Lietuvos krepšinis yra ne tik sportas, bet ir svarbi nacionalinio identiteto dalis, giliai įsišaknijusi šalies kultūroje ir istorijoje. Šiame straipsnyje panagrinėsime Lietuvos krepšinio istorijos svarbiausius momentus, prisiminsime pergales ir sunkumus, su kuriais susidūrė Lietuvos rinktinė.
Krepšinio užuomazgos Lietuvoje
Krepšinis Lietuvoje pradėjo populiarėti XX amžiaus pradžioje. Jo pradininku laikomas legendinis lakūnas Steponas Darius, kuris propagavo ne tik krepšinį, bet ir kitas sporto šakas, pavyzdžiui, futbolą, lengvąją atletiką ir ledo ritulį. S. Darius parašė knygeles apie krepšinį ir beisbolą, skatino sveiką gyvenseną. Pirmosios oficialios krepšinio rungtynės Lietuvoje įvyko 1922 m. balandžio 23 d. 1924 m. S. Darius tapo vienu pirmųjų krepšinio teisėjų.
Tarpukario Lietuvos triumfas Europos krepšinio čempionatuose
Lietuvos krepšinio rinktinės istoriją galima skaičiuoti nuo 1925 m., kai Rygoje įvyko pirmosios tarpvalstybinės rungtynės su Latvijos rinktine. Tačiau tikrasis triumfas atėjo vėliau, kai Lietuvos rinktinė du kartus iš eilės tapo Europos čempionais. 1937 m. Rygoje vykusiame Europos čempionate Lietuvos rinktinė, vadovaujama trenerio Felikso Kriaučiūno, iškovojo aukso medalius, nugalėjusi visas varžoves. Po dvejų metų, 1939 m., Europos čempionatas vyko Kaune. Lietuviai, palaikomi savų žiūrovų, vėl triumfavo, nugalėdami visas komandas ir antrą kartą tapdami Europos čempionais. Šis laikotarpis laikomas Lietuvos krepšinio aukso amžiumi, kai šalies rinktinė dominavo Europos krepšinio arenoje.
1939 m. Europos krepšinio čempionatas Kaune: pasiruošimas ir dalyviai
Tarptautinei krepšinio federacijai (FIBB) nusprendus trečiąjį Europos vyrų krepšinio čempionatą rengti Lietuvos laikinojoje sostinėje Kaune, šalis turėjo nedaug laiko tinkamai pasiruošti šiam reikšmingam tarptautiniam sporto renginiui. Buvo sudaryti Garbės ir Organizacinis komitetai. Garbės komitete buvo aukščiausi šalies vadovai - Prezidentas Antanas Smetona, Ministras Pirmininkas Jonas Černius, Seimo Pirmininkas Konstantinas Šakenis ir ministrai.
Per rekordiškai trumpą laiką buvo pastatyta Kauno sporto halė - pirmoji Europoje specialiai krepšiniui skirta dengta sporto arena. Apie 3 tūkst. statybininkų per itin trumpą laiką - vos pusmetį - pagal architekto Anatolijaus Rozenbliumo projektą pastatė puikią sporto halę. Statybos dalyviams buvo padovanoti bilietai į Europos čempionato rungtynes (kurie buvo gana brangūs: sėdimoji vieta kainavo nuo 2,5 iki 5, o stovimoji - nuo 1,5 iki 2 to meto litų). Kauno sporto halę užsienio ekspertai įvertino puikiai. Tarptautinės krepšinio federacijos generalinis sekretorius Viljamas Džonsas, atvykęs į Lietuvą, sakė, kad „sporto halė Kaune yra vienintelė tokia puiki Europoje“.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Čempionate dalyvavo aštuonių valstybių - Lietuvos, Estijos, Italijos, Latvijos, Lenkijos, Prancūzijos, Vengrijos ir Suomijos - sportininkai. Laukiant svečių, spauda ragino pasitikti juos draugiškai, vengti nedraugiškų incidentų, pasistengti užsieniečiams sudaryti apie Lietuvą kuo geresnį įspūdį.
