Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė - tai ne tik nacionalinė šalies komanda, atstovaujanti Lietuvai tarptautinėse krepšinio varžybose, bet ir šalies pasididžiavimas. Krepšinis Lietuvoje yra daugiau nei sportas - tai kone nacionalinė religija, todėl rinktinės pasiekimai yra itin svarbūs kiekvienam lietuviui. Šiame straipsnyje keliausime per Lietuvos vyrų krepšinio istoriją, nuo jos ištakų iki šių dienų, prisiminsime svarbiausius įvykius, legendinius žaidėjus ir trenerius, kurie įrašė savo vardus į Lietuvos krepšinio istoriją.
Krepšinio Pradžia ir Pirmieji Žingsniai Lietuvoje
Krepšinis, kaip sporto šaka, gimė 1891 metais, kai kūno kultūros mokytojas Jamesas Naismithas sugalvojo šį žaidimą. Lietuvoje krepšinio istorija prasidėjo 1920 m. Pirmosios oficialios krepšinio rungtynės Lietuvoje įvyko 1922 m. balandžio 23 d. Kaune, kur Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS) rezultatu 8-6 įveikė laikinosios sostinės rinktinę. Tais pačiais metais startavo ir moterų krepšinio lyga, o vyrai savo pirmenybes pradėjo tik 1924 metais.
Šiuo laikotarpiu Lietuvoje nebuvo nei specialistų, nei sporto salių, todėl iki 1935 metų neatrodė, jog komanda gali kažką pasiekti. Būtent reikėjo žinių ir patirties. Jos 1935 metais atkeliavo iš už Atlanto. Feliksas Kriaučiūnas ir Konstantinas Savickas atvykę į kongresą pasiliko mūsų šalyje ir ruošė krepšininkus 1937 metais Rygoje įvyksiančiam Europos čempionatui.
Steponas Darius - Krepšinio Pradininkas Lietuvoje
Vienas iš pirmųjų krepšinio iniciatorių Lietuvoje buvo legendinis lakūnas Steponas Darius. Jis ne tik populiarino krepšinį, bet ir kitas sporto šakas, tokias kaip futbolas, lengvoji atletika ir ledo ritulys.
Steponas Darius gimė 1896 m. Rūbiškės vienkiemyje, Lietuvoje. Būdamas maždaug 11 metų, jis su tėvais emigravo į JAV. 1913 m. įstojo į Harisono universitetą, kur kultivavo įvairias sporto šakas. Grįžęs į Lietuvą 1920 m., S. Darius įstojo į Lietuvos kariuomenę ir 1923 m. S. Darius aktyviai sportavo, užsiiminėjo krepšiniu, beisbolu, ledo rituliu, boksu, lengvąja atletika ir kt. Jis buvo treneriu ir teisėjavo varžybose. Lietuvos futbolo rinktinėje žaidė vartininku, dalyvavo tarptautinėse varžybose. Išleido knygeles apie krepšinio ir beisbolo žaidimą, taip pat pateikė sveikos gyvensenos patarimų. Jo šūkis buvo „Sveikame kūne sveika siela“.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
S. Darius paruošė pirmojo Lietuvoje stadiono projektą ir vadovavo jo statybai Kaune 1925-1926 m. Jis taip pat buvo pirmųjų daugiadienių motociklų lenktynių „Aplink Lietuvą“ iniciatorius ir dalyvis.
Pirmieji Oficialūs Turnyrai ir Pasiekimai (1935-1939 m.)
Ryškesnis posūkis buvo 1934 metais kuomet Kaune buvo pastatyti Kūno kultūros rūmai. 1936 m. Lietuvos kamuolio žaidimo sąjungos krepšinio komitetas (tuometinė LKF) buvo patvirtintas FIBA nariu. Žymus postūmis, Lietuvos krepšinyje, įvyko 1935 metais. Į Pasaulio lietuvių kongresą vykusį Kaune, atvyko amerikos lietuviai - krepšinio specialistai. F. Kriaučiūnas, K. Savickas, J. Knašas, B. Budrikis. Treniruotėms Lietuvoje pasilikę F. Kriaučiūnas ir K. Savickas ženkliai pakėlė mūsų krepšininkų meistriškumą. 1937 metais sužaistos draugiškos rungtynės su Latvijos rinktine ir pralaimėjimas tik 29-41 (ankstesni pralaimėjimai buvo triuškinami, beviltiški). Tai buvo ženklas, jog galime dalyvauti 1937 metų Europos čempionate.
