Lietuva - krepšinio šalis, kurioje ši sporto šaka yra ne tik populiari, bet ir giliai įsišaknijusi kultūroje bei istorijoje. Nuo pirmųjų žingsnių XX amžiaus pradžioje iki šių dienų, Lietuvos krepšinis išgyveno įvairius etapus, patyrė triumfų ir iššūkių, tačiau visada išliko šalies pasididžiavimu. Šiame straipsnyje apžvelgsime Lietuvos krepšinio komandų istoriją, pradedant LKL įkūrimu ir baigiant jaunimo rinktinių pasiekimais bei klubų bankrotais.
Lietuvos Krepšinio Lygos (LKL) Įkūrimas ir Raida
Lietuvos krepšinio lyga (LKL) buvo įkurta 1993 m. balandžio 22 d., kai susirinko aštuonių stipriausių Lietuvos krepšinio klubinių komandų - Kauno „Žalgirio“, „Atleto“, „Drobės“, Vilniaus „Statybos“, Plungės „Olimpo“, „Šilutės“, Panevėžio „Lietkabelio“ ir Klaipėdos „Neptūno“ - treneriai bei Šarūno Marčiuliono krepšinio fondo atstovai. Jie įkūrė Lietuvos krepšinio asociaciją - pirmąją Lietuvoje profesionalią sporto organizaciją.
Šiandien Lietuvos krepšinio lyga yra 10-ies klubų asociacija. Lygą valdo ir svarbiausius klausimus priima patys klubai, deleguojantys po vieną asmenį į LKL valdybą.
Moterų Krepšinio Komandos: LKKA „Aistės“ Pavyzdys
LKKA „Aistės“ yra puikus pavyzdys komandos, turinčios didelę istoriją. Per visą savo gyvavimo laikotarpį LKKA „Aistės“ tapo Lietuvos ir Baltijos lygos čempionėmis, iškovojo „Lietuvos sporto“ taurę. Tuo metu komandoje rungtyniavo garsios krepšininkės kaip Jurgita Štreimikytė, Lina Dambrauskaitė, Rasa Kreivytė ir kitos.
Komandos trenerių štabas džiaugiasi, jog LKKA „Aistėms“ pavyko išsaugoti didelę dalį žaidėjų. Komandos aprangos spalvos šiais metais bus balta ir raudona. Komandos sudėtis: Ugnė Avižienytė, Dovilė Saurazaitė, Jolanta Marmienė, Vitalija Kaminskytė, Eglė Vitkutė, Monika Petrauskaitė, Neringa Skadaitė, Laura Želnytė, Akvilė Baronėnaitė, Laura Svarytė ir kapitonė - Kornelija Balčiūnaitė. Komandos konkrečiai savo tikslų neįvardijo, tačiau užsiminė, kad jie yra aukšti. Komandų partneriai merginoms palinkėjo pergalėmis garsinti savo klubus, turėti geras sąlygas žaisti ir treniruotis bei populiarinti moterų krepšinį Lietuvoje.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Kauno Rajono „LSU-Atletas“: Istorijos Atgimimas
Kauno rajono „LSU-Atletas“ yra komanda, turinti gilias tradicijas Lietuvos krepšinyje. Anot vyriausiojo trenerio Edo Nickaus, komanda ir toliau tęs kovas Lietuvos krepšinio lygoje. Praėjusį sezoną vaikinai įgijo daug patirties, o klubui buvo nelengvas išbandymas. Lietuvos krepšinio lygoje rungtyniausime ir nauju pavadinimu Kauno rajono „LSU-Atletas“. „Atleto“ klubui- daugiau kaip 50 metų, grįžtame prie savo šaknų. Dauguma krepšinio gerbėjų prisimena „Atleto“ komandą, kuri žaidė Lietuvos krepšinio lygos finale, jai atstovavo Žydrūnas Ilgauskas, Saulius Štombergas, Kęstutis Kemzūra, Rytis Vaišvila ir kiti. Komandos istorija ir sėkmė glaudžiai susijusi su Lietuvos sporto universitetu.
Šį sezoną komanda rungtyniaus ne Kauno sporto halėje, o Garliavos sporto ir kultūros centro arenoje. Suprantame, kad visas dėmesys Kaune skiriamas „Žalgiriui“, o mus prieš naująjį sezoną palaikė Kauno rajono savivaldybės vadovai. Džiaugiuosi, kad Kauno rajono savivaldybė, sportui skirianti ypatingą dėmesį, bus mūsų partnerė. Praėjusį sezoną pagal lankomumą, 1400 žiūrovų per rungtynes, buvome antri LKL. Tikiuosi, kad ir šiemet mūsų rungtynės bus vienos lankomiausių.
