Lietuvos futbolo federacija (LFF) nuolat patiria pokyčius, siekdama modernizuoti valdymą, didinti futbolo populiarumą ir gerinti šalies futbolo lygį. Vienas svarbiausių momentų šioje transformacijoje buvo Edvino Eimonto prezidentavimo laikotarpis, kurio metu buvo inicijuota gerojo valdymo praktikos forumas ir atnaujinta organizacijos strategija. Tačiau šie pokyčiai neapsiėjo be iššūkių ir netikėtų posūkių.
LFF Konferencija ir Vadovybės Pasikeitimai
Ketvirtadienį Vilniuje vykusioje LFF konferencijoje, kurioje turėjo įvykti kova tarp E. Eimonto šalininkų ir konservatyvių pažiūrų funkcionierių, įvyko netikėtas posūkis - pats E. Eimontas atsistatydino. Absoliučiai visus galios svertus į savo rankas sutelkė Stasio Stankaus vadovaujamas vadinamasis konservatyvusis federacijos frontas, o prezidento pareigybei apskritai liko tik reprezentacinės funkcijos.
Konferencijos metu Gerojo valdymo praktikos darbo grupės pirmininkas Gintautas Babravičius pristatė grupės parengtą raportą, pateikė savo siūlymus dėl įstatų pakeitimo, ir atsakė į klausimus. Po pristatymo buvo pateikti siūlymai dėl LFF įstatų pakeitimų. Savo įstatų projektus pateikė E. Eimontas, LFF Vykdomojo komiteto (VK) nariai Artūras Krukis ir Stasys Stankus. E. Eimonto projektui 9 str. pakeitimą pasiūlė VK narys Gediminas Daukšys.
Priimtas daugiausia balsų surinkęs A. Krukio ir S. Stankaus pateiktas įstatų projektas. Pagal jį pagrindine LFF vadovybės figūra tampa generalinis sekretorius. Žurnalistams surengtos spaudos konferencijos metu LFF advokatė Reda Kurlavičienė pripažino, kad tai yra vienas iš esminių ketvirtadienį priimtų įstatų pakeitimų: „Tai yra esminis momentas. Federacijos valdymo organu tampa generalinis sekretorius, kuris yra teikiamas Vykdomojo komiteto narių ir bus pavaldus pačiam Vykdomajam komitetui.“
Iki šiol LFF egzistavo generalinio direktoriaus pareigybė, o ją užėmė Nerijus Dunauskas, kuris nuo šiol tampa naujai įsteigtos generalinio sekretoriaus pareigybės „savininku“. „Šios dienos įstatai nėra galutinis sprendimas, ateičiai paliekama daug klausimų“, - tvirtino pats N. Dunauskas. Ateičiai paliekamas ir klausimas, kas taps naujuoju reprezentaciniu LFF prezidentu. Kol kas šias pareigas po E. Eimonto atsistatydinimo eis LFF viceprezidentas Vidmantas Butkevičius. Naujasis formalus LFF vadovas paaiškės birželio 12 arba liepos 23 dienomis.
Taip pat skaitykite: Nuo ištakų iki šių dienų
Kaip ir buvo planuota, ketvirtadienio konferencijos metu nuspręsta VK išplėsti iki 20 narių, priimant visų dešimties regioninių federacijų vadovus, A lygos, žaidėjų sąjungos atstovus ir vienintelį konferencijos tiesiogiai renkamą narį, kuris turės būti moteris. „Buvo galima paruošti ir priimti visą mano įstatų versiją. Gerai, kad pavyko pasiekti bent jau vykdomojo išplėtimą“, - situaciją komentavo E.
Į susirinkimą buvo atvykę svečiai iš užsienio - Tarptautinės futbolo asociacijos (FIFA) bei Europos futbolo asociacijų sąjungos (UEFA) atstovai. „FIFA pasiryžusi judėti į priekį ir bendradarbiauti su LFF vystant įvairias sritis. Mūsų tikslas ne daryti įtaką, o suteikti Jums paramą ir pagalbą. Norint, jog futbolo populiarumas augtų, turime dirbti darbniai Pastaraisiais mėnesiais pasaulio futbole įvyko daug reformų. Svarbu, jog ir Jūsų veikloje būtų priimti drąsus sprendimai“, - teigė FIFA atstovas Bjornas Vassallo.