1937 m. Europos Čempionatas Rygoje: Pirmoji Pergalė
Lietuvos krepšinio rinktinė į 1937 m. Europos čempionatą Rygoje važiavo kaip „autsaiderė“, bet pirmas blynas buvo sėkmingas ir iškovotas pirmasis Europos čempionato auksas!
- Prieš Italiją: 22:20
- Prieš Estiją: 20:15
- Prieš Egiptą: 21:7
- Prieš Lenkiją: 32:25
- Finale vėl prieš Italiją: 24:23
Pranas Talzūnas išrenkamas čempionato naudingiausiu žaidėju. Šis laimėjimas buvo kartu ir įsipareigojimas - Lietuva turėjo rengti kitą čempionatą.
1939 m. Europos Čempionatas Kaune: Antrasis Triumfas
Per dvejus metus iškilo legendinė Kauno sporto halė. O Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė, šį kartą griežiant pirmuoju smuiku Pranui Lubinui, antrąkart laimėjo Europos čempionatą.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Laikotarpis Sovietų Sąjungos Sudėtyje (1940-1990 m.)
Lietuvos rinktinė nuo 1939 m. Europos, pasaulio ir olimpinėse žaidynėse po savo vėliava dalyvauti negalėjo, dėl visiems žinomų priežasčių. Tačiau ryškiausios mūsų krepšinio žvaigždės atstovavo TSRS rinktinei.
Šiuo laikotarpiu Lietuvos krepšininkai, atstovaudami Sovietų Sąjungos rinktinei, pasiekė nemažai reikšmingų pergalių. Štai keletas pavyzdžių:
- 1947 m. Europos čempionatas Prahoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Justinas Lagunavičius, Stepas Butautas, Kazys Petkevičius, Vytautas Kulakauskas.
- 1951 m. Europos čempionatas Paryžiuje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius.
- 1952 m. Olimpinės žaidynės Helsinkis: TSRS rinktinė iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius, Kazys Petkevičius ir Stanislovas Stonkus.
- 1982 m. Pasaulio čempionatas Kolumbijoje: TSRS tampa čempionais. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Sergejus Jovaiša, Valdemaras Chomičius.
- 1988 m. Olimpinės žaidynės Seulas: TSRS tampa čempionais. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius, Šarūnas Marčiulionis.
Arvydas Sabonis: Lietuvos Krepšinio Fenomenas
Niekas net neabejoja, kad Arvydas Sabonis yra geriausias visų laikų vidurio puolėjas, rungtyniavęs Lietuvos krepšinio rinktinėje. Tačiau Lietuvos bei Tarybų Sąjungos rinktinės nėra vienintelės, kurių marškinėlius yra vilkėjęs Sabas. „Nežinau, ar šią istoriją daug kas žino, tačiau Sabonis yra žaidęs už Kolumbijos vyrų krepšinio rinktinę. 1982 m. mes į Medelino miestą Kolumbijoje atvykome kiek anksčiau. Dar prieš prasidedant Pasaulio čempionatui, turėjome sužaisti draugišką mačą su kokia nors komanda. Kadangi Kolumbijos rinktinė buvo šeimininkė, žaidėme su jais draugiškas rungtynes“, - mažai kam žinomą istoriją pasakojo garsus Tarybų Sąjungos ir Maskvos CSKA žaidėjas Anatolijus Myškinas.
