Šiame straipsnyje apžvelgiama įvairi informacija apie Liudviką Andriulį, apimanti jo veiklą sporto, verslo ir visuomenės srityse. Straipsnyje siekiama pateikti išsamią apžvalgą, remiantis prieinamais duomenimis.
Pavežėjimo paslaugų sektorius ir Andriulio patirtis
Straipsnyje pateikiama informacijos apie pavežėjimo paslaugų sektorių Lietuvoje, įskaitant tokias platformas kaip „Bolt“ (anksčiau „Taxify“). Dėl pandemijos ilgą laiką uždarytiems restoranams ir kavinėms maisto pristatymas į namus buvo bene vienintelis būdas bent kiek palaikyti savo veiklą. VMI: pavežėjai pernai gavo daugiau nei 43 mln. Per platformas vežėjai praėjusiais metais gavo daugiau nei 43 mln. eurų pajamų, remiantis aštuonių keleivių vežimo organizatorių duomenimis, skelbia Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Ji atnaujino virš 9 tūkst. vežėjų 2020 metų pajamų mokesčio deklaracijas. Alytuje nuo kitos savaitės veiks „Bolt“ elektrinių paspirtukų nuomos paslauga, pranešė miesto meras Nerijus Cesiulis. Dvidešimt metų Vilniuje gyvenanti moteris - viena iš nedaugelio moterų, uždarbiaujančių su šia pavežėjimo platforma. Ji neslepia, kad, panorusi keisti darbą ir vežti keleivius, susidūrė su skeptiškomis aplinkinių reakcijomis, jų sulaukia iki šiol. Dalis Europos valstybių ima keisti pavežėjų ir kitas paslaugas teikiančių dalijimosi platformų darbuotojų darbo santykius. Siūloma, kad šie darbuotojai būtų traktuojami ne kaip laisvai samdomi, bet būtų prilyginami dirbantiems su įprastomis darbo sutartimis. Specialistai pastebi, kad netrukus to imtis reikės ir Lietuvoje. 200 bendrovės „Bolt Food“ maisto kurjerių reikalauja didesnio užmokesčio ir stabilių darbo sąlygų - pirmadienį įsteigta „Kurjerių asociacija“ bendrovės vadovui Andriui Pacevičiui įteikė peticiją. Nesulaukę reakcijos, kurjeriai žada protestuoti, neatmeta ir streiko galimybės, teigiama asociacijos pranešime. Klaipėdoje dirbantis pavežėjas lieja apmaudą - miesto kontrolieriai skyrė 40 eurų baudą, nors tuo metu jis sėdėjo automobilyje kartu su savo sūnumi. Tikriausiai dažnas didmiesčio gyventojas buvo susidūręs su problema - išsikvietus taksi ar pavežėjus, vairuotojas nekalba lietuviškai. Kyla sunkumų jam paaiškinti kelionės tikslą, maršrutą ar tiesiog paprašyti, kad patildytų muziką. Į Vilniaus senamiestyje esančią Pylimo gatvę sekmadienį po vidurnakčio atvažiavo policija, čia buvo stabdomi automobiliai, tikrinami vairuotojai. Pro šalį važiavo nemažai žmonių elektriniais paspirtukais. Juos policininkai irgi stabdė, prašė pūsti į alkoholio matuoklius. Elektriniais paspirtukais važiuojantiems galioja tos pačios taisyklės, kaip ir dviratininkams. Girtiems važinėti draudžiama. Siaučiant Covid-19 virusui, pavežėjai tampa alternatyva ir pagalba viešajam transportui. Nors pavežėjimo paslauga naudojasi nemažai žmonių, Vyriausybė šią paslaugą siūlantiems asmenims teikia tik rekomendacijas, kaip reiktų darbą organizuoti. Trečiadienį, liepos 15 d., nuo 11 iki 15 valandos dalis vilniečių gali likti be dienos pietų. Dėl vienašališkai sumažintų tarifų tuo metu streikuos apie 80 „Bolt Food“ kurjerių. Jų kantrybės taurę perpildė pirmadienio rytą 8.37 val. gauta žinutė, kad maisto pristatymo kompanija nuo 9 val. keičia bazinius įkainius. Vilniuje ketvirtadienį „Bolt“ vairuotojas atsitrenkė troleibusą, jam nustatytas 3,6 promilės girtumas. Vilniuje, Laisvės pr., įvyko stipri automobilių avarija: į tiesiai važiuojantį automobilį atsitrenkė „Bolt“ pavežėjas. Tai ne pirma avarija šioje sankryžoje. Iš apvirtusio tiesiai važiavusio automobilio buvo ištraukta moteris, ją medikai išvežė į ligoninę. Moters vairuojamas automobilis rimtai suvaitotas, ant važiuojamosios kelio dalies kurį laiko liko ant stogo. Liudininkai pasakojo, kad moteris mėgino avarijos išvengti, bet to jai padaryti nepavyko. Pavežėjimo platforma „Bolt“ (buvusi „Taxify“ - aut. past.) birželio 4-ąją pradės taikyti naujus mokesčius keleiviams. Nuo birželio pradžios sostinės pavežėjai savo klientų Vilniaus oro uoste lauks specialiai jiems skirtoje vietoje, o keleiviams rasti išsikviestą automobilį bus dar patogiau, skelbiama pranešime spaudai. Pavežėjimo paslaugų platformų „Bolt“ skelbia, jog šiemet pradeda pristatinėti maistą į namus. Tarptautinė pavėžėjimo paslaugų platforma „Taxify“ keičia pavadinimą į „Bolt“. Bendrovė skelbia plėtros Lietuvoje planus, kurioje veikia nuo 2014-ųjų. „Bolt“, jau veikianti Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje, žada, kad netrukus paslaugos bus pasiūlytos ir Alytaus, Jonavos, Marijampolės, Utenos, Mažeikių ir kitų miestų gyventojams.
