijai 0:1), ir treneris atleistas. 1932 m. LFL Centro komitetas rinktinės treneriu paskyrė komandos kapitoną Romualdą Marcinkų. Tai buvo vienintelis tarpukariu prie rinktinės vairo buvęs lietuvis, iki šiol jauniausias jos treneris (1932 metais Romualdui Marcinkui tebuvo 25 metai).
Sovietinis laikotarpis (1940-1990)
Nuo 1940 m. iki 1990 m. Lietuvai esant TSRS sudėtyje, Lietuvos futbolo rinktinė jokiuose oficialiuose turnyruose dalyvauti negalėjo, tačiau žaidė TSRS tautų spartakiadose ir draugiškose rungtynėse. Taip pat šiuo laikotarpiu lietuviai futbolininkai rungtyniavo TSRS futbolo rinktinės sudėtyje. 1988 m. du lietuviai - Arminas Narbekovas ir Arvydas Janonis - TSRS rinktinės sudėtyje laimėjo Seulo olimpinių žaidynių aukso medalius.
Nepriklausomybės laikotarpis (1990-dabar)
Po Nepriklausomybės atgavimo, pirmąsias rungtynes Lietuvos rinktinė sužaidė Tbilisyje 1990 m. gegužės 27 d. su Gruzija, jos baigėsi lygiosiomis 2:2. Nuo tada Lietuvos rinktinė reguliariai žaidžia oficialias ir draugiškas tarpvalstybines futbolo rungtynes. 1991 m. atgaivintas ir Baltijos taurės turnyras.
Dalyvavimas atrankos varžybose
Nuo 1994 m. Lietuvos rinktinė 8 kartus bandė patekti į aukščiausio lygio futbolo turnyrus (4 kartus į pasaulio čempionatus ir 4 kartus į Europos čempionatus), tačiau nė sykio neįveikė atrankos varžybų.
- 1994 m. Pasaulio čempionato atranka: Pirmąsias rungtynes lietuviai 1992 m. balandžio 28 d. išvykoje žaidė su Šiaurės Airija ir sugebėjo iškovoti lygiąsias 2:2. Visgi vėliau Lietuvos rinktinės rezultatai suprastėjo - per 12 atrankos ciklo rungtynių buvo iškovotos tik 2 pergalės (2:1 prieš Latviją ir 3:1 prieš Albaniją), 3 kartus sužaista lygiosiomis ir 7 kartus pralaimėta.
- 1996 m. Europos futbolo čempionato atranka: Turnyras pradėtas pergale 2:0 išvykoje prieš Ukrainos komandą. Šios atrankos varžybos buvo vienos sėkmingiausių Lietuvos komandos istorijoje - per 10 mačų iškovotos 5 pergalės, kartą sužaista lygiosiomis bei patirti 4 pralaimėjimai.
- 1998 m. Pasaulio čempionato atranka: Lietuviai buvo arčiausiai tikslo - patekti į aukščiausio lygio futbolo turnyrą. Iki pat priešpaskutinio turo Lietuva varžėsi su Airija dėl antrosios vietos grupėje. Tačiau 1997 m. rugsėjo 10 d. lietuviai savo aikštėje pralaimėjo lemiamas rungtynes airiams rezultatu 1:2 ir galutinėje įskaitoje liko trečioje vietoje.
- 2000 m. Europos čempionato atranka: Lietuva atrankos cikle pasirodė vidutiniškai. Pirmajame mače iškovotos lygiosios 0:0 su Škotija, tačiau vėliau tokiu pačiu rezultatu 0:0 namuose sužaista su kuklia Farerų salų vienuolike.
- 2002 m. Pasaulio čempionato atranka: Kol kas pats nesėkmingiausias Lietuvos rinktinės atrankos turnyras. Rinktinė startavo 3 pralaimėjimais iš eilės.
- 2004 m. Europos čempionato atranka: Starto pirmosiose rungtynėse lietuviai pralaimėjo vokiečiams (0:2) ir įveikė Farerus (2:0), tačiau vėliau kiek netikėtai patirtas pralaimėjimas islandams (0:3).