Komandos gretas papildė Laimonas Mikšys, Tomas Miškinis ir Karolis Babkauskas. Karolis praėjusį sezoną atstovavo Panevėžio „Lietkabeliui“, o Laimonas žaidė LSU komandoje Lietuvos studentų krepšinio lygoje. Neabejoju, kad jie sustiprins sudėtį. Komandai neatstovaus Arūnas Vasiliauskas ir Mindaugas Stašys. Deja, bet traumą patyrė vidurio puolėjas Tomas Urbonas. Jis komandai negalės padėti apie mėnesį. Mano asistentu ir toliau bus Laimonas Eglinskas.
Pirmąją treniruotę surengėme jau liepos pabaigoje. Stengiamės, kad mūsų sezonas tęstųsi 11 mėnesių, o žaidėjai neprarastų įgūdžių. Matome kaip komplektuojamos kitos LKL komandos, kokius biudžetus jos turi. Deja, mes negalime pasigirti didelėmis finansinėmis galimybės, todėl privalome rengtis dar kruopščiau. Kaip ir prieš kiekvieną sezoną, Lietuvos sporto universiteto specialistai atliko fizinio pasirengimo testus. Po jų paaiškėjo, ką reikėtų daryti, kam skirti daugiausia dėmesio. Jau sužaidėme draugiškas rungtynes su JAV studentų, Rusijos ir Ukrainos komandomis, Antano Sireikos treniruojamu Japonijos krepšinio klubu. Savaitgalį vyksime į draugišką turnyrą Druskininkuose. Mūsų tikslas- per sezoną sužaisti apie 70 rungtynių.
Jauniems žaidėjams klubas suteikia unikalią galimybę tobulėti ir siekti krepšinio aukštumų. Kol kas planuojame žaisti Lietuvos krepšinio ir Lietuvos studentų krepšinio lygose. LSU komandoje žaidžia dauguma „LSU-Atleto“ žaidėjų, tad sezonas bus intensyvus. Dėl rungtynių gausos, atsisakėme žaisti Baltijos krepšinio lygoje. Neabejoju, kad klubo finansinė padėtis bus stabili, deramės su naujais rėmėjais, Lietuvos krepšinio lygos reikalavimus tikrai atitiksime. Kokie šio sezono uždaviniai? Manau, kad patekimas į atkrintamąsias varžybas LKL būtų geras pasiekimas.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
„Auksinė Komanda“ ir Moterų Krepšinio Indėlis
Filmo „Auksinė komanda“ premjeroje dalyvavo beveik visos čempionių komandos atstovės, tarp jų - grupelė Lietuvos sporto universiteto absolvenčių: docentė, krepšinio dėstytoja Rasa Kreivytė, Lina Brazdeikytė, Lina Dambrauskaitė. „Auksinėje komandoje“ - archyviniai kadrai iš pasirengimo čempionatui, įdomiausios rungtynių ir pergalių akimirkos, aukso medalių įteikimo ceremonijos ir krepšinio rinktinės sutikimo Lietuvoje. 1997-ųjų Lietuvos moterų krepšinio rinktinei vadovavo mūsų Universiteto absolventai - vyriausiasis treneris Vydas Gedvilas ir jo asistentas Algirdas Paulauskas. Čempionių treneris V. Gedvilas džiaugėsi, kad šis krepšininkių triumfas įamžintas filme. Pasak trenerio, ši pergalė jam yra svarbiausia iš visų laimėjimų. Tai ypač svarbus indėlis į Lietuvos krepšinio istoriją ir šalies įvaizdžio formavimą. „Merginos jau tada buvo patriotiškai nusiteikusios, joms nerūpėjo asmeniniai rezultatai ir svarbiausia buvo bendras tikslas, bendra pergalė. Filmą žiūrovai galės išvysti gruodžio 28 d. 21.30 val. „Šis sezonas nejubiliejinis, bet tai buvo svarbi mūsų istorijos dalis. Padėkoti tikrai turime kam ir už ką“, - sakė „Aistės-LSMU“ klubo direktorius Petras Aleksonis.
