Lietuvos krepšinis turi turtingą ir garbingą istoriją, o tarpukaris - ypatingas laikotarpis, pažymėtas pirmaisiais žingsniais tarptautinėje arenoje ir įspūdingomis pergalėmis. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip krepšinis atkeliavo į Lietuvą, kaip formavosi vyrų rinktinė ir kokie veiksniai lėmė jos triumfą Europos čempionatuose 1937 ir 1939 metais.
Krepšinio atsiradimas Lietuvoje
Kai Lietuva 1918 metais paskelbė savo nepriklausomybę, šalis buvo sudėtingoje situacijoje ir sportas tik lėtai brovėsi į žmonių gyvenimus. Į Lietuvą atkeliavo ir krepšinis, kuris tuomet dar buvo vadinamas krepšiasvydžiu. Jį lietuviai laikė moterišku sportu, todėl nelabai juo domėjosi. Tačiau tuomet į Lietuvą atvyko išeivijos lietuviai, kurie padarė tikrą krepšinio revoliuciją Lietuvoje.
Pirmieji krepšinio propaguotojai Lietuvoje buvo E. Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė, S. Darius ir K. Dineika. Oficialia Lietuvos krepšinio gimimo diena laikoma 1922 m. balandžio 23 d., kai Kaune įvyko pirmosios oficialios rungtynės tarp LFLS (Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos) ir Kauno miesto rinktinės krepšininkų, kurias 8:6 laimėjo LFLS. 1922 m. surengti pirmieji moterų, o 1924 m. - vyrų Lietuvos krepšinio čempionatai.
Pirmieji žingsniai tarptautinėje arenoje
1925 m. įvyko pirmosios tarptautinės rungtynės - Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė susitiko su Latvijos krepšininkais. Tačiau krepšinio iškilimas prasidėjo 4 dešimtmečio pradžioje. 1936 m. Lietuvos kamuolio žaidimo sąjungos krepšinio komitetas buvo priimtas į FIBA.
Kelias į triumfą: 1937 m. Europos čempionatas Rygoje
1937 m. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė visų nuostabai laimėjo II-ąjį Europos vyrų krepšinio čempionatą, kuris vyko Rygoje. Remiantis Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) tuometinėmis nuostatomis, laimėjusi šalis - Lietuva įgijo teisę rengti kitą čempionatą.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Iš JAV specialiai atvykusių Felikso Kraučiūno ir Prano Talzūno vedami lietuviai jau pirmą čempionato dieną pateikė staigmeną ir 22:20 nugalėjo vienaa iš favoričių laikytą Italijos komandą. Vėliau lietuviai 20:15 (16:10) nugalėjo Estiją, 21:7 (8:3) - Egiptą, 32:25 (18:18) - Lenkiją. Dramatišką Europos čempionato finalą rezultatu 24:23 (11:9) laimėjo Lietuva. Rezultatyviausiai Lietuvos rinktinėje žaidė P.Talzūnas, pelnęs iš viso net 69 taškus.
Pasirengimas namų čempionatui: Kauno sporto halės statyba
Lietuvai šiemet tenka organizuoti vieną didžiausių Europos sporto renginių - 37-ąjį Europos vyrų krepšinio čempionatą. Tad puiki proga prisiminti, jog Lietuvai Europos krepšinio čempionato šeimininkės ir organizatorės vaidmuo tenka nebe pirmąjį kartą, nes 1939 m. gegužę Kaune, tuometinėje laikinojoje sostinėje vyko 3-asis Europos vyrų krepšinio čempionatas.
1938 m. rugpjūtį Tarptautinės krepšinio federacijos generalinis sekretorius V. Džonsas (William Jones) atvyko į Kauną derinti organizacinių būsimojo čempionato klausimų. Tuomet Europoje specialiai krepšiniui pritaikytų arenų dar beveik nebuvo.
Kūno kultūros rūmų direktorius V. Augustauskas iškėlė idėją, jog Kaune galėtų būti pastatytas modernus sporto renginiams skirtas pastatas. Premjero Vlado Mirono vyriausybė pritarė iškeltai minčiai, supratusi šio tarptautinio sporto renginio svarbą Lietuvos įvaizdžiui Europoje. Kauno sporto halę projektavo jaunas aukštos kvalifikacijos inžinierius Anatolijus Rozenbliumas. Sporto halės statybos vyko 1938 m. gruodžio - 1939 m. gegužės mėnesiais. Ji pastatyta per rekordiškai trumpą laiką - greičiau negu per pusmetį.