Dalyvių nuotaikos ir atmosfera
Atvykstančios delegacijos buvo labai draugiškai pasitinkamos Kauno geležinkelio stotyje ir lydimos į Karo mokyklą, kurioje buvo apgyvendintos. Į čempionato atidarymą pavėlavo atvykti Suomijos delegacija. Žurnalistai atkreipė dėmesį, kad temperamentingiausi iš atvykėlių buvo italai: jie „tuojau laimi visų simpatijas. Tai linksmi ir simpatiški, liekni juodaplaukiai vyrukai. Italai Kaune sukuria egzotišką nuotaiką ir lieka susidomėjimo centru. Tik traukiniui sustojus, jie pradeda dainuoti, groti burninėmis armonikėlėmis ir tuojau susidraugauja su pasitikti atėjusiais kauniečiais“. Apie latvius ir estus „XX amžius“ rašė, kad jų delegacijos atvyko vienu traukiniu, „estai linksmai šypsosi, sveikinaisi su pažįstamaisiais ir tuojau vyksta į Karo mokyklą. Latviai daug rimtesni. Jie nekrečia pokštų, jų veidai susikaupę, visur matyti drausmė ir tvarka. Jie ir pirmenybėse bus vieni iš rimčiausių varžovų“.
Lietuvos rinktinės sudėtis ir žvaigždės
Lietuvos rinktinę 1939 m. sudarė Feliksas Kriaučiūnas, Pranas Lubinas, Artūras Andrulis, Leonas Baltrūnas, Vytautas Norkus, Pranas Mažeika, Eugenijus Nikolskis, Leonas Petrauskas, Zenonas Puzinauskas, Juozas Jurgėla, Mindaugas Šliūpas, Vytautas Budriūnas, Artūras Cenfeldas, Vytautas Leščinskas ir Mykolas Ruzgys. Bene didžiausia žvaigždė buvo Amerikos lietuvis, vidurio puolėjas P. Lubinas, ne mažiau svarbus vaidmuo teko kitam Amerikos lietuviui - F. Kriaučiūnui. 1937 m. čempionate F. Kriaučiūnas buvo žaidžiantysis treneris, o 1939 m. - komandos kapitonas. 1939 m. čempionate žaidžiančiuoju treneriu buvo 1,98 cm ūgio P.
Čempionato atidarymas ir rungtynės
Gegužės 22 d. „XX amžius“ pateikė išsamų reportažą apie čempionato atidarymą: „Vakar iškilmingai atidarytos III Europos krepšinio pirmenybės naujoje krepšinio halėje. Jau prieš 17 val. halė pilna žmonių. 17 val. 10 min. atvyksta Respublikos Prezidentas. Jį ir kitus aukštus svečius sutinka tautiškais rūbais apsirengusios tautiškų šokių šokėjos. Dekanas Kapočius atlieka halės pašventinimo apeigas. Policijos orkestras sugroja „Marija, Marija“. Po akimirksnio pertraukos pasigirsta parado maršas. Aikštėn įžygiuoja parado vedėjas Vabalas, už jo - teisėjų kolegija ir krepšininkai su vėliavomis šia tvarka (pagal prancūzų abėcėlę): Estija, Prancūzija, Vengrija, Italija, Latvija, Lenkija ir Lietuva. Už jų pasirodo ir šios dienos labiausiai laukiamo programos punkto išpildytojos - lenkaitės ir lietuvaitės. Suomių nematyti - atvyko tik vakare. Visos ekipos sustoja prieš garbės tribūną. Pono Prezidento kalba pirmenybės atidaromos. Prieš garbės tribūną įvyksta ekipų prisistatymas. Ekipai prisistatant, grojamas tos valstybės himnas. Ypač šiltai publika sutinka estus, prancūzus, o mūsiškiams pasirodžius kyla didžiausia plojimų audra. Maršas, ir visi iš aikštės išeina. Prasideda tautiški šokiai…“