Stipriausios Kauno moterų krepšinio komandos vadovai ir šalies krepšinio federacija pagerbė žmones, prisidėjusius prie klubo augimo, rašoma pranešime spaudai. Auksinė komanda „Atėjo metas padėkoti jums visiems už svarbų indėlį, kurį įnešėte padėdami puoselėti moterų krepšinį Kaune“, - į „Krepšinio namuose“ susirinkusius rėmėjus, vadovus, trenerius ir krepšininkes kreipėsi LKF prezidentas Vydas Gedvilas.
„Aistės-LSMU“ ekipos krepšininkės šiemet pasipuošė šalies pirmenybių bronza, bet per 29-erių metų veiklos laikotarpį kauniečių trofėjų lentynos priglaudė dar garbingesnių apdovanojimų. Klubo istorija prasidėjo 1993 m. prie tuometės LKKA įsteigus „Viktorijos“ ekipą. Komanda iškart pateisino savo pavadinimą ir ėmė skinti pergales ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinėse arenose. Jau pirmaisiais sezonais laimėti Lietuvos ir Baltijos čempionatai, nužygiuota iki prestižinio L.Ronchetti taurės turnyro ketvirtfinalio. Klubo įkūrėjui V.Gedvilui drauge su bendražygiais ir rėmėjais į komandą pavyko privilioti tuo metu dar būsimąsias moterų krepšinio žvaigždes Liną Dambrauskaitę, Rasą Kreivytę, Jurgitą Štreimikytę, seses Jurgitą ir Anetą Kaušaites, Redą Aleliūnaitę ir daugelį kitų. Vėliau jos sudarė šalies rinktinės, 1997 m. sensacingai laimėjusios Europos čempionatą Budapešte, pagrindą.
Vėliau, politiko Stanislovo Buškevičiaus siūlymu, pakeitusios pavadinimą į tautiškesnį, „Aistės“ tęsė pergalių seriją. Iš viso per 29 metus kaunietės net 21 kartą kopė ant Lietuvos pirmenybių prizininkų pakylos, vienuolika sykių laimėjo Baltijos lygos medalius, du kartus kėlė į viršų Karalienės Mortos taurę, šešis sezonus kovėsi Europos taurių turnyruose. Per tą laiką klube užaugo ne tik būrys Lietuvos rinktinės žaidėjų, bet ir nemažai žinomų trenerių ir sporto vadybos specialistų. Kauno ekipai ne vienus metus dirigavo V.Gedvilas. Drauge su juo trenerio karjerą pradėjo ir dabartinis Lietuvos moterų krepšinio rinktinės strategas, buvęs Kauno „Žalgirio“ vyriausiasis treneris Rimantas Grigas. Čia pinigų neuždirbame, o įdedame tikrai daug. Tačiau mus į priekį stumia noras išlaikyti šlovingas Lietuvos moterų krepšinio tradicijas.
Vėlesniais etapais komandos vadžias laikė buvęs jaunimo rinktinių vairininkas, dabar Kinijoje atidaręs savo krepšinio akademiją Darius Dikčius, Vietname treneriu dirbantis Gediminas Meiliūnas, Azerbaidžano vyrų rinktinės štabe dirbantis Aurimas Jasilionis, Kauno „Žalgirio“ jaunimą ugdantis Rokas Kondratavičius, Ričardas Maceina, Saulius Vadopalas ir kiti. Daugelis jų buvo apdovanoti iškilmingame renginyje „Krepšinio namuose“.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Oficialios padėkos ir medaliai buvo įteikti ir rėmėjams, kuriems padedant „Aistės-LSMU“ gali vadintis vienu tituluočiausių Lietuvos sporto klubų. Nuoširdžią padėką klubo vadovai tarė verslininkams Edmundui Šermukšniui, stovėjusiam prie pačių klubo ištakų, Rolandui Malaiškai, Romui Pečiukaičiui, Tautvydui Barščiui, bendrovėms ir prekių ženklams „Adma“, „Freda“, „Griliai.lt“, „Sadomaksa“, „Bosca“, „Isku“. Padėkota ir komandą prieš keletą metų į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) erdves įsileidusiam buvusiam rektoriui Remigijui Žaliūnui, Moterų lygos vadovei Rimai Valentienei. „Drauge įveikėme įvairius klubo augimo etapus. Pradžioje buvo labai sunku, nelengva moterų krepšiniui ir dabar. Tiesą sakant, čia pinigų neuždirbame, o įdedame tikrai daug.