„Pastaraisiais metais stebėjau, kaip ruošiamas LFF strateginis planas. Tai svarbus dalykas kiekvieno sporto vystymui. Manau, jog šis planas realus ir jį galima įgyvendinti. Kviečiu esamus ir būsimus futbolo vadovus, kas jais bebūtų, neatsitraukti nuo šio plano. Pernai įvykęs Futbolo forumas - geras žingsnis pirmyn, tokio pobūdžio renginiai reti Europoje. Futbolas - populiariausias sportas, juo labai domimasi, todėl svarbu, jog valdymas būtų tinkamas“, - kalbėjo UEFA atstovė Eva Pasquier.
Primename, kad takoskyra tarp E. Eimonto ir S. Stankaus flangų kilo būtent po E. Eimonto siūlymo keisti LFF įstatus. E. Eimontas siūlė ne tik išplėsti ne tik Vykdomojo komiteto, bet ir LFF konferencijos narių skaičių. Dabar LFF turi 16 narių, kuriais yra 6 šakinės asociacijos - Vaikų ir jaunių, Salės, Moterų, Masinio futbolo, Techninio vystymo ir Teisėjų - bei 10 apskričių federacijų. Kiekvienas narys į konferenciją siunčia po penkis delegatus, tad LFF elektoratas susideda iš 80 balsų. E. Eimontas siūlė kiekvienam nariui palikti po vieną balsą, bet gerokai padidinti narių skaičių, įtraukiant klubus, kurie trejus metus iš eilės dalyvavo LFF pripažintose varžybose ir per sezoną sužaidė bent po 10 rungtynių, nepaisant to, ar klubo statusas yra mėgėjiškas ar profesionalus. Toks sprendimas būtų gerokai susilpninęs LFF sudarančių 16 narių įtaką, todėl nepatenkintos siūlymu konservatyviosios LFF jėgos (iš kurių sudarytas beveik visas LFF Vykdomasis komitetas) pateikė alternatyvų savo įstatų projektą. Būtent jis ketvirtadienį ir buvo priimtas LFF konferencijoje. Už A.Krukio ir S. Stankaus siūlytą projektą balsavo net 67 iš 77 konferencijos dalyvių.
Kaip skelbia portalas LFF.lt, konferencijos pradžioje į delegatus kreipęsis E.Eimontas informavo apie savo atsistatydinimą: „Jaučiuosi savo pažadą futbolo bendruomenei ištesėjęs ir tai yra paskutinė mano darbo diena, einant prezidento pareigas. Per pusantrų metų pavyko padaryti išties daug - inicijuotas gerojo valdymo praktikos futbolo forumas, atnaujinta organizacijos strategija, daug matomų ir nematomų darbų, kiekvienas jų prisidėjo prie to, kad futbolo įvaizdis Lietuvoje po truputį pradėjo atgauti pasitikėjimą visuomenės akyse. Viliuosi, kad darbai bus tęsiami ir gerojo valdymo raportas iš dokumento pamažu virs vertę kuriančia ir futbolą auginančia sistema“, - kalbėjo E.
Taip pat skaitykite: Lietuvos futbolo ateitis
Konferencijos nariams taip pat pristatyta ir patvirtinta 2016-17 m. LFF veiklos ataskaita, praėjusių metų finansinė ataskaita bei nepriklausomo auditoriaus ataskaita.
E. Eimontas apie atsistatydinimą paskelbė ir asmeninėje feisbuko paskyroje vos prasidėjus konferencijai: „Mano paskutinė konferencija prasidėjo. Visuomet tikėjau ir tikiu dabar, kad federacija turi tarnauti futbolo bendruomenei. Juk bendruomenė ir įkūrė federaciją, kad būtų atstovaujami jos interesai. Visgi, turime pripažinti, kad praėjus daugeliui metų, kad organizacija veiktų taip, dėl ko ji buvo sukurta - reikia reformos. O jos esmė - pačios bendruomenės įtraukimas.
