Praėjus dešimtmečiams, Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės žygiai ir pasiekimai išlieka įspūdingi ir įkvepiantys. Nuo pirmųjų žingsnių tarptautinėje arenoje iki triumfo Europos čempionatuose ir olimpinėse žaidynėse, Lietuvos krepšininkai įrašė savo vardus į istoriją. Šiame straipsnyje apžvelgsime Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės kelią, išskirdami svarbiausius etapus, asmenybes ir pasiekimus.
Pirmieji žingsniai: 1935-1939 metai
Lietuvos vyrų krepšinio istorijos pradžia siejama su 1920 m., kai šalyje pradėtas žaisti krepšinis. Tačiau iki 1935 m. komanda neatrodė pajėgi pasiekti reikšmingų rezultatų. Situacija pasikeitė, kai 1935 m. iš JAV atvyko Feliksas Kriaučiūnas ir Konstantinas Savickas, kurie ėmėsi ruošti krepšininkus 1937 m. Europos čempionatui Rygoje.
1937 m. Europos čempionatas Rygoje
Lietuvos krepšinio rinktinė į 1937 m. Europos čempionatą vyko kaip autsaiderė, tačiau netikėtai iškovojo pirmąjį Europos čempionato auksą. Finale lietuviai susigrūmė su Italijos ekipa ir po atkaklios kovos laimėjo rezultatu 24:23. Šis laimėjimas suteikė Lietuvai teisę rengti kitą čempionatą.
1939 m. Europos čempionatas Kaune
Per dvejus metus Kaune iškilo legendinė sporto halė, o Lietuvos vyrų rinktinė, kuriai vadovavo Pranas Lubinas, antrąkart tapo Europos čempione. Finale lietuviai palaužė Latvijos rinktinę ir įrodė savo dominavimą Europos krepšinyje.
Kita svajonių rinktinė: 1992-1996 metai
Atkūrus nepriklausomybę, krepšinis tapo vienybės simboliu Lietuvoje. Vyresnės kartos sirgaliai prisimena „Žalgirio“ ir CSKA kovas, kurios suvienydavo žmones prie televizorių ekranų.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
1992 m. Barselonos olimpinės žaidynės
Lietuva gavo galimybę dalyvauti atrankoje į 1992 m. Barselonos olimpines žaidynes. Rinktinės branduolį sudarė „Žalgirio“ žaidėjai: Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius, Gintaras Krapikas. Jiems talkino Šarūnas Marčiulionis ir Arūnas Karnišovas. Atranka buvo įveikta be pralaimėjimų, o olimpiadoje iškovota bronza, nugalėjus NVS komandą rezultatu 82:78.
1995 m. Europos čempionatas Atėnuose
Lietuva nužygiavo iki pat Europos čempionato finalo, kuriame po ginčytino teisėjavimo pralaimėjo Jugoslavijai. Vis dėlto, sidabras buvo didelis pasiekimas po praleisto 1993 m. Europos čempionato.
1996 m. Atlantos olimpinės žaidynės
1996 m. Atlantos olimpiadoje Lietuvos rinktinė vėl iškovojo bronzą. Šarūnas Marčiulionis baigė karjerą rinktinėje, tačiau Arvydas Sabonis dar sugrįžo į komandą vėlesniais metais.
Jono Kazlausko rinktinės kylimas ir nuopuolis: 1997-2001 metai
1997 m. atėjo trenerio Jono Kazlausko era. Rezultatai iš pradžių buvo vidutiniški: 6 vieta 1997 m. Europos čempionate ir 7 vieta 1998 m. pasaulio čempionate.
1999 m. Europos čempionatas Paryžiuje
1999 m. rinktinėje žaidė Arvydas Sabonis ir Šarūnas Jasikevičius. Komanda žaidė įspūdingai, tačiau ketvirtfinalyje pralaimėjo Ispanijos rinktinei. Arūnas Karnišovas baigė karjerą rinktinėje, išsakydamas pranašystę, kad „pasibaigus Sabonio ir Marčiulionio erai, ilgai neiškovosime medalių“.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
2000 m. Sidnėjaus olimpinės žaidynės
Nepaisant Karnišovo pranašystės, 2000 m. Sidnėjaus olimpiadoje buvo iškovota bronza. Tai buvo sėkmingiausia olimpiada visiems Lietuvos sportininkams.
2001 m. Europos čempionatas Turkijoje
2001 m. Europos čempionato aštuntfinalyje Lietuvos rinktinė buvo nugalėta Latvijos. Jonas Kazlauskas atsistatydino iš vyriausiojo trenerio pareigų, o rinktinės vairą perėmė Antanas Sireika.
Rami ir stabili Antano Sireikos era: 2003-2006 metai
2002 m. Lietuvos rinktinė vėl nedalyvavo pasaulio čempionate, todėl visos viltys buvo dedamos į 2003 m. Europos čempionatą Švedijoje.
2003 m. Europos čempionatas Švedijoje
Grupės varžybose pirmosios rungtynės buvo su Latvija. Po atkaklios kovos ir pratęsimo, pergalė buvo iškovota. Vėliau sekė pergalės prieš Izraelį ir Vokietiją. Ketvirtfinalyje palaužta Serbijos ir Juodkalnijos rinktinė, pusfinalyje - Prancūzijos, o finale - Ispanijos rinktinė su jaunuoju Pau Gasoliu. Lietuva tapo Europos čempione po 64 metų pertraukos!