Krepšinio Klubas „Bronza“: Mažiau Žinomas, Bet Svarbus Indėlis
Lietuvos krepšinio istorija - tai ne tik garsūs vardai ir įspūdingos pergalės, bet ir daugybė klubų, kurių indėlis į šios sporto šakos populiarinimą yra neįkainojamas. Vienas tokių - krepšinio klubas „Bronza“, kurio kelias, nors ir ne visada lengvas, paliko ryškų pėdsaką Lietuvos krepšinyje.
Lietuvos Krepšinio Istorija: Nuo Ištakų Iki Šių Dienų
Lietuvos meilė krepšiniui prasidėjo dar 1920 m., kai ši sporto šaka buvo pristatyta šalyje. Nepaisant kuklios pradžios, netrukus Lietuvos krepšininkai įsitvirtino pasaulinėje arenoje. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė laimėjo pirmąjį Europos krepšinio čempionatą Rygoje 1937 m. Ši pergalė įkvėpė visos šalies aistrą krepšiniui ir pelnė šiai sporto šakai svarbią vietą šalies kultūroje. Vos po dvejų metų Lietuva pakartojo šį žygdarbį ir laimėjo 1939 m. „EuroBasket“ čempionatą, vykusį Kaune.
Lietuvai įsiliejus į Sovietų Sąjungą, jos krepšinio plėtra susidūrė ir su iššūkiais, ir su galimybėmis. Bene legendiškiausia šio laikotarpio figūra buvo Arvydas Sabonis, laikomas vienu iš labiausiai patyrusių krepšinio istorijoje aukštaūgių. Būdamas SSRS rinktinėje A. Sabonis padėjo iškovoti auksą 1988 m. Lietuvos krepšininkų dominavimas Sovietų Sąjungos krepšinio sistemoje tapo šalies pasididžiavimo šaltiniu net ir politinių represijų laikotarpiu.
1992 m. Barselonos olimpinės žaidynės Lietuvai simbolizavo ne tik krepšinį. Tai buvo pirmasis šalies tarptautinis sporto pasirodymas nuo 1990 m., kai šalis atgavo nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos. Lietuvos rinktinė užkariavo širdis ne tik dėl savo pribloškiančio žaidimo, bet ir dėl savo nesėkmės istorijos. Sunkiai iškovota pergalė prieš Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) - iš esmės pervadintos Sovietų Sąjungos komandą - dėl bronzos medalio buvo simbolinis triumfas, kuris turėjo atgarsį toli už aikštės ribų.
1996 ir 2000 m. Lietuva įrodė, kad 1992 m. pasirodymas nebuvo atsitiktinumas, ir 1996 m. (Atlantoje) bei 2000 m. (Sidnėjuje) iškovojo dar vieną olimpinį bronzos medalį. Ypač įsimintinos buvo 2000 m. Šiuolaikinį Lietuvos krepšinį vainikavo 2003 m. „EuroBasket 2003“ Švedijoje. Vadovaujama tokių talentų kaip Šarūnas Jasikevičius, Saulius Štombergas ir Arvydas Macijauskas, Lietuva demonstravo komandinio darbo ir atsparumo pavyzdį. Jų pergalė finale prieš Ispaniją - kylančią Europos krepšinio varžovę - buvo komandinio darbo, atlikimo ir atsparumo meistriškumo klasė. Ši auksinė Lietuvos krepšinio karta namo parsivežė pirmąjį Europos čempiono titulą nuo 1939 m.
Lietuvos įtaka krepšiniui peržengia jos ribas. Šalis išaugino keletą NBA žvaigždžių, įskaitant Šarūnas Marčiulionis, Arvydas Sabonis, Joną Valančiūną, Domantą Sabonį (Arvydo Sabonio sūnų) ir Mindaugą Kuzminską. Šalies krepšinio lyga - LKL - taip pat atlieka svarbų vaidmenį ugdant jaunuosius talentus, o garsusis Kauno „Žalgirio“ klubas nuolat rungtyniauja Eurolygoje- svarbiausiose Europos krepšinio varžybose.
Žvelgiant į ateitį, Lietuva ir toliau kuria stiprią krepšinio sistemą, orientuotą į jaunimo ugdymą ir tarptautinį bendradarbiavimą. Už aikštelės ribų Lietuvos krepšinio bendruomenė dėl socialinės žiniasklaidos ir pasaulinių sirgalių tinklų tampa vis didesnė ir labiau susijusi nei bet kada anksčiau. Nuo kuklios pradžios iki istorinių pergalių svarbiausiuose turnyruose - Lietuvos krepšinis yra nepaprasta talento, atkaklumo ir ištvermės istorija.