Čempionato atidarymo dieną sporto halėje varžėsi ne šalių vyrų krepšinio rinktinės, o moterys - lietuvių ir lenkų krepšininkės, atstovavusios Kauno ir Varšuvos komandoms. Pergalę rezultatu 29:28 šventė lietuvės.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Čempionato rezultatai ir įsimintinos rungtynės
Čempionate netrūko aistringų dvikovų ir neįtikėtinų rezultatų. Pavyzdžiui, Italijos rinktinė po dviem taškais (38:36) pralaimėto mačo su Lenkijos komanda pateikė oficialų protestą dėl rungtynių pabaigą pernelyg anksti paskelbusio teisėjo, bet protestas buvo atmestas. Absoliučia čempionato autsaidere tapo Suomijos rinktinė, pralaimėjusi visas rungtynes. Dalies jų rezultatai buvo tiesiog šokiruojantys: latviai suomius sutriuškino rezultatu 108:7, lietuviai suomius įveikė 112:9, o žaisdami su artimais kaimynais estais suomiai vos nepralaimėjo „sausai“ - galutinis šio mačo rezultatas buvo 91:1.
Lietuvos krepšinio rinktinė 1939 m. čempionate laimėjo visas rungtynes. Tik žaidžiant pirmąsias rungtynes (su latviais) pergalę mūsiškiams pavyko išplėšti minimaliu skirtumu (37:36), vėliau dauguma varžovų komandų buvo įveiktos užtikrintai. Kaimynus lenkus mūsiškiai įveikė rezultatu 46:18, estus - 33:14, prancūzus - 48:18, vengrus - 79:15, suomius - 112:12, italus - 41:27. Pergalę čempionate šventė lietuviai, antri liko latviai, treti - lenkai. Lietuvos rinktinė gavo stilizuotą sidabrinę kraičio skrynelę.
Pranas Lubinas: legenda ir įkvėpimas
Po dviejų mėnesių Lietuvoje prasidės Europos krepšinio pirmenybės. Jose mūsų šalies krepšininkai mėgins pakartoti auksinį 1939 metų rinktinės, kurioje pirmu smuiku griežė legendinis vidurio puolėjas Pranas Lubinas, žygį. Pranas Lubinas gimė 1910 m. sausio 7 d. Belvederyje, Los Andželo rytinėje dalyje. Jo tėvai - išeiviai iš Lietuvos. Pradžios mokyklą lankė Los Andžele. 1927 m. baigė Linkolno aukštesniąją mokyklą ir įstojo į Kalifornijos universitetą. Krepšinį pradėjo žaisti dar aukštesniojoje mokykloje. Domėjosi ir beisbolu, amerikietiškuoju futbolu, lengvąja atletika bei kitomis sporto šakomis. Studijuodamas žaidė universiteto krepšinio komandoje. Čia studijavo teisę. Buvo ir universiteto plaukimo komandos narys. Mokslus baigė 1931 m. Baigęs mokslus universitete, dar 1,5 metų studijavo teisės mokslus specialioje mokykloje. 1935 m. vedė amerikietę Merę Agnesę (Mary Agnes). Su ja susipažino krepšinio aikštelėje. Ji irgi žaidė universiteto komandoje. Vėliau pradėjo dirbti kino studijoje “Universal Pictures”. Studija turėjo gerą krepšinio komandą. Ji buvo viena geriausių JAV mėgėjų krepšinio komandų.