1988-ųjų rugpjūčio 30-ąją Maskvos naujienų agentūra TASS išplatino pranešimą, kad A.Sabonis žais Seulo olimpinėse žaidynėse. JAV rinktinės treneris ir „Trail Blazers“ vadovai pašiurpo sužinoję, kad Sabas gali sugrįžti į aikštę. JAV rinktinės treneris Johnas Thompsonas tuomet netgi kaltino „Trail Blazers“, kad šie padėjo 23-ejų vidurio puolėjui suteikdami profesionaliausias reabilitacijos sąlygas ir paruošė olimpinėms žaidynėms didžiausią konkurentą kovoje dėl aukso. Pats tuometinis „Trail Blazers“ prezidentas Harry Glickmanas nieko nežinojo apie sovietų sprendimą.
Prieš dvejus metus, 1986-aisiais, „Trail Blazers“ jį pasirinko 24 šaukimu. Tiesa, A.Sabonis pats to nežinojo ir nedebiutavo NBA iki 1995-ųjų. Vėliau Sabas dar 7 sezonus gins „Trail Blazers“ garbę ir sužais 470 reguliariojo sezono rungtynių. „New York Times“ turėjo dar vieną įdomią versiją. „Yra kalbų, kad sovietų valdžia informavo Sabonį, jog jei šis nori rungtyniauti NBA, pirmiausia turi sužaisti rinktinėje“, - rašė amerikiečiai. Pats A.Sabonis tada nekomentavo A.Gomelskio sprendimo įtraukti jį į olimpinę SSRS rinktinės sudėtį. Sovietų atstovai tikino, kad tai sovietų medikų žodis bus galutinis. Savo ruožtu jie patys kaltino „Trail Blazers“ atstovus, kad šiuos veikia JAV rinktinės interesai, neva jie suinteresuoti susilpninti SSRS šansus laimėti auksą. „Saboniui viskas gerai. Jis žais, - nukirto A.Gomelskis. - Jis nežaidė 18 mėnesių, nesitreniravo. Bet Sabonis yra Sabonis. Tai didis talentas. Kai jis žaidžia, komandos psichologinė būsena žymiai geresnė. Jam viskas bus gerai.“
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Pats aukštaūgis buvo taip aprūdijęs, kad prieš pirmąsias rungtynes jaudinosi, kaip turės apsisaugoti nuo galimų traumų. Bet vos tik žengė ant parketo, viską pamiršo. Vis dėlto didysis A.Sabonio sugrįžimas nebuvo sėkmingas. Žadėjęs taupyti A.Sabonį iki kovų dėl medalių, jau pirmosiose rungtynėse A.Gomelskis metė jį į aikštę 25 minutėms. Po pusantrų metų pertraukos ant parketo grįžęs Sabas neišgelbėjo sovietų nuo pralaimėjimo 25 taškus įmetusio Draženo Petrovičiaus vedamai Jugoslavijai 79:92. Po dviejų Achilo operacijų žaidęs A.Sabonis pelnė 11 taškų (4/9 dvit., 3/5 baud.), atkovojo 4 kamuolius ir atliko 2 rezultatyvius perdavimus. Amerikiečiai kritikavo A.Sabonio pasirodymą. „Nesėkmingas sugrįžimas“, - rašė „Washington Post“.
„Washington Post“ publikavo galimas sąmokslo teorijas, dėl ko A.Sabonis buvo mestas į aikštę, taip rizikuodamas ne tik savo karjera „Trail Blazers“, bet ir ateitimi krepšinyje. „Kai kurie liudininkai teigia, kad jis verčiamas žaisti“, - rašė amerikiečiai. „Washington Post“ po sovietų pralaimėjimo Jugoslavijai skelbė gan skandalingą informaciją. Remdamiesi savo šaltiniais, JAV žurnalistai rašė, jog rungtynių su Jugoslavija metu SSRS olimpinio komiteto vadovas Maratas Gramovas dukart reikalavo A.Gomelskio neleisti į aikštę A.Sabonio. JAV žiniasklaida jau iškart suuodė, kad šis sovietų pralaimėjimas panaikino galimybę susitikti su amerikiečiais finale.
Nepriklausomybės Atkūrimas ir Nauji Iššūkiai (1990-2000 m.)