- 2006 m. Pasaulio čempionato atranka: Lietuva žaidė vidutiniškai. Nors atrankos ciklo pradžioje buvo pademonstruoti neblogi rezultatai - lygiosios 1:1 su belgais, pergalė prieš San Mariną 4:0, lygiosios su Ispanija 0:0 ir dar viena pergalė 1:0 prieš San Mariną - tai leido Lietuvai baigti 2004 m. pirmaujant savo grupėje.
- 2008 m. Europos čempionato atranka: Lietuva pradėjo lygiosiomis su tuomečiais pasaulio čempionais italais (1:1), vėliau sekė pralaimėjimas škotams (1:2) ir pergalė prieš Farerus (1:0). Geriausius rezultatus Lietuvos rinktinė pademonstravo atrankos ciklo pabaigoje, kai per 4 dienų laikotarpį 2007 m. lapkričio mėnesį iškovojo dvi pergales prieš Ukrainą namuose (2:0) ir Gruziją išvykoje (2:0).
- 2010 m. Pasaulio čempionato atranka: Prieš 2010 m. PČ atranką Lietuvos rinktinės treneriu pirmą kartą nuo 1990 m. tapo užsienietis - portugalas Jose Couceiro. Naujojo trenerio vadovaujama komanda startavo labai sėkmingai.
- 2012 m. Europos čempionato atranka: Ciklo pradžia kaip įprasta lietuviams susiklostė neblogai - lygiosios namie su Škotija ir pergalė prieš Čekiją išvykoje. Nors lietuviai turėjo puikias galimybes kovoti dėl 2-os vietos grupėje, padėtį sukomplikavo pralaimėjimas vienai silpniausių žemyno komandų Lichtenšteinui rezultatu 2:0.
Draugiškos rungtynės
Iš atskirų draugiškų rungtynių galima išskirti Lietuvos rinktinės rungtynes 1996 m. su tuometiniais pasaulio čempionais Brazilijos futbolininkais (rungtynes 3:1 laimėjo brazilai), kuriems atstovavo tokios žvaigždės, kaip Ronaldo, kuris ir įmušė visus tris brazilų įvarčius.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Nauja apranga
Ketvirtadienį Kauno „Akropolyje“ buvo pažymėtas naujas Lietuvos futbolo etapas. „Labai džiaugiamės dėl to, kad rinktinės išvykos aprangos vėl bus žalios. Ne vienerius metus akcentavome, kad norime atsisakyti raudonos spalvos ir šis ciklas žymi naują pradžią. Svarbu paminėti, kad marškinėlių gamybai taikoma BEECOOL gamybos technologija, kas leidžia išlaikyti audinio sausumą visą sportavimo laiką. Audinys turi antibakterinių savybių. Ant marškinėlių pavaizduotas simbolis - Ąžuolo šakelė, vaizduojanti seniausią ir labiausiai gerbiamą medį Lietuvoje bei Kauno Ąžuolyną - pirmąją vietą, kurioje 1923 metais įvyko oficialios Lietuvos nacionalinės rinktinės rungtynės. Ąžuolas dėl savo ilgaamžiškumo, ištvermės ir tvirtumo dažnai yra įvardijamas nacionaliniu Lietuvos medžiu. Ąžuolynas lietuviams išsiskiria kaip šventa vieta, reprezentuojanti ryšį su baltiškomis tradicijomis, fizine ir dvasine stiprybe. Pirmieji Lietuvos futbolo marškinėliai, panaudoti 1923 metais pirmosiose tarptautinėse futbolo rungtynėse su Estija, buvo tamsiai žalios spalvos. Ąžuolo motyvai taip pat yra pavaizduoti ir ant pagrindinės rinktinės aprangos marškinėlių, išryškinti gintaro atspalviu. Gintaro dovanojimas - Lietuvos paveldo dalis, kadangi gintaras yra susijęs su Baltijos jūra bei mena lietuvių ryšius su užsienio tautomis, dosnumą ir mainymasi žiniomis. Naujosios aprangos pasitinka mus ne tik naujomis spalvomis, tačiau ir atsinaujinusia apykakle, marškinėliai tapo lengvesni, parinkta kitokia medžiaga, kuri leis lengviau kvėpuoti kūnui, dar lengviau judėti žaidėjams. „Atsinaujinome ne tik žaidybines aprangas, tačiau ir rinktinės įvaizdį greta aikštės. Naujieji mūsų partneriai prisidės prie to, kad mūsų rinktinė atrodytų reprezentatyviai keliaujant į rungtynes“, - akcentavo E. Vyr.