Minima, kad žinomas verslininkas Liudvikas Andriulis neseniai buvo nemaloniai nustebintas, kai nusprendė pasinaudoti prie Vilniaus oro uosto besibūriuojančių taksistų paslaugomis. Deja, kelionės pabaigoje kaina už pavežėjimą buvo kur kas didesnė, nei tikėtasi.
Sporto naujienos
Straipsnyje taip pat minima, kad Tarptautinė sporto žurnalistų asociacija (AIPS) išrinko geriausius 2016 metų planetos sportininkus. Jais šiemet tapo jamaikietis Usainas Boltas ir JAV gimnastikos žvaigždė Simone Biles. Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse sprinteris U.Boltas iškovojo tris aukso medalius, o S.Biles savo trofėjų kraitį papuošė net keturiais tokiais apdovanojimais. Tačiau tai nėra tiesiogiai susiję su Liudviko Andriulio sportine veikla.
Kitos veiklos ir nuomonės
Liudvikas Andriulis (38) telekomunikacijų verslo ekspertas, rinkodaros specialistas, pardavėjas. Pranešimas buvo labai rimtas, o jo pavadinimas - puiki esencija nusakyti šiai asmenybei ir tai, ką ji išdarinėja savo feisbuko paskyroje. Nenorminė leksika, angliški žodžiai, tiesus šviesus nuomonės išsakymas, meistriškai sukaltas ant sveiko humoro pagrindo, - nenuostabu, kad per savaitgalį šį toli gražu ne pramogų pasaulio žmogų pradeda sekti 5000 sekėjų. Bet… čia jis parašo, kad Dievo nėra, sportas yra kenksminga besmegenių avių paguoda ir jau tikisi, kad sekėjai dings, - juk daugybė žmonių užsigavo, išvadino jį gėjumi, Dauno sindromo kamuojamu asmeniu. Aš neturiu šventų karvių, mano taikinys - dalykai, kurie dėl nesuvokiamų priežasčių yra laikomi šventais. Vienam tai sportas ir lietuviškos raidės, kitam - bažnyčia, trečiam - kad gėjų nebūtų. Juoktis galima ir reikia iš visko. Bet jam visa tai taip giliai „dzin“ - nei už kalbėjimą, nei už rašymą jis pinigų neima. Vyras tiesiog linksminasi. Kaip prasitarė jo bičiulis - tas bičas yra labai protingas ir dėl savo rašymo gabumų sutvertas dirbti šou versle. Lyg toks, o ne solidus verslininkas ant gero gabalo svieto būtų, Andriulis ir šėlsta interneto platybėse, retkarčiais kokioje mokykloje ar konferencijoje paskaitydamas pranešimą, kaip reikia uždirbti pinigų ir kad per dieną reikia perskaityti vieną ar pusantros knygos. Ir kad nesąmonė yra sekti svajonę, nes neva tuomet tapsi turtingas. Kur ta svajonė gali nuvesti, jei rūpi tik mergos, automobiliai, drugeliai ar kanklės?! Andriulis iš tolo atrodo lyg herojus iš Anthony Bourdaino knygos „Virtuvė slaptai. Kulinarijos nusikaltėlio nuotykiai“, kurioje herojai naktimis geria, plėšia gėrimų parduotuves, šniaukščia kokainą ir garbina šėtoną, o rytą stoja į savo darbo vietas ir kuria šedevrus. Bet tai tik mano įspūdis - tą „mano“ pabrėžia ir pats Liudvikas, įsitikinęs, kad jis gali turėti bet kokią nuomonę apie bet ką, juoktis iš ko tik nori, - svarbu, kad humoro strėlės neliestų sergančių ir neturtingų, o į šonus ir viršų - į valias. Esu telekomunikacijų ekspertas, visada užsiėmiau tik šia veikla. Pardavinėju didelius technologinius dalykus telekomunikacijų įmonėms ir jas konsultuoju, kaip geriau vystyti verslą. Mano klientai išsibarstę - Belgija, Italija, Taivanas, Filipinai, Kenija. Žmonės tik dabar pradeda daryti tai, ką mes darome 10 metų, tad pardavinėjame savo žinias. Kai Izraelio