Toliau, nuo 1991 m. atgavus nepriklausomybę Lietuvos krepšininkai vėl atstovavo Lietuvos rinktinei svarbiausiuose čempionatuose po savo vėliava. Po nepriklausomybės atkūrimo, Lietuvos krepšinio rinktinė vėl galėjo dalyvauti tarptautinėse varžybose kaip nepriklausoma valstybė. Šis laikotarpis buvo kupinas iššūkių, tačiau kartu ir pažymėtas naujais pasiekimais.
- 1992 m. Olimpinės žaidynės Barselonoje: bronzos medaliai (8 rungtynės ir 6 pergalės)
- 1995 m. Europos čempionatas Atėnuose: sidabro medaliai (9 rungtynės ir 7 pergalės). Šarūnas Marčiulionis ir Arvydas Sabonis išrinkti į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką. Šarūnas Marčiulionis išrinktas čempionato MVP.
- 1996 m. Atlantos olimpinės žaidynės: bronzos medaliai (8 rungtynės ir 5 pergalės)
- 2000 m. Olimpinės žaidynės Sidnėjuje: bronzos medaliai (8 rungtynės ir 5 pergalės)
Kita Svajonių Rinktinė: 1992-1996 Metai
Atgimusiame valstybės chaose, vienybės galėjo žmonėms įnešti tik krepšinis. Vyresnės kartos sirgaliai puikiai atsimena 1985-1987 metus, kai būdavo uždarytos gamyklos, ištuštėdavo gatvės ir praktiškai visi per tuo metu dažniausiai nespalvotus televizorius stebėdavo „Žalgirio“ ir „CSKA“ kovas. „Žalgiriui“ 1989 metais pralaimėjus paskutinį Tarybų Sąjungos čempionatą, sirgaliai liko be dramos, azarto. Mėgavosi stovėdami eilėse įsigyti deficitines prekes, jaudindamiesi dėl bedarbystės ir kitų negandų. Jaunos valstybės pradžia buvo sunki, todėl žmonėms reikėjo pozityvo, pergalių, kaip tada krepšinio aikštelėje.
Lietuva gavo galimybę kovoti atrankoje į Barselonos olimpines žaidynes 1992 metais. Tuomet kandidatų sąrašą sudarė vos 14 krepšininkų. Žinoma, pagrindinis branduolys buvo „Žalgiriečiai“: A. Sabonis, R. Kurtinaitis, V. Chomičius, G. Krapikas. Jiems talkino vienintelis tuo metu lietuvis iš NBA - Š. Marčiulionis, bei baigęs NCAA kovas A. Karnišovas. Kiti žaidėjai, deja, neatitiko rinktinės lygio, todėl pagrindinis krūvis tekdavo 6 krepšininkams. Dar prieš prasidedant kovoms, rinktinės vyrai patyrė šoką. Kaip tuomet pasakojo V. Chomičius: -Žiūrime rinktinės trenerių sąrašą, o kur Garastas???. Tuomet kilus nedideliam šurmuliui, iš Čekijos buvo pakviestas treneris V. Garastas ir viskas stojo į savo vėžes. Atranka įveikta be pralaimėjimų. O olimpiados bronza, kad ir po dramų, buvo laimėta prieš NVS (Nepriklausomų valstybių sandraugą, sudaryta iš TSRS rinktinės žaidėjų), rezultatu 82-78.
1993 Metai: Šaltas Dušas
Po įspūdingos olimpinės bronzos, reikėjo dalyvauti atrankoje į Europos čempionatą. Komandai negalėjo padėti A. Sabonis ir R. Kurtinaitis. Jau draugiškos rungtynės signalizavo neramų signalą. Buvo pralaimėta netgi Kauno „Atletui“. Pirmoji atrankos dvikova prieš lenkus buvo laimėta. Antroji - pralaimėta Baltarusijos rinktinei, o tai užkirto kelią į pagrindinį turnyrą. Sirgaliai liko ir be Europos, ir be 1994 metais Pasaulio pirmenybių.
1995 Metai: Atgaivos Metai
Lietuva nužygiavo iki pat Europos čempionato finalo, kuriame dėl, galimai, tendencingo teisėjavimo, pralaimėjo Jugoslavijai. Stebuklingai žaidė V. Džordžovičius, įmetęs 43 taškus.