Žymūs žaidėjai ir treneriai
Per visą Lietuvos futbolo rinktinės istoriją buvo daug žymių žaidėjų ir trenerių, kurie prisidėjo prie jos populiarinimo ir rezultatų. Tarp jų galima paminėti:
- Romualdą Marcinkų: Žaidė 1927-1938 m., nuo 1931 m. kapitonas, nuo 1934 m. treneris.
- Edgarą Jankauską: Žaidė 1991-2008 m., 2003 m. UEFA taurės ir 2004 m. UEFA Čempionų lygos laimėtojas.
- Deividą Šemberą: Žaidė nuo 1996 m., 2005 m. UEFA taurės laimėtojas.
- Tomą Danilevičių
- Arminą Narbekovą
- Valdą Ivanauską
Kretingos "Minija"
Gilias futbolo tradicijas nuo 1923 m. puoselėjusioje Kretingoje futbolo atgimimo pradžia sietina su į Kretingą po Panevėžio hidromelioracijos technikumo baigimo 1958 m. Jis tuo metu buvo žinomas visoje Lietuvoje puolėjas-snaiperis, 1956 m. Lietuvos A klasės futbolo pirmenybėse atstovaudamas Panevėžio MSK komandai, per 22 rungtynes įmušęs 28 įvarčius, ir šis pirmenybių rekordas buvo pagerintas tik 2012 m. 1958 m. „Tiesos“ taurės skandalingame finale Kretingoje, rungtynes stebint 7 tūkst. žiūrovų, A. Lučinavičius šiose rungtynėse įmušė 2 įvarčius, kai 1960-1961 m. Tvirtai sudėtas, turėjęs nepaprastą „uoslę“ įvarčiams puolėjas savo rezultatyviu žaidimu paskatino Kretingoje futbolą pradėti žaisti ne vieną vaiką ar jaunuolį. XX a. 7-o deš. pradžioje Kretingos rajono valdžia, įmonių vadovai ir pavieniai futbolo entuziastai dėjo daug pastangų, kad čia atsirastų pajėgi futbolo komanda, nes 1961-1962 m. R. Trumpensko vyresnės sesers Bronės teigimu, jos brolį, neseniai sukūrusį šeimą, kaip perspektyvų futbolininką Kretingos rajono sporto vadovams rekomendavo 1962 m. į Kretingą atvykęs iš Linkuvos kilęs futbolo vartininkas Algis Badaras, su R. 1962 m. Netrukus čia įsikūrė ir į Kretingą pagal R. Tų pačių metų rudenį į Kretingą pagal paskyrimą atvykus dirbti treneriu ir žaisti futbolą Kauno kūno kultūros instituto absolventui diplomuotam treneriui, 1962 m. Vietos valdžios rūpesčiu R. Trumpenskas buvo įdarbintas Kretingos statybos-remonto valdyboje meistru, o S. Bajelis tapo Kretingos rajono vykdomojo komiteto pirmininko futbolo entuziasto Leono Grigaliaus asmeniniu vairuotoju. 1962-1963 m. sezoną Kretingos „Minija“ A lygoje užėmė garbingą IV vietą, į priekį praleidusi tik šalies čempione tapusią Panevėžio „Statybą“, kurioje rezultatyviu žaidimu žibėjo į savo gimtąjį miestą iš Kretingos sugrįžęs A. Lučinavičius ir 2 Kauno komandas - „Politechniką“ ir „Inkarą“. 1964 m. 1964 m. rugsėjo 13 d. Rungtynes stebint 5 tūkst. žiūrovų, kai Kretingoje gyventojų buvo apie 10 tūkst., „Minijos“ komanda pasirinko gynybinę taktiką, pirmiausia pasirūpindama savo vartų saugumu. Jos ginklas - greitos kontratakos, kurių smaigalyje buvo greitasis centro puolėjas R. Kaip rašė „Tiesos“ spec. korespondentas Mindaugas Barysas, „R. Kadangi klaipėdiečiai lengvai nepasidavė, rungtynės buvo atkaklios iki pat rungtynių pabaigos, jiems pelnius 2 įvarčius, o kretingiškiams atsakius 3-iuoju, apie kurį M. Barysas rašė: „S. Po atkaklių rungtynių, pasibaigusių rezultatu 3:2 „Minijos“ naudai, visi jos žaidėjai buvo