Federacija neturi būti „kažkokie dėdės iš Vilniaus“. Federacija neturi būti lėšas įsisavinanti organizacija, ji turi investuoti į bendruomenę. Federacija nėra susirinkimai, kur reikia tik rankas pakelti, federacija yra vieta, kur reikia įsitraukti ir dirbti. Visi turime jausti atsakomybę už futbolo vystymą.
Turime kalbėti ir priimti sprendimus dėl durų atvėrimo visai futbolo bendruomenei, nuspręsti dėl principingo etikos komiteto, nepriklausomo auditoriaus. Tai taps esminiais pokyčiais, tačiau pokyčiai neturėtų tuo ir baigtis. Gerojo valdymo praktika patvirtinta, būtina nuosekliai ją diegti. Klubai yra esminė ląstelė organizacine prasme. Visgi kalbant bendrai, pagrindinis tikslas - kad žmonės žaistų futbolą. Sportas turi tarnauti visuomenei. Deja, savo darbo rezultatais turime visiems priminti, kad sportas nėra kaštų centras, tai užimtumas, socialinis įtraukimas, integracija, galimybė didžiuotis.
Dėl Lietuvos potencialo neturėtų būti nė menkiausios dvejonės. Farerų sala, kurioje gyvena 50 tūkst. gyventojų, U17 patenka į finalus. Islandijoje nacionalinė rinktinė ir visos jaunimo grupės nuo U17 patenka į finalus. Lietuvoje vaikai nėra mažiau gabūs, tiesiog jiems turime suteikti galimybes ir tinkamas sąlygas. O kalbant apie jas - šiandien yra itin palankios sąlygos pokyčių įgyvendinimui: parengtas ir suderintas gerojo valdymo raportas, atnaujinta strategija, tobulinamas sporto finansavimo modelis valstybės mastu, dabar diskutuosime dėl įstatų. Kad ir kokie bus sprendimai, tikiu, kad jie bus vedini vertybinių paskatų. Dar reikėtų nepamiršti ir to, kad futbolas - populiariausias sportas pasaulyje, užtikrintas sklandus finansavimas.
Taip pat skaitykite: Mėgėjų futbolas Panevėžyje
Šiandien yra ta diena, kai jaučiuosi savo pažadą futbolo bendruomenei ištesėjęs ir tai yra paskutinė mano darbo diena, einant Prezidento pareigas. Per pusantrų metų pavyko padaryti išties daug - inicijuotas gerojo valdymo futbolo forumas, atnaujinta organizacijos strategija, daug matomų ir nematomų darbų, kiekvienas jų prisidėjo prie to, kad futbolo įvaizdis Lietuvoje po truputį pradėjo atgauti pasitikėjimą visuomenės akyse. Viliuosi, kad darbai bus tęsiami ir gerojo valdymo raportas iš dokumento pamažu virs vertę kuriančia ir futbolą auginančia sistema.
Norėjau padėkoti žmonėms, kurie buvo kartu, augo kartu, siekė, nusivylė ir rado jėgų siekti iš naujo. Eimontas šyptelėjęs leido suprasti, kad tai tikrai nebėra esminis postas federacijoje ir nėra didelio skirtumo, kas į šią kėdę atsisės:„Dabartiniame federacijos organizavime man aktualesnis generalinio sekretoriaus, o ne federacijos prezidento, kuris tik reprezentuos federaciją vaidmuo.
E. Eimonto Indėlis į Futsalą ir Futbolo Populiarinimą
Po to, kai spalio pabaigoje Ruandos sostinėje Kigalyje posėdžiavusi FIFA Taryba nusprendė suteikti Lietuvai teisę rengti 2020 metų salės futbolo (futsalo) čempionatą, Lietuvos futbolo federacijos (LFF) būstinėje šalia nacionalinę rinktinę globojančio to paties vardo stadiono aidėjo džiaugsmo šūksniai. Džiaugėsi, tik jau ne Lietuvos futbolo namuose, ir vienas iš šios idėjų autorių, buvęs LFF vadovas 42-erių Edvinas Eimontas.