1936 m. krepšinis buvo pirmąkart įtrauktas į olimpinių žaidynių programą. JAV rinktinė sudaryta iš komandos, kurioje žaidė P.Lubinas, ir Makfersono Kanzaso valstijos universiteto komandos bei vieno žaidėjo iš Vašingtono universiteto. Berlyno olimpiadoje JAV rinktinė buvo aiškiai pranašesnė už varžovus. P.Lubinas buvo rinktinės kapitonas. Visgi žaisti buvo sudėtinga. Rungtynės vykdavo atviroje aikštėje. Tai buvo duobėta, žvyro pripilta aikštė. Lemiamas rungtynes amerikiečiai žaidė su Kanada. Aikštė buvo labai prilyta. Lietus pylė ir per rungtynes. Žaidėjai visai negalėjo varyti kamuolio. Rungtynės pasibaigė JAV pergale, bet labai mažu rezultatu. Šioje olimpiadoje P.Lubinas buvo antras pagal rezultatyvumą savo komandoje ir ketvirtas pagal ūgį. P.Lubinas tapo pirmuoju lietuviu, iškovojusiu olimpinį aukso medalį.
1936 m. po olimpiados P.Lubinas su žmona ir jos seserimi atvyko į Lietuvą. Žmona bandė mokytis lietuvių kalbos. Čia prabuvo 4,5 mėnesio. Čia jis treniravo Lietuvos krepšinio rinktinę. Ji ruošėsi Europos pirmenybėms Rygoje. Viešnagės metu žmonos sesuo susilaužė koją, bet visgi ir toliau liko Lietuvoje. P.Lubino krepšinio pamokos labai padėjo Lietuvos rinktinei. 1937 m. Lietuvos rinktinė tapo Europos čempione. 1938 m. P.Lubinas vėl atvyko į Lietuvą. 1938 m. tautinėje olimpiadoje Kaune su JAV lietuvių komanda laimėjo aukso medalius. Lietuva intensyviai ruošėsi Europos krepšinio čempionatui Kaune. Kaip 1937 m. Europos čempionė, Lietuva rengė Europos krepšinio pirmenybes. Intensyviai vykdyta Kauno sporto halės statyba. Ją statė Povilo Dedelės firma. Laikas buvo labai trumpas.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Iškilo problemų ir dėl P.Lubino žaidimo Lietuvos rinktinėje. Berlyno olimpiadoje žaidėjus pasiūlyta skirstyti į dvi grupes. Viena grupė - ūgis iki 190 cm. Kita grupė - aukštesni krepšininkai. Dalis komandų priešinosi, kad aukštesni krepšininkai dalyvautų Europos pirmenybėse. Iškilo pavojus ir P.Lubinui. Jam buvo prikišama ir dviguba pilietybė. Tuo metu Lietuvos valdžia JAV lietuviams lengvai davė Lietuvos pilietybę. Visgi visos kliūtys buvo įveiktos ir P.Lubinas įtrauktas į Lietuvos rinktinę. Pirmenybių atidarymas suorganizuotas 1939 m. gegužės 21 d. Jas atidarė Lietuvos prezidentas Antanas Smetona. Pirmas rungtynes Lietuvos rinktinė žaidė su rimčiausia varžove - Latvijos komanda. Rungtynės pasibaigė rezultatu 37:36. Paskutinius lemiamus taškus pelnė P.Lubinas. Lietuvos rinktinė laimėjo ir visas likusias rungtynes. Įveiktos Suomijos, Estijos, Lenkijos, Prancūzijos, Vengrijos rinktinės. Paskutinės rungtynės žaistos su Italija. Jos vyko gegužės 28 d. Italija nugalėta rezultatu 48:15.