apdovanoti ąžuolo vainikais ir garbės raštais, o komandos kapitonas R. Šią „Minijos“ pergalę šventė visa Kretinga, kai netrukus ji šalies A klasės pirmenybėse iškovojo III vietą, per 30 rungtynių įmušusi 59 įvarčius, iš kurių 25 pelnė R. Trumpenskas, tik vienu įvarčiu nusileidęs rezultatyviausiam pirmenybių žaidėjui. Ypač artima draugystė R. Trumpenską siejo su A. Badaru. Deja, tuo metu, kai Kretingos „Minija“ skynė pergales, jis, buvęs šios komandos vartininkas, tarnavo sovietinės armijos dalinyje tolimojoje Kuboje, kur taip pat aktyviai žaidė futbolą, mokydamas vietos futbolininkus futbolo gudrybių. Iš ten į Kretingą ir atgal skriedavo laiškai ir nuotraukos. R. Trumpensko vaikai duktė Esmeralda (gim. 1963) ir sūnus Rytis (gim. 1967 m.) prisimena to meto gyvenimą Kretingoje, kai žmonės gyveno kukliai, bet draugiškai. Jų šeimai vienai pirmųjų mieste įsigijus televizorių, nes mama dirbo universalinėje parduotuvėje, jų bute žiūrėti transliuojamų futbolo rungtynių rinkdavosi kiti komandos nariai, čia vykdavo draugiški pasisėdėjimai, diskusijos ir rungtynių aptarimai. Jo sėkminga futbolininko karjera nutrūko po 1971 metų futbolo sezono, kai per rungtynes gauta sunki kojos trauma privertė tai padaryti, nors jam tada buvo tik 32-eji metai ir jis buvo dar pilnas jėgų ir noro žaisti futbolą. R. 1977 m. „Aš pats žaidžiau „Minijoje“ nuo 1962 iki 1971 metų. Tuo metu mūsų komanda buvo viena stipriausių respublikoje. Prisimenu, beveik nė viena komanda, kovojusi su mumis, nesitikėdavo lengvos pergalės. Ir mums nebuvo lengva. Dirbdavome, kiek galėdavome. Treniruotės vykdavo kone kiekvieną dieną. Nežiūrėdavome, vasara ar žiema, kuo daugiau laiko stengdavomės praleisti lauke. Ir tie apšilimai būdavo panašūs į tikrų sportininkų apšilimą. Nuveš, būdavo, iki Palangos, o iš ten - bėgte į namus. Žinojome kiekvieną kalvą, kiekvieną takelį. Nors savo 1964 m. pasiekimų „Minija“ daugiau nebepakartojo, ji 1967 m. šalies čempionate užėmė V vietą,1970 m. žaidė „Tiesos“ taurės finale, kur po 2 rungtynių nusileido Kėdainių „Nevėžiui“, o 1971 m. Iš komandos pasitraukus R. Trumpenskui, „Minija“ jau niekada nepasiekė buvusių aukštumų, o vėliau, iškritus iš aukščiausiosios lygos, žaidė įvairiose žemesnėse lygose. R. Deja, iki šiol legendinės „Minijos“ reikšmė Kretingai ir jos žmonėms nėra deramai įvertinta, o prie futbolo prisišlieję veikėjai norėjo net ir „Minijos“ pavadinimą pelningai parduoti, nors jis visiems laikams priklauso neseniai mus palikusiam šviesaus atminimo futbolininkui kretingiškiui Romualdui Skurvydui (1942-2021), 1962 m. O „Miniją“ jis atsimena kaip savitą stilių ir braižą bei kietą žemaitišką charakterį turėjusią komandą, jos trenerį ir žaidėją Algirdą Andriuškevičių, jos lyderius puolėjus snaiperius R. Rekonstravus šiandien apleistą Kretingos gėda vadinamą stadioną, jame turėtų būti įamžintas legendinės Kretingos „Minijos“ komandos atminimas ir jos pasiekimai, o bevardė šalia naujosios dirbtinės dangos futbolo aikštės esanti gatvelė - pavadinta R.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje