Įvadas
Kauno sporto halė - tai ne tik architektūrinis statinys, bet ir svarbus Lietuvos sporto ir kultūros istorijos simbolis. Ši arena, išgyvenusi įvairius laikotarpius, nuo tarpukario Lietuvos iki šių dienų, yra daugelio reikšmingų įvykių liudininkė. Straipsnyje apžvelgiama halės istorija, jos statybos aplinkybės, svarbiausi įvykiai ir reikšmė Lietuvai.
Halės Statybos Priežastys ir Aplinkybės
Vieno taško persvara nulėmė halės statybą. 1937 m. triumfavusi Europos krepšinio čempionate, finale vos vienu taško persvara 24:23 nugalėjusi Italiją, Lietuva gavo teisę rengti kitą čempionatą. Tačiau Kaune tuo metu buvo tik maža sporto salė, talpinusi vos tūkstantį žiūrovų. Todėl buvo nutarta statyti naują, didesnę areną.
Kauno sporto halė tapo pirmąja specialiai krepšiniui statoma arena visoje Europoje. Visa halės statyba, įskaitant projektavimą, kainavo apie 400 tūkst. litų - labai didelę tiems laikams sumą.
Greita Statyba ir Iššūkiai
Halė buvo pastatyta vos per pusmetį. Skubėta ją baigti iki Europos krepšinio čempionato pradžios, tad statybos darbai vyko netgi žiemą, prie -20 laipsnių temperatūros. Arkinės sporto halės konstrukcijos (vienos arkos plotis siekė 60 m) buvo sumontuotos primityviai - rankomis. Arkų statybai buvo pakviesti kone visi Kauno ir apylinkių šaltkalviai. Vienu metu dirbdavo ir 260-300 žmonių. Dirbta ir naktimis, darbininkai triūsė keturiomis pamainomis. Darbai buvo baigti gegužės 10 d., o gegužės 21 d. įvyko pirmasis renginys - Europos krepšinio čempionato atidarymo iškilmės.
Talpa ir Patogumai
Pastatyta Kauno sporto halė talpino daugiau žiūrovų negu dabar - net 11 000. Tiesa, tik trys su puse tūkstančio vietų buvo sėdimos - likę žiūrovai stovėdavo. Bilietai į rungtynes kainavo 2,5-5 Lt į sėdimas vietas ir 1,5-2 Lt į stovimas vietas. Įdomu, kad tik pastatytoje sporto halėje nebuvo nei šildymo, nei vandentiekio, nei kanalizacijos. Vandentiekis įrengtas 1940 m., o šildymas - pora dešimtmečių vėliau, rekonstruojant halę.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
Halės Reikšmė Istoriniams Įvykiams
Prasidėjus sovietinei okupacijai, būtent Kauno sporto halėje įvyko Lietuvos mokytojų suvažiavimas, kurio metu buvo pareikštas protestas prieš Lietuvos okupaciją ir sugiedotas Lietuvos himnas. Antrojo pasaulinio karo metais visai netoli pastato buvo numestos dvi vokiečių aviacinės bombos. Tačiau gerai suprojektuoto statinio greta įvykę sprogimai nepažeidė.
Sporto halės projektuotojas, žydas Anatalijus Rozenbliumas II pasaulinį karą išgyveno tik per laimingą atsitiktinumą. Jam pavyko pabėgti iš Kauno geto, o vėliau jį priglaudė kolegos architekto Vlado Zubovo ir jo žmonos, M.K.Čiurlionio dukros Danutės Čiurlionytės-Zubovienės šeima. Ir po karo A.Rozenbliumas liko Kaune, prisidėjo ir prie 1958-1962 m. vykusios halės rekonstrukcijos.
Svarbūs Sporto Įvykiai
Halė aistras kėlė ne tik per krepšinį. 1949 m. keliolika tūkstančių žiūrovų stebėjo, kaip boksininkas Algirdas Šocikas kovoja su rusu Nikolajum Koroliovu. Nors lietuvis kovos metu dominavo, teisėjai pergalę skyrė rusui. Tačiau miniai įsiaudrinus ir ėmus protestuoti, teisėjai pakeitė sprendimą ir pergalę atidavė A.Šocikui. Vėliau varžybų rezultatai buvo anuliuoti, jos surengtos dar kartą Maskvoje.