P.Lubinas buvo pagrindinis Lietuvos rinktinės žaidėjas. Jis užėmė trečią vietą tarp rezultatyviausių Europos čempionato žaidėjų. Iš viso pelnė 96 taškus. Daugiausiai, 19 taškų, P.Lubinas pelnė rungtynėse su Lenkija. Lietuvos rinktinės kapitonas Europos čempionate buvo P.Lubinas. Komanda nugalėtoja, Lietuvos rinktinė apdovanota prezidento A.Smetonos dovana - sidabrine lietuviška kraičio skrynia. Krepšininkai apdovanoti vardiniais Lietuvos prezidento A.Smetonos laikrodžiais. Gegužės 28 d. suorganizuotas krepšininkų priėmimas Karininkų ramovėje. Tarptautinė padėtis tuo metu buvo sudėtinga, P.Lubinui patarta grįžti į JAV. Šioje valstybėje jis krepšinį žaidė mėgėjų komandose iki 54 metų. Siūlyta žaisti ir profesionalų komandoje, bet pasiūlyta tik 35 dolerių per savaitę alga, o kino studijoje jis uždirbdavo 50 dolerių per savaitę, tad pasiūlymo atsisakė. P.Lubinas buvo pripažintas geriausiu 1900-1950 m. Pietų Kalifornijos žaidėju. Lietuvą P.Lubinas aplankė tik 1989 m. Su žmona užaugino sūnų ir dukrą. Mirė 1999 m. liepos 8 d. Palaidotas Riversaide, Kalifornijos valstijoje. Tai buvo pirmasis Lietuvos sportininkas, tapęs olimpiniu čempionu. 2007 m., statant paminklą Lietuvos krepšiniui Vilniuje, P.Lubinas išrinktas tarp labiausiai Lietuvos krepšiniui nusipelniusių sportininkų.
Laikotarpiai po triumfo
Sovietinis laikotarpis: žaidimas po svetima vėliava
Po Antrojo pasaulinio karo Lietuva buvo okupuota Sovietų Sąjungos, todėl Lietuvos krepšininkai negalėjo atstovauti savo šaliai tarptautinėse varžybose.
Nepriklausomybės atkūrimas: sugrįžimas į tarptautinę areną
Atkūrus nepriklausomybę 1990 m., Lietuvos krepšinio federacija vėl tapo Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) nare, o Lietuvos rinktinė galėjo grįžti į tarptautinę areną su savo vėliava. Pirmasis didelis turnyras po nepriklausomybės atkūrimo buvo 1992 m. Barselonos olimpinės žaidynės, kuriose Lietuvos rinktinė, vadovaujama trenerio Vytauto Garasto, iškovojo bronzos medalius. Ši pergalė tapo simboliniu sugrįžimu į pasaulio krepšinio elitą. Po trejų metų, 1995 m., Atėnuose vykusiame Europos čempionate Lietuvos rinktinė, vedama Šarūno Marčiulionio ir Arvydo Sabonio, iškovojo sidabro medalius, finale nusileidusi tik Jugoslavijai. Š. Marčiulionis buvo pripažintas naudingiausiu čempionato žaidėju.
Skaudūs pralaimėjimai ir vilties akimirkos
Nors Lietuvos krepšinio istorijoje netrūko pergalių, pasitaikė ir skaudžių pralaimėjimų, kurie įsirėžė į sirgalių atmintį. Kai kurie iš jų:
- 1993 m. Europos čempionato atranka Vroclave: Lietuvos rinktinė, neturėdama Arvydo Sabonio ir Rimo Kurtinaičio, patyrė netikėtą pralaimėjimą Baltarusijai ir nepateko į Europos čempionatą.
- 2004 m. Olimpinės žaidynės Atėnuose: Lietuvos rinktinė, laikoma viena favoričių, pusfinalyje pralaimėjo Italijai ir liko be medalių.
- 2011 m. Europos čempionatas Lietuvoje: Lietuvos rinktinė, palaikoma savų žiūrovų, ketvirtfinalyje pralaimėjo Makedonijai ir liko be medalių.
Nepaisant šių pralaimėjimų, Lietuvos krepšininkai visada stengėsi kovoti iki galo ir parodyti savo charakterį.
- 2003 m. Europos čempionatas Švedijoje: Lietuvos rinktinė, vadovaujama trenerio Jono Kazlausko, iškovojo aukso medalius, finale nugalėjusi Ispaniją. Šarūnas Jasikevičius buvo pripažintas naudingiausiu čempionato žaidėju.
- 2010 m. Pasaulio čempionatas Turkijoje: Lietuvos rinktinė, vadovaujama trenerio Kęstučio Kemzūros, iškovojo bronzos medalius.