Idėjos surengti pasaulio futsalo čempionatą Lietuvoje užuomazgų LFF koridoriuose reikėtų ieškoti dar 2010 metų pabaigoje. Tuomet Minske vykusiame UEFA vykdomojo komiteto posėdyje buvo nuspręsta leisti lietuviams surengti Europos U-19 čempionatą. Iš Baltarusijos džiugią žinią išgirdusi LFF pasiraitojo rankoves ir įrodė, kad Lietuvoje galima suorganizuoti aukšto lygio futbolo renginį. „Prieš organizuodami jį nusistatėme jo tikslus - buvo galvojama populiarinti futbolą ir panašiai. Galiausiai išgryninome vienintelį tikslą, kuris buvo kiekybinis - surinkti ne mažiau 50 tūkst. žiūrovų, ką mes ir padarėme. Visos veiklos buvo skirtos tam tikslui - jei tam netarnavo, jos nedarydavome“, - prisiminimais dalinosi tuo metu LFF generaliniu direktoriumi jau buvęs E.
Išsisklaidžius džiaugsmui dėl pavykusio renginio jo galvoje sukirbėjo mintis, kad būtent visuomenės susidomėjimo sulaukiantys renginiai galėtų būti kelias pakeliant varganą Lietuvos futbolo lygį. Nes juk per sporto šakos populiarumą atsirastų daugiau jaunimo, konkurencija išaugintų stipresnę futbolininkų kartą, kuri priverstų pasitempti ir trenerius bei taip pagerintų ir taip sustiprėjusį vaikų ugdymą. Užburtas ratas. Tačiau svajas tiek apie pagrindinį Senojo žemyno futbolo turnyrą, tiek apie U-21 rinktines galintį sukviesti čempionatą gniuždė infrastruktūros neturėjimas, tad buvo atsigręžta į salės futbolą. „Kai turi vieną aiškų tikslą, tau labai lengva jo siekti. Strategijos klausimas buvo labai aiškus - pačių renginių tikslas nebuvo tiesiog „turėti renginį“. Renginių kiekis padeda populiarinti futbolą, o futsale mačiau didžiulį potencialą.
Tiesa, pirmasis blynas prisvilo. Noras surengti Europos salės futbolo čempionatą baigėsi nesėkme. „Visų pirma sudalyvavome Europoje ir mums nepasisekė. Tada pasakėme sau: „O kodėl Europoje? Surenkime pasaulio, juk niekada neturėjome FIFA renginio Lietuvoje“, - atviravo E. Tai buvo tik idėja, kurią norint paversti kūnu reikėjo įdėti labai daug darbo. „Atrodo, kad pasiūlymo parašymas yra juokų darbas. Tačiau mūsų žmonės skrido ir į 2016 metais Kolumbijoje vykusį čempionatą pažiūrėti, kokio lygio yra tas čempionatas. Supratome, kad už kitus mes esame visa galva aukštesni - turime pakankamai arenų ir viešbučių, potencialiai organizuoti mokame“, - apie tuometę situaciją pasakojo E.
Vilčių neišsklaidė ir tai, kad iššūkį mūsiškiams metė nebloga kompanija - rekordinis skaičius čempionato panorusių šalių - Kosta Rika, Kroatija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Kazachstanas, Japonija, Naujoji Zelandija ir Iranas. Būtent pastarosios trys šalys ir buvo paskutinės konkurentės kovoje dėl šio turnyro. „Didžiulis darbas buvo gauti sutikimo sutartis iš miestų, nes FIFA labai rimtai žiūri į tai. Dar svarbesnis ir sunkiausias darbas buvo gauti pritarimą iš prezidentės ir vyriausybės. Iš prezidentės, deja, negavome. Viliuosi, kad jos patarėjai tiesiog nesuprato to renginio svarbos. Bet su tuomečiu ministru Algirdu Butkevičiumi ir jo padėjėjais pavyko įtikinti FIFA ir gauti pritarimą šiam čempionatui. Kaip vieną iš turnyro pliusų E. „Renginys valstybei realiai nieko nekainuoja - mes viską turime: arenų statyti nereikia, oro uostų reorganizuoti nereikia. Futsalo mastas yra kiek kitoks nei futbolo renginių. Tu gauni renginį, kuris sutelkia viso pasaulio dėmesį. Kai organizavome 2013 metų U-19 čempionatą, gavome reklaminio laiko per „Eurosport“ pristatyti šalį. Jo vertė - 2 mln. eurų. Mes nuėjome į Užsienio reikalų ministeriją ir Turizmo departamentą, kalbėjome, kad yra reklaminis Lietuvos filmukas, klausėme, „ar galime jį paleisti?“. Jie, paprašyti prisidėti prie turnyro organizavimo 10 tūkst. eurų, atsakė, kad neranda lėšų, kad tai ne jų auditorija.