paštui, Kenijos bankui prireikė mobiliojo ryšio paslaugų - tai jiems pardaviau, nes pats buvau sugalvojęs „TeleMaximą“. Didelės įmonės nori turėti savo mobiliojo ryšio paslaugą, nes tai didina klientų lojalumą ir padeda uždirbti pinigų. Aš studijavau istoriją. Laimėjau nacionalinę olimpiadą, o tokie pirmu numeriu įstodavo į universitetą. Nieko kito iš manęs aplinka ir nesitikėjo. Todėl pasirinkote studijas, kurios vėliau neštų pelną? Aš neturiu šventų karvių, mano taikinys - dalykai, kurie dėl nesuvokiamų priežasčių yra laikomi šventais. Vienam tai sportas ir lietuviškos raidės, kitam - bažnyčia, trečiam - kad gėjų nebūtų. Juoktis galima ir reikia iš visko. Pašaipi kritika yra intelektualiausia ir tiksliausia.
Taip pat skaitykite: Biografija: Liudvikas Andriulis
Šeima ir vertybės
Verslininkas augina keturis vaikus - du paauglius sūnus ir dvi mažametes dukreles. Vyriausiajam jau 16, o jaunėlė gimė praėjusią vasarą. Paklaustas L. Andriulis palygino, kaip keitėsi jo požiūris į tėvystę nuo pirmagimio iki dabar: „Baisu net prisiminti, koks nebrandus dar buvau prieš tuos 16 metų. Tuomet dar išvis nesupratau, kas vyksta. Dabar esu daug geresnis tėtis, daugiau suprantu ir labiau vertinu tėvystę.“ Augant naujai kartai vyras sakė pajautęs didžiulį skirtumą tarp buvimo berniukų ir mergaičių tėčiu. „Aš įsivaizdavau, kad berniukai ir mergaitės skiriasi, juk ir užaugę mes šiek tiek skiriamės vieni nuo kitų, bet kad taip viskas skirsis - visų pirma mano paties jausmai ir požiūris, - nesitikėjau. Dar aš pats bandau susigaudyti - ne tiek su jomis, kiek su savimi ir suprasti, kur aš esu ir kodėl visai kitaip žiūrėjau į sūnus nei į jas. Ar aš čia gerai darau, ar blogai? Būti mergaičių tėčiu nėra taip jau paprasta ir nelabai aišku, kur čia tas mano vaidmuo, ko čia iš manęs reikia, kur aš galiu klysti. Su berniukais viskas aišku - aš jiems turiu būti pavyzdys, turiu jiems perduoti savąsias vertybes ir galutinė atsakomybė už jų tapimą sveikais visuomenės nariais yra mano. O su mergaitėmis tai man visai neaišku, koks mano vaidmuo. Kol kas mano vaidmuo asilo - žaidime „Princesė ir asilas“. Aš dukrų jau dabar bijau, o kas bus, kai jos bus paauglės, aš nežinau“, - prisipažino pašnekovas. Tėvystėje verslininkui svarbiausias kokybiškai praleistas laikas kartu - bendros veiklos, pokalbiai. O tam daug ir nereikia, tikino jis. „Man labai patinka išvažiuojant kur į miestą tvarkyti reikalų kartu pasiimti vaiką ar pora ir su jais taip praleisti valandą ar pusantros. Važiuodami mes daug šnekamės, nes mes tokia daug kalbanti šeima, visi turim savo nuomones, mėgstam jas išreikšti, padiskutuoti. Taigi tai gali būti labai kokybiškas laikas. Labai svarbu ir daryti ką nors kartu - ar „Ikea“ lentynas susukti, ar kažką kita padaryti, kartu pasiekti bendrą rezultatą. Labai pavydžiu tėčiams, kurie sportuoja ir gali kartu, pavyzdžiui, pažaisti tenisą“, - dalijosi L. Andriulis. Pašnekovas neslėpė, kad švelnioji vaikų auklėjimo pusė nėra jo stiprioji sfera. Paklaustas, ar dėl tokio požiūrio į tėvystę ir apskritai vaikų auklėjimo namuose nesulaukia kritikos, L. Andriulis juokdamasis atsikirto: „Mano namuose nėra dažnai abejojama mano intelektiniais gebėjimais ir žiniomis.