Didelių pergalių halėje iškovojo ir rankininkai. 1987 m. būtent čia tūkstančių žiūrovų palaikomas Kauno „Granitas“ iškovojo Tarptautinės rankinio federacijos (IHF) taurę. Tai didžiausias Lietuvos rankininkų pasiekimas istorijoje. 1989 m. Kauno sporto halėje Arvydas Sabonis, žaisdamas už „Žalgirį“ prieš Kijevo „Dinamo“, pelnė 53 taškus. Tai per vienerias rungtynes halėje pelnytų taškų rekordas aukščiausio lygio varžybose.
Sąjūdis ir Kultūriniai Renginiai
Savo vaidmenį Halė suvaidino ir Sąjūdžio metu. XX a. devintojo dešimtmečio pabaigoje Kauno sporto halėje vyko lietuviško roko šventės. 1987-1990 m. vykusios šventės pritraukdavo dešimtis grupių ir atlikėjų - ant scenos lipo „Rondo“, Džordana Butkutė su grupe „Impuls“, „Kardiofonas“, „Poliarizuoti stiklai“, „Orkus“ (būsimieji „Rebelheart“), „Katedra“ ir kiti.
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
Kiti Įvykiai
1998 m. būtent Kauno sporto halėje įvyko momentas, nulėmęs Kauno „Žalgirio“ ateitį - pergalingas Enniso Whatley metimas, išplėšęs pergalę serijoje prieš Turkijos komandą Bursos „Tofas“. Jei rungtynes „Žalgiris“ būtų pralaimėjęs, komanda ne tik būtų neiškovojusi Europos taurės, bet ir nepatekusi į Eurolygą, iš kurios nuo tada „Žalgiris“ jau niekada nebeiškrito.
2009 m. Kauno sporto halėje vyko erotikos festivalis „Aistra“. Čia pasirodė užsienio ir Lietuvos erotikos bei striptizo grupės, buvo pristatomi viliojantys drabužiai bei sekso reikmenys. Kauno sporto halė matė ir susišaudymą. Tai įvyko 2010 m., prieš tarptautinį bušido turnyrą. Įtarta, kad susišaudymas buvo susijęs su Kauno mafijos karais - du vienai gaujai priklausę vyrai apšaudė keturis kitai gaujai priklausiusius vyrus. Niekas nežuvo, buvo tik sužeistų, o įtariamieji, nesurinkus pakankamai įrodymų, buvo išteisinti. 2014 m. prie Kauno sporto halės vyko Jehovos liudytojų krikštynos. Čia buvo įrengtas didžiulis baseinas.
Krepšinio Šventovė ir Užsienio Lietuvių Indėlis
Kauno halė sutalpina iki 11 tūkst. žiūrovų. Pasak S. Karalevičiaus, didžiausias nuopelnas, kad Kaune iškilo tiems laikams labai moderni halė, tenka tuomečiam Kūno kultūros rūmų direktoriui, sporto veikėjui Vytautui Augustauskui-Augustaičiui.
Nors Lietuva didžiuojasi savo krepšinio istorija, svarbu paminėti ir užsienio lietuvių indėlį. Tarpukariu rinktinę sustiprinęs iš JAV atvykęs užsienio lietuvių desantas padėjo pagrindus pirmosioms įsimintinoms mūsų šalies sporto pergalėms 1937-ųjų ir 1939-ųjų Europos čempionatuose. Tačiau bendradarbiavimas už užsienio lietuviais nutrūko labai ilgam, prasidėjus II-ajam pasauliniam karui ir vėliau ant šalies užgriuvus geležinei uždangai. Tik po labai ilgo laiko tarpo, Sąjūdžio metais, žaisti į Lietuvą iš už Atlanto atvyko Jonas Karpis.