Viso pasaulio akys būna nukreiptos ne tik į patį renginį, bet ir jį organizuojančios šalies komandą. Čia, panašu, dar reikės pasistengti. Kaip anksčiau LRT.lt yra sakęs Salės futbolo asociacijos direktorius Remigijus Daugėla, salės futbolo padėtis Lietuvoje nėra gera. E. „Padaryti galima, tik reikia noro. Ne pirmus metus organizuojama, bet daromos tos pačios klaidos“, - kritikos negaili E. Rinktinė - bendros situacijos atspindys. Tik menka dalis reprezentacinės šalies komandos narių, kuri pirmąkart šeimininkų teisėmis dalyvaus tokio lygio turnyre - profesionalai, o didelė dalis futsalo žaidėjų į sporto sales gainioti kamuolio ateina iš stadionų. Ir tik tada, kai pradeda spausti šaltukas. „Sportinis rezultatas yra svarbus. Tam, kad salės nacionalinė komanda pasipildytų pajėgiais žaidėjais, iš dalies buvo skirtas ir projektas „Skautingas užsienyje“. Jį kuruojantys žmonės turėtų ieškoti talentingų tiek futbolą, tiek futsalą žaidžiančių sportininkų. Šiuo projektu užsiėmė ir dabartinis LFF prezidentas Tomas Danilevičius. Tiesa, apčiuopiamų vaisių bent jau salės futbole nematyti.
Tad lieka vidiniai resursai - Lietuvoje gyvenantis jaunimas. Būtent masinis jo pritraukimas ir yra tas kelias, kuris galėtų pakelti šios sporto šakos populiarumą šalyje. Tam šiek tiek padės ir Alytuje rengiamas Futsalo čempionų lygos Elitinis etapas, kuriame dalyvaus ir Kauno „Vytis“. Šio lapkričio 13-18 dienomis vyksiančio turnyro kovas tiesiogiai transliuos LRT. „Didelė dalis masinio futbolo renginių yra susiję su futsalu. Dar daug visko gali padaryti iki 2020 metų čempionato. Vaikai iki 12-os metų žaidžia ant mažesnių aikščių ir įgyja technikos, aikštės matymo dalykų. Tačiau treneriai Lietuvoje teigia, kad futsalas gadina techniką, nors Pietų Amerikoje, kur yra šios sporto ištakos, kaip tik liepiama žaisti mažesniu, lengvesniu kamuoliu tam, kad būtų geresnė technika“, - tvirtina E. „Blogai, kai vaikai rimtai pradeda treniruotis nuo 6 metų. Vaikai turėtų rimtai treniruotis nuo 12-13 metų, o iki tada turi išbandyti visas sporto šakas - vienu metu užsiimti bent jau trimis sporto šakomis. Tada bus gerai. Jis gali žaisti futsalą, vėliau eiti į tradicinį futbolą. Gal vaikas nenori eiti į tradicinį futbolą, gal jis nori žaisti mažose erdvėse. Apie kaip apie gerą galimybę jis kalba ne veltui, mat šios sporto šakos vystymuisi Lietuvoje yra šiltos sąlygos. „Daug kam nepatikdavo, kai sakydavau, kad nebėra kam žaisti futbolą, nes surinkti 11 prieš 11 yra sudėtinga, tai gal orientuojamės į futsalą, gal bus daugiau komandų ir žmonės galės žaisti. Reikia suprasti, kad vaiko vaikščiojimas tarp piramidžių - profesionalaus, mėgėjų, tradicinio, futsalo - turi būti horizontalus visuose amžiaus tarpsniuose. Tai nereiškia, kad pradėjai užsiimti viena sporto šaka ir jau viskas. Jei galimybės leidžia, gali laisvai pereiti iš futsalo į tradicinį futbolą ir atvirkščiai.