“ Anot jo, gyvenant tokioje visuomenėje tenka priimti, kad užaugę vaikai galės būti bet kuo. Tik su viena sąlyga. „Mes turime labai aiškų reikalavimą. Labai nenorime, kad mūsų vaikai užaugtų vidutinybėmis, todėl reikalaujame, kad jie užsiimtų savo gyvenime tuo, kame gali būti geriausi arba vieni iš geriausių. Tapk bet kuo, bet ekspertu, - savo auklėjimo principais pasidalijo verslininkas. - Mes atvirai diskutuojame apie visokias šiuolaikines bereikšmes profesijas ir studijas, kurias baigęs niekada negausi darbo. Tikimės, kad mūsų vaikai bus produktyvūs ir racionalūs darbo rinkos nariai ir nesitrins universitete iki vidutinio amžiaus. Daugybę kartų jau diskutavome apie tai, kas yra produktyvios, pelningos, geros profesijos. Esu pasisodinęs ir pasakojęs, kad štai šitie uždirba tiek, kiti - tiek, ką reiškia būti vadovu, kuo skiriasi būti smulkaus verslo savininku ar departamento direktoriumi ir pan.“ Laidos pabaigoje jis reziumavo, kad tėvystė, ko gero, yra labiausiai ilgalaikis projektas, kokį tik galima gyvenime turėti. Aišku! Man svarbiausia jų žinios ir išsilavinimas. Nesvarbu, ką jie veiks, svarbiau, kad būtų šviesūs žmonės, turintys platų požiūrį į pasaulį. Jei galėčiau priversti, kad vienintelė maniakinė jų veikla būtų skaitymas, - tą ir padaryčiau.
Pomėgis skaitymui
Straipsnyje cituojamas L. Andriulis, pabrėžiantis skaitymo svarbą: Skaitymu galės išsisukti nu visko, ir nudaušiu bet kurį, drįstanti atitraukti vaiką nuo šio švento, neliečiamo proceso. Sakysite, perlenkiu, vienpusišką auklėjimą programuoju. Nė velnio. Skaitymas ir apsiskaitymas tiesiogiai koreliuoja su žmogaus sėkme gyvenime. Tiksliau, koreliuoja ne apsiskaitymas, o neapsiskaitymas - apsiskaitęs žmogus nebūtinai bus labiau sėkmingas, bet neapsiskaitęs tikrai turės mažiau galimybių ir sėkmės tikimybės. 99% žmonių, kuriuos pažįstu, ir kuriems sekasi, buvo, yra ir bus išprotėję dėl skaitymo, skaitantys dažnai, daug, o ypač daug skaitę vaikystėje ir paauglystėje. Aš visada ir visur skaitau - ėsdamas, tuštindamasis, skrisdamas, dirbdamas, atostogaudamas - turiu minutę - skaitau. Skrisdamas niekada nežiūriu filmų ir nesiklausau muzikos - tai būtų švento laiko, skirto skaitymui, švaistymas. Kaip, pavyzdžiui, vairavimas - siaubingai nuobodus užsiėmimas, nes vairuodamas negaliu skaityti. Kai neturiu ką skaityti, skaitau bet ką - etiketes, reklamas, instrukcijas, informacinius vaistų lapelius, kai visai blogai, ir net popierius ant „McDonald‘s“ padėklo du kart perskaitytas - skaitau net nesuprantama kalba parašytus tekstus. Tik daug skaitant galima išmokti gerai rašyti. Mokėti rašyti yra taip pat svarbu, kaip mokėti kalbėti. Matau daugybę žmonių, kurie kankinasi, kai reikia parašyti ilgesnį laišką, struktūruotai dėstantį mintį ir sprendžiantį sudėtingą problemą. Jau nekalbu apie kančias, kurias žmonės patiria, kai jiems tenka rašyti ilgesnį dokumentą, prezentaciją, kalbą ar CV. Daugybė gabių, įgūdžių ir žinių turinčių žmonių neatsiskleidžia, nes nemoka sklandžiai kalbėti, sklandžiai rašyti, dažnai - nei kalbėti, nei rašyti. Taip nei jie patys nesuvokia savo galimybių, nei, juolab, geba atskleisti jas kitiems.
Taip pat skaitykite: Nuo mėgėjo iki vadovo
Taip pat skaitykite: Sportas ir socialiniai įgūdžiai