1996 Metai: Atlantos Olimpiados Bronza
A. Sabonis ir Š. Marčiulionis baigė karjerą rinktinėje. Tiesa, vėlesniais metais A. Sabonis buvo sugrįžęs į komandą, bet tuomet neturėjo ryškaus vaidmens. Laimėjęs atranką į 1997 metų Europos čempionatą, komandą paliko ir V. Garastas.
XXI Amžius: Nauji Iššūkiai ir Pergalės (2001-dabar)
Įžengus į XXI amžių, Lietuvos krepšinio rinktinė toliau tęsė savo kelią tarptautinėse varžybose, patirdama tiek pakilimų, tiek ir nuosmukių.
- 2003 m. Europos čempionatas Švedijoje: čempionų titulas (6 rungtynės ir 6 pergalės). Saulius Štombergas ir Šarūnas Jasikevičius išrinkti į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką. Šarūnas Jasikevičius išrinktas čempionato MVP.
- 2007 m. Europos čempionatas Ispanijoje: bronzos medaliai
- 2010 m. Pasaulio čempionatas Turkijoje: bronzos medaliai
- 2013 m. Europos čempionatas Slovėnijoje: sidabro medaliai
- 2015 m. Europos čempionatas Latvijoje/Prancūzijoje/Kroatijoje/Vokietijoje: sidabro medaliai
Jono Kazlausko Rinktinės Kilimas ir Nukritimas (1997-2001 Metai)
1997 metai. Atėjo trenerio J. Kazlausko era. Rezultatai pirmiausia buvo vidutiniški: 1997 metais Europoje - 6 vieta, 1998 metais - 7 vieta Pasaulio čempionate. 1999 metais rinktinės sudėtyje buvo ir A. Sabonis, ir Š. Jasikevičius. Komanda žaidė įspūdingai, turėjo gerą sudėtį, jau atrodė, kad medaliai ranką pasiekiami, bet kelią link jų užstojo ketvirtfinalyje Ispanijos rinktinė. Tiek A. Sabonis, tiek ir visa komanda tiesiog tose rungtynėse perdegė. Vienintelis komandą traukęs Š. Jasikevičius prametė lemiamą dvitaškį, galėjusį išlyginti rezultatą. Taigi, ir vėl be medalių. Čempionate iškovota 5-oji vieta.
Tais metais karjerą rinktinėje baigė A. Karnišovas. Jis buvo anksčiau teigęs: „Pasibaigus Sabonio ir Marčiulionio erai, ilgai neiškovosime medalių“. Tai buvo vadinama Karnio prakeiksmu. Pasitraukus A. Karnišovui, 2000 metais Sidnėjaus olimpiadoje buvo iškovota bronza! Verta pažymėti, jog Sidnėjaus olimpiada buvo sėkmingiausia visiems Lietuvos sportininkams, iškovojusiems didelį kiekį medalių.
2001 Metai: Kritimas į Žemę
Europos čempionato aštuntfinalyje Lietuvos krepšinio rinktinė buvo nukautuota „Braliukų“ iš Latvijos. A. Bagatskis vieną po kito siuntė taiklius tritaškius ir Lietuvos krepšinio rinktinė patyrė „fiasko“. J. Kazlauskas pasitraukia iš vyriausiojo trenerio pareigų. Rinktinės vairą perima tuo metu asistentu dirbęs A. Sireika.