2009 m. Europos krepšinio čempionatas Lenkijoje: nesėkmių ruožas
2009 m. Europos krepšinio čempionatas Lenkijoje tapo vienu skaudžiausių Lietuvos krepšinio istorijoje. Tuometinė Lietuvos rinktinė, vadovaujama trenerio Ramūno Butauto, patyrė eilę pralaimėjimų ir užėmė žemą vietą. Į Senojo žemyno čempionatą tuometinis treneris Ramūnas Butautas išsivežė šiuos krepšininkus: Andrių Mažutį, Mantą Kalnietį, Joną Mačiulį, Darjušą ir Kšištofą Lavrinovičius, Mindaugą Lukauskį, Tomą Delininkaitį, Artūrą Jomantą, Liną Kleizą, Simą Jasaitį, Marijoną Petravičių ir Robertą Javtoką. D grupės kovas Lietuvos rinktinė žaidė Vroclave, o pirmoji varžovė buvo Turkija, prieš kurią patirtas pralaimėjimas rezultatu 84:76. Tik pirmąjį kėlinį trimis taškais laimėję lietuviai buvo prastesni likusiuose ir čempionatui uždavė neigiamą toną. Antras neperšoktas barjeras - Lenkija, kuriai nusileista 86:75. Skaudžiausiai lietuviams kirto antras kėlinys, kuris pralaimėtas 9:17. Mūsiškių neišgelbėjo ir 21 Simo Jasaičio taškas, Jonas Mačiulis tada pelnė 14.
Tam, kad patektų į kitą etapą, lietuviai privalėjo nugalėti Bulgariją. Nors užduotis atrodė lengva, tačiau tokia nebuvo. Po trijų kėlinių Lietuvos komanda pirmavo vos vienu taškeliu, tačiau lemiamame ketvirtyje truktelėjo ir šventė labai svarbią pergalę 84:69. Vieno gero kėlinio pakako, kad būtų toliau galima kautis dėl aukščiausių apdovanojimų, o priešakyje laukė slovėnai, ispanai ir serbai. Deja, tačiau visos trys rungtynės buvo pralaimėtos. Slovėnijai beviltiškai nusileista 58:81, Ispanijai - 84:70, o nieko nebelėmusiose rungtynėse ir Serbijai 79:89.
Robertas Javtokas Lenkijoje rinko po 4,5 taško ir 3,5 atkovoto kamuolio, o tai, kas įvyko 2009-siais portalui tv3.lt apibūdino: „Čempionatas buvo vienas iš baisesnių (juokiasi). Buvo tokie metai, kai niekas nesiklijavo, niekas neveikė. Net nežinau, ką atsakyti. Visas rungtynes nei pačiam sekėsi, nei komandai.“ Jam antrino ir Darjušas Lavrinovičius: „Pasiruošime mes labai gerai žaidėm, visus nugalėjom, bet atėjo tas momentas čempionato metu, kai išsibalansavom, neradom savo žaidimo. O žinot, kai vienos, antros rungtynės nesiseka, tada viskas. Labai sunku atsitiesti, varžovai pajunta tavo silpnybę, komandos nesusižaidimą ir bando mušti per tas silpniausias vietas.“ Nors grupių etapą paskutinėmis rungtynėmis įveikti pavyko, tačiau susikaupti ir pakilti dar vienai kovai nepavyko. Nei R. Javtokas, nei D.
Dabartinė situacija ir ateities perspektyvos
Šiuo metu Lietuvos krepšinis išgyvena permainų laikotarpį. Rinktinė susiduria su iššūkiais, tokiais kaip žaidėjų kartų kaita ir konkurencija su kitomis stipriomis Europos komandomis. Tačiau Lietuvos krepšinio federacija (LKF) deda daug pastangų, kad populiarintų krepšinį, ugdytų jaunus talentus ir gerintų rinktinės rezultatus. LKF vykdo įvairius projektus, skirtus mergaičių ir moterų krepšiniui, taip pat organizuoja seminarus treneriams ir finansuoja jaunimo rinktinių dalyvavimą tarptautiniuose turnyruose. Tikimasi, kad šios pastangos padės Lietuvos krepšiniui išlikti konkurencingam tarptautinėje arenoje ir toliau džiuginti sirgalius pergalėmis.