Lietuvos Sporto Istorija ir Žydų Indėlis
Sporto apraiškų būta jau senovės baltų buityje ir darbe. 1918 nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje sportinė veikla pradėta organizuoti iš Rusijos, Latvijos, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) grįžusių ir vietinių lietuvių - S. Garbačiausko, E. Kubiliūnaitės‑Garbačiauskienės, P. Olekos, K. Dineikos, Prano Šližio, J. J. Bulotos, S. Dariaus, J. Ereto ir kitų iniciatyva bei pastangomis. Pradėta steigti sporto organizacijas (sąjungas, klubus). 1919 Kaune įkurta pirmoji nepriklausomos Lietuvos sporto organizacija - Lietuvos sporto sąjunga (LSS; pirmininkas Pranas Šližys). 1920 įkurta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS), kuri kultivavo beveik visas to meto populiarias sporto šakas (pirmininkas S. Garbačiauskas). 1922 Kaune įsteigta Lietuvos sporto lyga (LSL) - aukščiausioji sporto institucija, kuri vadovavo visam sporto sąjūdžiui ir tvarkė jo veiklą, atstovavo Lietuvai tarptautiniu lygiu.
Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje
Prieš pradedant kalbėti apie Lietuvos žydų (litvakų) dalyvavimą sportiniame sąjūdyje, pirmiausia reikia pažvelgti į atsikūrusios Lietuvos politinę ir ekonominę-socialinę padėtį. Iki 1920 m. ir vėliau vyko kovos su išorės bei vidaus priešais, ūkis po okupacijos ir karų suirutės buvo nualintas. Visuomenės kultūros daigus ugdė įvairios savišvietos draugijos, organizacijos, jų tarpe ir religinės bei atskiros asmenybės, sugrįžusios iš užsienio. Pirmoji Lietuvos sporto organizacija buvo Lietuvos Sporto sąjunga (LSS), įkurta 1919 m. gegužės 18 d. Kaune.
Litvakai buvo pilnateisiai nepriklausomos Lietuvos piliečiai su kitų tautybių atstovais gyvenančiais Lietuvoje. Lietuvoje žydai sudarė apie dešimtadalį (8,3 %) visų gyventojų, o atskiruose miestuose, kaip Kaune, Jonavoje ir kitur net 20-30 %. Jie aktyviai dalyvavo kovose už Lietuvos nepriklausomybę, Lietuvos kariuomenėje, verslo, pramonės, mokslo, medicinos ir kitose sferose. Ne išimtis buvo ir besikuriantis sportinis gyvenimas. Nemažai klubų Nepriklausomoje Lietuvoje turėjo įkūrę ir žydai. Tai “Juspo”, “Hapoel”, “Bar Kochba”, “Jehuda”, “Krat”, “Haboach”, “Hagibor”, “Olimp” ir kt. Aktyviausias buvo - “Makabi” sporto klubas įsteigtas 1920 m. “Makabi” buvo finansiškai turtingiausia ir daugiausia narių ir klubų turėjusi visų tautinių mažumų sporto organizacija, kuri nemažai pasitarnavo ir Lietuvos sportui. Be šio klubo, Kaune ir Klaipėdoje veikė “Bar Kochba” Kaune jis atskilo nuo “Makabi”, vėliau vėl įsiliejo į jį. Klaipėdoje “Bar Kochba” veikė nepriklausomai nuo Kauno. Be šių klubų Lietuvoje veikė ir “Žydų atletikos klubas” (ŽAK).
Sporto Šlovės Alėjos Idėja
Dr. Ne vieną Lietuvos pergalę regėjusi Kauno halė sekmadienį laukė Lietuvos sportui neabejingų žmonių. Istorinėje erdvėje pulsavo Sporto šlovės alėjos idėja. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Kauno apskrities taryba kartu su Žaliakalnio bendruomene ne atsitiktinai į Kauno sporto halę sukvietė šalies sporto visuomenę. Sporto šlovės alėją siūloma įkurti Ąžuolyno parko pakraštyje, greta S.Dariaus ir S.Girėno stadiono bei legendinės sporto halės.
Kauno Sporto Halės Reikšmė
Kauno sporto halė yra svarbus Lietuvos sporto istorijos paminklas, liudijantis šalies krepšinio tradicijas ir sporto reikšmę tautinei tapatybei. Tai vieta, kurioje vyko svarbūs istoriniai įvykiai, sporto varžybos ir kultūriniai renginiai. Halė išlieka svarbiu simboliu, įkvepiančiu naujas kartas sportininkų ir aistringų sirgalių.