1939 m. gegužės 17 d. Kaune viešėjęs Tarptautinės krepšinio federacijos generalinis sekretorius V. Džonsas domėjosi Europos krepšinio čempionato organizavimo Kaune eiga bei naujosios sporto halės statybomis. Savo viešnagės metu jis išsakė šią savo nuomonę: „Sporto halė Kaune yra vienintelė tokia puiki Europoje. Kuberteno (Pierre de Coubertin) salė Paryžiuje taip pat yra puiki, bet ji daugiau pritaikyta tenisui.“
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Antrasis triumfas namuose: 1939 m. Europos čempionatas Kaune
1939 metais trečiosios Europos krepšinio pirmenybės surengtos Kaune. Čempionatas prasidėjo dramatiškomis rungtynėmis su kaimynais latviais. Paskutinėmis sekundėmis pataikymas P.Lubino metimas atnešė Lietuvai pergalę 37:36 (15:17). Tuomet lietuviai tiesiog išsityčiojo iš vengrų - 79:15 (29:9) ir suomių - 112:9 (48:3). Lietuvos rinktinė užsitikrino pirmą vietą dar nesužaidus paskutinių rungtynių su Italija. Nepaisant to, Italija buvo nugalėta 48:15 (29:7).
Lietuvos rinktinė, laimėjusi visas septynerias rungtynes, antrąkart istorijoje tapo Europos čempione. Lietuviai gavo šalies prezidento Antano Smetonos įsteigtą prizą - gintarais dekoruotą sidabrinę skrynią.
Žydų indėlis į Lietuvos krepšinį
Prieš pradedant kalbėti apie Lietuvos žydų (litvakų) dalyvavimą sportiniame sąjūdyje, pirmiausia reikia pažvelgti į atsikūrusios Lietuvos politinę ir ekonominę-socialinę padėtį. Litvakai buvo pilnateisiai nepriklausomos Lietuvos piliečiai su kitų tautybių atstovais gyvenančiais Lietuvoje. Lietuvoje žydai sudarė apie dešimtadalį (8,3 %) visų gyventojų, o atskiruose miestuose, kaip Kaune, Jonavoje ir kitur net 20-30 %. Jie aktyviai dalyvavo kovose už Lietuvos nepriklausomybę, Lietuvos kariuomenėje, verslo, pramonės, mokslo, medicinos ir kitose sferose. Ne išimtis buvo ir besikuriantis sportinis gyvenimas.
Nemažai klubų Nepriklausomoje Lietuvoje turėjo įkūrę ir žydai. Tai “Juspo”, “Hapoel”, “Bar Kochba”, “Jehuda”, “Krat”, “Haboach”, “Hagibor”, “Olimp” ir kt. Aktyviausias buvo - “Makabi” sporto klubas įsteigtas 1920 m. Iš pradžių klubas pavadintas - Gimnastikos ir sporto sąjunga “Makabi”, o nuo 1923 m. kovo 17 d. Lietuvos žydų gimnastikos ir sporto sąjunga “Makabi”. “Makabi” buvo finansiškai turtingiausia ir daugiausia narių ir klubų turėjusi visų tautinių mažumų sporto organizacija, kuri nemažai pasitarnavo ir Lietuvos sportui.
Šiaulių pramoninkas Chaimas Frankelis įkūrė sporto klubą, paskyrė 2 ha žemės sklypą sporto aikštelėms įrengti. Taip pat įsteigė įvairias taures ir prizus, dažnai rengė įvairius sporto vakarus. Kauno tabako fabriko savininkas Chaimas Zivas taip pat steigdavo prizus sporto varžyboms.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Štai “Makabi” narys, dviratininkas Isakas Anolikas Lietuvos olimpinės rinktinės sudėtyje dalyvavo 1924 m. Paryžiaus ir 1928 m.
Lietuvos stalo teniso pradininkai - “Makabi” sporto klubo sportininkai. 1927 m. kovo 12-13 d. Kaune įvyko pirmosios stalo teniso pirmenybės, kuriose O. Gurvičiūtė ir J. Šimensas pirmieji tapo Lietuvos čempionais. 1938 m. kovo 26 -27 d. Kaune vyko Pabaltijo stalo teniso turnyras. Lietuvos rinktinė - V. Variakojis, E. Nikolskis, Chaimas Duškesas - tapo Pabaltijo čempionais. 1939 m.kovo 6-12 d. Kaire vykusiose pasaulio stalo teniso pirmenybėse sėkmingai žaidė Lietuvos vyrų rinktinė - Chaimas Duškesas, Vladas Dzindziliauskas, Eugenijus Nikolskis ir Vilius Variakojis, kurie iškovojo 4-ąją vietą tarp vienuolikos komandų.