Kauno sporto halės atgimimas
Kauno sporto halė - tai legendinė vieta, kurioje gimė daugybė Lietuvos krepšinio pergalių. 1939 m. čia vyko Europos krepšinio čempionatas, kuriame Lietuvos rinktinė iškovojo aukso medalius. Ši halė yra ne tik sporto arena, bet ir svarbi Lietuvos istorijos ir kultūros dalis.
Rekonstrukcija ir ateities planai
Kauno sporto halė išgyveno trejus metus trukusią 9,7 mln. eurų vertės rekonstrukciją ir buvo atidaryta 2022 metų rugsėjį. Halės statybos projektą 1938 metų pabaigoje parengė žymiausias tarpukario Lietuvos inžinierius Anatolijus Rozenbliumas. Halė rekonstruojama vadovaujantis istorine medžiaga, pagal kurią maksimaliai atkuriamas ne sovietmečio, bet būtent tarpukario statybos laikotarpis. Po rekonstrukcijos naudingas pastato plotas padidės 1,5 tūkst. kvadratinių metrų. Nors sporto halė asocijuojasi išskirtinai su krepšiniu, po atnaujinimo čia vyksiančių veiklų spektras ženkliai išsiplės. „Kalbame ne tik apie sporto renginius, bet ir parodas, koncertus, kongresus, vaikų būrelius, šokius ir kitas veiklas“, - pabrėžė M. Jurgutis.
Po atnaujinimo salėje bus įrengtos teleskopinės tribūnos, kurias bus galima stumdyti. Antrajame aukšte suplanuotos šešios universalios patalpos po 50 kvadratinių metrų, taip pat multifunkcinė erdvė su transformuojamomis pertvaromis. Joje gali būti įrengtos drabužinės, ekspozicijos, taip pat dalis stacionarių tribūnų.
Koncesijos sutartis ir naujos galimybės
Kauno miesto savivaldybė pasirašė 15 metų koncesijos sutartį su „Žalgiris Group" („Kauno arena“ yra šios grupės įmonė) dėl Kauno sporto halės ir Dariaus ir Girėno stadiono valdymo. Sutarties vertė - 39,3 mln. eurų. Koncesininkui už simbolinį 1 euro per metus mokestį taip pat numatyta išnuomoti dalį miestui priklausančio sklypo Perkūno al. 5. Sudarytos sąlygos į renginius ir iš jų žmonėms, turintiems bilietus, nemokamai atvykti viešuoju transportu iki stadiono ir išvykti iš jo. Į Kauno sporto halę numatoma perkelti dalį renginių iš „Žalgirio“ arenos. Dėl savivaldybės su Europos Sąjungos parama rekonstruojant Sporto halę prisiimtų įsipareigojimų valdytoja turės bent penkerius metus 76 proc. halės darbo laiko skirti neformaliojo švietimo ir ugdymo paslaugoms bei nekomercinei veiklai.
Internete startuos atvira halės rezervavimo sistema, kurioje visi norintys galės rezervuoti sporto erdves badmintonui, tinkliniui, krepšiniui, salės futbolui, tenisui ir kitoms veikloms.
Kauno sporto halės reikšmė
Kauno sporto halė yra ne tik sporto arena, bet ir svarbus Lietuvos istorijos ir kultūros simbolis. Ši halė yra neatsiejama nuo Lietuvos krepšinio istorijos, o jos atgimimas suteikia naujų galimybių Kauno miestui ir visai Lietuvai. Atnaujinta halė taps traukos centru sporto, kultūros ir laisvalaikio renginiams, pritrauks lankytojus iš visos Lietuvos ir užsienio.