„Alitos“ Klubo Istorija: Nuo Ištakų Iki Bronzos Medalių
Klubo ištakos siekia 1995-uosius, kuomet Vytautas Sadauskas Vilniuje įkūrė „Savy“ klubą, kuris, vykdant LKL geografinę plėtrą, netrukus buvo perkeltas į Alytų. Klubo direktoriumi tapo Vytautas Junevičius, garbės prezidento pareigas užėmė Vladas Garastas, kuris 1996-1998 m. dirbo komandos vyriausiuoju treneriu. Pirmuoju klubo treneriu tapo Vytautas Poteliūnas, klubo vadyba rūpinosi Linas Jakštonis ir Antanas Sakavickas.
Pirmąjį 1995-1996 m. sezoną LKL čempionate „Savy“ užėmė 9 vietą ir nepateko į atkrintąmasias varžybas. Tai buvo pirmas ir vienintelis kartas, kuomet klubas nepateko tarp 8 geriausių šalies komandų. Jau po metų, 1997-aisiais, „Alita-Savy“ reguliariajame sezone užėmė 6 vietą, o 1999 m. po LKL 4 ratų „Alita“ rikiavosi net 3 turnyrinės lentelės pozicijoje, į priekį praleisdama tik būsimą Eurolygos čempioną Kauno „Žalgirį“ ir augantį Vilniaus „Lietuvos rytą“. Pirmąjį kartą į didįjį ketvertą prasimušę dzūkai pusfinalio seriją būsimam čempionui „Žalgiriui“ pralaimėjo 0:2, o bronzinę seriją „Šiauliams“ - 1:3.
Lemtingas 2001-2002 m. Sezonas: Kelias Į Bronzą
2001-2002 m. sezone „Alitos“ garbę gynė 5 alytiškiai - Saulius Kazevičius, Nerijus Varnelis, Mindaugas Jaruševičius, Tomas Ivanauskas ir Marius Pociukonis. Komandai dar daugiau jėgos pridėjo tokie žaidėjai kaip Kšištofas Lavrinovičius, Virginijus Sirvydis, Gintaras Kadžiulis, Donatas Sabaliauskas, Povilas Čukinas. Sezoną kaip vyriausiasis treneris pradėjo Sigitas Krukis, kuris 2000-2001 m. sezone pirmą kartą „Alitą“ atvedė tarp 4 geriausių LKL klubų. Vis tik po nesėkmingo naujo sezono starto prie komandos vairo stojo Rimantas Endrijaitis.
Reguliariajame sezone „Alita“ užėmė 4 vietą, ketvirtfinalio serijoje 2:0 įveikė Mažeikių „Naftą“, o pusfinalyje 0:2 pralaimėjo Vilniaus „Rytui“. Įdomu tai, kad mažajame finale pirmuosius 4 serijos mačus laimėjo namuose žaidusios komandos, o „Alita“ Antano Sireikos auklėtinius bronzinėje serijoje vijosi net dukart 0:1 ir 1:2. Lemiamose, penktosiose, serijos rungtynėse Šiauliuose „Alitos“ puolimas laikėsi ant keturių banginių - S. Kazevičiaus (17 taškų), K. Lavrinovičiaus (15), V. Sirvydžio (14) ir G. Kadžiulio (11). Jie pelnė 57 iš visų 75 komandos taškų.
Žaidėjų ir Trenerių Prisiminimai Apie Bronzinį Sezoną
- Rimantas Endrijaitis (treneris): „Susidarė įdomi grupė žaidėjų, o man, kaip treneriui, pavyko į komandą įnešti tam tikrų dalykų. Alytaus sporto rūmai visada būdavo pilni žiūrovų, vyravo labai gera aura. Daugelis žmonių man buvo tapę labai artimi. Žiūrovai mėgo pakalbėti, pabendrauti. Alytus man paliko labai didžiulį ir malonų įspūdį. Alytus mano gyvenimo istorijoje yra šiltas ir įdomus prisiminimas.“
- Kšištofas Lavrinovičius (krepšininkas): „Prisiminimai - patys geriausi. Buvo labai geras kolektyvas, labai geras žiūrovų palaikymas. Ir žaisdavome gerai, ir švęsdavome gerai (šypsosi). Labai smagu, kad prisidėjome prie šio istorinio pasiekimo. Šitas medalis tapo pirmuoju rimtu karjeros laimėjimu ir atspirties tašku. Su broliu Alytuje sutikome labai daug gerų žmonių, patys tapome geresni."