„Mano paskutinė konferencija prasidėjo. Visuomet tikėjau ir tikiu dabar, kad federacija turi tarnauti futbolo bendruomenei. Juk bendruomenė ir įkūrė federaciją, kad būtų atstovaujami jos interesai. Visgi, turime pripažinti, kad praėjus daugeliui metų, kad organizacija veiktų taip, dėl ko ji buvo sukurta - reikia reformos. Federacija neturi būti „kažkokie dėdės iš Vilniaus“. Federacija neturi būti lėšas įsisavinanti organizacija, ji turi investuoti į bendruomenę. Federacija nėra susirinkimai, kur reikia tik rankas pakelti, federacija yra vieta, kur reikia įsitraukti ir dirbti. Turime kalbėti ir priimti sprendimus dėl durų atvėrimo visai futbolo bendruomenei, nuspręsti dėl principingo etikos komiteto, nepriklausomo auditoriaus. Tai taps esminiais pokyčiais, tačiau pokyčiai neturėtų tuo ir baigtis. Gerojo valdymo praktika patvirtinta, būtina nuosekliai ją diegti. Federacija nėra susirinkimai, kur reikia tik rankas pakelti, federacija yra vieta, kur reikia įsitraukti ir dirbti. Visgi kalbant bendrai, pagrindinis tikslas - kad žmonės žaistų futbolą. Sportas turi tarnauti visuomenei. Dėl Lietuvos potencialo neturėtų būti nė menkiausios dvejonės. Farerų sala, kurioje gyvena 50 tūkst. gyventojų, U17 patenka į finalus. Islandijoje nacionalinė rinktinė ir visos jaunimo grupės nuo U17 patenka į finalus. Lietuvoje vaikai nėra mažiau gabūs, tiesiog jiems turime suteikti galimybes ir tinkamas sąlygas. Kad ir kokie bus sprendimai, tikiu, kad jie bus vedini vertybinių paskatų. Šiandien yra ta diena, kai jaučiuosi savo pažadą futbolo bendruomenei ištesėjęs ir tai yra paskutinė mano darbo diena, einant Prezidento pareigas. Viliuosi, kad darbai bus tęsiami ir gerojo valdymo raportas iš dokumento pamažu virs vertę kuriančia ir futbolą auginančia sistema.
Lietuvos Futbolo Kritika ir Strategijos Įgyvendinimas
Andrius Tapinas kritiškai vertino Lietuvos futbolo padėtį, teigdamas, kad „Lietuvos futbolas mirė, nes nešantys jo karstą yra įsitikinę, kad tai ne laidotuvių procesija, o paradas. Ir paradui vadovauja jie“. Jis atkreipė dėmesį į prastus nacionalinės ir jaunimo rinktinių rezultatus, mažą žiūrovų skaičių A lygoje ir korupcijos skandalus.
Tapinas taip pat analizavo Lietuvos futbolo didžiąją strategiją 2010-2020 metams, teigdamas, kad daugelis tikslų nebuvo pasiekti. Jis siūlė atlikti nuodugnų valstybinį auditą ir imtis teisinių priemonių prieš korumpuotus futbolo valdininkus.
Nepaisant kritikos, LFF siekia įgyvendinti strateginius tikslus ir gerinti futbolo padėtį Lietuvoje. Vienas iš svarbiausių tikslų - kad futbolas Lietuvoje taptų populiariausia ir profesionaliausiai organizuota sporto šaka.
E. Eimonto Karjeros Kelias ir Darbai LFF
Į LFF viršūnę E.Eimontas ėjo kantriai ir ilgai. 2001-2011 m. jis LFF projektų skyriaus vadovu, 2007-2009 m. klubų licencijavimo komiteto nariu, 2009-2012 m. klubų licencijavimo komiteto pirmininku, 2012-2016 m. LFF generaliniu direktoriumi.