2004 m. Atėnų olimpiada
Medaliais išlepinti Lietuvos sirgaliai svajojo apie olimpinį auksą. Tačiau pusfinalyje kelią pastojo Italijos rinktinė, o mažajame finale pralaimėta JAV.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
2005 m. Europos čempionatas Belgrade
2005 m. Europos čempionate komanda, vedama Ramūno Šiškausko, užėmė penktąją vietą.
2006 m. Pasaulio krepšinio čempionatas Japonijoje
2006 m. pasaulio krepšinio čempionate Japonijoje Lietuvos rinktinė užėmė 7 vietą. Antanas Sireika paliko komandą. Apibendrinant, A. Sireikos ciklas buvo stabilus, o iškovotas auksas po 64 metų pertraukos - didelis pasiekimas.
2007-2011 metai: atgimimas, netikėtumai ir skaudi nesėkmė namie
Po Antano Sireikos eros, prie rinktinės vairo stojo kiti treneriai, tačiau jų kadencijos buvo trumpesnės.
2007 m. Europos čempionatas Ispanijoje
2007 m. prie rinktinės vairo stojus Ramūnui Butautui, Europos čempionatas Ispanijoje buvo sėkmingas. Laimėtas bronzos medalis, įveikus Graikijos krepšininkus.
2008 m. Pekino olimpiada
2008 m. Pekino olimpiadoje Lietuvos rinktinė pateko į ketvertuką, tačiau mažajame finale pralaimėjo Argentinos komandai.
2009 m. Europos čempionatas Lenkijoje
2009 m. Europos čempionatas buvo vienas skaudžiausių Lietuvos krepšiniui. Iš vyriausiojo trenerio posto pasitraukė Ramūnas Butautas, o jį pakeitė Kęstutis Kemzūra.
2010 m. Pasaulio krepšinio čempionatas Turkijoje
Jauna komanda, vadovaujama Kęstučio Kemzūros, iškovojo bronzos medalį, įveikusi Serbijos rinktinę. Lyderiu aikštelėje buvo Linas Kleiza.
2011 m. Europos krepšinio čempionatas Lietuvoje
2011 m. Europos čempionatas vyko Lietuvoje. Tačiau ketvirtfinalyje pralaimėta Makedonijos rinktinei.
2012 m. Atranka į Londono olimpiadą
2012 m. atrankoje į olimpiadą, pergalė prieš Slovėniją garantavo, kad sirgaliai nebus palikti be krepšinio kitais metais.
2012 m. Londono olimpiada
Pačioje olimpiadoje pasirodyta vidutiniškai, kelią link medalių užkirto Rusijos rinktinė. Kęstučio Kemzūros karjera rinktinėje baigėsi.
2013-2021 metai: Jono Kazlausko sugrįžimas ir vėlesnė trenerių kaita
2013 m. Lietuvos krepšinio rinktinę gelbėti buvo įkalbėtas Jonas Kazlauskas.
2013 m. Europos čempionatas Slovėnijoje
2013 m. Europos pirmenybėse Slovėnijoje laimėtas sidabro medalis, finale nusileidus Prancūzijos rinktinei.
2014 m. Pasaulio krepšinio čempionatas Ispanijoje
Pasaulio čempionato pirmenybėse, pralaimėtas mažasis finalas tiems patiems prancūzams.
2015 m. Europos čempionatas Prancūzijoje
Vėl senojo žemyno pirmenybės ir vėl finale koją pakišo tie patys prancūzai.
2016 m. Rio de Žaneiro olimpiada
2016 m. olimpiadoje, ketvirtfinalyje buvome sutriuškinti Australijos rinktinės. Jonas Kazlauskas antrą kartą pasitraukė iš vyriausiojo trenerio posto.
2017 m. ir Dainius Adomaitis
Nuo 2017 m. rinktinei vadovauti pradėjo Dainius Adomaitis. Europos čempionate lietuviai pasirodė prastai, kelias baigėsi jau aštuntfinalyje.
2019 m. Pasaulio krepšinio čempionatas Kinijoje
2019 m. pasaulio čempionate kelią pastojo Prancūzijos komanda. Dainius Adomaitis pasitraukė iš rinktinės trenerio pareigų.
2021 m. Atranka į Tokijo olimpiadą
2021 m., atrankoje į olimpiadą, apmaudžiai pralaimėta finale Slovėnijos rinktinei. Pirmas kartas kai likome be Olimpinių žaidynių. Treneris Darius Maskoliūnas baigė darbą rinktinėje.
Dabartis: Kazys Maksvytis
Nesenai prasidėjo naujojo trenerio Kazio Maksvyčio era. Tikimės, jog talentingo trenerio vedama rinktinė iš Europos čempionato pagaliau grįš su medaliais.
Išvados
Kiekviena rinktinė, kiekvienas treneris į Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės istoriją įnešė kažką gero. Nuo pirmųjų žingsnių iki triumfo 2003 m., Lietuvos krepšininkai įrodė savo talentą ir atsidavimą šiam sportui. Tikimės, jog pergalės tęsis ir ateityje.