- Saulius Kazevičius (komandos kapitonas): „Treneris puolime mums duodavo laisvės. Pagrindiniai akcentai buvo greitis ir žaidimas „1 prieš 1“. Treneris mėgdavo taikyti mažą 7-8 žaidėjų rotaciją. Jeigu žaidėjui tą dieną sekasi, jis ir žais daug. Šis žmogus atėjo ir padarė, ko anksčiau Alytuje niekam nebuvo pavykę padaryti.“
Sėkmės Formulė: Kas Lėmė „Alitos“ Bronzą?
- Komandiškumas ir vienybė: „Po rungtynių vakarieniaudavome, labai daug kalbėdavomės. Tai buvo vieninga komanda, o tai visada padeda siekti pergalių. Tą sezoną mes laimėjome ir NEBL „Iššūkio“ taurę. Tais metais mums sukrito visos kortos. Ką galėjome, tą ir laimėjome - smagūs laikai.“ (S. Kazevičius)
- Vadovybės atsidavimas: „Direktorius Vytautas Junevičius įdėjo labai daug energijos. Jis daug tiesiogiai dalyvaudavo klubo veikloje, stebėdavo, palaikė. Antanas Sakavickas tuo metu buvo pradedantis ir aktyvus sporto vadybininkas. „Alitoje“ nebuvo jokių įtampų ar baimių. Žaidėme tam, kad laimėtume, o ne bijotume. Svarbiausia, kad mes tikėjome savimi, palaikėme vienas kitą ir žinojome, kaip reikia žaisti.“ (R. Endrijaitis)
- Žiūrovų palaikymas: „Atmintyje labiausiai išlikę kovos su „Šiauliais“. Tai būdavo principiniai mūsų varžovai. Su didžiausia šiluma prisimenu Alytaus sporto rūmus, kurie tiesiog lūždavo nuo žiūrovų. Aišku, tada į juos galėjo tilpti žymiai mažiau žmonių. Ten daugiau 2 000 žmonių netilpdavo, bet Sporto rūmai visada būdavo pilni. Žinau, kad norint gauti bilietų į rungtynes, alytiškiams tekdavo gerokai pavargti. Netgi buvo atvejų, kai krepšininkus stabdydavo policija ir klausdavo, ar turi bilietų į artėjančias rungtynes (šypsosi). Tuomet rungtynės vykdavo penktadieniais ir šeštadieniais, visada būdavo didžiulis ažiotažas. Sportas yra skirtas žmonėms ir kuo jų daugiau salėje, tuo geriau visiems. Tas palaikymas, o mūsų sirgalių būdavo netgi išvykose, labai padėjo siekiant pergalių.“ (S. Kazevičius)
„Alitos“ Reikšmė Alytaus Miestui
„Moksleiviams, kurie tuo metu lankė krepšinį, tai buvo didžiulė motyvacija stengtis ir kažkada patiems atsidurti tokioje komandoje ir ginti savo miesto garbę. Alytuje krepšinis visada buvo ir yra labai mėgstamas. Tuo metu „Žalgiris“ ir „Rytas“ nuo kitų komandų buvo labai toli, biudžetai skyrėsi dešimtimis kartų. Tokiam miestui kaip Alytus, LKL bronza buvo didžiulis pasiekimas. Alytiškiai sukurdavo tokią atmosferą, kad žaisdami mažajame finale jautėmės taip, lyg žaistume dėl pirmosios vietos.“ (M. Pociukonis)
Ko Palinkėti Alytaus Krepšiniui?
„Alytuje išaugo labai daug gerų žaidėjų. Ten labai gerai dirba Sigitas Krukis, kuris paruošia gerus krepšininkus, bet jie išvyksta kažkur kitur. Norėčiau, kad Alytuje krepšinis būtų. Ne tik moterų, bet ir vyrų. Tikiu, kad Alytaus vyrų krepšinis atsigaus ir vėl pakils.“ (R. Endrijaitis)
Klubų Bankrotai: Juodos Dėmės Lietuvos Krepšinyje
Deja, Lietuvos krepšinio istorijoje būta ir skaudžių momentų - klubų bankrotų. Tai ne tik finansiniai nuostoliai, bet ir prarastos viltys, sugriautos karjeros ir nusivylę sirgaliai.