E. Eimontas, vertindamas jam parodytą pasitikėjimą, pabrėžė, kad „Visiems aišku, kad reikia pokyčių. Kokių - kitas klausimas. Vieni sako, kad reikia viską griauti ir iš naujo statyti. Kiti - kad ne viskas taip blogai, yra tam tikrų dalykų, kuriuos reikia išsaugoti. O mano patirtis rodo, kad sportas nėra ta sritis, kuriai reikia revoliucinių pokyčių, nes labai svarbi ir tradicija, sporto bei sporto bendruomenės kultūra ir galimybė kartu daryti pakeitimus. Kita vertus, jis sako neapsimetantis, kad viską žino geriausiai. „Jei priimi sprendimus, sukuri struktūrą bei kelią ir matai, kad tai neteisinga, neduoda rezultatų, kurių tikėjaisi, vadinasi, reikia drąsos pripažinti klydus ir viską pergalvoti“, - šypteli p.
Prisiminus, kad LFF nuolat sulaukdavo priekaištų, esą ji - uždara organizacija, p. „Žmonės, prieš tai nenumanę apie federacijos veiklą ir mechanizmą, o vėliau susipažinę su jos vykdoma veikla, pripažįsta, kad viskas daug sudėtingiau, nei jie manė. Nes dalis veiklos lieka nematoma“, - sako p.
Bene svarbiausias darbas, nuo kurio priklausys, ar rinktinė vis dėlto dalyvaus 2024-ųjų čempionate, yra jaunimo ugdymas. „Nebuvau vienintelis, kuris sakė, kad akademijos projektas, jei ir bus sėkmingas, bėgant metams išblės. Jis atsirado, kai klubai neturėjo galimybių parengti aukštesnio lygio sportininkų. Kai klubai bus pajėgūs tai padaryti, nacionalinė akademija nebeturės prasmės, o federacijai liks koncentruotis į pagalbą klubams. Jis pabrėžia, kad vis dėlto nėra vieno teisingo modelio, kaip ugdyti jaunąją kartą, - reikia ieškoti savojo, vien tiesiog perimti gerąją praktiką sporte nepavyksta. „Taip, islandų rinktinės gerai žaidžia, pateko į Europos čempionatą, bet jų klubinis futbolas buksuoja“, - sako pašnekovas.
Pagal programą „Užauginkime Ronaldo Lietuvai“ sporto klubai, bendrojo lavinimo ir pradinio ugdymo įstaigos bei kitos organizacijos turės galimybę teikti paraiškas naujų aikščių įrengimui, inventoriaus suteikimui. Projekto vykdymo metu bus įrengta 10 naujų standartinių matmenų dirbtinės dangos aikščių, 100 mažesnių aikštelių, 1000 universalių vartų, išdalinta 10000 futbolo kamuolių.
Finansiniai Klausimai ir Konfliktai LFF Viduje
LFF viceprezidentas Vidmantas Butkevičius pateikė atsaką į E. Eimonto pareiškimus apie šantažą ir kliūtis dirbti. V. Butkevičius teigė, kad E. Eimontas slėpė realią federacijos finansinę būklę, kuri, jo nuomone, buvo blogiausia per visą jo futbolo patirtį.
V. Butkevičius taip pat kaltino E. Eimontą neteisėtu disponavimu Čempionų lygos bilietais, dirbtinai pasididintu atlyginimu ir abejotinais mokėjimais bendrovei „Astra Minevra“.
Šie konfliktai rodo, kad LFF viduje yra didelių nesutarimų ir finansinių problemų, kurias reikia spręsti.
Jaunojo Futbolininko Eimanto Lotužio Patirtis JAV
Už Atlanto žaidžiantis ir studijuojantis futbolininkas Eimantas Lotužys papasakojo apie savo karjeros kelią ir patirtį JAV. Jis žaidžia „Iona“ universiteto komandoje, kurioje yra didžiulė konkurencija ir daug gerų žaidėjų iš įvairių šalių.
E. Lotužys teigė, kad JAV futbolas sparčiai kyla, nes atvažiuoja daug žaidėjų iš Europos. Jis taip pat pabrėžė, kad JAV yra sudarytos idealios sąlygos sportuoti aukščiausiame lygyje.
tags: #llietuvos #futbolo #federacija #atnaujinta #strategija #eimontas