Rami ir Stabili Antano Sireikos Era (2003-2006 Metai)
2002 metais vėl nedalyvaujame Pasaulio čempionate, todėl belieka sėkmingai įveikti atranką ir išbėgti ant parketo Švedijoje senojo žemyno pirmenybėse 2003 metais. Grupės varžybose pirmosios rungtynės ir varžovas Latvija… Iškovota pergalė po dviejų pratęsimų. Fantastiški A. Macijausko tritaškiai, efektyvūs R. Šiškausko prasiveržimai ir ,pagaliau, pergalė! Tai kerštas už tą skaudų pralaimėjimą Turkijoje. O toliau - kaip sviestu patepta, grupės etapas įveiktas, ketvirtfinalyje palaužta Vokietijos rinktinė, kuomet M. Žukauskas iš vėžių išmušė D. Novitskį. Pusfinalyje nugalėti prancūzai, o galiausiai finale Ispanija, su tuo metu jaunuoju lyderiu Gasoliu, turėjo pripažinti Lietuvos rinktinės pranašumą. Pergalė ir Auksas! Po 64 metų pertraukos Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė vėl Europos čempionė!
2004 Metai: Atėnų Olimpiada
Medaliais išlepinti Lietuvos krepšinio sirgaliai dabar jau nedrąsiai svajojo ir apie olimpinį auksą. Deja, iš Atėnų olimpiados grįžome iškovoję tik(?) ketvirtąją vietą. Pusfinalyje apmaudžiai kelią pastojo Italijos rinktinė. Rinktinę bandęs traukti S. Štombergas ketvirtojo kėlinio pradžioje gavo penktąją pražangą, o Italijos rinktinė toliau taikliai metė tritaškius. Mažajame finale prieš JAV komandai nebuvo jokių vilčių.
2005 Europos Čempionatas
2005 metais Europos čempionate, rinktinėje dėl vienų ar kitų priežasčių nebuvo daugelio krepšininkų, bet komanda, vedama R. Šiškausko, gėdos nepadarė ir pralaimėjo vos vienas rungtynes ketvirtfinalyje prancūzams. Užimta penktoji vieta.
2006 Pasaulio Krepšinio Čempionatas
2006 metais Pasaulio krepšinio čempionate Japonijoje, mūsų rinktinė užėmė 7 vietą. Neatlaikęs federacijos spaudimo, komandą paliko treneris A. Sireika. Jei dabar mums toks rezultatas atrodytų neblogas, tuomet iš rinktinės buvo reikalaujama tik medalių. Apibendrinant, A. Sireikos ciklas buvo stabilus - nebuvo patirtas joks fiasko, o priešingai, buvo iškovotas Auksas po 64 metų pertraukos.
2007-2011 Metai: Atgimimas, Netikėtumai ir Skaudi Nesėkmė Namie
Jeigu Lietuvos krepšinio kryžių nešė trys banginiai: V. Garastas, J. Kazlauskas ir A. Sireika. Tai kitų trenerių era buvo gerokai trumpesnė. 2007 metais prie rinktinės vairo stojus R. Butautui, Europos čempionatas Ispanijoje nebuvo prastas. Starte iškovotos 7 pergalės iš eilės, tik pusfinalyje buvo pralaimėta amerikiečio R. Holdeno vedamai Rusijos rinktinei, kuri vėliau tapo ir turnyro nugalėtoja, bet laimėję mažąjį finalą Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė, įveikusi Graikijos krepšininkus, tapo bronzos medalių laimėtoja.
2008 Pekino Olimpiada
2008 metų Pekino olimpiadoje Lietuvos rinktinė išlaikė elitinės komandos statusą ir pateko į ketvertuką. Deja, mažajame finale buvo pralaimėta Argentinos komandai.
Skaudūs 2009
2009 metai buvo vieni skaudžiausiu Lietuvos krepšiniui. Gal tik blogiau buvo 1993 ir 2001 metais. 2009 metais Europos čempionate, sudėtyje neturint ryškiausių žvaigždžių, buvo vos ne vos pasiekta vienintelė pergalė prieš Bulgarija grupės etape, kitame etape vėl trys pralaimėjimai ir komanda važiuoja namo. Iš vyriausiojo trenerio posto traukiasi R. Butautas. Jį keičia K. Kemzūra.
Vėlgi, nesėkmė Europos čempionate, Lietuvos rinktinę galėjo palikti be Pasaulio čempionato, bet verslininko A. Guogos dėka, Lietuva gavo vardinį kvietimą. Jauna komanda, vadovaujama gero psichologo, krepšinio taktiko K. Kemzūros, pasiekė tuo metu kažką įspūdingo. Mažajame finale, rezultatu 99-88, įveikė Serbijos rinktinę ir iškovojo pirmąjį Pasaulio krepšinio čempionato medalį. Bronza iškovota aikštelėje lyderiaujant L. Kleizai.