Pirmieji LKL klubų bankrotai krepšinio sirgaliai regėjo daugiau nei prieš dvidešimt metų, dar iki 2000-ųjų. Kauno „Lavera“ ir NECA, Vilniaus „Statyba“. Tikrai bent kartą girdėtos komandos kiekvienam vyresniam krepšinio sirgaliui. Deja, nė viena iš jų Lietuvos krepšinio žemėlapyje jau neegzistuoja.
Nuo bankroto grėsmės nėra apsaugotas absoliučiai nė vienas šalies klubas. Puikiausias to įrodymas - net du kartus į skolų liūną giliai klimpęs daugkartinis šalies čempionas Kauno „Žalgiris“.
Po 2022-2023 m. sezono apie bankrotą paskelbė Prienų krepšinio klubas, kuris LKL žaidė nuo 2009 m. bei per savo gyvavimo istoriją dukart laimėjo LKF taurę, sykį - BBL, dukart iškovojo LKL bronzą. Netgi du sezonus žaidė Europos taurėje.
Netgi du kartus bankroto skonį jautė Alytaus miesto krepšinis. Pirmasis kartas buvo dar 2005 m., kai apie bankrotą paskelbė į skolas įklimpęs ir su žaidėjais bei treneriais atsiskaityti jau nesugebėjęs „Alitos“ klubas. Jis stipriausioje šalies krepšinio lygoje rungtyniavo dešimt metų. 2002 ir 2003 m. iškovojo LKL pirmenybių bronzos apdovanojimus, 2002 metais laimėjo NEBL Iššūkio taurę. Iškart po „Alitos“ į šalies krepšinio žemėlapį įžengė naujas klubas pavadinimu „Alytus“, tačiau jo istorija tęsėsi tik iki 2011 m.
Skolų šleifo neatlaikė ir kiti tituluoti šalies klubai tokie kaip legendinis Kauno „Atletas“ ir Vilniaus „Sakalai“.
Jaunimo Rinktinių Triumfas: „Auksinė Karta“
Lietuvos krepšinio ateitis - tai jaunimas, kuris jau dabar demonstruoja įspūdingus rezultatus tarptautinėje arenoje. Viena tokių - 1992 metais gimusių vaikinų karta, kuri apie save garsiai Lietuvai ir Europai paskelbė 2008 metais, kai Italijos mieste Kietyje tapo Europos U16 čempionais. Finale čekai buvo sutriuškinti 75:33, o liaunas centras iš Utenos, Jonas Valančiūnas, buvo pripažintas naudingiausiu turnyro žaidėju (MVP).
Po poros metų, 2010-asiais, JV su kompanija jau kėlė susižavėjimo bangas „Siemens“ arenoje, kur Lietuvos U18 rinktinė triumfavo Europos jaunių čempionate. Finale, stebint 11 tūkst. žiūrovų, lietuviai 68:62 įveikė Lenkijos bendraamžius. Vidutiniškai po 19,4 taško, 13,4 atkovoto kamuolio ir 2,7 bloko rinkęs J. Valančiūnas vėl buvo pripažintas geriausiu turnyro žaidėju.
Po metų Lietuvos krepšinio sirgaliai masiškai plūdo į Rygą, kur vyko lemiamos U19 pasaulio čempionato kovos. Lemiamas pirmenybių rungtynes stebėjo daugiau nei 10 tūkst. žiūrovų iš Lietuvos, o Kęstučio Maksvyčio auklėtiniai finale 85:67 sutriuškino Serbijos rinktinę. Vėl spindėjo J. Valančiūnas, kurio asmeniniai rodikliai (vid. 20,3 taško ir 14 atkovotų kamuolių) leido jam trečią kartą paeiliui būti pripažintam naudingiausiu turnyro žaidėju.
2012 metais J. Valančiūnas jau išaugo jaunimo rinktinės marškinėlius ir vilkosi vyrų rinktinės aprangą olimpinei misijai. Bet ir be savo superžvaigždės likę lietuviai įrodė, kad tai nebuvo vieno žmogaus komanda - dramatiškai triumfavo ir 2012-ųjų Europos čempionate. Nukeliavę iki finalo, jame.