Pasižymėjo ir sporto klubo “Makabi” boksininkai. Štai 1926-27m. Lietuvos bokso čempionate N. Vaineris iškovojo pirmąsias vietas (sv. kat. iki 61,2 kg.) 1927 m. 1935 m. Lietuvos čempionate D. Birgeris iškovojo čempiono vardą (sv. kat. iki 72,6 kg.).
Šios sporto šakos Lietuvos rekordininku 1931 m. tapo sporto klubo “Bar Kochba” atstovas S. Rozenbergas (110m.l/b), o 1932m. Lietuvos rekordininku 200 m. bėgime tapo “Makabi” narys M. Libermanas. 1929 m. Kaune vykusioje SELL studentų vasaros olimpiadoje Lietuvos rinktinės sudėtyje dalyvavo lengvaatlečiai M. Gelermanas ir M. Libermanas.
1930 m. Štai tais pačiais metais Hamburge (Olandija) vykusioje olimpiadoje Lietuvos rinktinė L. Abromavičius, Z. Kolodnas, A. Machtas, M. Šembergas, I. Vistaneckis tarp 18-os komandų užėmė 14-ąją vietą. Neblogai pasirodyta 1937 m. Stokholme vykusioje olimpiadoje, kur Lietuvos rinktinė (L. Abramavičius, M. 1931 m. Pabaltijo turnyre Klaipėdoje čempionu tapo Isakas Vistaneckis. Reikia pažymėti, kad minėtas šachmatininkas kartu su V.Mikėnu buvo vieni iš geriausių nepriklausomoje ir vėliau sovietinėje Lietuvoje.
“Makabi” futbolininkai aktyviai dalyvavo ir Lietuvos futbolo pirmenybėse. 1926 m. 1925 m. Kaune Lietuvos futbolo rinktinė žaidė tarpvalstybines rungtynes su Estijos sportininkais. Rinktinės sudėtyje žaidė ir “Makabi” futbolininkai - J. Lifšicas ir L. Gelermanas (pralaimėta 1:0). 1927 m. Rygoje vykusiose Lietuvos-Latvijos tarpvalstybinėse futbolo rungtynėse Lietuvos rinktinėje žaidė “Makabi” nariai - S. Buršteinas ir N. Blatas (6:3).
A. Rozenbliumas gimė Kaune. 1927 m. sėkmingai baigė Keteno (Vokietija) aukštąją Inžinerijos mokyklą, grįžo į Lietuvą, kur iki 1936 m. dirbo samdomu inžinieriumi. Kaip konstruktorius jis dalyvavo projektuojant Kauno centrinio pašto rūmus, Karininkų Ramovę, M.Valančiaus gimnaziją Telšiuose, Tyrimų laboratoriją (dabar Kauno Technologijos universiteto Chemijos f-to rūmai). Po karo A. Rozenbliumas atsidėjo moksliniam darbui Kauno universitete, KPI, Vilniaus inžineriniame institute.
Paryžiaus olimpinėse žaidynėse Lietuvos žurnalistų gretose dalyvavo ir J. Lifšicas, o 1928 m. Amsterdamo Olimpinėse žaidynėse „Žydų balsą“ atstovavo vienintelis žurnalistas M. Kepeliušnikas.
Okupacija ir tragiškas likimas
1940 metų Lietuvos Respubliką okupuoja Sovietų Sąjunga. Nepriklausomybės neteko ir Lietuvos krepšinis. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui žydų likimą nulėmė nacistų genocido politika bei vietiniai antisemitai, nutraukę ir aktyvią jų sportinę veiklą Lietuvoje. Kauno IX-ajame forte 1943 m. buvo sušaudytas Isakas Anolikas - 1924 ir 1928 m. Paryžiaus ir Amsterdamo olimpiadų dalyvis. Inž. Anatolijui Rozenbliumui, iškentusiam hitlerinės okupacijos metus, 1944 m. pavyko pabėgti iš Kauno IX-o forto. Nacių okupacijos metais žuvo ir AKKK II-os laidos absolventas Nachmanas Blatas. Nežinomi boksininkų N. Vainerio, J. Jolko, D. Birgelio, taip pat VDU Kūno kultūros katedros dėstytojų V. Lazersono ir L. Mirskio likimai. Daugelis sportininkų emigravo į vakarus.
tags: #lietuvos #vyru #krepsinio #rinktine #tarpukariu