2011 Krepšinio Čempionatas Namuose
2011 metai - Europos čempionatas namie, Lietuvoje! Gavę pasitikėjimą rengti čempionatą Lietuvoje, krepšinio valdininkai turėjo daug darbo. Ryškiausia krepšinio vadybinė figūra M. Balčiūnas, inicijavo naujų krepšinio arenų statybas: Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje. Turime arenas, turime stiprią sudėtį, gal laikas sužibėti namuose? Keturios pergalės ir vienas pralaimėjimas pirmame etape nežadėjo nieko blogo. Strigimas ir neramumai prasidėjo jau antrame etape, bet lemiamas rungtynes prieš Vokietiją pavyko laimėti ir mes ketvirtfinalyje. Varžovas iš pažiūros nesunkiai įveikiamas, Makedonijos rinktinė. Permaininga, nervinga kova. Lieka kelios sekundės ir patyręs Š. Jasikevičius nesėkmingai perduoda kamuolį D. Songailai. Tritaškis į lietuvių krepšį ir atsiliekame dviems taškais. Paskutinėje atakoje S. Jasaitis laisvas iš savo mėgstamo kampo prameta dvitaškį. Pralaimėjimas ir didžiulis nusivylimas. Mūsų šaunūs vyrai rado jėgų kovoti toliau dėl dalyvavimo atrankoje į Londono olimpines žaidynes. Pergalė prieš Slovėnija garantavo, jog kitais metais sirgaliai nebus palikti be krepšinio.
2012 Metais Atranka Į Olimpiadą
2012 metais atranka į Olimpiadą vyko saugumu nepasižyminčioje Venesueloje. Po pergalės atrankoje, ypač po laimėjimo prieš šeimininkus, ypatingai džiugavo komentatorius L. Kunigėlis. Iš to džiaugsmo į eterį paleidęs ir nevisai etiškų pasisakymų turnyro šeimininkų atžvilgiu. Pačioje olimpiadoje pasirodėme vidutiniškai, kelią link medalių užkirto tuo metu puikiai rungtyniavusi Rusijos rinktinė. Lietuva lieka 8. Trenerio K. Kemzūros karjera rinktinėje, bent kuriam laikui, baigėsi.
2013-2021 Metai: Jono Kazlausko Sugrįžimas ir Vėlesnė Trenerių Kaita
2013 metais Lietuvos krepšinio rinktinę gelbėti įkalbėtas buvo treneris J. Kazlauskas. Lietuvos krepšinio legenda tuomet sutiko užimti rinktinės vairą, nes jautėsi skolingas tuometiniam LKF prezidentui A. Saboniui. Šis sugrįžimas buvo sėkmingas. 2013 metais Europos pirmenybėse Slovėnijoje laimėjome sidabro medalius, finale nusileidę Prancūzijos rinktinei. Po metų, Pasaulio čempionato pirmenybėse, pralaimėjome mažąjį finalą tiems patiems prancūzams. 2015 metais vėl senojo žemyno pirmenybės ir vėl finale mums koją pakišo tie patys prancūzai. Galima teigti, jog per šį laikotarpį įžvelgiamas Lietuvos krepšinio rinktinės atgimimas. Tiesa, buvo ir dramų. Svarbiose grupės rungtynėse vos išnešėme sveiką kailį L. Kleizos dėka. Europos čempionato ketvirtfinalyje prieš galingą Gruzijos ekipą komandą ištraukė J. Mačiulis. Kartais reikia ir sėkmės, o sekasi geriausiems.
2016 Triuškinantys Metai
2016 metais nors ir žaidėme eilinį kartą Olimpiadoje, deja, ketvirtfinalyje buvome sutriuškinti Australijos rinktinės. Treneris J. Kazlauskas antrą kartą pasitraukė iš vyriausiojo trenerio posto.
#